Vilniaus apygardos teismo sprendimas

4. Pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priede nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai vertina, kiek tiekėjas per paskutinius 5 metus yra įdiegęs miško gaisrų stebėjimo sistemų, pagal stebėjimo taškų skaičių ir duomenų centrų skaičių.

5. Pirkimo objektas yra miško gaisrų stebėjimo sistema susidedanti iš 2 duomenų centrų ir preliminariai 151 stebėjimo taško (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2 priedo 2.1 punktas). Pirmu kriterijumi vertinamos miško gaisrų stebėjimo sistemos, kurios susideda iš vieno duomenų valdymo centro ir ne mažiau nei 15 stebėjimo taškų. Antru kriterijumi vertinamos miško gaisrų stebėjimo sistemos, į kurios vieną duomenų valdymo centrą duomenys teikiami iš ne mažiau nei 50 stebėjimo taškų. Trečiu kriterijumi vertinamos miško gaisrų stebėjimo sistemos, kurias sudaro ne mažiau nei 2 duomenų valdymo centrai, kurių kiekvienam duomenys teikiami iš ne mažiau nei 15 stebėjimo taškų. Antras ir trečias kvalifikacinės atrankos kriterijus bet kuriuo atveju apima pirmąjį kriterijų, todėl kvalifikacinės atrankos kriterijai nėra logiški. Vertinamas dalykas yra itin susiaurintas iki miško gaisrų stebėjimo sistemos. Atsakovas nenurodė argumentų, kodėl jam netinka tiesiog gaisrų stebėjimo sistema (ne miško) ar kita stebėjimo sistema, kuri veikia aptikdama tam tikrus objektus bei veikia tokiu pačiu principu (vaizdo stebėjimo kameros su termovizoriumi aptinka objektus, o juos analizuoja programinė įranga ir siunčia aliarmus). Pirkimo specialiųjų sąlygų 7 priedo 2 ir 4 punkte, vertinant tiekėjų kvalifikaciją, kaip tinkama patirtis vertinama patirtis įgyta diegiant gaisrų stebėjimo sistemas (patirtis nesiaurinama iki miškų).

6. Neaišku kodėl vertinamos miško gaisrų stebėjimo sistemos tiek su vienu, tiek su dviem valdymo centrais ir tiek su 50 stebėjimo taškų, tiek su 15 stebėjimo taškų, kai Pirkimo objektas yra miško gaisrų stebėjimo sistema susidedanti iš 2 duomenų centrų ir preliminariai 151 stebėjimo taško.

7. Pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priedo lentelėje Nr. 1 nustatyti visi trys kvalifikacinės atrankos kriterijai yra neproporcingi Pirkimo objektui, ieškovei nesudaromos galimybės Pirkime konkuruoti.

8. Pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai.

9. Ieškovė pateikė simuliacijas, atliktas naudojantis Pirkimo sąlygose pateikta skaičiuokle (be kita ko, skaičiuoklė veikia nekorektiškai tam tikrais atvejais), kurios parodo Pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių neproporcingumą siekiamai naudai. Atsakovės neįvykdė pareigos skaičiavimais pagrįsti kiek Pirkimo sąlygų lyginamieji svoriai yra svarbūs ir kiek už kiekvieną jų perkančioji organizacija yra pasirengusi mokėti.

10. Įsijungus nurodomą skaičiuoklę, joje formulės nepateikiamos. Neaišku kokiu būdu bus išrenkamas Pirkimo laimėtojas.

11. Pasiūlymų vertinimo tvarka neatitinka racionalaus lėšų naudojimo principo ir dėl vieno techninio privalumo leidžia tam tikriems tiekėjams laimėti Pirkimą, nors jų siūlomas produktas visumoje nėra dvigubai geresnis kokybiškai; neteisėtai sukuria galimybę realiai pirkime dalyvauti tik nurodytą funkcionalumą turinčioms sistemoms; dėl vieno techninio privalumo leidžiama tam tikriems tiekėjams laimėti Pirkimą; vertinimo sistema neteisėtai sukuria privilegijuotą padėtį tiekėjams, kurių įrangos gamintojai gali pasiūlyti 10 metų garantiją; pagal skaičiuoklę, tiekėjas, negaunantis balų už kokybės kriterijų, turėtų pateikti pasiūlymą, kurio vertė turėtų būti daugiau nei 12,35 mln. Eur. mažesnė.

12. Pagal Pirkimo sąlygas ieškovė, negaudama ekonominio naudingumo balų, turėtų pasiūlyti daugiau nei 5 kartus mažesnę kainą, kurios nepakaktų net daliai įrangos nupirkti. Tai reiškia, kad esama ekonominio naudingumo vertinimo tvarka yra sukurta taip, kad pagal ją laimėtų „IQ FireWatch“ įrangos atstovai, o kiti tiekėjai, tame tarpe ir ieškovė, neturėtų galimybių konkuruoti.

13. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 2.1 punkte nurodoma, kad į Pirkimo objektą įeina taip pat ir techninio darbo projekto parengimas. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.3.1. punkte nurodoma, kad darbo projektas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 210 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Tačiau, Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 punkte jau su pirminiu pasiūlymu reikalaujama pateikti itin detalų stebėjimo taškų išdėstymo projektą. Nurodyto detalumo stebėjimo taškų išdėstymo projekto parengimas sudaro techninio darbo projekto didžiąją dalį.

14. Tiekėjams dar pasiūlymo stadijoje rengiant skirtingas techninio darbo projekto dalis, skirtingai išdėsčius įrangą, pasiūlymai taps nepalyginami.

15. Pirkimas turėtų būti nutraukiamas ir skelbiamas iš naujo, nes pakeitus techninės specifikacijos reikalavimus, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų turinį bei lyginamuosius svorius bei pakeitus kvalifikacinės atrankos reikalavimų turinį, būtų sudaromos galimybės varžytis didesniam tiekėjų ratui.

17. Ieškovė neįrodinėja ieškinyje, kad miškų ir ne miškų gaisrų stebėjimo sistemos yra visiškai vienodos. Analogiškos savybes turinčios sistemos praktikoje naudojamos tiek mišriose teritorijose, tiek industrinėse teritorijose, tiek alyvuogių plantacijose, tiek karinėse bazėse, tiek kitose teritorijos. Tą patį tikslą buvo galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis – nurodyti reikalaujamos sistemos funkcinius parametrus (atsakovės pasitelktų specialistų akcentuojama aprėptis nuo kelių iki keliasdešimt kilometrų; reikalauti patirties optinėse sistemose su dirbtinio intelekto analizėmis; reikalauti patirties diegiant panoramines kameras su ilgais regos laukais; reikalauti patirties diegiant ankstyvą aptikimą prieš gaisrui išplintant; reikalauti patirties diegiant sistemas esant kintančioms veikimo sąlygoms, diegiant automatinį vaizdo apdorojimą; reikalauti patirties diegiant integruotus gis žemėlapius).

18. Ieškovė ginčija C, T, N, M, R, V ekonominio naudingumo kriterijų lyginamąjį svorį ir šių kriterijų aiškumą. Kriterijų svarbos ieškovė neginčija.

20. Byloje nėra ginčo, kad Pirkimo objektas yra ypatingos svarbos, tačiau tai nepagrindžia aptariamų reikalavimų pagrįstumo, kai tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis.

21. Pirkimo sąlygose nepaaiškinama ką reiškia šios formulės dėmenys Pi, Pmažiausia, Wkaina, Wkokybė, Qi. Šių dėmenų reikšmės gali būti tik numanomos, tačiau nereiškia pateiktos formulės tikslumo ir aiškumo. Taip pat Specialiųjų pirkimo sąlygų 13 priede pateikiamoje excel skaičiuoklėje formulės neviešinamos. Todėl ekonominio naudingumo vertinimo tvarka laikytina netikslia ir neaiškia, nesukurianti prielaidų manyti, kad bus objektyviai pritaikyta visiems tiekėjams.

22. Atsakovės ekonominio naudingumo lyginamųjų svorių pagrindimas skaičiavimais nepateikiamas. Atsakovė tik atsiliepimo į ieškinį 102, 107, ir 114 punktuose deklaratyviai nurodo kiek galėtų kainuoti atitinkamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus įgyvendinimas, tačiau nepateikia tokių sumų pagrindimo.

23. Net ir pagal atsakovės nustatytą techninių privalumų įgyvendinimo kainą, Pirkimo specialiųjų sąlygų 13 priede nustatyti lyginamieji svoriai yra neproporcingi jų įgyvendinimo kainai. Būtent atsakovei kyla pareiga pagrįsti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius skaičiavimais ir juos patikrinti simuliacijomis.

24. Pirkimo sutarties vykdymo metu rengiant darbo projektą bus tik detalizuojami esminiai sprendiniai, kurių jau reikalaujama Pirkimo procedūrų metu stebėjimo taškų išdėstymo plane. Stebėjimo taškų išdėstymo projektą gali parengti pirkimo procedūrų metu tik tie tiekėjai, kurie iš anksto ruošėsi pirkimui. Tiekėjai, tame tarpe ir ieškovė, teikdami pasiūlymą nežino, ar bus tarp trijų tiekėjų, todėl turi būti pasiruošę įgyvendinti visus Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 punkto reikalavimus.

25. Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.3.1 punktas numato: „rengiant Darbo projektą, VMGSS Stebėjimo taškų išdėstymo schemoje parinkti / nurodyti konkretūs bokštai VMGSS detektorių ir būtinos įrangos talpinimui gali būti keičiami, tačiau gali būti keičiama ne daugiau kaip 5 proc. nuo bendro bokštų skaičiaus ir bet koks keitimas iš anksto turi būti derinamas su Užsakovu“. Siekiant 95 proc. tikslumu suprojektuoti stebėjimo taškus, būtina pakankamai tiksliai įsivertinti konstrukcinius mazgus, atlikti kabelių trasų ir maršrutų skaičiavimus, įsivertinti rangos darbų technologinių sprendinių ir panašaus detalumo dokumentus. To neatlikus, kyla didelė rizika, kad Pirkimo sutarties vykdymo metu nebus galimybių įrengti stebėjimo kamerą/termovizorių dėl tik sutarties vykdymo metu paaiškėjusių techninių galimybių nebuvimo.

26. Tai, kad ieškovas ginčo viešajame pirkime galimai neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų, per se nereiškia, kad, teisėtai pasiekęs naujos procedūros paskelbimą, jis jų negalėtų atitikti, inter alia, pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan.

29. Kartu su paraiškomis tiekėjai neteikia pirminių pasiūlymų. Atitinkamai, tiekėjai dar neturi būti parengę ir sistemos stebėjimo taškų išdėstymo projekto. Stebėjimo taškų išdėstymo projektas reikalaujamas tik iš trijų kvalifikacinę atranką praėjusių tiekėjų, t. y. iš tų, kurie bus pakviesti teikti pirminius pasiūlymus.

30. KTU prof. dr. V. M. ir prof. dr. D. N. parengė bendros gaisrų stebėjimo sistemos (kurią siūlosi galinti įdiegti Ieškovė) ir miško gaisrų stebėjimo sistemos techninį palyginimą (atsiliepimo priedas Nr. 4). Šiame palyginime konstatuota, kad bendros gaisrų stebėjimo sistemos skiriasi nuo miško gaisrų stebėjimo sistemų, todėl ir Pirkime atsakovės nustatė, kad kvalifikacinės atrankos vertinimo objektu yra patirtis įgyta įrengiant būtent miško gaisrų stebėjimo sistemas. Patirtis įdiegiant „bendro pobūdžio“ sistemas nėra lygiavertė ir negali būti laikoma pakankama analogiška patirtimi, projektuojant ir diegiant nacionalinio masto, vieningą miškų gaisrų prevencijai skirtą sistemą. Ekspertų vertinimas papildomai pagrindžia, kad miško gaisrų stebėjimo sistemos pasižymi specifiniais technologiniais sprendimais: tolimo aptikimo optika, meteorologinių veiksnių kompensavimu, dirbtinio intelekto algoritmais, kalibruotais būtent dideliems atstumams ir skirtingoms miško masyvų sąlygoms. Paprastos vaizdo stebėjimo arba „bendrosios gaisrų stebėjimo“ sistemos šių savybių neturi arba turi tik fragmentiškai, todėl negali užtikrinti reikalingo ankstyvo ir patikimo gaisrų aptikimo miško aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra miško gaisrų prevencija visos Lietuvos mastu, savaime akivaizdu, jog perkančioji organizacija turi teisę ir pareigą reikalauti tokios patirties, kuri realiai atspindi specifinio objekto pobūdį – būtent miškų gaisrų stebėjimo sistemų diegimą, o ne bet kokių kitų, iš esmės kitokiomis sąlygomis veikiančių sistemų įdiegimą. Bet koks kompromisų darymas tokios svarbos Pirkime sukeltų nepagrįstų rizikų ir būtų nepateisinamas visuomenės ir viešojo intereso požiūriu.

31. Tiekėjas, kuris iki šiol įdiegė vos kelis ar keliolika stebėjimo taškų turinčią sistemą nedidelėje teritorijoje (ir net ne miške), ir tiekėjas, kuris realiai įgyvendino iš dešimčių ar daugiau stebėjimo taškų sudarytą sudėtingą sistemą, negali būti lyginami kaip turintys vienodą patirties mastą. Todėl kvalifikacinės atrankos kriterijai yra sukonstruoti taip, kad balais būtų vertinama sistemų sudėtingumo gradacija: mažos apimties sistemos patirtis suteikia minimalų balų skaičių arba jo nesuteikia apskritai, vidutinės apimties sistemų patirtis – daugiau balų, o didelės apimties ir sudėtingos struktūros sistemų (su didesniu stebėjimo taškų skaičiumi, keliomis valdymo ar duomenų centrais ir pan.) patirtis – aukščiausią balų skaičių.

32. Kvalifikacijos reikalavimai turi būti minimalūs ir apibendrinti, tuo tarpu kvalifikacinės atrankos kriterijai yra skirti atrinkti labiausiai kvalifikuotą kandidatą. Atrankos kriterijai yra skirti ne užkirsti kelią tiekėjams dalyvauti, o identifikuoti tris labiausiai kompetentingus kandidatus, su kuriais būtų tęsiamos derybos ir kurių prašomi pirminiai pasiūlymai.

33. Atsižvelgdama į rinkos konsultacijų metu dalyvių pastabas bei suprasdama, kad konkretaus gamintojo sistemos įrengimas pagal iš anksto parengtą techninį projektą yra neįmanomas, į šio Pirkimo apimtį atsakovės įtraukė ir techninio projekto parengimo paslaugas. Stebėjimo taškų išdėstymo projektas yra parengiamasis, koncepcinis dokumentas, kuriuo tiekėjas logiškai sudėlioja stebėjimo tinklą teritorijoje, atsižvelgdamas į reljefą, apžvalgos zonas, kliūtis, preliminarius aukščio parametrus ir ryšio pasiekiamumą. Jo tikslas - pagrįsti, kad siūlomas sprendinys realiai pasieks reikalaujamą padengimą ir aptikimo kokybę, o ne parengti darbų vykdymui reikalingus brėžinius. Todėl ieškovė nepagrįstai tapatina šį dokumentą su darbo projektu. Stebėjimo taškų išdėstymo projektas neapima reikalaujamo darbo projekto detalumo, techninių mazgų, kabelių/maršrutų skaičiavimų, statybos/įrengimo brėžinių ir t. t.

34. Ekonominio naudingumo kriterijai, kai 30 proc. svoris tenka kainai ir 70 proc. - kokybės kriterijams (techniniams sprendiniams, ryšio sąnaudoms, darbo sąnaudoms, lokalizavimo tikslumui, klaidingų iškvietimų rizikai, garantijai ir pan.), yra sąmoningas ir argumentuotas pasirinkimas, atitinkantis Pirkimo objekto (ilgo laikotarpio, nacionaliniu mastu veikiančios VMGSS) specifiką. Tokiu vertinimo modeliu siekiama, kad galutinis balas atspindėtų realų ekonominį naudingumą viso sprendinio (sistemos) gyvavimo ciklo metu, o ne vien įsigijimo kainą.

35. Pirkimo objektas nėra vienkartinė prekė, kurią galima įvertinti vien pagal jos įsigijimo kainą. Tai yra kompleksinė 24/7 veikianti paslauga ir infrastruktūra, kurios vertė ir reali kaina atsiskleidžia būtent eksploatacijos laikotarpiu. Didžiausią finansinę naštą sudaro ne pats įrangos įsigijimas, bet jos eksploatavimas. Iš ieškovės argumentų matyti, kad ieškovė galimai turi galimybę pasiūlyti mažos kainos, miškų stebėjimui nepritaikytų įrengimų, tačiau negali pasiūlyti itin svarbių su įrangos eksploatavimu susijusių paslaugų.

36. Jei visi ginčijami „techniniai privalumai“ būtų perkelti į techninę specifikaciją ir paversti privalomais reikalavimais, labai tikėtina, kad didelė dalis rinkos dalyvių negalėtų pateikti pasiūlymų arba būtų atmesti atitikties vertinimo stadijoje. Šiuo atveju tokie dalyviai gali dalyvauti ir tikėtis, kad nebus didesnį balų skaičių surinkusio pasiūlymo, o tai prisideda prie didesnės konkurencijos.

38. Rinkos konsultacijų metu buvo skelbiamos iš esmės tokios pačios Pirkimo sąlygos, dėl kurių kyla ginčas nagrinėjamoje byloje, tačiau kiti rinkos dalyviai, aktyviai dalyvavę Rinkos konsultacijose, nurodytų Pirkimo sąlygų neginčijo.

39. Pirkimo objektas - VMGSS įranga, jos įdiegimo, techninio darbo projekto parengimo, priežiūros, pogarantinio ir negarantinio remonto paslaugos, o reikalavimai pirkimo objektui nustatyti Specialiųjų sąlygų 2 priede.

40. Ieškovė neteikia Pirkimo objektu esančių paslaugų/ neatlieka tokio pobūdžio darbų, o Ieškovės pajamos11 nesiekia 7.000.000,00 Eur, kaip to reikalauja Pirkimo sąlygų 7 priede 1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas (žr. patikslinto ieškinio Priedą Nr. 1.1.6.). Ieškovė, neteikdama gaisrų stebėjimo sistemų diegimo paslaugų, taip pat neatitinka Pirkimo sąlygų 7 priede 2 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacijos reikalavimo būti įdiegus gaisrų stebėjimo sistemą/as, kurių bendra vertė ne mažesnė nei 3.000.000,00 Eur be PVM ir šių sistemų pagalba bendrai stebima ne mažiau nei 500.000 ha (žr. patikslinto ieškinio Priedą Nr. 1.1.6.). Nurodytos aplinkybės eliminuoja net ir teorinę galimybę pačiai ieškovei, be partnerių, dalyvauti Pirkime, todėl jos teisės negali būti laikomos pažeistomis ir todėl ginamos. Tai, kad ieškovė nėra pajėgi dalyvauti Pirkime, patvirtina ir aplinkybė, jog paraiškos ji nepateikė.

41. Ieškovė neturi jokios patirties diegiant specializuotas miško gaisrų identifikavimo bei notifikavimo sistemas. Ieškovė Pirkimo sąlygose nustatytų minimalių tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų neginčija. Ieškovė ne tik nepateikė paraiškos, bet ir neįrodinėja, kad tiek ji pati, tiek jos pasitelkiami subjektai bent teoriškai galėtų atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Visos Ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos yra taikomos tik vėlesniame pirkimo etape, t. y. tik trims tiekėjams, kurie pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus būtų atrinkti kaip turintys aukščiausią kvalifikaciją. Tai reiškia, kad ginčijami reikalavimai apskritai nebūtų taikomi ieškovei, nes ji nepateikė paraiškos ir galimai net neturi galimybių pereiti pirminės kvalifikacijos vertinimo etapo.

42. Ginčijami kvalifikacinės atrankos kriterijai yra būdas nustatyti, kurie tiekėjai turi aukščiausią kompetenciją, kai konkurencija yra didesnė nei trys dalyviai.

43. Pasirinktų stebėjimo taškų skaičius (?15 ir ?50) atitinka realiai rinkoje egzistuojančius ir ekonomiškai pagrįstus projektų mastus, kurie leidžia objektyviai įvertinti tiekėjų gebėjimą įgyvendinti didelės apimties projektą. Skirtingi taškų kiekiai suteikia galimybę laipsniškai vertinti tiekėjų patirtį. Vertinami tiek mažesni, tiek didesni įgyvendinti projektai, ir tiekėjų patirtis skiriama pagal objektyvius, rinkoje įprastus, projektų apimties skirtumus.

44. Ekonominio naudingumo vertinimo formulė bei jos dėmenys yra vieši ir pagrįsti. Pirkimo procedūrose naudojama Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - VPT) sukurta ir patvirtinta standartinė skaičiuoklė. Tai nėra atsakovės sugalvota ar individualiai pritaikyta metodika – tai VPT metodika, kurią naudoja daugelis perkančiųjų organizacijų. Formulės dėmenys, jų reikšmės, vertinimo principai ir skaičiavimo logika yra išsamiai išdėstyti VPT viešai paskelbtose gairėse. Pirkimo procedūrų metu Ieškovė nesikreipė dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimų.

45. Atsakovė pateikė skaičiuoklės simuliacijos pavyzdį tripliko Priedą Nr. 1), kuriame matyti skaičiuoklės veikimas ir tai, kad pagal ją realiai įmanoma objektyviai palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus. Vertinimo modelis yra sąmoningai sukonstruotas taip, kad Pirkimo laimėtoju taptų ne mažiausios kainos, bet ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas. Todėl vertinimo kriterijų santykis nustatytas: 30 % – kaina, 70 % – kokybė. Jeigu tiekėjas pasiūlo žemesnės kokybės sprendinį, jis gali konkuruoti mažesne kaina, tačiau turint omenyje nustatytą santykį (30–70), vien kainos sumažinimas negali kompensuoti didelių kokybės trūkumų. Tai yra sąmoningas Perkančiosios organizacijos pasirinkimas, siekiant įsigyti saugiai veikiančią sistemą, kuri turi esminę reikšmę valstybės miškų apsaugai.

46. Paraiškas pateikė daugiau nei trys tiekėjai, siūlantys skirtingų gamintojų technologinius sprendinius, visiškai nepriklausomus nuo IQ FireWatch.

47. Ieškovės negalėjimas atitikti kokybės kriterijų kyla iš jos ribotų profesinių pajėgumų, o ne iš tariamai diskriminacinių Pirkimo sąlygų. Perkančioji organizacija nėra įpareigota pritaikyti pirkimo dokumentų individualiems tiekėjų poreikiams.

48. Ieškovė pasirinko nedalyvauti rinkos konsultacijose ir neprisidėjo prie sąlygų aiškinimo, nors konsultacijos būtent tam ir skirtos. Tai negali būti traktuojama kaip tariamas konkurencijos iškraipymas ar pagrindas teigti, kad kiti tiekėjai gavo nepagrįstą pranašumą.

49. Tai, kad nustatyti kvalifikaciniai atrankos kriterijai pernelyg neriboja tiekėjų konkurencijos patvirtina tai, kad pirmajame Paraiškų pateikimo etape gautos daugiau nei 3 tiekėjų paraiškos. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas – nacionaliniu mastu veikianti vieninga miško gaisrų stebėjimo sistema – yra itin sudėtingas, inovatyvus ir visuomenės saugumui svarbus projektas, objektyviai būtina atrinkti tiekėjus, turinčius pakankamą patirtį diegiant būtent gaisrų stebėjimo sistemas panašaus masto teritorijose. Tokie kriterijai nėra nei pertekliniai, nei diskriminaciniai – jie nustatyti ne tam, kad dirbtinai apribotų konkurenciją, o kad garantuotų, jog bus atrinkti tik didžiausią patirtį turintys tiekėjai.

50. Pirkimo objektą sudaro miško gaisrų stebėjimo sistema, susidedanti iš 2 duomenų centrų ir maksimaliai 151 stebėjimo taškų. Tikslus stebėjimo taškų skaičius Pirkimo dokumentuose nėra numatytas ir konkretų stebėjimo taškų skaičių turi numatyti patys tiekėjai. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, tiekėjai gali būti įdiegę tiek 45, tiek 12 stebėjimo taškus, tačiau tokia tiekėjų patirtis bus vertinama skirtingai.

51. Pagal Pirkimo dokumentuose aiškiai nustatytą kainos ir kokybės santykį, lemiamą reikšmę vertinant pasiūlymus turi kokybė. Jeigu tiekėjas negali užtikrinti aukštų kokybės kriterijų įgyvendinimo, siekdamas konkuruoti su kitais tiekėjais, jis turi galimybę pasiūlyti mažesnę kainą. Toks vertinimo modelis atitinka Pirkimo tikslą – skatinti tiekėjus pateikti optimalų kainos ir kokybės santykį bei užtikrinti geriausią ekonominį rezultatą Perkančiajai organizacijai. Kiekvienam iš aukščiau nurodytų kriterijų skiriamas lyginamasis svoris yra proporcingas atitinkamo kriterijaus galimai finansiniai įtakai VMGSS eksploatavimui, kuris truks 10 metų. Atsakovė nurodė atitinkamo funkcionalumo sukūrimo galimą kainą.

52. Ieškovė, nesutikdama su nustatytais vertinimo kriterijų lyginamaisiais svoriais, nepateikė konkrečių argumentų ir duomenų, patvirtinančių, kad ji (asmeniškai ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus) neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti Perkančiajai organizacijai pirkimo objektu esančias priemones ir (ar) pateikti kitokiu aspektu lygiavertį pasiūlymą. Nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai C, T, N, M, R, V buvo pasirinkti pagrįstai, siekiant suteikti pranašumą būtent tiems tiekėjams, kurie, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, galėtų kokybiškiausiai ir efektyviausiai įvykdyti pagal pirkimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

53. Stebėjimo taškų išdėstymo projekte tiekėjas turėtų nurodyti pagrindines siūlomos VMGSS charakteristikas, pagal kurias būtų skiriami balai pagal kokybės kriterijus, o reikalavimai darbo projektui yra numatyti Techninės specifikacijos 3.3. punkte. Jo tikslas – suprojektuoti racionalų stebėjimo tinklo išdėstymą koncepciniu lygmeniu. Darbo projektas – tai galutinis techninis dokumentas, pagal kurį faktiškai įgyvendinami statybos ar įrengimo darbai. Jame pateikiami konkretūs techniniai sprendiniai, brėžiniai, matmenys, kabelių trasos, tvirtinimo mazgai, įrangos specifikacijos ir kiti detalūs sprendimai, leidžiantys atlikti montavimo darbus. Stebėjimo taškų išdėstymo projektas nėra darbo projektas. Pastarasis yra žymiai detalesnis, apimantis tikslius techninius sprendinius, įrengimo brėžinius bei konkrečius techninius parametrus, pagal kuriuos realiai vykdomi darbai. Stebėjimo taškų išdėstymo projektas pateikia tik preliminarų, konceptualų stebėjimo taškų tinklo išdėstymą. Stebėjimo taškų išdėstymo projekto parengimas yra neišvengiamai būtinas ir pačiam tiekėjui norint tinkamai ir atsakingai apskaičiuoti Pirkimo pasiūlymo kainą.

55. 2025 m. gegužės 13 d. vykusio nuotolinio susitikimo su VPT konsultantais metu paaiškinta, kad siūlomas stebimo ploto atrankos kriterijus yra netinkamas, kadangi nors tiekėjų siūlomas technologinis sprendimas galėtų formaliai atitikti ploto reikalavimą, tačiau nebūtų įmanoma objektyviai įvertinti stebėjimo kokybės. Konkrečiau, nurodyti stebimų miškų ploto neužtektų, nes siekiant užtikrinti kokybišką, o ne formalų miško ploto stebėjimą, būtina įvertinti ir papildomus stebėjimo kokybės parametrus: dėl miškų išsidėstymo įvairovės, dėl stebimos teritorijos reljefo, dėl natūralių kliūčių (statiniai, kaminai, vėjo jėgainės ir pan.), ribojančių apžvalgą, dėl riboto stebėjimo ploto. Tai reiškia, kad stebimo ploto reikšmė savaime neparodo tam tikros sistemos sudėtingumo ir, atitinkamai, tiekėjo gebėjimų pritaikyti sistemą prie gamtinių sąlygų. Būtent stebėjimo taškų skaičius objektyviai parodo realią bei aktualią tiekėjo turėtą patirtį įgyvendinant panašaus masto integruotų sistemų diegimo projektus, o tai ir yra Pirkimo objekto esmė.

56. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.

57. Nurodė, kad, įvertinusi ginčo faktines aplinkybes, pažymi, kad Pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas kandidatams turėti patirtį diegiant miško gaisrų stebėjimo sistemas formaliai yra susijęs su Pirkimo objektu. Vis dėlto, Tarnyba neturi galimybės vertinti, kiek būtent tokio specifinio techninio sprendinio ar jam prilyginamos kvalifikacijos būtinybė yra objektyviai pagrįsta siekiant įgyvendinti Pirkimo objektą. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimas faktiškai siejamas su tam tikru technologiniu sprendiniu, nors rinkoje gali egzistuoti alternatyvios priemonės, leidžiančios pasiekti tą patį rezultatą skirtingais stebėjimo metodais ar teritorijų padengimu. Taigi, nors ginčo Pirkimo sąlygų reikalavimas ir yra susijęs su Pirkimo objektu, tačiau jo (reikalavimo) būtinybės ir proporcingumo vertinimas priklauso nuo faktinių aplinkybių visumos ir atsakovų pateiktų argumentų pagrindimo. Taip pat Tarnyba papildomai pažymėjo, jog dėl šios ginčo Pirkimo sąlygos, o būtent stebėjimo taškų, Tarnybos konsultantai teikė rekomendacijas atsakovui, rekomenduodami šį kvalifikacinės atrankos kriterijų formuluoti per stebimą plotą, tačiau į Tarnybos konsultantų teiktas pastabas/rekomendacijas nebuvo atsižvelgta.

58. Ekonominis naudingumas apskaičiuojamas, vadovaujantis Pirkimo dokumentuose pateikta, Tarnybos parengta ir perkančiosios organizacijos pagal Pirkimo dokumentus dalinai užpildyta skaičiuokle (formulė –Chen 2 (santykinė). Pagal šią formulę laimėtoju pripažįstamas pasiūlymas, surinkęs didžiausią balų skaičių. Jeigu tiekėjo siūloma kaina yra dvigubai didesnė nei mažiausia kaina, už kainą suteikiami balai atimami iš už kokybę gauto balo. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje yra fakto klausimas. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos konsultantai, vertindami Pirkimo dokumentus, buvo pateikę pastabas dėl nagrinėjamos ekonominio naudingumo nustatymo sąlygos. Šios pastabos buvo skirtos užtikrinti vertinimo modelio aiškumą, skaidrumą ir tinkamą taikymą, tačiau atsakovai į jas neatsižvelgė ir Pirkimo sąlygų šioje dalyje nepakeitė.

59. Tam, kad būtų galima spręsti, ar reikalavimas pateikti detalų stebėjimo taškų išdėstymo projektą su pirminiu pasiūlymu atitinka VPĮ principus, būtina įvertinti Pirkimo tikslą, objekto specifiką bei atsakovų pateiktą šio reikalavimo būtinybės argumentavimą. Dėl Pirkimo objekto specifiškumo, Tarnyba neturi galimybės pateikti vienareikšmiškos išvados dėl Pirkimo sąlygos, jau su pirminiu pasiūlymu reikalaujančios pateikti itin detalų stebėjimo taškų išdėstymo projektą, (ne)teisėtumo.

62. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neturi galimybės konkuruoti Pirkime, nors, kartu su partneriais, yra pajėgus įdiegti veiksmingą miškų gaisro stebėjimo sistemą; ieškovas neneigė atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, kad ieškovas neatitinka tam tikrų paskelbtų kvalifikacinių reikalavimų (pvz., Aplinkos projektų valdymo agentūros atsiliepimo 157, 158 p.), ieškovo nuomone, teisėtai pasiekęs naujos procedūros paskelbimą, jis galėtų naujame pirkime dalyvauti pagerinus savo pasiūlymą, bendradarbiaujant su naujais ūkio subjektais ir pan.

63. Iš procesinių dokumentų nustatyta, kad nėra ginčo, kad Pirkimo objektas – VMGSS sukūrimas ir įdiegimas – yra svarbus projektas, susijęs su visuomenės saugumu, valstybės turto išsaugojimu ir aplinkos apsauga, visuomenės saugumu. Ieškovas neginčija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, tačiau nesutinka su nustatytu jų lyginamuoju svoriu. Ieškovas neginčija, kad gaisrų stebėjimo sistemos ir miškų stebėjimo sistemos nėra identiškos.

67. Pirkimo objektas yra miško gaisrų stebėjimo sistema susidedanti iš 2 duomenų centrų ir maksimaliai 151 stebėjimo taško (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2 priedo 2.1 punktas), taip pat perkamos šios sistemos diegimo, techninio darbo projekto parengimo, priežiūros, pogarantinio ir negarantinio remonto paslaugos.

68. Kaip nurodė ieškovas, pirkimo specialiųjų sąlygų 11 priede nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai - kiek tiekėjas per paskutinius 5 metus yra įdiegęs miško gaisrų stebėjimo sistemų, pagal stebėjimo taškų skaičių ir duomenų centrų skaičių: pirmu kriterijumi vertinamos miško gaisrų stebėjimo sistemos, kurios susideda iš vieno duomenų valdymo centro ir ne mažiau nei 15 stebėjimo taškų. Antru kriterijumi vertinamos miško gaisrų stebėjimo sistemos, į kurios vieną duomenų valdymo centrą duomenys teikiami iš ne mažiau nei 50 stebėjimo taškų. Trečiu kriterijumi vertinamos miško gaisrų stebėjimo sistemos, kurias sudaro ne mažiau nei 2 duomenų valdymo centrai, kurių kiekvienam duomenys teikiami iš ne mažiau nei 15 stebėjimo taškų.

69. Ieškovas teigia, kad tokie atrankos kriterijai yra neproporcingi, nes tiekėjų patirtis galėjo būti vertinama pagal jų darbo patirtį su bendromis gaisrų stebėjimo sistemų savybėmis, o ne konkrečiai su miškų gaisrų stebėjimo sistemomis, kad tokie kriterijai yra nelogiški ir pažeidžia sąžiningą tiekėjų konkurenciją.

71. Šios išvados leidžia konstatuoti, jog perkančioji organizacija, siekdama atrinkti labiausiai kvalifikuotus kandidatus bei atsižvelgdama į miškų gaisrų stebėjimo sistemų specifiką, motyvuotai paaiškina ekspertų išvadoje, nustatė proporcingus kvalifikacinės atrankos kriterijus, lygindama tiekėjų patirtį būtent miško gaisrų stebėjimo sistemų įdiegimų srityje, o ne per bendro pobūdžio gaisrų stebėjimo sistemų technines savybes, nes tokių sistemų techninės ir funkcinės savybės nėra vienodos, turi tam tikrą esminę specifiką, kuri aktuali objektyviai vertinant tiekėjų patirtį.

81. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovų paaiškinimų, kuriais grindžiamas ekonominio naudingumo kriterijų lyginamųjų svorių proporcingumas, pagrįstumas ir tikslingumas. Atsakovai motyvuotai paaiškino perkančiosios organizacijos poreikius, susijusius su pirkimo objektu, nustatytų kriterijų reikšmę, reikalavimų (funkcionalumų) sukūrimo preliminarią kainą, jų ekonominę naudą eksploatuojant perkamą objektą ilgesniu (10 metų) laikotarpiu.

84. Ieškovas neįrodė, jog ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidžia teikėjų teisę sąžiningai konkuruoti pirkime vertinant kainos ir kokybės santykį pagal nustatytus vertinimo kriterijus. Vien tai, kad ieškovas galimai negali pateikti konkurencingo pasiūlymo, nereiškia, kad buvo pažeistas vienodo požiūrio, skaidrumo principas, kad pažeista tiekėjų teisė konkuruoti dalyvaujant viešajame pirkime pagal paskelbtas pirkimo sąlygas. Priešingai nei teigia ieškovas, tuo atveju, jei vertinimo kriterijai būtų nustatyti kaip privalomi kvalifikaciniai reikalavimai, tokios pirkimo sąlygos nepagrįstai apribotų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad pirkime pateikė paraiškas daugiau nei trys tiekėjai, siūlantys skirtingų gamintojų miško gaisrų stebėjimo sprendinius, paneigia ieškovo teiginius apie konkurencijos ribojimą, apie tai, jog vien „IQ FireWatch“ įranga atitiktų nustatytus vertinimo kriterijus.

86. Ieškovas ginčija Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priedo 3.2 punkte numatytos sąlygos su pirminiu pasiūlymu pateikti stebėjimo taškų išdėstymo projektą proporcingumą bei teigia, jog tiekėjai, su kuriais bendravo atsakovas rinkos konsultacijų metu, yra geresnėje padėtyje, nes turi daugiau informacijos apie pirkimo objektą.