- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-295-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06007-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- I. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. S. apeliacinį skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Ž. (I. Ž.) ieškinį atsakovei T. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. S., prašydamas priteisti iš atsakovės 1 500,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir akcinė bendrovė (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ sudarė Būsto draudimo sutartį TAI Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2018 m. vasario 6 d. apdraudė atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantį turtą. Minėta sutartimi buvo apdraustas namų turtas, be kita ko, ir vagystė su įsibrovimu iš užrakinto automobilio, draudimo suma – iki 1500. Iš ieškovui priklausančio automobilio VW Multivan 2017 m. gegužės 6 d. buvo pavogtas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys fotoaparatas Nikon ir CD grotuvas Pioneer. AB „Lietuvos draudimas“ minėtą įvykį pripažino draudiminiu ir 2017 m. birželio 20 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 1 500,00 Eur draudimo išmoką. Atsakovė šią sumą atsisakė grąžinti ieškovui, todėl ieškovas patyrė 1 500,00 Eur nuostolių. Ieškovas mano, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo jo nuostolio sąskaita ir nepagrįstai atsakovui negrąžino į jos sąskaitą pervestą 1 500,00 Eur sumą.
3. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė draudimo sutarties sudarymo metu buvo sugyventiniai, santuokos sudarę nebuvo, todėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo. Ieškovas sutartimi apdraudė atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (butą ir namų turtą). Sudarydamas sutartį ieškovas veikė kaip fizinis asmuo, draudimo įmoką sumokėjo iš asmeninių lėšų, jokio atsakovės įgaliojimo sudaryti draudimo sutartį ieškovas neturėjo. Draudimo sutartyje nurodydamas atsakovę naudos gavėja, ieškovas veikė savanoriškai. Automobilis, iš kurio buvo pavogtas ieškovui priklausantis turtas (fotoaparatas ir grotuvas) priklausė ne atsakovei, o asmeninės nuosavybės teise ieškovui, todėl dėl pavogto turto žala buvo padaryta ieškovui, o ne atsakovei. Atsakovė dėl įvykdytos vagystės žalos nepatyrė, todėl gaudama draudimo išmoką nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad Būsto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kuri apėmė ir draudimą nuo vagystės su įsibrovimu iš užrakinto automobilio, ieškovas sudarė atsakovės prašymu; draudimo sutartyje naudos gavėja yra nurodyta atsakovė. 2017 m. gegužės 6d. iš ieškovui priklausančio automobilio, kuris buvo paliktas atsakovei priklausančio buto kieme, buvo pavogtas CD grotuvas Pioneer ir fotoaparatas Nikon. Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei kaip naudos gavėjai išmokėjo draudimo išmoką. Todėl teisinis pagrindas atsakovei gauti draudimo išmoką yra, todėl nėra pagrindo kalbėti apie nepagrįstą praturtėjimą. Nurodo, kad fotoaparatas Nikon ir CD grotuvas buvo įgyti šalims gyvenant kartu šeimoje ir už bendras šalių lėšas, t.y. priklausė šalims bendrosios nuosavybės teise. Nurodė, kad po tarp šalių 2017 m. birželio 23 d. įvykusio konflikto ieškovas paliko šeimą. Taip pat paaiškino, kad į atsakovės sąskaitą pervesta 1 500,00 Eur draudimo išmoka buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti bei bendriems įsiskolinimams padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui I. Ž. iš atsakovės T. S. 1 500 Eur be pagrindo gautų lėšų, 121,85 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 621,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas (draudėjas) sudarė būsto, adresu (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“, kuria buvo apdraustas namų turtas, be kita ko ir vagystė su įsibrovimu iš užrakinto automobilio, draudimo suma – iki 1 500 Eur. Būsto draudimo sutartyje draudėju nurodytas ieškovas, naudos gavėja – atsakovė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Dėl šio buto nuosavybės kilęs ginčas nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo, byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs (civilinė byla proceso Nr. 2-68-3-11355-2018-5). Vilniaus apygardos prokuratūros duomenimis, 2017 m. gegužės 6 d. apie 0.20 val., (duomenys neskelbtini), išdaužus automobilio VW Multivan, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės atstumiamų durų stiklą, pavogtas fotoaparatas Nikon ir CD grotuvas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad automobilis, iš kurio pagrobti daiktai, priklausė ieškovui. Draudiko 2017 m. birželio 20 d. pranešimu atsakovė informuota, kad už 2017 m. gegužės 7 d. įvykį jai bus išmokėta 1 500 Eur draudimo išmoka. Ši suma 2017 m. birželio 21 d. pervesta į atsakovės sąskaitą banke.
8. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei šalių paaiškinimų turinį, nustatė, kad labiau tikėtina aplinkybė, kad fotoaparatas Nikon D5500, pagrobtas iš ieškovo automobilio, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Dėl to sprendė, kad tai sudaro pagrindą išvadai, kad žalos dėl įvykusio draudiminio įvykio, kuriai kompensuoti į atsakovės sąskaitą pervesti 1 500 Eur, patyrė asmeniškai ieškovas.
9. Teismas atmetė atsakovės nurodytus argumentus, kad gautas iš draudiko pinigines lėšas ji panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tame tarpe grąžinti bendriems šalių įsiskolinimams. Teismas vadovaudamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad tuo metu, kai atsakovei buvo pervesta draudimo išmoka šalys jau kartu nebegyveno. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-68-3-40695-2017-3 priimtame 2018 m. liepos 2 d. sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad šalys nebevedė bendro ūkio po 2017 m. birželio 23 d. ir nuo šios datos priteisė iš nagrinėjamos bylos ieškovo nagrinėjamos bylos atsakovei įsiskolinimą dėl vaikų išlaikymo; šios aplinkybės nepaneigė ir apeliacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pinigai draudimo išmokos forma, gauti atsakovės po to, kai šalys kartu nebegyveno, objektyviai negalėjo būti panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
10. Teismas taip pat atmetė ir atsakovės argumentus, kad pinigai išleisti vaikams, kadangi išlaikymo įsiskolinimas jai iš ieškovo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuo 2017 m. birželio 23 d.
11. Teismas nurodė, kad teiginių, kad atsakovė iš gautos draudimo išmokos būtų vykdžiusi ieškovo prievoles kitiems asmenims, t.y. aplinkybių, kad ieškovas turėjo skolų, kurios padengtos iš gautų lėšų, atsakovė šioje byloje neįrodė.
12. Teismas sprendė, kad padarius išvadą, kad žalos dėl draudiminio įvykio atsakovė nepatyrė, o įskaitymui pagrindo bei sąlygų nebuvo (CK 6.130-6.131 straipsniai), sutiktina, jog atsakovė, užvaldydama draudiko išmokėtus pinigus, nepagrįstai praturtėjo, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas, vadovaudamasis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, tenkino ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovui priteisė 121,85 Eur (1500 Eur x 5 proc. / 365 d. x 593 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 15 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 28d.). Teismas nustaė, kad atsakovė apie tai, kad už 2017 m. gegužės 7 d. įvykį jai bus išmokėta 1 500 Eur draudimo išmoka buvo informuota 2017 m. birželio 20 d. draudiko pranešimu, o ši suma į atsakovės sąskaitą banke buvo pervesta 2017 m. birželio 21 d. Teismas sutiko, kad ieškovo nurodytą dieną, t.y. 2017 m. liepos 15 d., atsakovė jau turėjo prievolę atiduoti gautas iš draudiko lėšas žalą patyrusiam asmeniui, t.y. ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė T. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.
15.1. Teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, neįvertino aplinkybės, kad pagal ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą Būsto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas ir jame esantis turtas, draudimo sutartis taip pat apėmė ir draudimą nuo vagystės su įsibrovimu iš užrakinto automobilio, o draudimo sutartyje naudos gavėja nurodyta atsakovė. Apdraustame bute tuo metu ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo bendrovė draudimo išmoką išmokėjo atsakovei kaip naudos gavėjai. Teisinis pagrindas atsakovei gauti draudiminę išmoką buvo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Atsiliepimas
15.2. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad fotoaparatas Nikon D5500 ir už jį gauta draudimo išmoka priklauso ieškovui. Atsakovės teigimu, minėtas fotoaparatas buvo pirktas šalių per R. Z., kadangi jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir važiuodamas per sieną gali susigrąžinti PVM. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad fotoaparatas jam buvo padovanotas neatitinka tikrovės. Atviruko, patvirtinančio fotoaparato dovanojimą, ieškovas paprašė 2018 m. balandžio 4 d., t.y. praėjus beveik metams po fotoaparato dovanojimo fakto, ruošdamasi bylinėjimuisi teisme.
15.3. Teismas, atmesdamas atsakovės nurodytas aplinkybes, kad gautą draudimo išmoką atsakovė panaudojo šeimos poreikių tenkinimui, nurodydamas, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina ieškovo atstovės nurodytą aplinkybę, kad tuo metu, kai atsakovei buvo pervesta draudimo išmoka, šalys kartu nebegyveno, neatsižvelgė į tai, kad minėti šeimos įsiskolinimai susidarė dar šalims gyvenant kartu. Nurodė, kad iš gautos draudimo išmokos 700,00 Eur skolą grąžino bendradarbei M. J., iš kurios buvo pasiskolinusi minėtą sumą šalių bendrai kelionei po Europą, kuri buvo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 12 d.; taip pat komunaliniams mokesčiams už laikotarpį, kuomet ieškovas dar gyveno bute, padengti. Taip pat pirko televizorių, kadangi ieškovas išeidamas iš šeimos išsinešė televizorių.
15.4. Teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė draudimo sutarties, kurios pagrindu buvo pervesti pinigai, turinio bei neįvertino aplinkybės, kad atvirukas galimai buvo suklastota, siekiant įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą bei neatsižvelgė, kad iš draudimo gautio pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms.
16. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti.
17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl privalo kompensuoti ieškovui padarytą žalą. Nors pagal draudimo sutartį naudos gavėja buvo atsakovė ir draudimo išmoka buvo išmokėta jai, tačiau nukentėjusysis, kuriam buvo padaryta tiesioginė žala buvo ieškovas, todėl pagrįstai reikalauja nepagrįsto praturtėjimo sumos iš atsakovės.
17.2. Fotoaparatas ieškovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, o ne buvo šalių įgytas bendrai. Byloje pakanka duomenų išvadai, kad fotoaparatas ieškovui buvo draugo padovanotas. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo nurodytai aplinkybei, kad fotoaparatas buvo įgytas bendrai ir priklausė bendrosios nuosavybės teise, pagrįsti.
17.3. Kitos atsakovės nurodytos aplinkybės ir argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikini priimtą teismą sprendimą.
Atsiliepimas
17.4. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad neprivalo ieškovui kompensuoti patirtos žalos, kadangi atsakovė draudimo išmoką panaudojo bendriems poreikiams tenkinti: bendrai skolai grąžinti, įsiskolininkui už komunalines paslaugas už laikotarpį, kai dar ieškovas gyveno kartu, padengti, teisiškai nėra reikšmingos ir neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita, tačiau nebuvo sprendžiama dėl ieškovo skolų atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos.
19. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
20. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2019 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kurį prašo prijungti prie bylos medžiagos. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo pagrindas atsirado po teismo sprendimo priėmimo, kadangi tik priėmus teismo sprendimą ir susipažinus su apeliaciniu skundu atsirado būtinybė paneigti aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde.
21. Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, į prioritetinį teisingo bylos išnagrinėjimo principą, naujai ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungia.
Apeliacinis skundas atmestinas.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovas kaip draudėjas sudarė Būsto draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas būstas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Būsto draudimas taip pat apėmė ir vagystę su įsibrovimu iš užrakinto automobilio iki 1 500 Eur. Naudos gavėja Būsto draudimo sutartyje nurodyta atsakovė (b.l. 7-8, 9-12, 13). Vilniaus apygardos prokuratūros duomenimis, 2017 m. gegužės 6 d. apie 0.20 val., (duomenys neskelbtini), išdaužus automobilio VW Multivan, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės atstumiamų durų stiklą, pavogtas fotoaparatas Nikon ir CD grotuvas, nukentėjusiuoju nurodytas I. Ž. (b.l. 20). Dėl minėto įvykio AB „Lietuvos draudimas“ 2017 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą išmokėti T. S. 1 500 Eur draudimo išmoką, kurią į T. S. sąskaitą pervedė 2017 m. birželio 21 d. (b.l. 14, 42-44). Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, kadangi iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio buvo pagrobtas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis fotoaparatas Nikon, todėl atsakovė negrąžindama jam į jos asmeninęs sąskaitą pervestos draudimo išmokos nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaitą. Atsakovė įrodinėjo, kad pagrobtas fotoaparatas Nikon buvo pirktas už bendras lėšas ir buvo šalių bendra nuosavybė, taip pat tai, kad gautą draudimo išmoką panaudojo bendriems įsiskolinimams dengti, įsiskolinimui už komunalines paslaugas bei vaikų poreikiams tenkinti.
23. Šioje byloje apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, teigdama, kad teismas nepagrįstai pripažino egzistavus nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, kadangi draudimo išmoka į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesta teisėtai, t.y. draudimo išmokai gauti buvo teisėtas pagrindas.
24. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudimo sutarties pagrindu teisėtumo, t,y, ar teisėtai ieškovo (draudėjo) su AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos Būsto draudimo sutarties pagrindu įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmoka buvo pervesta į atsakovės (naudos gavėjos) sąskaitą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, draudimo išmoka, šiuo atveju, buvo tikslinė išmoka, skirta atlyginti dėl draudiminio įvykio padarytą žalą – pagrobtų daiktų vertę iki draudimo sutartyje nurodytos sumos. Todėl ginčas byloje kilo ne dėl draudimo sutarties vykdymo, bet dėl ieškovo ir atsakovės tarpusavio teisinių santykių - ar atsakovei kilo pareiga šią draudimo išmoką grąžinti ieškovui, ar atsakovė, negražindama šios sumos ieškovui, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
25. Civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12, 178 straipsniai).
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad labiau tikėtina, kad iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio automobilio pagrobtas fotoaparatas Nikon priklausė ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą: į bylą pateiktą atviruką, datuotą 2017 m. gegužės 3 d., kuriame nurodyta, kad jis adresuotas I. nuo R. gimtadienio proga, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic sales“ R. Z. 2016 m. vasario 8 d. išrašytą sąskaita-faktūrą 1 560 Eur sumai už prekę Nikon D5500+Nikon DX AF-S16-80 mmf/2.8-4E ED, 2016 m. vasario 8 d. kvitą, kuriuo buvo apmokėta nurodyta sąskaita, taip pat šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl draudimo išmokos ieškovui grąžinimo, šalių paaiškinimus. Be to, apeliantės apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei, kad 2018 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku, rašytu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas ruošėsi bylos nagrinėjimui ir rinko įrodymus ir galimai klastojo dokumentus, paneigti ieškovas pateikė 2019 m. liepos 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo įrodinėja, kad R. Z. atviruką bei fotoaparato Nikon įsigijimo dokumentus turėjo anksčiau (iki atsakovės nurodyto laiško 2018 m. balandžio 4 d.), t.y. dar 2018 m. kovo 13 d. minėtų dokumentų skenuotas kopijas atsisiuntė sau į elektroninį paštą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas byloje esančius įrodymus, pripažįsta pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, labiau tikėtina, kad pagrobtas fotoaparatas Nikon ieškovui priklausė asmeninės nuosavybės teise, nes įrodymų, objektyviai paneigiančių šią išvadą, byloje nėra, o aplinkybę, jog fotoaparatas Nikon buvo įgytas už ieškovo ir atsakovės bendras lėšas per R. Z., atsakovė grindžia prielaidomis (CPK 178 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad draudimo išmoka pagal draudimo sutartį buvo išmokėta atsakovei kaip naudos gavėjai, nepaneigia atsakovės prievolės grąžinti šią išmoką ieškovui kaip patyrusiam žalą prarasto daikto savininkui.
28. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad gautą draudimo išmoką panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tame tarpe ir bendriems šalių įsiskolinimams dengti, kadangi, kaip nustatė teismas, šalys nuo 2017 m. birželio 23 d. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, įsiskolinimas vaikams taip pat priteistas būtent nuo šios datos. Kita vertus, šioje byloje nebuvo pareikštas priešpriešinis reikalavimas dėl skolos priteisimo iš ieškovo, taip pat nebuvo atliktas skolų įskaitymas, kaip numato CK 6.130-6.131 straipsniai. Dėl to šioje byloje apeliantės argumentai apie pinigų panaudojimą neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių.
29. Kiti apeliantės nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui.
30. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei keisti nei naikinti.
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
31. Apeliantė prašė priteisti Lietuvos Respublikos naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis). Ieškovas nepateikė prašymo dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.