Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Vilniaus Simono Konarskio mokyklos (buvusi Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla), D. G., J. M. ir L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, P. N. (P. N.), D. G., J. M., K. L., I. D., A. D., L. Š., O. N., A. M., T. M., V. M. (V. M.), M. T., A. J. ir L. Š. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pagal pareiškėjų paduotą skundą nagrinėjamos administracinės bylos esminis dalykas – atsakovės Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 eilutės ir 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.9, 2.9, 3, 4, 4.1, 4.2 ir 4.3 punktų, kurie tiesiogiai yra susiję su Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkymu į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde taip pat buvo suformuluotas ir reikalavimas – įpareigoti Tarybą pratęsti Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkymo į pagrindinę mokyklą ir / arba teisinės formos ar tipo pakeitimo terminą iki Švietimo įstatyme nustatyto termino, t. y. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl Mokyklos pertvarkos teisėtumo pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad 2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1281 Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.: „2. Bendrojo ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija“. Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis, nustačiusi, kad vidurinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, pagal 2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1281 netenka galios nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Taigi įstatymų leidėjas priimtu Švietimo įstatymo pakeitimu atsisakė vidurinės mokyklos tipo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir tai reiškė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vidurinį išsilavinimą teikusios mokyklos turėjo būti pertvarkytos į pagrindines mokyklas ar gimnazijas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 punktus savivaldybės privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas bei teikti švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai ir kt. Tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Be to, savivaldybėms yra suteikta kompetencija steigti, reorganizuoti, likviduoti ir prižiūrėti savivaldybės biudžetines įstaigas (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 21 p.). Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad būtent savivaldybės atstovaujamoji institucija (taryba) formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti; inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą. Pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalį mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja šioms Taisyklėms. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi Taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.

Taisyklių VII skyrius „Mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimas ir įgyvendinimas“ nustato detalią savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos bendrųjų planų rengimo bei mokyklų pertvarkymo tvarką, įtvirtina mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo proceso 3 stadijas: inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo. Pagal Taisyklių nuostatas pirmiausia parengiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas: pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatomas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai ir numatomas mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas (35.1 p.); parengiami bendrajam planui įgyvendinti reikalingi priedai: mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų planas, mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas ir mokinių vežiojimo užtikrinimo planas (35.2 p.). Taisyklių 35.3 punkte nustatyta, kad inicijavimo stadijoje konsultuojamasi dėl mokyklų tinklo kūrimo, mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal Viešojo administravimo įstatymą. Pagal Taisyklių 35.4 punkte įtvirtintas nuostatas inicijavimo stadijoje mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kai savivaldybės pavienės bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės sprendimas prieštarauja mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų plano projekte numatytam mokyklos reorganizavimui, likvidavimui ar pertvarkymui, siūlymus pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Savivaldybės taryba, įvertinusi Švietimo ir mokslo ministerijos išvadas ir pasiūlymus, tvirtina savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija. Taisyklių 35.5 punkte nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektus rengia savivaldybės vykdomoji institucija, o tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija.

Įgyvendinimo stadijoje savivaldybės įgyvendina sprendimus dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūrinių pertvarkymų (Taisyklių 36 p.), įtvirtinimo stadija yra susijusi su teikiama pagalba ir kt. įsteigtoms, reorganizuotoms, pertvarkytoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma (Taisyklių 37 p.).

Aptariant ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, būtina pažymėti, kad viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus privalo konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), jei priimamas sprendimas yra susijęs su bendrais teisėtais visuomenės interesais, o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis (Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 d.). Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Savivaldybėms, vykdant savo funkcijas, privalu laikytis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (4 str. 6 p.); veiklos skaidrumo principo, reikalaujančio užtikrinti, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma (4 str. 10 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 yra išaiškinęs, kad savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Šioje nutartyje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai savivaldybės neturi pareigos konsultuotis, jos yra saistomos skaidrumo principo. Net ir konstatavus, kad viešojo administravimo subjektas neturėjo pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, kaip tai suprantama Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, viešojo administravimo subjektas turi pareigą informuoti visuomenę apie savo veiklą tam, jog nebūtų sudaryta situacija, kai visuomenė neturi informacijos apie viešojo administravimo subjekto veiklą.

Byloje nustatyta, kad Taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatyme, Švietimo įstatyme bei Taisyklėse įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrąjį planą, kuris pridėtas prie šio sprendimo. Šio sprendimo 1 priedo II lentelės 16 eilutėje buvo nurodyta, kad Mokykla (struktūra) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. bus pertvarkoma. Šio Tarybos sprendimo grafoje „Steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar struktūrinių pertvarkymų būdas ir data“ nurodyta: 1) pritarti Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos parengtos Kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratos elementų įgyvendinimui mokykloje, sampratos teikimui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai 2014–2015 mokslo metais ir vidurinio ugdymo programos akreditacijai; 2) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti įstaigos teisinės formos ir tipo pakeitimą iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.; 3) nepatvirtinus sampratos ir (ar) neakreditavus vidurinio ugdymo programos (pabraukta Tarybos sprendimo tekste), pertvarkyti vidurinę mokyklą (struktūrą) į pagrindinę iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį lydimųjų teisės aktų reikalavimai. Sprendimo grafoje „Mokyklų bendruomenių siūlymai“ nurodyta, kad Mokyklos taryba, remdamasi tėvų komiteto ir Mokyklos bendruomenės siūlymu, prašo pertvarkyti mokyklą (struktūrą) į gimnaziją ir progimnaziją viename pastate (Simono Konarskio vidurinės mokyklos tarybos pirmininko ir direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. D2-143), o siūlymų dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano projekto nepateikė. Be to, Tarybos sprendime buvo nurodyti galimi du Mokyklos pertvarkos variantai, t. y. Vilniaus Simono Konarskio gimnazija (tipas – gimnazija (1–8 ir 1–IV klasės)) ir Vilniaus Simono Konarskio mokykla (tipas – pagrindinė mokykla (1–10 klasės)). Pažymėtina, kad Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 2.1 bei 2.2 punktais buvo pripažinti netekusiais galios Tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 1-446 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“, bei 2012 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 1-657 „Dėl Tarybos 2012-02-08 sprendimo Nr. 1-466 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ papildymo“.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra nagrinėjamos ir vertinamos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios tik su Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos pertvarkymu į pagrindinę mokyklą, tikrinama, ar nebuvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos procedūros, priimant Sprendimą dėl Mokyklos pertvarkos. Akcentuotina, kad byloje nėra nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano pagrįstumu ir teisėtumu bei kitų Vilniaus miesto vidurinių mokyklų pertvarka.

Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad Taryba priėmė Sprendimą dėl Mokyklos pertvarkos po to, kai Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1909, kuriuo perkėlė Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normos įsigaliojimo datą į 2017 m. rugsėjo 1 d., nurodė, kad 41 straipsnio 6 dalies norma netenka galios nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Šis įstatymas įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjai skunde, tiek apeliantės apeliaciniame skunde akcentuoja Tarybos veiksmų neteisėtumą būtent tuo aspektu, kad Taryba nusprendė vykdyti Mokyklos pertvarkymą, kai Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1909 buvo pakeista Švietimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normos įsigaliojimo data.

Vertinant Tarybos priimto Sprendimo dėl Mokyklos pertvarkos teisėtumą tuo aspektu, kad jis buvo priimtas įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XII-1909, pabrėžtina, kad šiame įstatyme nebuvo įtvirtintos nuostatos, jog galiojant ankstesnei Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio redakcijai pradėtos mokyklų pertvarkos procedūros privalo būti atšauktos, nutrauktos ar sustabdytos iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1909 aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes kokybiškai įvykdyti mokyklų akreditavimą, kad mokyklos spėtų tinkamai tam pasiruošti (vienas iš mokyklos akreditavimo vertinimo aspektų kaip organizuojamas ugdymas, todėl akreditavimas negali vykti vaikų vasaros atostogų laikotarpiu), o uždaviniai yra šie: suteikti Lietuvos Respublikos savivaldybių teiktoms akredituoti mokykloms daugiau laiko pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai; sudaryti galimybes esant poreikiui naujai 2015 metais suformuotoms savivaldybių taryboms ir išrinktiems merams įvertinti ir suplanuoti optimalų mokyklų tinklą. Aptariant, kokių teigiamų rezultatų yra laukiama, nurodoma, kad naujo teisinio reglamentavimo nuostata užtikrins savivaldybėms ir augančioms bei akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašo reikalavimus atitinkančioms mokykloms daugiau laiko pasiruošti akreditacijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant išsiaiškinti įstatymų leidėjo siekius, yra teisinis pagrindas atsižvelgti į įstatymo parengiamąją medžiagą, nes ši medžiaga teisės doktrinoje pripažįstama kaip įstatymų leidėjo valią ir ketinimus padedantis nustatyti šaltinis (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2011 m. liepos 7 d., 2011 m. kovo 15 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. vasario 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012; 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A6-238/2007).

Kaip jau minėta, iki Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 1 priedo II lentelės 16 eilutės pakeitimo buvo nustatyta, kad nepatvirtinus sampratos ir (ar) neakreditavus vidurinio ugdymo programos, Mokykla bus pertvarkoma iš vidurinės mokyklos į pagrindinę iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis Švietimo įstatymo nuostatos ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimai. Taigi Mokyklai buvo žinoma (ir tai patvirtina Mokyklos veiksmai), kad tam, jog Mokykla nebūtų pertvarkoma į pagrindinę mokyklą iki 2015 m. rugsėjo 1 d., yra būtina sampratos ir (ar) vidurinio ugdymo programos akreditacija. Akcentuotina šiai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė, kad Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1909 nenustatė, jog nereikalinga sampratos ir (ar) vidurinio ugdymo programos akreditacija, o iš minėto aiškinamojo rašto matyti, kad nustatytas galutinis terminas – 2017 m. rugsėjo 1 d. tam, jog mokyklos turėtų daugiau laiko pasiruošti vidurinio ugdymo programų akreditacijai, o naujai 2015 metais suformuotos savivaldybių tarybos ir išrinkti merai – įvertinti ir suplanuoti optimalų mokyklų tinklą.

Šioje byloje nustatyta, kad Mokykla 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 12-207 kreipėsi į Administraciją dėl mokyklos akreditavimo kriterijų atitikties, kuriame nurodė, kad Mokykla atitinka Taisyklių 25 punkte įtvirtintus kriterijus ir kad pretenduoja tapti menų (ilgąja) gimnazija su teatro ir šokio specializuoto ugdymo krypties programomis (1 t., b. l. 22–24). Į šį siūlymą buvo atsižvelgta ir pritarta Mokyklos parengtos Kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratos elementų įgyvendinimui mokykloje sampratos teikimui Švietimo ir mokslo ministerijai 2014–2015 mokslo metais ir vidurinio ugdymo programos akreditacijai. Mokykla 2014 m. spalio 28 d. raštu Nr. 12-142 (1 t., b. l. 25–32) kreipėsi į Administraciją, prašydama leisti vykdyti kryptingą meninį ugdymą nuo 1 iki 12 klasės ir pateikė Mokyklos kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratą. Švietimo ir mokslo ministerija 2015 m. kovo 24 raštu Nr. SR-1269 (1 t., b. l. 140) Administracijai bei Mokyklos direktorei pranešė, kad sudaryta savitų pedagoginių sistemų sampratų vertinimo komisija išnagrinėjo Mokyklos kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratos projektą ir nustatė, kad sampratoje neatskleistas kryptingo ir meninio ugdymo kaip reiškinio savitumas, neišryškinti savitos pedagoginės sistemos požymiai, nustatyti Netradicinio ugdymo koncepcijos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-299, 6 punkte, ir šiai sampratai nepritarė.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su Tarybos byloje teikiamais atsikirtimais, kad Mokykla jau yra pasinaudojusi savo teise gauti vidurinio ugdymo programos akreditaciją ir jos gauti nepavyko, todėl Taryba, priimdama Sprendimą dėl Mokyklos pertvarkos, nepaneigė įstatymų leidėjo aiškinamajame rašte nurodytų tikslų suteikti mokykloms ir savivaldybių taryboms daugiau laiko pasiruošti mokyklų pertvarkai. Iš 2015 m. liepos 2 d. Aiškinamojo rašto dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas (1 t., b. l. 143 –146) matyti, kad Tarybos sprendimu siekiama įteisinti 11-ųjų ir 12-ųjų klasių nekomplektavimą Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje (ir kitose vidurinėse mokyklose) ir šią Mokyklą pertvarkyti į pagrindinę nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., projektas teikiamas sulaukus švietimo ir mokslo ministro išvadų apie mokyklų apsisprendimą įgyvendinti specializuotas ugdymo krypties programas ar taikyti savitos pedagoginės sistemos sampratos elementus ir (ar) nesuteiktos galimybės akredituoti vidurinio ugdymo programas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliančių argumentai, jog Sprendimas dėl Mokyklos pertvarkos yra neteisėtas tuo aspektu, kad priimtas neatsižvelgus į pasikeitusį Švietimo įstatymo reglamentavimą, yra nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta bei pareiškėjai skunde nebuvo nurodę jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, susijusių su tuo, kad Taryba Sprendimą dėl Mokyklos pertvarkos priėmė, kai vis dar buvo sprendžiamas klausimas dėl vidurinio ugdymo programų akreditacijos ar Mokykla ruošėsi vidurinio ugdymo programų akreditacijai ir tam buvo būtinas laikas, o priimtu Sprendimu dėl Mokyklos pertvarkos būtent ir buvo pažeista Mokyklos teisė tinkamai pasiruošti šiai akreditacijai.

Byloje pateiktas Mokyklos tarybos ir bendruomenės 2015 m. liepos 23 d. prašymas Nr. 12-86 Vilniaus miesto merui, kuriuo prašoma leisti 2015–2016 metais tęsti vidurinį ugdymą ir komplektuoti 11 ir 12 klases (1 t., b. l. 37). Šiame prašyme nurodyta, kad 12 klasėje yra 47 mokiniai, reorganizacija paskutiniais metais neigiamai paveiktų dvyliktokų pasiruošimą brandos egzaminams. Prašyme taip pat buvo nurodyta, kad gauti 46 būsimų vienuoliktokų prašymai tęsti vidurinį ugdymą Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje ir jiems sudaryti ugdymo planai 2015–2016 metams ir 2016–2017 metams. Prie šio rašto buvo pridėta lentelė apie mokinių skaičių (1 t., b. l. 38). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo dėl Mokyklos pertvarkos teisėtumą ir tikrindamas, ar Taryba, priimdama šį sprendimą, užtikrino, kad būtų įgyvendinti įstatymų leidėjo tikslai, išanalizavo Mokyklos pateiktus duomenis apie mokinių skaičių ir konstatavo, kad Mokykla nėra subjektas, kuriam skirtas 2015 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-1909 padarytas pakeitimas, t. y. kad Mokykla susiduria su sumažėjusiu mokinių skaičiumi ir su tuo susidurs perspektyvoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 26.9.1 punktu, įvertino aplinkybes, susijusias su Mokyklos galimybe tapti gimnazija iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 2015–2016 mokslo metai yra vieninteliai mokslo metai, kai Mokykloje galima komplektuoti po dvi 11 ir 12 klases, t. y. Mokykla nėra perspektyvi.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog 2015 metais klasių komplektai atitinka reikalavimus ir 2015 metais Mokykla turėjo pakankamai mokinių, kad galėtų sukomplektuoti 11 ir 12 klases, o pareiškėjai būtent ir siekia, kad Mokykla nebūtų pertvarkoma iki Švietimo įstatyme nustatyto termino – 2017 m. rugsėjo 1 d., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudarė jokio teisinio pagrindo Tarybai nepriimti Sprendimo dėl Mokyklos pertvarkos. Nei Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XII-1909, nei jo aiškinamajame rašte nėra nurodyta, jog terminas 2015 m. rugsėjo 1 d. keičiamas į terminą 2017 m. rugsėjo 1 d. tam, kad būtų sudarytos galimybės 11 ir 12 klasių mokiniams baigti mokytis tose pačiose mokyklose, t. y. kad būtų užtikrintas mokinių teisėtas interesas mokytis mokykloje, kurią jie seniai pasirinko ir žino (toks teisėtas interesas buvo nurodytas skunde).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas, ar Sprendimas dėl Mokyklos pertvarkos nepažeidžia mokinių teisių ir teisėtų interesų, įvertino tai, kad Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija, kurioje mokysis Mokyklos aukštesniųjų klasių mokiniai, yra visiškai šalia, vos už 1,3–1,5 km, važiuoja miesto transportas, vienuoliktokai ir dvyliktokai į mokyklą atvyksta nelydimi tėvų, dėl mokymosi gretimoje mokykloje jie jokių mokyklos pasiekiamumo problemų nepatiria. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad pertvarkoma ne tik Mokykla, bet ir kitos mokyklos, o Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. 1-2041 patvirtinti visi mokyklų pertvarkai vykdyti reikalingi dokumentai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus bei jų visumą, konstatuoja, kad byloje pareiškėjai neįrodė, jog priimant Sprendimą dėl Mokyklos pertvarkos 11 ir 12 klasių mokiniams nebuvo užtikrintas mokslo tęstinumas, t. y. nebuvo (nėra) sudarytos sąlygos be esminių trikdžių pabaigti vidurinį mokslą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentuota išvada, kad tam tikrų mokytojų pasikeitimas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Sprendimas dėl Mokyklos pertvarkos pažeidžia Mokyklos bei mokinių teisėtus interesus, nes kiekvienas mokytojas yra kompetentingas mokyti mokinius. Pažymėtina, kad teisės aktais nėra įtvirtinta imperatyvių nuostatų, kad tie patys mokytojai privalo mokyti ir 11 bei 12 klasės mokinius.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ypač detaliai ir išsamiai buvo analizuojami ir pareiškėjų skundo argumentai, kad Sprendimas dėl Mokyklos pertvarkos buvo priimtas skubotai bei pertvarkant Mokyklą nebuvo atsižvelgta į Mokyklos bendruomenės nuomonę. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais šių pareiškėjų argumentų. Teisėjų kolegija, pritardama tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai, atkreipia dėmesį, kad Mokyklos bendruomenė buvo išsakiusi savo poziciją dėl Mokyklos pertvarkos ir Taryba įvertino šią poziciją (žr. Tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 1-2041), Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Mokyklos bei jos bendruomenės valią, nusprendė leisti mokyklai įvykdyti reikalavimus, pagal kuriuos ši galėtų gauti akreditaciją ir būti pertvarkoma į gimnaziją, o Mokykla parengė reikiamus dokumentus, kuriuos Administracija pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Mokyklos bendruomenės siekis vien tik formuoti 2015–2016 metais 11 ir 12 klases, kai nėra akredituota kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo samprata, neatsižvelgiant į vykdomos Vilniaus miesto mokyklų pertvarkos tikslus ir uždavinius, nebuvo pagrindas Tarybai atsisakyti baigti Mokyklos pertvarkos procesą iki 2015 m. rugsėjo 1 d., kaip kad buvo suplanuota priimant 2004 m. spalio 8 d. sprendimą patvirtinti Vilniaus miesto mokyklų tinklo pertvarkos bendrąjį planą. Byloje nustatyta, kad buvo imtasi priemonių, jog Vilniaus Simono Konarskio vidurinėje mokykloje liktų mokytis 11 ir 12 klasių mokiniai, o mokytojai būtų įdarbinti antraeilėse pareigose.

Teisėjų kolegijai abejonių nekelia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Mokyklos bendruomenė ilgą laiką žinojo, kad jei nepavyks gauti akreditacijos, Mokykla bus pertvarkyta į pagrindinę, ir turėjo galimybę tam pasiruošti. Pagal atsakovių pateiktus duomenis bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama nuo 2005 metų pagal Tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams, jau 2005 metų plane buvo numatyta, kad Mokyklą planuojama pertvarkyti į pagrindinę mokyklą nuo 2012 metų. Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2322 „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas bendrąsias programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015-2016 mokslo metams“ I lentelės 46 eilutėje nurodyta, kad Mokykloje nekomplektuojamos 11–12 klasės.

Tarybos sprendimas Nr. 1-2041 priimtas 2014 m. spalio 8 d., o Mokykla 2013 m. gruodžio 19 d. raštu kreipėsi į Administraciją, t. y. kreipėsi ne po to, kai buvo priimtas minėtas sprendimas. Apeliantės, vadovaudamosi Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktais, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, tokią situaciją traktuoja kaip atsakovių nesikonsultavimą bei sprendimų nederinimą su Mokyklos bendruomene. Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktai ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nustato savivaldybių pareigą konsultuotis su suinteresuotais asmenimis dėl mokyklų tinklo kūrimo, t. y. būtent mokyklų tinklo kūrimo planavimo ir įgyvendinimo proceso inicijavimo stadijoje.

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovių konsultavimosi su Mokykla bei Mokyklos bendruomene dėl Vilniaus miesto savivaldybių mokyklų tinklo kūrimo ir su tuo susijusių pasikeitimų su Mokyklos tipu ir Mokyklos perspektyvomis pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad Mokyklos taryba 2013 m. gruodžio 18 d. posėdyje svarstė Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2013–2016 metams siūlymus (1 t., b. l. 20–21) ir buvo nuspręsta siūlyti Mokyklą pertvarkyti į menų (ilgąją) gimnaziją (su teatro ir šokio specializuoto ugdymo krypties programomis). Administracijai buvo pateiktas 2013 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 12-207. Po to, kai buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas planas, jau įgyvendinimo stadijoje Mokykla teikė Administracijai 2014 m. spalio 28 d. prašymą Nr. 12-142 leisti Mokyklai vykdyti kryptingą kultūrinį ir meninį ugdymą nuo 1 iki 12 klasės (1 t., b. l. 25), o Kryptingo kultūrinio ir meninio ugdymo sampratai buvo pritarta Mokyklos tarybos 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu (1 t., b. l. 32).

Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Mokykla ir Mokyklos bendruomenė nebuvo informuota apie Tarybos planuojamus priimti sprendimus pertvarkyti Mokyklą, bei nebuvo sudaryta galimybė išsakyti poziciją.

Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad 5 klasių mokiniai nebuvo perkelti iš Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos į Mokyklą, 12 klasių mokinių gimtosios (lenkų) kalbos mokytoja, kuri mokinius mokė nuo 5 klasės, nemotyvuotai negauna leidimo iš atsakovių eiti antraeiles pareigas Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje (sprendimo priėmimas vilkinamas), tačiau šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, nes nėra susijusios su šioje byloje prašomo panaikinti Sprendimo dėl Mokyklos pertvarkos priėmimu.

Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliančių argumentą, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, ginčydami Sprendimą dėl Mokyklos pertvarkos, skundo negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su diskriminacija, t. y. kad esant vienodoms Vilniaus miesto vidurinių mokyklų situacijoms, Taryba skirtingai vertino šių mokyklų galimybes mokyti 11 ir 12 klasių mokinius iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Taip pat pareiškėjai nebuvo pateikę jokių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad esant identiškoms mokyklų situacijoms šios mokyklos be pateisinamų priežasčių buvo vertinamos skirtingai ir dėl jų priimami skirtingi sprendimai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos.

Asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 str. 20 p.), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011). Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas – tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu išsakytus pareiškėjų argumentus dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos ir Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos pertvarkos atidėjimo, visiškai teisingai konstatavo, kad kiekvienos mokyklos veiklos sąlygos ir perspektyvos yra skirtingos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta teisiškai pagrįstų aplinkybių, jog Mokyklos bei Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos ir Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos veiklos sąlygos ir perspektyvos yra visiškai vienodos, tačiau šioms mokykloms buvo nepateisinamai taikomi skirtingi standartai ir tokiu būdu Mokykla buvo diskriminuojama. Pareiškėjai byloje nėra pateikę įrodymų, kad Mokyklos ir Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos pertvarkos būdai yra vienodi, kad visiškai tapačiai buvo (yra) sprendžiamas klausimas dėl Mokyklos bei minėtų mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditacijos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas materialiosios teisės normas bei laikydamasis ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl Sprendimo dėl Mokyklos pertvarkos pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Vilniaus Simono Konarskio mokyklos (buvusi Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla), D. G., J. M. ir L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.