- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1330-123/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08644-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- N. F.
- Atsakovas
- B. F.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1330-123/2014
2014 m. spalio 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. F. ieškinį atsakovui B. F., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo B. F. priešieškinį ieškovei N. F., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko – K. F. (K. F.), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaiko tėvui sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, bei atimant teisę atsakovui matytis su mažamečiu sūnumi, nes tai prieštarauja vaiko interesams bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su mama. Nurodė, kad santuokos metu su atsakovu susilaukė sūnaus K. F. Santuoka buvo nutraukta 2012-05-22 Rusijoje. Vykstant teismų procesams atsakovas tapo itin agresyvus, veiksmai neadvekatūs. Paaiškino, kad vaikas matė kaip tėvas namuose sudaužė plaktuku baldus, buitinę techniką, veidrodžius ir su peiliu supjaustė čiužinį. Būdamas Lietuvoje atsakovas sukėlė avarinę situaciją ir sukėlė grėsmę vaiko sveikatai. Iki pat šiol vaikas nervinasi, atsisako valgyti, šaukia per sapnus naktį. Toks atsakovo elgesys ypač kenkia mažamečio sūnaus psichikai bei sveikatai, todėl būtina laikinai apriboti jo teises į vaiką. Pasibaigus teisminiams procesams ir atsakovui pakeitus savo elgesį, apribojimą būtų galima panaikinti. Bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad vaikas su tėvu bendrautų jos akivaizdoje iki vaikui sueis 10 metų, tačiau be nakvynių. Paaiškino, kad bijo, jog atsakovas pasiėmęs vaiką į pasimatymą ir jai nedalyvaujant, išveš sūnų į Rusiją.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 2 kartus jis turi teisę bendrauti su vaiku, paimant jį penktadienį nuo 16 val. iki 20 val., šeštadienį nuo 10 val. iki 16 val. iš namų ar darželio ar kitos vietos ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), ar kitą ieškovės nurodytą vietą, nedalyvaujant vaiko motinai. Apie bendravimo dieną jis praneša prieš 2 dienas telefonu, o nepavykus prisiskambinti – rašant pranešimą į elektroninį paštą, kurį nurodys N. F. Apie kliūtis organizuoti susitikimą su vaiku N. F. įspėja kiek įmanoma anksčiau. Jei susitikimas su vaiku negalimas dėl ligos ar kitokių rimtų priežasčių du kartus iš eilės – privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kalendorinių metų eigoje B. F. turi teisę praleisti su sūnumi vasaros, rudens, pavasario, žiemos atostogas, iš viso 30 d., suderinus su N. F. B. F. turi teisę lankyti vaiką darželyje, mokykloje bei kitose vietose, gauti informaciją iš ugdymo įstaigų apie sūnų. N. F. netrukdo bendrauti tėvui su sūnumi techninių komunikacijų priemonių pagalba – telefonu ir internetu. Visi nurodytos tvarkos pakeitimai turi būti suderinti iš anksto. Nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo jokių ginčų dėl turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo, nes dėl visko buvo sutarę geruoju. Po sprendimo priėmimo ieškovė pakeitė savo nuomonę ir pradėjo reikšti turtines pretenzijas – reikalauti padalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš karto po santuokos nutraukimo, ieškovė išvežė sūnų pas savo motiną V. K. į Lietuvą ir nušalino nuo vaiko auklėjimo, bendravimo. Klausimas dėl vaiko išvežimo ir apgyvendinimo Klaipėdoje nebuvo derinamas. Ieškovė ir jos motina nuteikinėja vaiką, trukdo susitikti ir bendrauti su atsakovu. Mano, kad nurodytos sąlygos sudaro pagrindą nustatyti su vaiku bendravimo tvarką. Bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog su vaiku matytųsi be nakvynių. Prašė atsižvelgti į tai, kad jo ir vaiko bendravimas dalyvaujant motinai neužtikrins galimybės jiems atkurti su vaiku prarastą ryšį. Ieškovė prašo apriboti tėvo valdžią motyvuodama vieninteliu įvykusiu konfliktu daugiau nei prieš metus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nepilnamečio vaiko K. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jo motina N. F., adresu (duomenys neskelbtini). Kitą dalį ieškinio atmetė. Nustatė B. F. bendravimo su vaiku K. F., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius B. F. turi teisę bendrauti su vaiku, paimant pirmą mėnesį šeštadienį 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), šeštadienį 14.00 valandą, antrą mėnesį paimant 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus šeštadienį 14.00 valandą, trečią mėnesį – 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus šeštadienį 14.00 valandą, ketvirtą mėnesį – 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus šeštadienį 15.00 valandą, penktą mėnesį – 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus šeštadienį 16.00 valandą, šeštą mėnesį – 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus šeštadienį 17.00 valandą, septintą mėnesį – 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus šeštadienį 18.00 valandą, o nuo aštunto mėnesio ir toliau 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus šeštadienį 19.00 valandą, nedalyvaujant vaiko motinai ir kitiems vaiko motinos giminėms bei vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, jeigu atsakovas dėl vienų ar kitų priežasčių negalės atvykti į susitikimus su nepilnamečiu vaiku teismo nurodytu laiku, vaiko tėvas privalo prieš 2 dienas įspėti vaiko mamą telefonu arba ieškovės N. F. nurodytu elektroniniu paštu apie neįvyksiantį susitikimą. Taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į susitikimus atvyksta iš kitos valstybės, apie kliūtis organizuoti susitikimą su vaiku, N. F. įspėja atsakovą telefonu ar atsakovo nurodytu elektroniniu paštu kiek įmanoma anksčiau. Jei susitikimas su vaiku negalimas dėl ligos ar kitokių rimtų priežasčių du kartus iš eilės – motina privalo vaiko tėvui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas B. F. turi teisę bendrauti su sūnumi K. F., gim. (duomenys neskelbtini), be apribojimų nuotolinio ryšio priemonėmis, turi teisę be apribojimų atvykti į mokymo įstaigą ir domėtis vaiko lavinimu, taip pat į gydymo įstaigą ir domėtis vaiko sveikatos būkle. Teismas priteisė iš atsakovo B. F. 67,94 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. F.; valstybei iš ieškovės N. F. priteisė 31,57 Lt, o iš atsakovo B. F. priteisė 13,53 Lt valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarė panaikinti 2012-11-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą B. F. išvežti vaiką K. F. be motinos N. F. sutikimo iš Lietuvos Respublikos, panaikino 2012-11-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą N. F. išvežti vaiką K. F., gim. (duomenys neskelbtini), be tėvo B. F. sutikimo iš Lietuvos Respublikos.
Dėl tėvo valdžios apribojimo teismas nustatė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl fizinio smurto naudojimo jos atžvilgiu paneigtos byloje surinktais įrodymais. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas naudoja ir psichologinį smurtą, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalys nesutaria dėl turto. Konstatavo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp šalių vyksta konfliktai, bet duomenų, kad smurtas naudojamas prieš vaiką, nepateikta. Ieškovės nurodytas aplinkybės dėl pavojaus sukėlimo vaiko sveikatai sukėlus eismo įvykį atmetė kaip nepagrįstas. Nustatė, kad atsakovas vykdo savo kaip tėvo pareigą ir materialiai išlaiko vaiką. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, kaip tėvas, aktyviai siekia įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu (pateikė priešieškinį), t. y. nori rūpintis juo, bendrauti ir jį auklėti, tačiau būtent ieškovė tam priešinasi (neleidžia vaiko į susitikimus su tėvu ir pan.). Kitų duomenų, dėl kurių būtų pagrindas apriboti atsakovo teises į vaiką, nėra, todėl teismas laikė ieškovės ieškinio reikalavimus nepagrįstais ir ieškinio dalies dėl tėvo valdžios apribojimo netenkino.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nustatė, kad yra visos sąlygos vaikui gyventi su motina, atsakovas patvirtino, kad neprieštarauja kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina N. F., todėl teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas nustatė, kad mama trukdo normaliai bendrauti tėvui ir vaikui, o nustačius bendravimo tvarką su mamos dalyvavimu, niekada nebūtų užtikrintas vaiko ir tėvo normalus bendravimas. Teismas priimdamas sprendimą negali remtis ieškovės iškeltomis prielaidomis dėl atsakovo bandymo vaiką išvežti į užsienį, nes tokią grėsmę patvirtinančių duomenų nepateikta. Taip pat ieškovei išaiškino, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovui nebus galima išsivežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko mamos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, notaro patvirtinto sutikimo ir asmens dokumentų. Teismas nustatė, kad yra būtinas ir pereinamasis periodas tarpusavio ryšiams atkurti. Vaikas gali būti perduodamas bendravimui su tėvu kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalio dieną – šeštadienį, palaipsniui ilginant susitikimų laiką nuo 2 iki 7 susitikimo valandų, susitikimus organizuojant nuo 12 iki 19 val., kadangi būtent šis laikas yra optimaliausias vaiko paėmimo laikas, nedalyvaujant vaiko motinai. Manė, kad tokia nustatyta minimali bendravimo tvarka užtikrins vaiko saugumą ir interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė patyrė iš viso 2 892,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovas patyrė 1 142,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad ieškovės pareikštas ieškinys tenkintas iš dalies – tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką buvo iš esmės patenkintas, pakeitus tik kelias jo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas. Sprendė, jog ieškovės ieškinys tenkintinas 50 procentų, priešieškinio atmesta 10 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 867,76 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo priešieškinis tenkintinas 90 procentų, ieškinio atmesta 50 procentų, todėl jam iš ieškovės priteisė 799,82 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinius įskaitymus, ieškovei iš atsakovo priteisė 67,94 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. F. prašo: 1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės N. F. reikalavimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, panaikinti ir tenkinti ieškovės ieškinio dalį – laikinai apriboti B. F. tėvo valdžią sūnui K. F.; 2. Netenkinus ieškovės N. F. ieškinio reikalavimo laikinai apriboti B. F. tėvo valdžią, taikyti alternatyvų vaiko teisių apsaugos būdą pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas B. F. bendrauja su vaiku K. F. dalyvaujant vaiko motinai N. F.; 3. Pakeisti N. F. iš atsakovo B. F. priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas. Ieškovės nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl žiauraus elgesio su tuo metu jo sutuoktine buvusia ieškove bei žalingos įtakos savo vaikui padarymo, todėl atsakovo atžvilgiu turėjo būti apribota jo, kaip tėvo valdžia. Atsakovas yra agresyvus, šeimoje naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, konfliktinę situaciją matė nepilnametis vaikas, kuris patyrė psichologinę traumą, o tai prilygsta atsakovo kaip tėvo pareigos nevykdymui, ir yra pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžią. Atsakovas pripažino ir neneigė aplinkybių dėl savo agresyvumo, o tokie veiksmai laikytini priešingais vaiko interesams, nes atsakovas tokiu būdu neužtikrino darnios fizinės ir psichinės sveikatos, kurios lemtų visapusišką ir darnią mažamečio vaiko raidą. Teismas turėjo pasisakyti dėl vaiko bendravimo su atsakovu dalyvaujant bendravime ieškovei tvarkos nustatymo pagal esamą faktinę padėtį. Ieškovės nuomone, atsakovui negali būti sudarytos sąlygos vienam bendrauti su vaiku, nes atsakovas, nedalyvaujant jo ir vaiko bendravime kitiems asmenims ar vaiko teisių apsaugos specialistams, nuolat išprovokuoja konfliktines situacijas, sukelia grėsmę vaiko psichinės sveikatos būsenai, dėl to nepilnamečiam vaikui yra padaroma dar didesnė psichologinė žala. Vaikas dėl atsakovo neadekvataus elgesio patyrė labai daug negatyvių emocijų, ypač tada, kai atsakovas sūnaus akivaizdoje sudaužė bute buvusius kilnojamuosius daiktus, o sūnui, kuris tuo metu nieko neįtarė apie kilusį konfliktą, žiūrint animacinius filmukus per televizorių, atsakovas, įsiveržęs į kambarį, plaktuku šį televizorių sudaužė vaiko akivaizdoje. Atsakovo veiksmai, kurie buvo nukreipti į ieškovę, turėjo akivaizdžią įtaką vaiko sveikatai ir psichologinei raidai. Teismas nesiaiškino tikrųjų vaiko norų bei pozicijos bei padarė nepagrįstą išvadą, jog vaiko norams įtaką daro vaiko motina, teismas tokias išvadas padarė atsižvelgdamas tik į vaiko teisių apsaugos specialisto, ieškovės nuomone, neobjektyviai ginančio vaiko interesus, pasisakymus. Paaiškino, kad šalių nepilnametis vaikas yra ir Lietuvos Respublikos, ir Rusijos Federacijos pilietis, t. y., turi dvi pilietybes, todėl atsakovui nėra jokių kliūčių iš anksto suplanavus nupirkti kelionės bilietus ir paėmus vaiką jį išsivežti. Mano, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų ir turi būti pakeista nustatant, jog ieškovė turi teisę dalyvauti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravime. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatė, kad nesutinka su teismo nustatyta atsakovo patenkinto priešieškinio proporcija – 90 proc. Mano, kad pagrindinė atsakovo nurodyta sąlyga dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo iš esmės pakeista, o sąlyga dėl vaiko atostogų apskritai nebuvo patenkinta, todėl teismas patenkino 50 proc. atsakovo reikalavimo. Dėl nurodytos aplinkybės mano, jog iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 1 446,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 571,30 Lt, darant tarpusavio užskaitą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 874,95 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. F. prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad privataus kaltinimo byloje dėl ieškovės sumušimo atsakovas yra visiškai išteisintas, jokių įrodymų, kad atsakovas daro žalą vaikui ir jo interesams, nėra, vaiko išvežimo iš Lietuvos grėsmė neįrodyta. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas gali išvežti vaiką iš Lietuvos. Visi argumentai dėl jo agresyvumo ir neadekvatumo yra išgalvoti ieškovės. Vykstant skyrybų procesui nebuvo išvengta konfliktinių situacijų, bet atsakovas neatliko jokio veiksmo, galinčio turėti neigiamos įtakos vaiko fizinei ar psichinei sveikatai, jo gerovei. Paaiškino, kad myli savo sūnų, teikia jam apie 2 500 Lt dydžio išlaikymą geruoju per mėnesį, moka su jo bendrauti, vaikas pasiilgsta tėvo, bet dėl motinos įtakos jis kalba taip, kaip jį įtikino motina. Teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad bendravimas gali vykti be motinos dalyvavimo. Mano, kad teismas visiškai teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kiek patenkinta ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės N. F. reikalavimas dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir alternatyvaus vaiko teisių apsaugos būdo taikymo, pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo laikinai apriboti B. F. tėvo valdžią sūnui K. F. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikino tėvo valdžios apribojimo klausimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nustatyta, kad 2013-06-03 Rusijos Federacijos nuosprendžiu atsakovas išteisintas dėl ieškovės sumušimo (t. 3, b. l. 100–102), tarp šalių vyksta konfliktai, bet duomenų, kad smurtas naudojamas prieš vaiką, nepateikta, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pavojaus sukėlimo vaiko sveikatai sukėlus eismo įvykį pagrįstai atmestos kaip nepagrįstos, atsakovas vykdo savo kaip tėvo pareigą ir materialiai išlaiko vaiką, dėl to ginčo byloje nėra. Be to, atsakovas, kaip tėvas, aktyviai siekia įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu (pateikė priešieškinį), t. y. nori rūpintis juo, bendrauti ir jį auklėti. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas yra agresyvus, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, vaikui matant sudaužė ir niokojo turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, jog turtas buvo suniokotas nepilnamečiam vaikui matant, byloje nėra (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas būtų charakterizuojamas kaip neigiama asmenybė ar jo bendravimas su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką galėtų pakenkti vaiko interesams. Dėl nurodytų aplinkybių atlikus proporcingą šalių ir vaiko atitinkamų interesų vertinimą ir nenustačius CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų taikyti laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovui nėra teisinio pagrindo.
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.).
Apeliantės nuomone, atsakovui negali būti sudarytos sąlygos vienam bendrauti su vaiku, nes atsakovas, nedalyvaujant jo ir vaiko bendravime kitiems asmenims ar vaiko teisių apsaugos specialistams, nuolat išprovokuoja konfliktines situacijas, sukelia grėsmę vaiko psichinės sveikatos būsenai, dėl to nepilnamečiam vaikui yra padaroma dar didesnė psichologinė žala.
Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje D. and P. v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl motinos dalyvavimo vaikui bendraujant su tėvu pagrįstai atsižvelgė į kvalifikuotos specialistės – išvadą teikiančios institucijos atstovės R. V. paaiškinimus, kuri patvirtino, kad vaiko atsakymai į klausimus apie bendravimo su tėvu tvarką yra paveikti mamos nuomonės, vaikas viską mato per mamos emocijas, jos baimę, kad tėvas neišsivežtų vaiko į užsienį. Be to, iš 2012-09-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyrius rašto Nr. (24.32)-VT4-1601 matyti, kad ieškovė atsisakė leisti pasimatyti atsakovui ir vaikui, nes bijo jog jis bus išvežtas į Rusiją (t. 1, b. l. 43). Teismas pagrįstai įvertino, kad nustačius bendravimo tvarką dalyvaujant mamai, niekada nebūtų užtikrintas vaiko ir tėvo normalus bendravimas. Pagrindo remtis ieškovės iškeltomis prielaidomis dėl atsakovo bandymo vaiką išvežti į užsienį nėra pagrindo, nes tokią grėsmę patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta (CPK 178 str.), be to, atsakovas neturi vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, asmens dokumentų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją, ilginant susitikimų laiką nuo 2 iki 7 susitikimo valandų, susitikimus organizuojant nuo 12 iki 19 val. Konstatuotina, kad teismas nustatė bendravimo tvarką, kuri geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl nėra pagrindo keisti šios tvarkos (CK 3.170 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės ieškinys tenkintinas 50 procentų, priešieškinio atmesta 10 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 867,76 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo priešieškinis tenkintinas 90 procentų, ieškinio atmesta 50 procentų, todėl jam iš ieškovės priteisė 799,82 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė mano, kad teismas patenkino ne 90, o 50 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl prašo perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką buvo iš esmės patenkintas, pakeitus tik kelias jo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas. Be to, atsakovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma byloje (1 142,60 Lt) buvo ženkliai mažesnė už ieškovės (2 892,50 Lt), todėl darytina išvada, kad teismas teisingai ir proporcingai apskaičiavo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Atsakovas nepateikia duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.