Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2385-583/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-17
Bylos Nr.: eI3-2385-583/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01445-2024-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: asociacijos Alytaus aktyvių tėvų bendruomenė
Atsakovas: Alytaus miesto savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo: Alytaus Vidzgirio mokyklai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2385-583/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01445-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 25.2; 25.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 17 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

2025 m. birželio 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Alytaus aktyvių tėvų bendruomenė skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus Vidzgirio mokyklai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja asociacija Alytaus aktyvių tėvų bendruomenė (toliau – ir pareiškėja, Bendruomenė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti:

1) atsakovės Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-233 „Dėl turto perdavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) 1.2 papunktį;

2) Tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. T-259 „Dėl Alytaus „Drevinuko“ mokyklos – darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo ir Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

Pareiškėja paaiškino, kad Taryba 2011 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. T-324, kuriuo buvo patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021 – 2025 metų bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas). Bendrajame plane buvo numatyta, jog viena iš savivaldybėje veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų yra Alytaus „Drevinuko“ mokykla – darželis (toliau – ir Mokykla). Bendrojo plano galiojimo metu nebuvo numatyta reorganizuoti, likviduoti ar pertvarkyti Mokyklą.

Mokykla 2024 m. vasario 23 d. gavo Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) pranešimą dėl Bendrojo plano ir jo priedų koregavimo projekto, kuriame buvo nurodyta, jog Mokyklą ketinama reorganizuoti ir prijungti prie Alytaus Vidzgirio mokyklos. Mokyklos taryba įvertinusi minėto projekto sprendinius, 2024 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad nepritaria Bendrojo plano koregavimo projekte numatytam reorganizavimui, nes jame nebuvo pateikta jokių konkrečių pagrindų ar motyvų sąlygojančių reorganizavimo būtinumą.

Pareiškėja pabrėžė, jog Administracija neatsižvelgė į Mokyklos tarybos 2024 m. kovo 5 d. sprendime pateiktus argumentus, todėl Mokyklos taryba 2024 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriame pakartotinai išdėstė nepritarimo reorganizavimui argumentus. Gavusi 2024 m. kovo 25 d. sprendimą, Administracija apie jį informavo Nacionalinę švietimo agentūrą (toliau – ir Agentūra). Agentūra 2024 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog Bendrojo plano pakeitimo projektas yra nepakankamai argumentuotas. Agentūra pasiūlė sprendimą dėl projekto priimti tik atlikus pertvarkos tarpinį vertinimą bei Bendrojo plano įgyvendinimo veiksmų plano priemonių stebėsenos rezultatų analizę.

Bendruomenė akcentavo, kad savivaldybė Agentūros sprendimo neskundė, tačiau Taryba jame nurodytų pasiūlymų neįvykdė ir nepašalinusi jokių Mokyklos tarybos identifikuotų Bendrojo plano pakeitimo projekto nepagrįstumą sąlygojančių aplinkybių, 2024 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. T-215 „Dėl sutikimo reorganizuoti Alytaus „Drevinuko“ mokyklą – darželį, prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos“, o šio sprendimo pagrindu priėmė Sprendimą Nr. 1 bei Sprendimą Nr. 2.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad mokymo įstaigų tinklo kūrimas bei koregavimas yra glaudžiai susijęs su mokymosi įstaigų bendruomenių interesais. Būtent dėl to teisės aktuose yra įtvirtinta teisė suinteresuotoms mokymosi įstaigų bendruomenėms aktyviai įsitraukti ir dalyvauti mokyklų tinklo kūrimo ir koregavimo planuose.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1212 „Dėl mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) aiškiai numatyta, kad Bendrojo plano koregavimas privalėjo būti derinamas su Mokyklos bendruomene, tačiau atsakovė neįvykdė konsultavimosi su Mokyklos bendruomene pareigos ir ignoravo jai teiktus argumentuotus pasiūlymus.

Bendruomenės nuomone, Bendrojo plano pakeitimas inicijuotas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, Mokyklos tarybai Administracija teikė neaiškią bei dviprasmišką informaciją apie planuojamą Mokyklos reorganizavimą, o tai sąlygojo situaciją, kuomet Mokyklos taryba priėmė sprendimus nebūdama tinkamai susipažinusi su situacija, taip užkertant kelią derinti Bendrojo plano pakeitimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Administracija komunikuodama su Mokyklos bendruomene nenurodė, kokį teisinį statusą turės Mokykla, jeigu ji bus reorganizuota, buvo pateikta klaidinanti informacija dėl Mokyklos pavadinimo, kuris jai bus suteiktas po jos reorganizacijos, nebuvo pateikta informacija apie aplinkybes, sąlygojančias keisti Bendrąjį planą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kad Mokyklai reorganizacija nėra reikalinga ir nėra planuojama bent jau iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.

Pažymėjo, jog Taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos inicijavimo stadijoje privalo būti rengiamas projektas, kuriame pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai, susieti su socialinės atskirties mažinimu, ugdymo kokybe ir (ar) mokinių ugdymo (si) pasiekimų gerinimu, efektyvesniu lėšų panaudojimu ir kitais kriterijais, numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas. Tačiau vietoje Taisyklėse numatytų aspektų detalizavimo, Administracija pateikė itin lakoniškus bei bendro pobūdžio paaiškinimus, kurie nepagrindė Mokyklos reorganizavimo poreikio.

Tai, kad Mokyklos reorganizavimo poreikis yra nepagrįstas iš esmės konstatavo ir Agentūra savo 2024 m. balandžio 12 d. sprendime. Remiantis Taisyklėse nustatytu teisiniu reguliavimu, Taryba prieš priimdama ginčijamus sprendimus, privalėjo įvertinti Agentūros pasiūlymus ir priimti galutinį argumentuotą sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neįvertino Agentūros sprendime išdėstytų motyvų ir nepagrindė Mokyklos reorganizavimo poreikio, nors ankstesnė argumentacija Agentūros buvo pripažinta kaip nepakankama.

Bendruomenė laikosi pozicijos, jog nurodytos aplinkybės įrodo, kad Taryba Mokyklos reorganizavimo procedūrą atliko pažeisdama Apraše bei Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nepagrįstai ignoruodama Agentūros 2024 m. balandžio 12 d. sprendime pateiktus motyvus, todėl skundas privalo būti tenkintas, o ginčijami sprendimai panaikinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog Mokyklos reorganizavimo inicijavimo etape neįvykdė pareigos konsultuotis su Mokyklos bendruomene bei nederino planuojamu Bendrojo plano pakeitimų. Pabrėžė, jog Bendrojo plano pakeitimo projektas su Mokyklos bendruomene buvo derintas du kartus, tačiau Mokyklos taryba savo priimtuose sprendimuose pasisakė prieš reorganizaciją, reikalavo palikti Mokyklą be struktūrinių pokyčių.

Paaiškino, kad Bendrojo plano projektui parengti Alytaus miesto savivaldybės meras 2024 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. M-48 sudarė Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano ir jo priedų koregavimo darbo grupę (toliau – ir Darbo grupė), kuri atsižvelgdama į švietimo įstaigų bendruomenių sprendimus ir suinteresuotų institucijų pateiktus siūlymus juos analizavo bei tobulino. Dėl numatomų Bendrojo plano pakeitimų taip pat vyko Darbo grupės atstovų susitikimai švietimo įstaigose su jų bendruomenėmis, kurių metu buvo įvardinti planuojamų Bendrojo plano pakeitimų tikslai, atsakyta į klausimus. Taip pat Bendrojo plano pakeitimo projektas su aiškinamuoju raštu buvo paskelbtas viešai, savivaldybės interneto svetainėje ir išsamiai aptarinėjamas visuose Tarybos komitetų posėdžiuose, kurie buvo viešai transliuojami internete.

Akivaizdu, jog Mokyklose bendruomenė buvo supažindinta su Bendrojo plano pakeitimo projektu, pati aktyviai dalyvavo šio plano svarstymo stadijoje, teikė siūlymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįvykdyta konsultavimosi su Mokyklos bendruomene pareiga. Aplinkybė, jog pareiškėja nesutiko su reorganizavimu, nereiškia, kad nebuvo vykdytos konsultavimasis su bendruomene, o tai, kad nebuvo atsižvelgta į jos nuomonę, nereiškia, kad kažkaip buvo pažeistos pareiškėjos teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje nuosekliai formuoja praktiką, jog Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, nekomplektuojamos tam tikros klasės, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu darytina išvada, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu

Atsakovė akcentuoja, kad buvusios mokyklos – darželio Drevinuko“ teisinė forma – savivaldybės biudžetinė įstaiga, mokyklos - darželio priklausomybė – savivaldybės mokykla, mokyklos - darželio savininkė – Alytaus miesto savivaldybė.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta, kad jei savivaldybės tarybos ar dalyvių susirinkimo sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokių mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Agentūra. Agentūra teikia siūlymus savivaldybės bendrojo plano rengėjui ir mokyklai, o Taryba, įvertinusi Agentūros siūlymus, priimą galutinį argumentuotą sprendimą. Atsakovė pabrėžė, kad vadovaujantis teisės nuostatomis priimti sprendimus dėl mokyklų likvidavimo, reorganizavimo ar pertvarkos yra mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, šiuo atveju, Tarybos prerogatyva.

Be to, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme reglamentuota, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti, inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Savivaldybė, vykdydama jai valstybės pavestas funkcijas – turi diskrecijos teisę argumentuotai pasirinkti, kokiu eiliškumu vykdyti ugdymo įstaigų reorganizaciją.

Pabrėžė, kad po įvykusios reorganizacijos, Mokyklos patalpose ir toliau fiziškai teikiamos ugdymo paslaugos, buvo pakeistas tik Mokyklos teisinis statusas, ji 2024 m. rugsėjo 1 d. tapo Vidzgirio mokyklos „Drevinuko“ skyriumi, veikiančiu tose pačiose patalpose, vykdomos tos pačios ugdymo programos, naudojamasi tuo pačiu turtu ir priemonėmis. Taigi, Mokyklos teisinis statusas mokinių ugdymo procesui neturėjo jokios įtakos, pageidaujantiems tęsti mokymąsi arba pradėti tose pačiose patalpose mokiniams ši teisė yra užtikrinta. Ugdymo kokybė, šiuo atveju, nenukentėjo.

Taryba atkreipė dėmesį, jog asmuo į administracinį teismą turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų. Mokyklos prijungimas prie Alytaus Vidzgirio mokyklos Bendruomenės teisinei padėčiai įtakos neturi, nes ginčijami sprendimai yra skirti mokyklų vidaus valdymui optimizuoti. Darytina išvada kad Bendruomenė kreipėsi į teismą, siekdama apginti viešąjį interesą, neturėdama tam teisinio pagrindo, t. y. nesant įstatyme nustatyto atvejo, leidžiančio jai tokį viešąjį interesą ginti nagrinėjamoje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus Vidzgirio mokykla per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-233 „Dėl turto perdavimo“ 1.2 papunkčio bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-259 „Dėl Alytaus „Drevinuko“ mokyklos – darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo ir Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatų patvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Administracijos Švietimo ir sporto skyrius 2024 m. vasario 23 d. raštu Nr. 3D-1429 (10.51 E) „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo plano ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021 – 2025 metų bendrojo plano ir jo priedų koregavimo projekto“ informavo savivaldybės ugdymo mokyklų direktorius, tame tarpe ir Mokyklos direktorių, kad Darbo grupė pateikė Bendrojo plano ir jo priedų koregavimo projektą, kuriame, be kita ko, numatyta reorganizuoti Mokyklą prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos ir įsteigiant Alytaus Vidzgirio mokyklos pradinio, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo skyrių. Mokyklai pasiūlyta organizuoti Bendrojo plano koregavimo projekto sprendinių svarstymą jos bendruomenėje ir iki 2024 m. kovo 6 d. pateikti Administracijos Švietimo ir sporto skyriui informaciją apie Mokyklos bendruomenės priimtus sprendimus dėl pritarimo projektui arba argumentuotus siūlymus dėl jo tobulinimo.

Mokyklos taryba 2024 m. kovo 5 d. sprendimu informavo Administracijos Švietimo ir sporto skyrių, kad nepritaria Bendrojo plano ir jo priedų koregavimo projekte numatytam Mokyklos reorganizavimui. Mokyklos taryba sprendime atkreipė dėmesį, kad iš jai pateikto 2024 m. vasario 23 d. rašto turinio nėra galimybės suprasti ar po reorganizavimo Mokykla išliks kaip juridinis asmuo ar ne. Akcentuojama, kad Mokyklos reorganizavimo poreikis ir tiksliai nėra argumentuoti ir pagrįsti, nėra galimybės suprasti, kodėl Bendrasis planas, kuriame buvo nurodyta, jog nėra pagrindo reorganizuoti Mokyklą, yra keičiamas šioje apimtyje. Mokyklos taryba pasiūlė parengti naują Bendrojo plano koregavimo projektą, kuriame būtų pateikti planuojamos pertvarkos strateginiai tikslai, uždaviniai, prioritetai ir t.t.

Administracijos Švietimo ir sporto skyrius 2024 m. kovo 15 d. rašte Nr. SD-2125 (10.51 E) “Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo plano ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021 – 2025 metų bendrojo plano ir jo priedų koregavimo projekto“ nurodė, kad Bendrojo plano koregavimo tikslas – užtikrinti sąlygas geros kokybės ikimokykliniam ugdymui, privalomajam švietimui ir įtraukiojo ugdymo nuostatoms įgyvendinti, siekiant tolygesnio mokinių paskirstymo mokyklose ir ekonomiškai bei efektyviai panaudoti valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšas. Paaiškinta, kad reorganizuojamos mokyklos neteks juridinio asmens statuso. Mokyklos po reorganizacijos prijungimo būdu veiks tose pačiose patalpose, darbuotojai, jiems sutikus, liks dirbti tomis pačiomis sąlygomis. Teigiama, jog Mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašas bus rengiamas tik kai Taryba priims sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Rašte prašoma pakartotinai organizuoti Bendrojo plano projekto svarstymą mokyklų bendruomenėse ir iki 2024 m. balandžio 3 d. pateikti sprendimą dėl dalyvavimo reorganizavime.

Mokyklos taryba, įvertinusi Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus 2024 m. kovo 15 d. rašte nurodytas aplinkybes, 2024 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriame pakartotinai nurodė, jog nepritaria Mokyklos reorganizavimui. Mokyklos taryba minėtame sprendime pabrėžė, jog nepateikus Mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo nėra įmanoma priimti informuoto sprendimo dėl sutikimo/nesutikimo Mokyklos reorganizavimui, nes nėra žinoma kas prie ko jungiama, koks bus Mokyklos statusas po prijungimo, kokias teises turės įstaiga bei jos darbuotojai. Akcentuojama, kad Administracijos Švietimo ir sporto skyriaus 2024 m. kovo 15 d. rašte nėra pateiktas konkretus planas kaip bus įvykdyti Bendrojo plano koregavimo tikslai, nepagrįstas poreikis reorganizuoti Mokyklą, todėl pateiktas projektas neatitinka Taisyklėse nustatyto teisinio reguliavimo.

Administracija susipažinusi su Mokyklos tarybos 2024 m. kovo 25 d. sprendimu, vadovaudamasi Švietimo įstatymo nuostatomis, kreipėsi į Agentūrą dėl siūlymo Mokyklos reorganizacijos klausimu pateikimo. Agentūra 2024 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SD-2797 (10. 51 E) „Dėl Alytaus „Drevinuko“ mokyklos – darželio tarybos nepritarimo mokyklos reorganizavimui“, kuriame konstatavo, kad Bendrojo plano koregavimo projektas yra nepakankamai argumentuotas. Siūloma sprendimą dėl projekto priimti tik atlikus Bendrajame plane numatytos tinklo pertvarkos tarpinį vertinimą, Bendrojo plano įgyvendinimo veiksmų plano priemonių stebėsenos rezultatų analizę ir pateikti Mokyklos bendruomenei išsamią, konkrečią, duomenimis ir įsipareigojimais pagrįstą informaciją apie reorganizacijos privalumus ir naudas, akcentuoti, kokios naujos aplinkybės per laikotarpį nuo Bendrojo plano patvirtinimo iki projekto parengimo lėmė mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ketinimą keisti savo ankstesnį sprendimą dėl atskirų mokyklų perspektyvos.

Atsakovė 2024 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. T-155 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2021-11-25 sprendimo Nr. T-324 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021 – 2025 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nusprendė pakeisti Bendrojo plano 1 priedo 1, 6, 7 ir 12 eilutes. Atsakovė pakeitė Bendrojo plano 1 priedo 1 eilutę, kurioje teigiama, kad Mokykla bus reorganizuojama prijungiant prie Alytaus Vidzgirio mokyklos skyriaus teisėmis, planuojama Mokyklos reorganizacija įvykdyti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir po reorganizacijos Mokykla taps Alytaus Vidzgirio mokyklos „Drevinuko“ skyriumi, kuriame bus vykdomos ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo programos. Minėtame sprendime teigiama, kad jis priimtas atsižvelgiant į Agentūros 2024 m. balandžio 12 d. sprendime išdėstytus argumentus.

Atsakovės 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. T-155 aiškinamajame rašte nurodyta, jog Mokykla siūloma reorganizuoti siekiant užtikrinti sąlygas geros kokybės pradiniam ugdymui ir įtraukiojo ugdymo nuostatoms įgyvendinti, tolygesnio mokinių pasiskirstymo mokyklose ir ekonomiškai bei efektyviai panaudoti valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšas. Pabrėžiama, kad planuojami pokyčiai neigiamos įtakos ugdymo procesui neturės, nes ugdymo procesas toliau vyks tose pačiose Mokyklos patalpose, o visi joje dirbantys mokytojai bei kiti darbuotojai, jiems sutikus, liks dirbti įstaigose.

Taryba 2024 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą Nr. T-215 „Dėl sutikimo reorganizuoti Alytaus „Drevinuko“ mokyklą – darželį, prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos“, kuriuo nusprendė duoti sutikimą Mokyklos reorganizavimui, prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos skyriaus teisėmis. Šiame sprendime teigiama, kad reorganizavimo tikslas – sudaryti vadybines prielaidas reorganizuojamos mokyklos veiklą organizuoti optimaliais žmogiškaisiais, finansiniais ir materialiniais ištekliais, užtikrinant kokybišką priskirtų funkcijų vykdymą, siekiant efektyvesnio išteklių naudojimo. Po reorganizavimo veiks savivaldybės biudžetinė įstaiga Alytaus Vidzgirio mokykla, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins Tarybą, o Mokykla taps Alytaus Vidzgirio mokyklos „Drevinuko“ skyriumi. Alytaus Vizdgirio mokyklos direktorius buvo įpareigotas parengti reorganizavimo sąlygų aprašą ir Alytaus Vizdgirio mokyklos nuostatų projektą.

Atsakovė, atsižvelgdama į anksčiau minėtus savo priimtus 2024 m. balandžio 25 d. bei 2024 m. gegužės 24 d. sprendimus, priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2. Sprendimo Nr. 1 1.2 papunkčiu nuspręsta perduoti Mokyklos ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį bei nematerialųjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti Alytaus Vizdgirio mokyklai. Tuo tarpu Sprendimu Nr. 2 buvo patvirtintas Mokyklos ir Alytaus Vizdgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašas bei Alytaus Vizdgirio mokyklos nuostatai.

Atsižvelgiant į anksčiau minėtas faktines aplinkybes ir pareiškėjos skundo turinį darytina išvada, jog pareiškėja prieštarauja Tarybos siekiui reorganizuoti Mokyklą prijungimo būdu prie Alytaus Vidzgirio mokyklos. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Mokyklos bendruomenė nebuvo tinkamai supažindinta su Bendrojo plano koregavimo projekto sprendiniais, rengiant projektą nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į Mokyklos tarybos ir Agentūros sprendimuose išdėstytas pastabas, todėl reorganizacija atlikta pažeidžiant Taisyklėse ir Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-06-20 iki 2024-12-01) 6 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija.

VSĮ 7 straipsnio, apibrėžiančio valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas, 6 punktas prie jų priskiria priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimą, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimą, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas ir skirtų šalies mokiniams, turintiems išskirtinių gabumų ar specialiųjų poreikių, išlaikymą.

Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai pagal VSĮ 15 straipsnio 2 dalies 16 punktą yra priskirta sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra.

Vadovaujantis Švietimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024-06-01 iki 2024-07-01) 28 straipsnio 1 dalimi švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Švietimo teikėjų tinklas kuriamas: 1) plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę; 2) koordinuojant teikiamas švietimo programas; 3) steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Savivaldybės institucijų įgaliojimus švietimo valdymo srityje nustato Švietimo įstatymo 58 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą.

Valstybinės profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi šio įstatymo 43 straipsnio 8–14 dalyse nustatytais kriterijais, Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybines neformaliojo švietimo mokyklas, pagalbos įstaigas reorganizuoja, likviduoja, pertvarko jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybės vykdydamos jos kompetencijai priskirtus veiksmus formuoja švietimo teikėjų tinklus, o vienas iš būdų suformuoti teisės aktų reikalavimus ir savivaldybės gyventojų poreikius atitinkantį švietimo teikėjų tinklą yra savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų reorganizavimas. Pažymėtina, jog sprendimų priėmimas dėl savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, kurių savininkė yra savivaldybė, reorganizavimo yra išskirtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl akivaizdu, jog ginčijami sprendimai yra priimti kompetentingos institucijos.

Dėl pareigos konsultuotis su Mokyklos bendruomene

Kaip jau paminėta, pareiškėja skunde akcentuoja, kad atsakovė pažeidė teisės aktuose nustatytą reikalavimą prieš priimant sprendimą reorganizuoti Mokyklą, konsultuotis su Mokyklos bendruomene, pagrįsti reorganizacijos poreikį ir atsižvelgti į Mokyklos bendruomenės išsakytas pastabas.

Aprašo 2 punktas numato, kad Mokyklos bendruomenę, kurią sudaro mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų, atstovauja mokyklos taryba. Ji, remdamasi mokyklos savivaldos institucijų siūlymais, priima sprendimus dėl savivaldybės vykdomosios institucijos pateiktų savivaldybės tarybos sprendimų projektų savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo klausimais.

Mokyklos bendruomenė ir jos nariai turi teisę: 1) gauti informacijos iš savivaldybės apie švietimo būklę, rengiamą mokyklų tinklo pertvarką;2) dalyvauti savivaldybės organizuojamose konsultacijose mokyklų tinklo kūrimo klausimais, savivaldybės Mokyklų tinklo kūrimo bendrojo plano ir jo įgyvendinimo priedų (Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo plano ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo plano) projekto viešuosiuose svarstymuose (susirinkimuose, sueigose, diskusijose, apklausose); 3) pateikti nuomonę ir teikti siūlymų rengiamam mokyklos tarybos sprendimui pritarti ar nepritarti savivaldybės tarybos sprendimo projektui dėl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo (Aprašo 3 punktas).

Taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2024-01-02 iki 2024-08-20) 33 punktas numato, kad valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą rengia Švietimo mokslo ir sporto ministerija, savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų projektus rengia savivaldybių administracijos. Taisyklių 34 punkte nurodyta, jog mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš 3 stadijų: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo.

Inicijavimo stadijoje: 1) rengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama Mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai, susieti su socialinės atskirties mažinimu, ugdymo kokybe ir (ar) mokinių ugdymo (si) pasiekimų gerinimu, efektyvesniu lėšų panaudojimu ir kitais kriterijais, numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas; 2) Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiamas priedas – Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planas. Kai dėl mokyklų tinklo pertvarkos reikia spręsti mokytojų įdarbinimo klausimus, papildomai rengiamas priedas – Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas, kai reikia spręsti mokinių vežiojimo klausimus, papildomai rengiamas priedas – Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas; 3) konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms ūkio lėšų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planų projektus savivaldybės meras derina su švietimo, mokslo ir sporto ministru; valstybinių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektą švietimo, mokslo ir sporto ministras derina su savivaldybių, kurių teritorijose yra Mokyklos, merais; 4) konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis dėl mokyklų tinklo kūrimo, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto. Savivaldybių mokyklų (klasių), skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kurioms ūkio lėšų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planų projektus savivaldybės meras derina su švietimo, mokslo ir sporto ministru; valstybinių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projektą švietimo, mokslo ir sporto ministras derina su savivaldybių, kurių teritorijose yra Mokyklos, merais; 5) Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas tobulinamas atsižvelgiant į Mokyklų bendruomenių sprendimus ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktus siūlymus, jeigu šie neprieštarauja Švietimo įstatymui, Taisyklėms ir kitiems teisės aktams. Kai pavienės savivaldybės Mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektą ir Mokyklos bendruomenės sprendimą, kuriame argumentuotai nesutinkama su planuojamu mokyklos reorganizavimu, likvidavimu ar pertvarkymu, teikia švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija teikia siūlymus Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projekto rengėjui ir Mokyklai. Savivaldybės taryba, įvertinusi švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos siūlymus, priima galutinį argumentuotą sprendimą. Kai pavienės valstybinės Mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, įvertinusi bendruomenės argumentus, teikia jai atsakymą ir priima galutinį argumentuotą sprendimą; 6) valstybinių mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai ir savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai tvirtinami kas penkeri metai ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 dienos. Valstybinių mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tinklo pertvarkos bendrąjį planą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą – savivaldybės taryba (Taisyklių 35 punktas).

Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad įgyvendinimo stadijoje savivaldybės taryba ir švietimo, mokslo ir sporto ministras priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūros pertvarkos pagal Mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos planą, o Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planą, jeigu tokie planai rengiami.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Šioje nutartyje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, jog nebūtų sudaryta situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą (žr. pvz. LVAT 2016 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2059-520/2016; 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4497-552/2016; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1011-492/2018).

Vadovaujantis anksčiau minėtu, konstatuotina, kad Bendrojo plano koregavimo projekto rengimas yra priskirtas Administracijos kompetencijai. Bendrojo plano keitimo projekte privalo būti motyvuotas bei pagrįstas. Administracija turi pareigą su projekto sprendiniais supažindinti Mokyklos bendruomenę, kuri veikia per Mokyklos tarybą, įvertinti Mokyklos bendruomenės pateiktus siūlymus ir pastabas dėl rengiamo projekto sprendinių.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtinama, kad Administracija, kaip Bendrojo plano koregavimo projekto rengėja, 2024 m. vasario 23 d. ir 2024 m. kovo 15 d. raštais kreipėsi į Mokyklos bendruomenę turėdama tikslą ją supažindinti su planuojamais Bendrojo plano pokyčiais ir buvo prašoma pateikti savo poziciją dėl planuojamos Mokyklos reorganizacijos. Iš nurodytų Administracijos raštų turinio matyti, jog Mokyklos bendruomenei buvo paaiškinta kokie yra švietimo teikėjų tinklo pakeitimų tikslai. Mokyklos bendruomenė buvo informuota, kad Mokykla po reorganizacijos neteks juridinio asmens statuso, švietimo paslaugos toliau bus teikiamos tose pačiose patalpose ir Mokyklos darbuotojai išlaikys savo darbo vietas. Pažymėtina, kad su Bendrojo plano koregavimo projektu savivaldybės gyventojai buvo supažindinti ir per viešojo informavimo priemones – apie ketinimą keisti Bendrojo plano sprendinius buvo pranešta savivaldybės internetinėje svetainėje, vietinėje žiniasklaidoje.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad rengiant Bendrojo plano sprendinių koregavimo projektą, buvo pažeistos Taisyklių 35 punkto nuostatos. Aplinkybė, jog Mokyklos taryba išreiškė nesutikimą su ketinimu prijungti Mokyklą prie Alytaus Vidzgirio mokyklos, o Taryba vis tiek priėmė sprendimą vykdyti Mokyklos reorganizaciją, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeista pareiga informuoti Mokyklos bendruomenę apie rengiamą mokyklų tinklo pertvarką, kadangi teisės aktuose nėra numatyta, jog Mokyklos bendruomenės pateikti siūlymai yra privalomi Tarybai.

Tokios pačios pozicijos savo jurisprudencijoje laikosi ir LVAT, kuris yra akcentavęs, jog įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu (LVAT 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1482/2007; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2857/2011).

Dėl Agentūros sprendimo vykdymo

Švietimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje bei Taisyklių 35.5 papunktyje nustatyta, jog tais atvejais kai pavienės valstybinės mokyklos bendruomenė prieštarauja numatytam mokyklos reorganizavimui, tokių prieštaravimų pagrįstumo vertinimas yra perduodamas Agentūrai, kuri priima siūlymą dėl konkrečios mokyklos reorganizavimo. Pareiškėja skunde akcentuoja, jog Taryba ignoravo Agentūros sprendime išdėstytas pastabas dėl Bendrojo plano koregavimo projekto sprendinių trūkumų, neįvykdė Agentūros pasiūlymo prieš priimant galutinį sprendimą atlikti Bendrajame plane numatytos pertvarkos tarpinį vertinimą.

Kaip ir anksčiau minėta, Agentūra 2024 m. balandžio 12 d. sprendime konstatavo, kad Bendrojo plano koregavimo projektas, pateiktas Mokyklai, yra nepakankamai argumentuotas ir pasiūlė atsakovei sprendimą dėl projekto priimti tik atlikus numatytos pertvarkos tarpinį vertinimą ir Bendrojo plano įgyvendinimo veiksmų plano priemonių stebėsenos rezultatų analizę.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Taryba, priimdama 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. T-155, atsižvelgė į Agentūros 2024 m. balandžio 12 d. sprendime nurodytą pastabą, kad Bendrojo plano sprendinių koregavimo projektas nėra pakankamai argumentuotas. Minėto atsakovės sprendimo aiškinamajame rašte yra plačiai išdėstyta kodėl buvo priimtas sprendimas reorganizuoti Mokyklą, kokia forma bus vykdoma Mokyklos reorganizaciją, koks bus įstaigos pavadinimas pabaigus procedūrą, kokios švietimo programos toliau bus vykdomos Mokyklos patalpose, akcentuojama, kad pokyčiai neturės neigiamos įtakos ugdymo procesui, kadangi ugdymo procesas toliau vyks tose pačiose patalpose, o visi darbuotojai, jiems sutikus, liks dirbti įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT yra pažymėjęs, jog individualiu administraciniu aktu laikytini ne tik ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas, bet ir atitinkamo tarybos sprendimo aiškinamasis raštas bei tarybos posėdžio protokolo išrašas, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012). Konstatuotina, jog pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad ginčijami sprendimai priimti neįvertinus Agentūros rekomendacijų ir yra neargumentuoti.

Byloje nėra duomenų, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvo atlikti kiti Agentūros 2024 m. balandžio 12 d. sprendime pasiūlyti veiksmai t. y. nėra duomenų, jog buvo atliktas Bendrajame plane numatyto tinklo pertvarkos tarpinis vertinimas ar Bendrojo plano įgyvendinimo veiksmų priemonių stebėsenos rezultatų analizę. Vis dėlto pabrėžtina, jog nei Švietimo įstatyme, nei Taisyklėse nėra nustatyta, kad Agentūros priimti sprendimai yra privalomi Tarybai. Iš anksčiau minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, jog Agentūros sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, nes VSĮ yra aiškiai nustatyta, kad Taryba turi išskirtinę kompetenciją priimti galutinius sprendimus dėl savivaldybei priklausančių biudžetinių įstaigų reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo ar likvidavimo.

Dėl Sprendimo Nr. 1 atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms

Pareiškėja skunde atkreipė dėmesį, kad Sprendime Nr. 1 yra nurodytas neteisėtas jo priėmimo pagrindas – Tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-154 „Dėl sutikimo reorganizuoti lopšelį – darželį „Linelis“ prijungiant jį prie Alytaus lopšelio – darželio „Du gaideliai“.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Vertinant Sprendimo Nr. 1 turinį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų kontekste nustatyta, kad minėtu sprendimu buvo nuspręsta dėl keturių švietimo įstaigų ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo bei nematerialiojo turto perdavimo valdyti patikėjimo teise kitoms švietimo įstaigoms. Pažymėtina, kad Sprendimo Nr. 1 1.1 papunkčiu nuspręsta perduoti Alytaus lopšelio – darželio „Linelis“ turtą valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Alytaus lopšeliui – darželiui „Du gaideliai“, todėl akivaizdu, kodėl Sprendimo Nr. 1 preambulėje yra cituojamas Tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-154, kadangi šio sprendimo pagrindu nuspręsta reorganizuoti Alytaus lopšelį – darželį „Linelis“ ir jį prijungti prie Alytaus lopšelio – darželio „Du gaideliai“.

Tuo tarpu Sprendimo Nr. 1 1.2 papunkčiu atsakovė nusprendė Mokyklos turtą perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Alytaus Vidzgirio mokyklai, tačiau Sprendime Nr. 1 nėra nurodyta, kad vienas iš jo priėmimo pagrindų yra Tarybos 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. T-215 „Dėl sutikimo reorganizuoti Alytaus „Drevinuko“ mokyklą – darželį, prijungiant ją prie Alytaus Vidzgirio mokyklos“. Vis dėlto teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad toks Sprendimo Nr. 1 trūkumas negali būti pripažintas esminiu, nes lydimieji aktą dokumentai pagrindžia administracinio akto priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą. Pažymėtina ir tai, kad įvardijamas akto trūkumas Bendruomenei nesukliudė suprasti jo priėmimo pagrindų bei esmės, o taip pat per įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą teisminės gynybos.

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1127-525/2018; 2024 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-556-815/2024). Pareiškėja skunde nurodė ir daugiau argumentų, kurie, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl šiame sprendime dėl jų plačiau nepasisakoma.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių duomenų visuma, nenustačius Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-233 „Dėl turto perdavimo“ 1.2 papunkčio bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-259 „Dėl Alytaus „Drevinuko“ mokyklos – darželio ir Alytaus Vidzgirio mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašo ir Alytaus Vidzgirio mokyklos nuostatų patvirtinimo“ absoliučių neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos Alytaus aktyvių tėvų bendruomenės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos asociacijos Alytaus aktyvių tėvų bendruomenė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė