Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Ž. ieškinį atsakovei T. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 1500 Eur sumą, kurią turi grąžinti ieškovui. Paaiškino, kad ieškovas su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi buvo apdraustas namų turtas, be kita ko, ir vagystė su įsibrovimu iš užrakinto automobilio, draudimo suma – iki 1500. 2017-05-06 iš ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas fotoaparatas Nikon ir CD grotuvas. AB „Lietuvos draudimas“ minėtą įvykį pripažino draudiminiu ir 2017-06-20 pervedė į atsakovės sąskaitą 1500 Eur draudimo išmoką. Atsakovė privalo grąžinti ieškovui draudimo išmoką, nes pavogtas turtas - fotoaparatas Nikon ir CD grotuvas, ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad draudėjas, ieškovas sudarė būsto, adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 9-12). Šia sutartimi apdraustas namų turtas, be kita ko ir vagystė su įsibrovimu iš užrakinto automobilio, draudimo suma – iki 1500 Eur. Būsto draudimo sutartyje draudėju nurodytas ieškovas, naudos gavėja – atsakovė.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei (b.l. 7-8). Dėl šio buto nuosavybės kilęs ginčas nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo, byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs (civilinė byla proceso Nr. 2-68-3-11355-2018-5).

Vilniaus apygardos prokuratūros duomenimis 2017-05-06 apie 0.20 val., (duomenys neskelbtini), išdaužus automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės atstumiamų durų stiklą, pavogtas fotoaparatas Nikon ir CD grotuvas (b.l. 20). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad automobilis, iš kurio pagrobti daiktai, priklausė ieškovui.

2017-06-20 draudiko pranešimu atsakovė informuota, kad už 2017-05-07 įvykį jai bus išmokėta 1500 Eur draudimo išmoka (b.l. 14). Ši suma 2017-06-21 pervesta į atsakovės sąskaitą banke (b.l. 43).

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas turi teisę į išmokėtą draudimo išmoką. Draudimo išmoka šiuo atveju buvo tikslinė išmoka, skirta atlyginti dėl draudiminio įvykio padarytą žalą – pagrobtų daiktų vertę iki draudimo sutartyje nurodytos sumos. Taigi, nagrinėjamoje byloje spręstina, kas: ieškovas, atsakovė ar jie bendrai, patyrė žalos, kuriai atlyginti draudikas pervedė į atsakovės sąskaitą 1500 Eur sumą.

Ieškovas, įrodinėdamas, kad pavogtas fotoaparatas buvo jo asmeninis daiktas, gautas dovanų nuo draugo, pateikė į bylą atviruką, datuotą 2017-05-03, kuriame nurodyta, kad jis adresuotas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), su gimtadienio sveikinimais ir linkėjimais fotografuoti (b.l. 17-19). Taip pat į bylą pateikta UAB „Baltic sales“ R. Z. 2016-02-08 išrašyta sąskaita faktūra 1560 Eur sumai už prekės Nikon D5500+Nikon DX AF-S16-80 mmf/2.8-4E ED įsigijimą (b.l. 16), bei kvitas, kuriuo sąskaita apmokėta (b.l. 15).

Atsakovė, aiškindama, kad dovana netikra, pateikė 2019-05-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 78-80), kuriame telefono ekrane užfiksuotas elektroninis laiškas, 2018-04-04 rašytas iš adreso (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurio tekstas “Labas, sąskaitą, prašau, atspausdink ir pasirašyk, o atviruko tekstą tiesiog perrašyk ant kokio nors sveikinimo atviruko, kad patvirtinimui būtų originalas. Patvirtink parašą ir ant sąskaitos faktūros, ir ant atviruko.“ (b.l. 77). Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad tai jo laiškas tam pačiam draugui (duomenys neskelbtini), tačiau aiškino, jog jis rašytas dėl visai kitų reikalų ir nieko bendro neturi su gautu dovanų fotoaparatu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei į bylą pateikta sąskaita, nei atvirukas (b.l. 16-17) nėra patvirtinti R. Z. parašais. Be to, iš atsakovės į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas, reikalaudamas atsakovės grąžinti jam draudiko pervestus pinigus, dar 2018-03-05 elektroniniame laiške atsakovei tvirtino, jog draudimo pinigai gauti už jam padovanotą daiktą (b.l. 37-40). Teismo posėdžio metu ieškovas aiškino, kad jis mėgsta fotografuoti, anksčiau skolinosi minimą fotoaparatą Nikon D5500 iš draugo, galbūt todėl jis, išvykdamas iš Lietuvos, jį ieškovui ir padovanojo.

Kitame atsakovės pateiktame 2019-05-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad šalių bendrų vaikų nuotraukos 2016-07-24 darytos fotoaparatu Nikon D5500, 2011-12-22, 2015-12-20, 2013-08-08, 2015-02-10 - fotoaparatu Nikon D5100, 2011-10-01 – fotoaparatu Canon EOS 600D (b.l. 59-77). Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog 2016-07-24 buvo daryta šalių vaikų nuotrauka fotoaparatu, kurį ieškovas jo teigimu dovanų gavo tik 2017-05-03, savaime nepaneigia ieškovo teiginių apie pagrobto fotoaparato įgijimo aplinkybes.

CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015; kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei šalių paaiškinimų turinį, labiau tikėtina laiko aplinkybę, kad fotoaparatas Nikon D5500, pagrobtas iš ieškovo automobilio, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 1.8 str. 1 d.), o tai sudaro pagrindą išvadai, kad žalos dėl įvykusio draudiminio įvykio, kuriai kompensuoti į atsakovės sąskaitą pervesti 1500 Eur, patyrė asmeniškai ieškovas.

Teismas atmeta atsakovės nurodomas aplinkybes apie tai, kad gautus iš draudiko pinigus ji panaudojusi bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tame tarpe grąžinusi bendrus šalių įsiskolinimus. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina ieškovo atstovės nurodytą aplinkybę, kad tuo metu, kai atsakovei pervesta draudimo išmoka šalys jau kartu nebegyveno. Civilinėje byloje Nr. 2-68-3-40695-2017-3 priimtame 2018-07-02 sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad šalys nebevedė bendro ūkio po 2017-06-23 ir nuo šios datos priteisė iš šios bylos ieškovo šios bylos atsakovei įsiskolinimą dėl vaikų išlaikymo. Šios aplinkybės nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas 2018-10-11 nutartyje. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad pinigai draudimo išmokos forma, gauti atsakovės po to, kai šalys kartu nebegyveno, objektyviai negalėjo būti panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atmestini atsakovės argumentai ir apie tai, kad pinigai išleisti vaikams, kadangi išlaikymo įsiskolinimas jai iš ieškovo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuo 2017-06-23 (CPK 182 str. 2 p.). Tuo tarpu teiginių, kad atsakovė iš gautos draudimo išmokos būtų vykdžiusi ieškovo prievoles kitiems asmenims, t.y. aplinkybių, kad ieškovas turėjo skolų, kurios padengtos iš gautų lėšų, atsakovė šioje byloje neįrodė (CPK 178 str.).

Padarius išvadą, kad žalos dėl draudiminio įvykio atsakovė nepatyrė, o įskaitymui pagrindo bei sąlygų nebuvo (CK 6.130-6.131 str.), sutiktina, jog atsakovė, užvaldydama draudiko išmokėtus pinigus, nepagrįstai praturtėjo, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti (CK 6.242 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.240 straipsnio 1 dalis nustato, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nagrinėjamu atveju atsakovė apie tai, kad už 2017-05-07 įvykį jai bus išmokėta 1500 Eur draudimo išmoka buvo informuota 2017-06-20 draudiko pranešimu, o ši suma į atsakovės sąskaitą banke buvo pervesta 2017-06-21. Sutiktina, kad ieškovo nurodomą dieną, t.y. 2017-07-15, atsakovė jau turėjo prievolę atiduoti gautas iš draudiko lėšas žalą patyrusiam asmeniui, t.y. ieškovui. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina 121,85 Eur (1500 Eur x 5 proc. / 365 d. x 593 d.) palūkanų nuo 2017-07-15 iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-28).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1621,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjimu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo abi šalys 100 proc. yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, valstybei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus euru) be pagrindo gautų lėšų, 121,85 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 85 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1621,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.