Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: kredito unija „Mano unija“ (buvusi kredito unija „Sostinės kreditas“), antstolė Brigita Tamkevičienė, akcinė bendrovė „Nordea Bank“, veikianti per akcinę bendrovę „Nordea Bank“ Lietuvos skyrių, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjai nutraukus santuoką, buvo padalytas santuokoje įgytas turtas, sutuoktinis prie sūnaus D. S. išlaikymo neprisidėjo ir neprisideda, todėl pareiškėja turėjo viena išlaikyti ir rūpintis sūnumi. Sūnus Danielius serga depresija, yra viskam apatiškas, agresyvus, socialiniai darbuotojai apie jį žino, tačiau sūnus griežtai atsisako gydytis, negeria vaistų, niekur nedirba. Ji bandė išvažiuoti dirbti į Vokietiją, tačiau dėl sunkios sūnaus būklės buvo priversta sugrįžti. Paskutiniu metu jos verslas klostėsi sunkiai, žmonių, norinčių išsinuomoti kambarius nėra daug. Su kreditoriais ji bandė tartis, kad galėtų paskolą atiduoti mažesnėmis dalimis, bet prašymai buvo atmesti. Ji neturi tikslo neatiduoti skolų. Dar iki buto, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, pardavimo iš varžytinių, ji ketino didesnį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Neringoje, parduoti, atsiskaityti su kreditoriais ir likti gyventi mažesniame bute (duomenys neskelbtini), Neringoje), tačiau buto, esančio (duomenys neskelbtini) niekas nepirko. Ji tą butą pardavinėjo daug metų, buvo daug susidomėjusių, tačiau realus pirkėjas neatsirado. Dabar pardavus jos paskutinį turtą – gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Neringoje, ji su sūnumi neturėtų kur gyventi. Šiuo metu patalpų nuoma ji neužsiima, kadangi vyko pirmos buto, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, varžytinės. Ji tikisi, kad iškėlus bankroto bylą, su bankroto administratoriumi pavyks susitarti, kad jai toliau būtų leidžiama vykdyti individualią veiklą – nuomoti kambarius (duomenys neskelbtini) Neringoje. Pareiškime apie pajinį įnašą – (duomenys neskelbtini), esantį kredito unijoje „Mano unija“ nepaminėjo, nes nežinojo, kad tai svarbu ir reikalinga, nes realiai ji tų pinigų neturi. Pajų ji įnešė tuomet, kai ėmė paskolą iš kredito unijos, t. y. 2013 metais. Šiuos pinigus ji buvo gavusi iš vykdomos veiklos. Ji prašė kredito unijos šia pajaus suma sumažinti jos skolinius įsipareigojimus, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Pripažįsta, kad pareiškime nepaminėjo ir apie jai nuosavybės teise priklausančią dalį sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, taip pat kaip turimo turto nepaminėjo ir baldų, esančių nuomojamuose kambariuose (duomenys neskelbtini), Neringoje. Jos išsilavinimas yra specialus vidurinis, specialybė – choreografija ir nebaigtas aukštasis, specialybė – vaikų psichologija-pedagogika.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ atstovas Svajūnas Verbickas nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo V. S., palaikė savo atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad tikrieji pareiškėjos tikslai dėl bankroto bylos iškėlimo nesutampa su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslais, t. y. atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti mokumą. Manoma, kad pareiškėja siekia vilkinti išieškojimą. V. S. įsipareigojimų nevykdė nuo 2014 rugsėjo mėnesio, nuo to laiko kredito unijoje „Mano unija“ negautas nei vienas euras. Kredito unija kantriai laukė ir išieškojimą pradėjo tik 2015 m spalio 15 d. Pareiškėja nevykdė įsipareigojimų ir toliau disponavo įkeistu turtu. Akivaizdu, kad pareiškėja turi turto daugiau, nei skolinių įsipareigojimų. Be nekilnojamojo turto, pareiškėja turi reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini), t. y. tokio dydžio yra jos turimas pajinis įnašas kredito unijoje „Mano unija“. Pareiškėja pajų gali atgauti kredito unijos valdybos sprendimu, ji turi kreiptis su prašymu. Paprastai, pagal susiklosčiusią praktiką, pajus gražinamas įvykdžius skolinį įsipareigojimą arba jis būna skirtas paskutinei įsipareigojimo daliai padengti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog 2007 m. kovo 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (b. l. 19-25). Iš pateiktų verslo liudijimų matyti, kad pareiškėja 2013–2016 metais teikė gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas (b. l. 28-43). Antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/15/01617 dėl skolos, sutartinių ir 15 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. S. išieškotojos kredito unijos „Mano unija“ naudai, skolos likutis sudaro 168781,43 Eur, 15 procentų metinių palūkanų – 20 216 Eur (b. l. 45). Antstolio Jono Petriko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/15/00973 dėl skolos ir 16 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. S. išieškotojos akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius naudai (b. l. 46-47). 2016 m. spalio 26 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 127666, parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje (b. l. 48). 2013 m. gruodžio 16 d. tarp V. S. ir kredito unijos „Sostinės kreditai“ (dabartinis pavadinimas kredito unija „Mano unija“) buvo sudaryta kredito sutartis Nr. P00340, pagal kurią V. S. buvo suteiktas 144 810,01 Eur (500 000 Lt) kreditas, kredito paskirtis – vartojimo paskolos už užstatą refinansavimui pagal 20013 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. 031-03510 (kreditorius – bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“), butų, esančių (duomenys neskelbtini), Neringos m., ir (duomenys neskelbtini) Neringos m., remontui, įkeičiamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje (b. l. 49-60). 2008 m. vasario 27 d. tarp V. S. ir Nordea Bank Finland Plc (dabartinis pavadinimas akcinė bendrovė „Nordea Bank“) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KK 08/02/111SV, pagal kurią V. S. buvo suteiktas 150 602 Eur kreditas, kredito paskirtis – vartojimo poreikiams tenkinti, įkeičiamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje (b. l. 64-88). Pareiškėja nedirba, darbo biržoje įregistruota nuo 2015 m. sausio 22 d., jai suteiktas bedarbio statusas (b. l. 100). Pareiškėjos vardu Lietuvos Respublikoje yra registruota nekilnojamųjų daiktų: 123,61 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2017 m. kovo 27 d. nustatyta 248 000 Eur (turto vertintojas uždaroji akcinė bendrovė „Lovertus“) (b. l. 123, 170-171) bei 8/100 pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis – 1 248,88 Eur (viso sandėlio vertė – 15 611 Eur) (b. l. 172-176). Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis, V. S. vardu nėra įregistruota transporto priemonių (b. l. 124).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Dėl pareiškėjos mokumo

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibūdinamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).

Nagrinėjamu atveju, pagal pateiktus teismui dokumentus nustatyta, jog pareiškėja turi skolinių įsipareigojimų, pareiškėjos skola kredito unijai „Mano unija“ (buvusi kredito unija „Sostinės kreditas“) sudaro 188 997,43 Eur, antstolei Brigitai Tamkevičienei – 411 Eur, akcinei bendrovei „Nordea Bank“, veikiančiai per akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrių – 67 388,62 Eur (2017 m. gegužės 30 d. duomenimis) ir antstoliui Jonui Petrikui – 56,85 Eur. Bendra pareiškėjos skolų kreditoriams suma yra 256 853,90 Eur.

Byloje ginčo dėl nurodytų aplinkybių nėra, todėl jos vertintinos nustatytomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Kasacinio teismo išaiškinta, jog nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). 2016 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 644 nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtintas minimaliojo mėnesinio darbo užmokesčio dydis yra 380 Eur. Tokiu būdu pareiškėjos pradelsti skoliniai įsipareigojimai turi viršyti 9 500 Eur sumą (25 380 Eur). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjos V. S. pradelsti skoliniai įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 256 853,90 Eur sumą. Tačiau, pažymėtina tai, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto: 123,61 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2017 m. kovo 21 d. nustatyta 248 000 Eur (turto vertintojas uždaroji akcinė bendrovė „Lovertus“) bei 8/100 pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis – 1 248,88 Eur (viso sandėlio vertė – 15 611 Eur). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra apie 249 248,88 Eur, o jos kreditorių finansinių reikalavimų suma yra apie 256 853,90 Eur. Pareiškėjai pardavus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą už rinkos kainą, būtų padengtos beveik visos skolos kreditoriams, t. y. skolų likutis po turto pardavimo sudarytų kiek daugiau nei 7605,02 Eur. Be to, kaip pareiškėja ir suinteresuoto asmens kredito unija „Mano unija“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, V. S. turi (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą kredito unijoje „Mano unija“. Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog reikalavimo teisės yra realus turtas, įtrauktinas į pareiškėjo, inicijuojančio bankroto bylos iškėlimą, turto masę, sprendžiant dėl pareiškėjo turimo turto ir įsiskolinimų santykio ir reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybių sumažinant ar visiškai padengiant įsiskolinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017). Suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis pareiškėjos pajinis įnašas, pardavus nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) Neringoje, galėtų būti panaudotas pareiškėjos likusiai daliai skolinių įsipareigojimų kredito unijai „Mano unija“ padengti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pardavus pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą bei realizavus minėtą pareiškėjos pajinį įnašą, pareiškėjos skolų likutis būtų mažesnis nei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta minimali skolų suma bankroto bylai iškelti (9 500 Eur) arba skolų kreditoriams visiškai nebebūtų (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos vardu nėra registruotų transporto priemonių, nėra kito registruotino kilnojamojo turto, pareiškėjos vardu atidarytose piniginių lėšų sąskaitose nėra piniginių lėšų, viršijančių 1 minimalios mėnesinės algos dydžio sumą. Pareiškėja užsiima gyvenamosios paskirties patalpų nuoma pagal turimą verslo liudijimą, yra įrašyta darbo biržoje. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad darbo pasiūlymų Neringoje ji negauna ir gyvena kartu su pilnamečiu sūnumi D. S., kuris niekur nedirba, serga depresija, yra agresyvus, gydytis nesutinka ir ji sūnų išlaiko, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pareiškėja nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėja yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė. Vien aplinkybė, jog pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai galimai viršija įstatymo nustatytą dydį, taip pat tai, kad pareiškėja yra įrašyta darbo biržoje, išlaiko pilnametį sūnų, todėl finansinė našta jai yra per didelė, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų, juo labiau, jog yra nustatyta, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto ir pajinį įnašą kredito unijoje.

Dėl pareiškėjos sąžiningumo

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto paskirtis yra atkurti tik sąžiningo fizinio asmens mokumą, todėl vertinti asmens gebėjimą vykdyti prisiimtas prievoles būtina itin atidžiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą subjektine teise – atsisakymas ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalis nustato atvejus, kada teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos veikla – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma pagal turimą verslo liudijimą, ji niekur nedirba, yra įrašyta darbo biržoje, nuo 2015 m. sausio 22 d. jai yra suteiktas bedarbio statusas. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, jog rasti darbą Neringoje nėra galimybių, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos turimus sveikatos sutrikimus, kurie ribotų pareiškėjos galimybes dirbti ar ieškoti darbo Neringoje ar Klaipėdoje, pareiškėja neturi nepilnamečių vaikų, jos išsilavinimas yra specialus vidurinis, specialybė – choreografija ir nebaigtas aukštasis, specialybė – vaikų psichologija-pedagogika. Pareiškėja turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, ją keisti, susirasti darbą ir uždirbti didesnes pajamas, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad savo skolinius įsipareigojimus būtų siekusi sumažinti aktyviai ieškodama darbo. Teismo vertinumu, sąžiningas asmuo, atsidūręs sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekiant prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, keičiant savo gyvenamąją vietą ir gyvenant ten, kur gali susirasti gerai apmokamą darbą, gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas tolesniam asmens elgesiui keisti. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių - pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 156-167). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjos įvardijamas nemokumo priežastis, pasyvų elgesį, nepakankamas pastangas savo mokumui pagerinti, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėja siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą. Iš pareiškimo turinio teismas negali spręsti, kaip ir kokiu būdu pareiškėja ketina vykdyti skolinius įsipareigojimus, dengti bankroto administravimo išlaidas, nenurodo, kokių veiksmų ketina imtis, siekdama atkurti mokumą. Pareiškėjos pasyvus elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu.

Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kad būtų ėmusis aktyvių veiksmų, siekdama visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Kaip nurodo pareiškime, V. S. 2014 m. gavo 20 273,40 Eur (1 689,45 Eur per mėn.), 2015 m. – 16 000 Eur (1 333 Eur per mėn.), 2016 m. – 16 500 Eur (1 375 Eur), tačiau tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens kredito unijos „Mano unija“ atstovas patvirtino, kad pareiškėja V. S. savo įsipareigojimų nevykdė jau nuo 2014 rugsėjo mėnesio, t. y. nuo to laiko kredito unijoje „Mano unija“ iš pareiškėjos negautas nei vienas euras. Akivaizdu, jog toks V. S. abejingumas ir pasyvus elgesys skolinių įsipareigojimų atžvilgiu yra vertintinas kaip turintis nesąžiningumo požymių.

Be to, pažymėtina tai, kad pareiškėja nurodo, jog siekdama atsiskaityti su kreditoriais, ji norėjo parduoti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Neringoje. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad butą ji stengėsi parduoti daug metų, tačiau realus pirkėjas neatsirado. Šie pareiškėjos paaiškinimai teismo vertintini kritiškai, kadangi pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos pastangas parduoti minėtą turtą (pvz. skelbimai, susirašinėjimas su potencialiais pirkėjais ar kreipimasis į nekilnojamo turto agentūras). Pareiškėja nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jos paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad ji kreipėsi į kreditorių, prašydama jos turimo pajaus suma sumažinti skolinius įsipareigojimus ir kad jos prašymai buvo netenkinti.

Kaip nesąžiningą pareiškėjos elgesį teismas įvardija ir tai, kad pareiškėja, kreipdamasi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė viso savo turimo turto. Tik priėmus pareiškėjos pareiškimą, gavus kreditorių atsiliepimus į pareiškimą bei išrašus apie V. S. turimą nekilnojamąjį turtą iš valstybės įmonės „Registrų centras“, paaiškėjo, kad V. S., be pareiškime nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, dar turi ir 8/100 pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) Neringoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis – 1 248,88 Eur (viso sandėlio vertė – 15 611 Eur). Teismo posėdžio metu buvo patvirtinta aplinkybė apie tai, kad pareiškėja turi ir (duomenys neskelbtini) pajinį įnašą kredito unijoje „Mano unija“, apie kurį, kaip minėta anksčiau, pareiškėja savo pareiškime net nebuvo užsiminusi. Pareiškėja teismui paaiškino, kad ji nežinojo, kad pareiškime reikėjo nurodyti jos turimą pajinį įnašą, kadangi, jos nuomone, šių pinigų ji realiai neturi. Savo ruožtu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog reikalavimo teisės yra realus turtas, įtrauktinas į pareiškėjo, inicijuojančio bankroto bylos iškėlimą, turto masę, sprendžiant dėl pareiškėjo turimo turto ir įsiskolinimų santykio ir reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybių sumažinant ar visiškai padengiant įsiskolinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-313/2017). Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad ji pareiškime prie turimo turto nenurodė ir 8/100 pastato – sandėlio, esančio Pamario g. 8, Neringoje, unikalus Nr. 2390-0000-3024 bei baldų, esančių (duomenys neskelbtini) Neringoje. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Tai gi, įstatymo leidėjas numatė ne baigtinį turto sąrašą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad neatskleisdama duomenų apie visą turimą turtą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai, teismas vertina tai kaip norą nuslėpti tikrąją turimo turto vertę, taip suklaidinti teismą ir pažeisti kreditorių interesus.

Vertinant pareiškėjos sąžiningumą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nurodo, jog būtiniesiems jos ir išlaikomo pilnamečio sūnaus poreikiams kas mėnesį yra reikalinga 800 Eur suma. Pažymėtina, kad sudėjus išlaidų pagrindime nurodytas sumas, gaunama ne 800, o 900 Eur suma, kuri nurodoma pareiškime. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014), teismas turi pagrindo manyti, kad aptariamos sumos yra per didelės ir nepagrįstos, pažeidžiančios kreditorių interesus. Be to, kai kurios išlaidos aiškiai neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte naudojamos būtinųjų poreikių sąvokos, pavyzdžiui, tokiomis išlaidomis nelaikytinos išlaidos labdarai. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja ne tik neįrodo išlaikanti savo 25 metų sūnų D. S., bet ir tokios pareigos apskritai neturi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad suaugęs sūnus objektyviai negali dirbti, kad privalo būti išlaikomas išsituokusios mamos.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis pareiškėjos pateiktais duomenimis, pareiškėjos paaiškinimais, esant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkto numatytiems pagrindams, įvertinus tai, kad iš byloje esančių duomenų teismas negali konstatuoti, jog pareiškėja yra nemoki ir jos padėtis kritinė, pasyvus pareiškėjos elgesys ir nenoras nurodyti visą savo turimą turtą sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui ir būtų naudingas tik pareiškėjai, neatitiktų kreditorių interesų, tokiu būdu iškreipiant pareiškėjos, kaip skolininkės, ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos V. S. pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Dėl suinteresuoto asmens atstovo prašymo pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Suinteresuotas asmuo kredito unija „Mano unija“, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prašė teismo V. S. už piktnaudžiavimą teise kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisinat suinteresuotam asmeniui – kredito unijai „Mano unija“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Tokią baudą galima paskirti, kai yra minėtoje teisės normoje nustatyti piktnaudžiavimo atvejai: nesąžiningas ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) padavimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

Šiuo atvejų, vertinant pareiškėjos elgesį, reikšminga tai, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje, dėl pareiškėjos veiksmų nebuvo vilkinamas procesas ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, pažeidžia proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens atstovo prašymo skirti pareiškėjai V. S. baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktais, 6 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjos V. S. pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo netenkinti – atsisakyti iškelti pareiškėjai V. S. fizinio asmens bankroto bylą.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje, taip pat specialioje interneto svetainėje www.teismai.lt skiltyje ,,Teismų pranešimai“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.