Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-04 · Civilinė byla Nr. 2S-644-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-04Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-31Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
2S-644-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08644-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
N. F.
Atsakovas
B. F.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Henrikas Mackevičius, Alisa Kostiuk
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-644-265/2013Teisėja R. Bertašienė (Proceso Nr. 2-06-3-08644-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės N. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. F. ieškinį atsakovui B. F. (B. F.) dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovo B. F. priešieškinį ieškovei N. F. dėl laikino motinos valdžios apribojimo perduodant vaiką tėvui iki bus išnagrinėtas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

atsakovas pateikė prašymą pakeisti anksčiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl bendravimo su sūnumi tvarkos ir nustatyti atsakovui iki bylos išnagrinėjimo sekančią bendravimo su vaiku K. F. tvarką: kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 2 kartus B. F. turi teisę bendrauti su sūnumi, paimant jį penktadienį 16.00 valandą iš namų ar darželio ir grįžtant į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ateinantį šeštadienį 16.00 valandą, nedalyvaujant vaiko motinai ar kitiems vaiko motinos giminėms ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams. Apie bendravimo dieną B. F. praneša prieš 2 dienas telefonu, o nepavykus prisiskambinti – rašant pranešimą į elektroninį paštą, kurį nurodys N. F.. Apie kliūtis organizuoti susitikimą su vaiku, N. F. įspėja kiek įmanoma anksčiau. Jeigu susitikimas su vaiku negalimas dėl ligos ar kitų priežasčių du kartus iš eilės – privalo pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-27 nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies

ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė sekančią tėvo bendravimo su vaiku tvarką - tėvas B. F. kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 2 kartus turi teisę bendrauti su sūnumi nedalyvaujant vaiko motinai ar kitiems vaiko motinos giminėms ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, paimant jį penktadienį 16.00 valandą iš namų ar darželio ir grįžtant į namus adresu (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną iki 20.00 valandos. Tos pačios savaitės šeštadienį turi teisę 10 val. paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir jį grąžinti 16 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Apie bendravimo dieną B. F. praneša prieš 2 dienas telefonu, o nepavykus prisiskambinti – rašant pranešimą į elektroninį paštą, kurį privalo nurodyti N. F.. Apie kliūtis organizuoti susitikimą su vaiku N. F. įspėja kiek įmanoma anksčiau. Jeigu susitikimas su vaiku negalimas dėl ligos ar kitų priežasčių du kartus iš eilės – privalo pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo uždrausti vaikui bendrauti su tėvu, nedalyvaujant jo motinai ar institucijos, ginančios vaiko interesus, atstovui. Teismas pažymėjo, jog vaiko interesai laikomi vienais iš svarbiausių, vaiko bendravimas su abiem tėvais yra vaiko prigimtinė teisė, svarbi vaiko radai, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, nepaisydama tarp jos ir atsakovo esančio ginčo ir įtampos, privalo sudaryti galimybę tėvui laisvai matytis su vaiku, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti aplinkos ir ryšių su jam artimais žmonėmis tęstinumą ir stabilumą, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko raidą.

Šalies argumentai

Ieškovė su skundžiama nutartimi nesutiko ir prašė ją panaikinti, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartį, kurioje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Apeliantės vertinimu, pats faktas, kad atsakovas pateikė priešieškinį, dar savaime nereiškia, kad toks priešieškinis bus patenkintas ieškovės atžvilgiu. Pasak ieškovės, ji pateikė svarius argumentus, jog atsakovas 6 mėnesių laikotarpyje smurtavo fiziškai ir psichologiškai prieš ieškovę (Sankt-Peterburgo teisme yra nagrinėjama privataus kaltinimo byla prieš atsakovą) ir vaiką. 2012-01-29 tėvas vaiko akivaizdoje sudaužė visus bute buvusius daiktus plaktuku, pjovė su peiliu čiužinį, visą tai matė vaikas, be to, dalis smurto buvo nukreipta ir į vaiką, kuomet jis žiūrėjo animacinius filmukus per televizorių, o tėvas tuo metu plaktuku šį televizorių sudaužė. Ieškovė vertinimu, ji pagrįstai nurodė, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, reikia, kad bendravimas vyktų tik dalyvaujant mamai. Tokiu būdu vaiko interesai negali būti jokių būdu pažeisti, kadangi vaikas jausis ramiau, kai šalia matys ne tik tėvą, bet ir mamą. Tuo tarpu atsakovo argumentai priešieškinyje yra tik gynybinė versija. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl to, kad tėvas smurtavo, kad vaikas bijo būti vienas su tėvu, nedalyvaujant mamai. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės paaiškinimais, juos laikė svarbiais ir visiškai nemotyvuotai atmetė ieškovės argumentus. Vaiko teisių apsaugos specialistė negali objektyviai įvertinti situacijos remiantis tik dviem vaiko susitikimais su tėvu, juolab kad per šiuos susitikimus mama buvo kartu ir susitikimai įvyko vaiko namuose. Todėl visiškai neaišku, kaip elgsis vaikas, būdamas vienumoje su tėvu ir nesant mamai šalia, neaišku, ar tokiu būdu vaikas nebus traumuojamas. Pasak apeliantės, teismas visiškai neįsiklausė į ieškovės argumentus, kad vaiko psichika gali būti paveikta neigiamo tėvo elgesio. Apeliantės vertinimu, tik gavus ekspertų išvadas bus galima padaryti išvadas, ar vaikas jau gali ir yra pasiruošęs bendrauti vienas su tėvu. Atskiruoju skundu ieškovė akcentuoja, jog jos pozicija nebuvo visiškai riboti ir neleisti tėvui nei pasimatyti, nei susitikti su sūnumi, ji išreiškė tik viena prašymą - kad tokie susitikimai vyktų dalyvaujant mamai. Tokiu būdu, kad ir laikant prioritetu vaiko interesų apsaugą, manytina, kad nebus pažeidžiamos nei tėvo, nei mamos teisės, nenukentės nei vaiko interesai, išliks galimybė, kad vaikas nebus traumuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant bendravimo su vaiku tvarką ar sprendžiant jos pakeitimo tvarką išimtinai turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, o ne vien tik vadovautis besąlygiška tėvų teise bendrauti su vaiku. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodomu argumentu, jog teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas 2012-01-29 vaiko akivaizdoje atliko smurto aktą - sudaužė visus bute buvusius daiktus plaktuku, pjovė su peiliu čiužinį ir visą tai, kaip nurodė ieškovė, matė vaikas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms teismas turėjo įvertinti, ar vaikas jau yra pasiruošęs vienas bendrauti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino situacijos, kaip elgsis vaikas būdamas vienumoje su tėvu nesant mamai kartu. Dėl to visiškai neaišku, kaip toks bendravimas su tėvu paveiks vaiko psichologiją. Teismo vertinimu, į šiuos reikšmingus klausimus galima atsakyti tik gavus ekspertų išvadas. Tuo tarpu nesant objektyvių duomenų, kurie liudytų, kad vaikas pasiruošęs vienas bendrauti su tėvu, nėra pagrindo keisti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio. Tuo labiau, kad nėra pažeidžiami nei vaiko, nei tėvo interesai nustačius, jog tėvas su vaiku bendrauja dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai vaiko gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, jog atsakovas visiškai nepateikė jokių svarių argumentų, kurie būtų pagrindu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė CK 3.170 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, neįvertinęs, kaip pakeistas laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, turės įtakos vaiko psichikai ir jo raidai.

Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė laikinąsias pasaugos priemones, taikytas 2012-11-02 nutartimi, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir palikti galioti bendravimo su vaiku tvarką, nustatytą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 80 str. 2 d. numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Tuo tarpu ieškovė sumokėjo 144 Lt, t.y. 44 Lt daugiau nei numatyta įstatymo. Dėl to 44 Lt grąžintini ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei buvo nurodęs sumokėti 144 Lt, o ne 100 Lt. Pagal CPK 82 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas indeksas apskaičiuojamas nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios , jeigu jis didesnis negu 110. Tuo tarpu norma, kurios pagrindu mokamas 100 Lt žyminis mokestis už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Dėl to vartojimo kainų indeksas nuo šio laikotarpio neviršija 110.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 100 Lt žyminis mokestis ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-27 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo B. F. (B. F.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Priteisti iš atsakovo B. F. (B. F.) 100 Lt žyminio mokesčio ieškovės N. F. naudai.

Grąžinti ieškovei N. F. 44 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013-01-10 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM mokėjimo nurodymu Nr. 30.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas