Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras), gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. birželio 4 d. pažymą Nr. 4794 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“; 2) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 4 d. išvadą Nr. 3247 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“; 3) Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 4 d. išvadą Nr. 3248 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 30SK-(14.30.110.)-778 „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Pociūnėlių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime, suformavimo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 30SK-(14.30.110.)-780 „Dėl žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Pociūnėlių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaime, suformavimo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; 6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 30S-86 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje V. K.“; 7) pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4365, patvirtintą Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. G.; 8) pripažinti negaliojančia 2014 m. sausio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 826, patvirtintą Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R., dalį dėl 1,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 9,6300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „Timbersita“; 9) panaikinti nuosavybės teisę į žemės sklypus: 1,7500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 9,6300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti UAB „Timbersita“ šiuos žemės sklypus perduoti valstybės žinion; 10) taikyti restituciją ir įpareigoti pripažinti negaliojančiais sandorių šalis grąžinti viena kitai ką jos yra gavusios pagal sandorį, t. y. V. K. įpareigotinas grąžinti V. A. 4 344,30 Eur, V. A. įpareigotinas grąžinti UAB „Timbersita“ 965,40 Eur.Pareiškėjas paaiškino, kad byloje yra pakankamai pateiktų įrodymų dėl nusikaltimo fakto, nėra giminystę patvirtinančio dokumento, jog V. K. mama būtų buvusi buvusio žemės savininko S. M. dukra. Byloje pateikta gimimo liudijimo kopija, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tėvą. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad tėvas buvo J.. Pareiškėjo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pažeisdama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 1 ir 4 dalies, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 11, 14 punktų nuostatas, atliko nuosavybės teisių atkūrimo procesą į buvusio žemės savininko S. M. turėtą 21,86 ha ploto žemės valdą (duomenys neskelbtini), t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pradėtas 2002 m. lapkričio 16 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą tokio pobūdžio pareiškimams paduoti, iki 2001 m. gruodžio 31 d.; taip pat nepagrįstai buvo nustatytas giminystės ryšys tarp pretendento V. K. ir buvusio žemės savininko S. M.. Išnagrinėjus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, buvusius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų byloje, buvo padaryta išvada, kad V. K. nėra S. M. anūkas. E. R. U. (motinos K.) gimimo liudijime nurodyti duomenys apie tėvą, kad juo buvo S. M., neatitinka tikrovės. Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad S. M. sutuoktinė buvo O., jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, o E. R. U. mamos K. U. (U., U.) sutuoktinis buvo K. J., jie gyveno visai kitame kaime, (duomenys neskelbtini) kaime. Be to, E. K. (buvusi U., U. – K. motina) prašyme išduoti pasą nurodė, kad jos tėvas yra nežinomas, šią aplinkybę patvirtina ir Gyventojų registro tarnybos 2015 m. spalio 20 d. pažyma apie E. K. šeimos narius, kurioje nėra duomenų apie jos tėvą. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad E. R. U. gimimo liudijimo kopija, pateikta (duomenys neskelbtini) apylinkei, buvo suklastota, įrašant į jį tikrovės neatitinkančius duomenis apie tėvą, kad juo buvo S. M.. Pažymėjo, kad Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00062-2011 dėl dokumentų suklastojimo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba atkuriant nuosavybės teises V. K., Z. O. T., J. K., J. D., E. B., R. K., G. P., A. S. I., J. U.. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paaiškino, kad jis nepažįsta S. M., jis nebuvo jo giminaitis. Teikdamas atsiliepimą į prokuroro pareiškimą, jis taip pat sutiko su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis apie giminystės nebuvimą su buvusiu savininku. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. gruodžio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-180(12) ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-36 (16), kuriose nurodyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, surašytų V. K. vardu, V. K. nerašė ir jų nepasirašinėjo, t. y. 2002 m. lapkričio 16 d., 2009 m. gegužės 26 d. prašymų. Atsižvelgiant į tai, ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 10 straipsnio 1 ir 4 dalies, Tvarkos 11, 14 punktų nuostatas, t. y. nuosavybės teisės atkurtos asmeniui, neturėjusiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, dėl šios priežasties jie pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. Atsižvelgiant į tai, V. K. privalėtų grąžinti žemės sklypus, įgytus neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau minėti žemės sklypai buvo perleisti kitiems asmenims, t. y. V. K. 2012 m. lapkričio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4365, patvirtinta Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G., pardavė ginčo žemės sklypus V. A., o pastarasis 2014 m. sausio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 826, patvirtinta Šilutės rajono l-ojo notaro biuro notarės A. R., ginčo žemės sklypus (sutartyje nurodyti Nr. 10 ir Nr. 11) pardavė UAB „Timbersita“. Restitucija yra savininko teisių gynimo būdas, taikomas tarp sandorio šalių. Šiuo atveju ginčo žemės sklypai yra perleisti kitiems asmenims, todėl valstybės prarastas turtas iš šiuo metu jį valdančių asmenų, nenustačius jų nesąžiningumo, gali būti išreikalautas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 straipsnyje įtvirtintas vindikacijos taisykles. Šioje normoje numatytas ribotos vindikacijos institutas, kuomet iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamąjį daiktą galima išreikalauti tik tuo atveju, jeigu savininkas prarado jo valdymą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šioje administracinėje byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad S. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo pateikti suklastoti giminystę patvirtinantys dokumentai, todėl nusikaltimo faktas yra akivaizdus. Byloje yra pakankamai duomenų, kad savininkas (t. y. valstybė) ginčo žemės sklypą prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, t. y. dėl to, kad žemės sklypai iš valstybės įgyti apgaulės būdu (sukčiavimas), valstybės institucijoms pateikus tikrovės neatitinkančius dokumentus, kad E. R. U. tėvu buvo S. M.. Tokia veika pagal įstatymą yra nusikalstama, todėl nepriklausomai nuo vėlesnių ginčo sklypų įgijėjų sąžiningumo sklypai: 1,7500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 9,6300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi būti grąžinti valstybei. Minėtas ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, tačiau tai nėra kliūtis teismui konstatuoti, kad valstybė prarado turtą dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo ir taikyti vindikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007). Atsakovas V. K. negalėjo minėtų žemės sklypų perleisti atsakovui V. A., o pastarasis – UAB „Timbersita“, nes teisė iš neteisės neatsiranda, dėl šios priežasties pripažintini negaliojančiais minėti sandoriai, t. y.: 2012 m. lapkričio 6 d. pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 4365, patvirtinta Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. G., 2014 m. sausio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 826, patvirtintos Šilutės rajono l-ojo notaro biuro notarės A. R., dalis (CK 1.80 str., 4.48 str., 1.95 str. 1 d.). Pirkimo – pardavimo sandorių šalims taikytina restitucija natūra, t. y. prievolinių santykių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį. Atsakovas V. K. įpareigotinas grąžinti atsakovui V. A. 4 344,30 Eur (15 000 Lt), gautų pagal 2012 m. lapkričio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4365, patvirtintą Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. G.; atsakovas V. A. įpareigotinas grąžinti UAB „Timbersita“ tokią pat sumą, o UAB „Timbersita“ įpareigotina šiuos žemės sklypus perduoti valstybės žinion.Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius (toliau – ir NŽT Akmenės skyrius) atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą sutinka su pareiškėjo pareiškimu.Atsakovas sutinka su pareiškėjo pozicija ir mano, kad atsakovas V. K. privalėtų valstybei grąžinti žemės sklypus, įsigytus neteisėtų administracinių aktų pagrindu.Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius (toliau – ir NŽT Radviliškio skyrius) atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškėjo reikalavimus panaikinti NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 30SK-(14.30.110.)-778 ir NŽT Radviliškio skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 30SK-(14.30.110.)-780 atmesti kaip nepagrįstus; dėl kitų pareiškėjo reikalavimų priimti sprendimą atsižvelgiant į bylos aplinkybes.Atsakovas paaiškino, kad sprendimai Nr. 30SK-(14.30.110.)-778 ir Nr. 30SK-(14.30.110.)-780 aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, jie priimti neperžengiant institucijos kompetencijos ribų.Atsakovas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pareiškime išdėstytu reikalavimu dėl sumos. Yra sąžiningas žemės sklypų įgijėjas, žemę įsigijo iš V. K. atstovaujant V. B. pagal įgaliojimą. V. B. buvo paduoti pinigai, o vėliau žemę pardavė UAB „Timbersita“. Žemę pirko už 15 000 Lt, už tiek ir pardavė. Ikiteisminiame tyrime nedalyvauja. 2010 m. balandžio 26 d. įgaliotinis V. B. perįgaliojo V. A. tvarkyti reikalus, susijusius su nuosavybės teisėmis į žemę Šiaulių apskrities Radviliškio r., Skėmių sen., atkūrimu. Žemės sklypai Radviliškyje buvo parinkti, nuvažiavo ir pasirašė. Kai buvo suformuoti žemės sklypai, tai tuos du žemės sklypus ir nusipirko. Už vieną žemės sklypą sumokėjo 3765,06 Eur (13 000 Lt), o už kitą žemės sklypą sumokėjo 579,24 Eur (2000 Lt), o vėliau tuos du žemės sklypus pardavė UAB „Timbersita“ už tą pačią sumą – 4 344,30 Eur (15 000 Lt), o ne 965,40 Eur, kaip yra nurodyta pareiškėjo pareiškime.Atsakovo UAB „Timbersita“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pareiškime išdėstytais reikalavimais dėl sumos. UAB „Timbersita“ yra dviejų žemės sklypų savininkas, už abu žemės sklypus sumokėjo 4 344,30 Eur (15 000 Lt). V. A. turėtų UAB „Timbersita“ grąžinti 4 344,30 Eur, o ne 965,40 Eur. Pažymėjo, jog jeigu būtų grąžinta 4 344,30 Eur, tokiu atveju sutiktų su pareiškėjo pareiškimu.Atsakovas V. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka iš dalies, nesutinka su pareiškimo dalimi dėl restitucijos taikymo.