Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir J. K. ieškinį atsakovams A. Z., E. T., antstolei B. Č., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu 2015-04-08 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0129/12/00492, pagal kurį atsakovėms lygiomis dalimis perduotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, 0,3400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, 165,67 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, 127 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, 36,00 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taikyti dvišalę restituciją natūra. Nurodė, kad 2015 m. balandžio mėn. 8 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0129/12/00492 atsakovėms A. Z. ir E. T. lygiomis dalimis perduotos nuosavybės teisės į ieškovams nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vykdant išieškojimą trečiojo asmens AB „Swedbank“ naudai. Po nurodyto Akto surašymo ieškovams tapo žinoma, jog turto pardavimo metu varžytynėse atsirado kliūtys varžytynių dalyviui R. G. kelti parduodamo turto kainą, t.y. varžytinių sistema jo siūlymo nepriėmė. Taigi, dėl techninių kliūčių iš varžytynių faktiškai pašalinus vieną iš dalyvių, turtas buvo parduotas už labai mažą kainą ir taip buvo pažeisti ieškovų, kaip skolininkų teisėti lūkesčiai. Atsakovės A. Z. ir E. T. ir nepažeidė ieškovų teisių, tačiau jos atsakovėmis pasirinktos dėl to, kad jų atžvilgiu turėtų būti taikoma restitucija.Atsakovė antstolė B. Č. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog vykdydama skolos išieškojimą iš ieškovų, 2014-09-25 įvykusiose varžytinėse Nr. 52561 pardavė R. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po 1/2dalį pirkėjoms A. Z. bei E. T.. Turto varžytinės įvyko 2014-09-25, visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2014-10-23. t. y. praėjus įstatymo numatytam 20 dienų terminui, per kurį visi suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir varžytynių dalyviai, galėtų pareikšti antstoliui pretenzijas ar skundus dėl įvykusių turto varžytynių. Po akto surašymo nei R. G., nei ieškovai į antstolę su pretenzijomis nesikreipė, nors nustačius, kad buvo trukdžių dalyvauti varžytynėse, jos galėjo būti atšauktos ir skelbiamos iš naujo. Turto pardavimo iš varžytinių aktas šiuo atveju buvo surašytas 2015-04-08. Ieškovai neįrodė, jog be atsakovių varžytinėse dalyvavo ir R. G., o dalyvauti varžytinėse gali tik tie asmenys, kurie įmoka varžytynių nario mokestį. Užsiregistravimas varžytynių sistemoje nereiškia, jog asmuo jose dalyvauja. Ieškovai taip pat neįrodė, jog šis asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių. Atsakovės A. Z. ir E. T. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovų teisių nepažeidė, todėl neturėtų būti atsakovės šioje byloje, o R. G. savo teisių negina ir turto iš varžytinių akto teisėtumo neginčija. Tai, kad varžytinių metu R. G. neturėjo galimybės naudotis elektroninio parašo paslauga, yra jo paties kaltė, nes jis nebuvo nutraukęs ankstesnės elektroninio parašo sutarties su UAB „Tele2“, taigi, jis nebuvo neteisėtai pašaltinas iš varžytinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad nuo 2014-08-26, 10:12:22 iki 2014-09-25, 10:17:59 vyko ieškovui R. K. priklausančio turto pardavimo varžytinės. 2015-04-08 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0129/12/00492 antstolė B. Č. atsakovėms lygiomis dalimis už 36318,35 Eur pardavė ieškovui R. K. nuosavybės teise priklausiusį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui R. K. priklausančio turto pardavimo varžytynėse paskutinę varžytynių dieną, t.y. 2015-09-25 bandė dalyvauti R. G., tačiau dėl elektroninio parašo sistemos trikdžių jam nepavyko pasiūlyti didesnės parduodamo turto kainos. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. G. ne tik išreiškė norą dalyvauti varžytynėse, bet ir sumokėjo 10 procentų pradinės parduodamo turto kainos dydžio varžytynių dalyvių mokestį. Iš UAB „Omnitel“ paaiškinimo matyti, kad abonentas 2014-09-25 neturėjo galimybės naudotis elektroninio parašo paslauga, nes tuo metu nebuvo nutraukta ankstesnė abonento elektroninio parašo sutartis, sudaryta su UAB „Tele2“. Duomenų, kad R. G. būtų ginčijęs šį UAB „Omnitel“ paaiškinimą ar po varžytynių pabaigos būtų bandęs ginti savo galimai pažeistas teises, nėra. Teismas konstatavo, jog R. G. negalėjimas pakelti varžytynėse parduodamo turto kainos ne tik nelaikytinas neteisėtu asmens pašalinimu iš varžytynių, bet šis asmuo negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių be trikdžių sudalyvauti varžytynėse. Iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos matyti, kad į varžytynes Nr. 52561 buvo užsiregistravęs vienas dalyvis. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys be atsakovių būtų bandę dalyvauti varžytynėse ir jiems tai būtų nepavykę dėl atsakovių ar elektroninių varžytynių sistemos sutrikimo bei duomenų, kad kiti asmenys būtų neteisėtai pašalinti iš varžytynių. Skundų dėl negalėjimo dalyvauti varžytynėse antstolė negavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantai R. K. ir J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog R. G. sudaryta Elektroninio parašo paslaugų teikimo sutarties Nr. EP-052981 sąlygos patvirtina, kad R. G. nežinojo ir negalėjo žinoti apie būtinybę nutraukti anksčiau sudarytą sutartį su UAB „Tele2“. R. G. elektroniniu parašu naudojosi nuo sutarties sudarymo dienos ir kokių kliūčių tam neturėjo, todėl atsiradęs sutrikimas buvo netikėtas ir šios aplinkybės leidžia teigti, kad R. G. buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. CPK 603 str. 1 d. 3 p. vartojama sąvoka „asmuo“, o ne „dalyvis“, todėl teismas nepagrįstai susiaurino pašalinamų asmenų ratą iki dalyvio. Be to, reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu turi teisę pateikti suinteresuotas asmuo, bet nebūtinai pašalintas iš varžytynių asmuo. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog kiti asmenys be atsakovių būtų bandę dalyvauti parduodamo turto varžytynėse ir jiems tai būtų nepavykę dėl atsakovių kaltės ar elektroninių varžytynių sistemos sutrikimo, taip pat nėra duomenų, kad kokie nors asmenys būtų neteisėtai pašalinti iš varžytynių. Teismo sprendimas iš dalies yra be motyvų, nes teismas nepasisakė dėl savarankiško CPK 602 str. 1 d. 7 p. numatyto pagrindo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, t.y. už didesnę nei parduotas kainą. Ieškovų skola bankui nei kiek nesumažėjo, nors ir buvo parduotas įkeistas turtas. Tai, kad R. G. ne tik bandė registruotis prie varžytynių sistemos, bet ir aptarė su sutuoktine maksimalią turto kainą, patvirtina, kad turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą. Iš VĮ Registrų centro rašto matyti, kad į varžytynes registravosi atsakovės bei kitas asmuo, tačiau jo registracija nebuvo patvirtinta. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, asmuo, neįvykdęs joje esančių reikalavimų ir nesumokėjęs dešimties procentų pradinės parduodamo turto kainos dydžio varžytynių dalyvio mokesčio, negali būti laikomas varžytynių dalyviu. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad R. G. nebuvo varžytynių dalyvis, todėl negalėjo kelti parduodamo turto kainos ir būti pašalintas iš varžytynių. R. G. negalėjo užsiregistruoti kaip varžytynių dalyvis ne dėl antstolio ar VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o išimtinai dėl savo veiksmų, todėl rizika ir pasekmės, susijusios su tuo, kad R. G. negalėjo dalyvauti varžytynėse tenka jam vienam. Atsakovės A. Z. ir E. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinė skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų R. K. ir J. K. atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad R. G. ne tik išreiškė norą dalyvauti varžytynėse, bet ir sumokėjo 10 procentų pagrindinės parduodamo turto kainos dydžio varžytynių mokestį, byloje nėra. R. G. neveikimu parodo, jog jokių savo teisių pažeidimų nemato. Apeliantų argumentas, jog turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą yra nepagrįstas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. G. su sutuoktine ketino turtą įsigyti brangiau, turėjo 150 000 Lt, užsiregistravo varžytynėse ir tapo jų dalyviais. R. G. skundo dėl įvykusių varžytynių per įstatymo nustatytą terminą antstolei nepateikė. Ieškovai neįrodė, jog kiti varžytynių dalyviai bandė siūlyti didesnę parduodamo turto kainą. Visi apeliantų procesiniai veiksmai yra tik siekis vilkinti iškeldinimo procesą. Atsakovės nėra susijusios nei su vienu apeliacinio skundo argumentu, t.y. ieškovai ieškinyje įtraukia jas ne trečiaisiais asmenimis, o atsakovėmis, todėl jos turi nepagrįstai atskirsti bei rengti procesinius dokumentus dėl aplinkybių, kurios nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su jomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai neįrodė, kad R. G. buvo pašalintas iš varžytynių neteisėtai, kad jis pasiūlė didesnę išvaržomo turto kainą, t.y. neįrodė, kad turto pardavimas iš varžytynių galėjo pažeisti esmines apeliantų teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytinių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.). Tokia praktika, pažymėtina, nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011-10-01 įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio aktus (CPK 724 -725 straipsnių redakcija, galiojusi iki 2011-10-01) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-3-266/2014.). CPK 602 straipsnyje nustatytų turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų sąrašas yra baigtinis. Ieškovai prašo pripažinti 2015-04-08 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0129/12/00492 negaliojančiu remdamiesi CPK 602 str. 1 d. 3 p., numatančiu, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 602 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindui taikyti teismas turi nustatyti tokių sąlygų visumą: 1) kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 2) asmuo, kuris kreipiasi į teismą, ginčydamas turto pardavimo iš varžytynių aktą, yra suinteresuotas; 3) dėl kurio nors asmens neteisėto pašalinimo iš varžytynių suinteresuoto asmens teisės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2015). Taigi, minėtas teisių gynimo būdas taikytinas tik tada jei nustatoma pirmiau nurodytų sąlygų visuma. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu 2015-04-08 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0129/12/00492, nes R. G. buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių. CPK 709 str. 1 d. numatyta, kad varžytynių dalyviai yra asmenys, užsiregistravę dalyvauti konkrečiose varžytynėse, tuo tarpu CPK 710 straipsnis numato veiksmus, kuriuos asmuo privalo atlikti tam, kad galėtų dalyvauti varžytynėse. Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo:

a) patvirtinti, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu, kuriame nurodyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimos pasekmės, numatytos šio Kodekso 602, 703, 704, 711, 715, 716, 717, 719 ir 724 straipsniuose, ir patvirtinti, kad nėra šio Kodekso 709 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse; b) nurodyti savo duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), gyvenamąją vietą (buveinę), elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose esančias sąskaitas, į kurias turėtų būti grąžintas varžytynių dalyvio mokestis, jeigu varžytynių dalyvis varžytynių nelaimės;

c) jeigu asmuo dalyvauja varžytynėse per atstovą, nurodyti atstovo vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir atstovaujamojo vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), taip pat atstovavimo pagrindą;

d) sumokėti į specialią varžytynių sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį mokėjimo dokumente nurodant varžytynių numerį. Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 procentų pradinės parduodamo turto kainos. Kiti varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo būdai gali būti numatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 710 str. 1 d.).

Pagal CPK 710 str. 2 d., asmuo varžytynių dalyviu įregistruojamas, jeigu yra įvykdytos visos minėtos sąlygos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktas numato, kad varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Asmuo, pageidaujantis dalyvauti varžytynėse, privalo identifikuoti savo tapatybę elektroniniu parašu arba prisijungdamas prie elektroninės bankininkystės sistemos, identifikavęs tapatybę asmuo turi nurodyti savo kontaktinę informaciją, gyvenamąją vietą, banko sąskaitą, į kurią turėtų būti grąžintas varžytynių dalyvio mokestis, jeigu varžytynių dalyvis varžytynių nelaimės, taip pat privalo patvirtinti, kad susipažino su varžytynių vykdymo, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimomis pasekmėmis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 97 punktas). Atlikęs nurodytus veiksmus ir į specialią varžytynių sąskaitą per išorines elektroninės bankininkystės sistemas sumokėjęs dešimties procentų pradinės parduodamo turto kainos dydžio varžytynių dalyvio mokestį asmuo tampa varžytynių dalyviu (Sprendimų vykdymo instrukcijos 98 punktas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad parduodant ieškovams priklausantį turtą varžytynėse bandė dalyvauti R. G., tačiau dėl elektroninio parašo paslaugos veikimo sutrikimų, t.y. dėl to, kad nebuvo nutraukta ankstesnė elektroninio parašo sutartis, R. G. pasiūlyti didesnės turto kainos nepavyko. Duomenų, kad nebuvo galimybių pasiūlyti didesnės turto kainos dėl antstolės veiksmų (neveikimo) ar varžytynių sistemos sutrikimų, byloje nėra, todėl apeliacines instancijos teismas sprendžia, jog R. G. negalėjo pasiūlyti didesnės turto kainos dėl savo veiksmų ar neveikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje duomenų, kad R. G. butų sumokėjęs varžytynių dalyvio mokestį, nėra, šalys į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. G. negalėjimas pakelti varžytynėse parduodamo turto kainos nelaikytinas neteisėtu asmens pašalinimu iš varžytynių. Pažymėtina, jog asmenį iš varžytynių gali pašalinti antstolis, tačiau nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo R. G. pašalintas iš varžytynių nebuvo, nes antstolė jokių patvarkymų jo atžvilgiu nepriėmė, veiksmų dėl jo pašalinimo iš varžytynių neatliko, R. G. nebuvo įregistruotas varžytynių dalyviu, todėl šis ieškovų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog nei ieškovai, nei R. G. antstolei skundo dėl turto varžytynių akto, negalėjimo dalyvauti varžytynėse, nepateikė. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog reikalavimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti suinteresuotas asmuo, tačiau nebūtinai pašalintas iš varžytynių asmuo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo skundo argumentais sutinka, tačiau pažymi, jog iš CPK 602 str. 1 d. normos konstrukcijos matyti, jog įstatymų leidėjas teisę reikšti reikalavimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu suteikė ne tik varžytynių dalyviams, bet ir suinteresuotiems asmenims. Nagrinėjamu atveju ginčo šiuo klausimu nėra, nes teismas ieškovų ieškinį priėmė, teismo sprendime nekonstatavo, jog ieškovai neturėjo teisės reikšti ieškinio ar ginčyti varžytynių aktą, todėl šis ieškovų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantai skunde nurodo, kad priimtas teismo sprendimas nemotyvuotas, nes teismas nepasisakė dėl CPK 602 str. 1 d. 7 p. numatyto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindo, t.y. aplinkybės, kad turtas parduotas už mažesnę kainą ir taip pažeistos esmines ieškovų teisės. Pagrindus, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustato CPK 327 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi šiuos skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuojamoje sprendimo dalyje pasisakydamas dėl ieškovų ieškinyje nurodytų negaliojimo pagrindų (CPK 602 str. 1 d. 3 p. ir 7 p.) ir atmesdamas ieškinį, išsprendė visus ieškinio reikalavimus, pripažinęs juos visus nepagrįstais. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų turinys išdėstomas tik tuo atveju, kai ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Taip pat nėra reikalaujama kelis kartus sprendime išdėstyti tuos pačius argumentus, jeigu jie susiję su visais ieškovo reiškiamais reikalavimais (ieškinio pagrindo tapatumas), todėl tokie ieškovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pagal CPK 602 str. 1 d. 7 p., turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Ieškovai nurodo, jog turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines jų teises, nes R. G. pašalinus iš varžytynių, neliko galimybės turtą parduoti už didesnę kainą. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ieškovai į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad iš varžytynių parduodamas turtas galėjo būti parduotas brangiau, nepateikė, o aplinkybė, jog R. G. aptarė su sutuoktine galimą turto kainą, nepatvirtina, jog ieškovų turtas būtų buvęs parduotas brangiau. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės A. Z. ir E. T. pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovų atsakovių naudai priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantų (ieškovų) R. K. ir J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovių A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno priteisti po 150 Eur.