Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NBCS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2490-781/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NBCS“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „REGITRA“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Deftools“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai įvertino ieškovo siūlomų monitorių atitiktį Konkurso sąlygų reikalavimams ir neteisingai aiškino gamintojo sąvoką. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų, nes ieškovo pasiūlytų monitorių gamintojas yra ne pats ieškovas, o Samsung, vadovaudamasis tik bendrinėje kalboje naudojama „gamintojo“ sąvoka, visiškai atmesdamas ES ir Lietuvos teisės normas, reglamentuojančias gamintojui taikomus reikalavimus. Jis nurodo, kad ieškovo siūlomų kompiuterių (Atomik IS77 ir Atomik IS75) ir monitorių (modelis Nr. S22C450B) gamintojas yra UAB „Komparsa“, tai patvirtina ir kompanijos Samsung perkančiajai organizacijai 2013-11-21 pateiktas raštas.

Teismas nusprendė, kad pagrindinis gamintojo požymis yra tai, kad jis pagamina ar perdirba prekę, tačiau tai yra klaidingas požiūris į gamintoją, atsižvelgiant į teisės aktuose paskelbtą gamintojo sąvoką ir šiuolaikinę globalizuotą prekių gamybą, kur seniai dominuoja įmonės, kurios pačios negamina, o tik užsako joms reikalingus gaminius.

Apelianto manymu, atsakovas, aiškindamas gamintojo sąvoką, privalėjo laikytis ir vadovautis teisės aktais, o ne juos aiškinti ar taikyti savo nuožiūra. Jis piktybiškai neatsižvelgė į CK 6.292 str. 2 d., Direktyvos 85/374/EEB nuostatas, reglamentuojančias gamintojui taikomus reikalavimus, todėl tyčia atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neva neatitinkantį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų.

Bet kokie atsakovo aiškinimai apie Konkurso sąlygas, įskaitant aiškinimus, kaip turi būti traktuojama gamintojo sąvoka, pasibaigus Konkursui pateiktų pasiūlymų vertinimui, yra laikytini VPĮ 3 straipsnio 1 dalies įtvirtintų imperatyvių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimu tiekėjo UAB „NBCS“ atžvilgiu, nes tokie paaiškinimai turi būti pateikiami VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4467-603/2013.

Be to, teismas netinkamai vertino ieškovo pasiūlymo atitiktį techninės specifikacijos 18-o eilės numerio reikalavimui, nesutikdamas su teismo išvada, kad byloje nepripažinus, kad ieškovas yra siūlomų atsakovui kompiuterių ir monitorių gamintojas, jis negali pateikti informacijos apie siūlomą pirkimo objektą.

Pagal atsakovo nurodytą Konkurso reikalavimą visiškai pakanka siūlomo kompiuterio dalis (įskaitant monitorių) paženklinti gamintojo ženklu ir pateikti nuorodą į gamintojo interneto puslapį, todėl ieškovui pasiūlymo techninėje specifikacijoje pateikus reikalingą nuorodą, atsakovas dėl to negalėjo atmesti ieškovo pasiūlymo. Taip pat pažymi, kad šis reikalavimas savo esme susijęs ne su reikalavimu pirkimo objektui, t. y. atitikti tam tikrus parametrus, turėti tam tikras pageidaujamas savybes, o informacijos apie siūlomą pirkimo objektą pateikimo reikalavimas.

Taip pat nurodo, kad pagal atsakovo nustatytą reikalavimą, kad monitorius būtų to paties gamintojo kaip siūlomas kompiuteris, iš esmės neatitinka nė vienas kompiuterių gamintojas, nes pasaulinių prekinių ženklų turėtojai tokie kaip HP, Lenovo ar Dell neturi savo monitorių gamyklų, konkrečius monitorių modelius faktiškai gamina keletas kompanijų Azijos šalyse

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad CVP IS atsakovas 2013 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė apie 180 vnt. stacionarių personalinių kompiuterių pirkimą Nr. 141515 atviro konkurso tvarka (t. 1, b. l. 17-20). Šiam konkursui vykdyti buvo parengtos konkurso sąlygos su stacionarių kompiuterių technine specifikacija (1 priedas) (t. 1, b. l. 18-24, 25-29). 2013 m. rugsėjo 16 d. atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė apie Konkurso sąlygų patikslinimą (t. 1, b. l. 16-17). UAB „NBCS“ pateikė pasiūlymą, nurodydamas siūlomų prekių technines charakteristikas ir patvirtindamas, kad atitinka techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus (t. 1, b. l. 54-59). Ieškovui pateikus pasiūlymą dėl personalinių kompiuterių (toliau tekste – įranga), atsakovas 2013 m. lapkričio 22 d. raštu informavo ieškovą, kad jo pasiūlyta įranga neatitiko pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1 priedo 1 lentelės 15-o eilės numerio 13-o minimalaus reikalavimo ir 18-o eilės numerio bei konkurso sąlygų 1 priedo 2 lentelės 14-o eilės numerio 13-o minimalaus reikalavimo ir 18-o eilės numerio reikalavimų, o būtent, kad siūlomi kompiuteriai (Atomik IS77 ir Atomik IS75), kurių gamintojas – UAB „Komparsa“, ir monitoriai (modelis Nr. S22C450B), kurių gamintojas – Samsung, nėra vieno ir to paties gamintojo kaip siūlomas kompiuteris (t. 1, b. l. 42). 2013 m. gruodžio 2 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo personalinių kompiuterių pirkime nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija (t. 1, b. l. 43-46), tačiau 2013 m. gruodžio 10 d. atsakovas, išnagrinėjęs ieškovo pretenziją, ją atmetė motyvuodamas tuo, kad jo pasiūlyta prekė neatitiko pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1 priedo 1 lentelės 15-o eilės numerio 13-o minimalaus reikalavimo ir 18-o eilės numerio bei konkurso sąlygų 1 priedo 2 lentelės 14-o eilės numerio 13-o minimalaus reikalavimo ir 18-o eilės numerio reikalavimų (t. 1, b. l. 47-48). Ieškovas, nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo.

Taigi byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant viešajam pirkimui pateikto pasiūlymo atitiktį techninėje specifikacijoje nustatytiems reikalavimams, teisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai pirkimo dokumentams, vienas iš jų – kad būtų pateikta techninė specifikacija.

Kaip matyti iš į bylą pateiktos patikslintos techninės specifikacijos 1 priedo 1 lentelės 15-o eilės numerio 13-as minimalus reikalavimas bei 1 priedo 2 lentelės 14-o eilės numerio 13-as minimalus reikalavimas numato, kad monitorius turi būti to paties gamintojo kaip siūlomas kompiuteris. Pagal techninės specifikacijos 18-o eilės numerio reikalavimą visos esminės siūlomo kompiuterio dalys (sisteminis blokas, sisteminė plokštė, operatyvioji atmintis, optinis įrenginys, klaviatūra, pelė, monitorius) turi būti vienos firmos gamintojos: paženklinti jos ženklu arba tai turi būti nurodyta techninėje specifikacijoje.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino ieškovo siūlomų monitorių atitiktį nurodytiems Konkurso sąlygų reikalavimams, susijusiems su monitoriaus ir kompiuterio gamintojo tapatumu, ir neteisingai aiškino gamintojo sąvoką, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiais klausimais, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

Ieškovo teigimu, jo siūlomų kompiuterių (Atomik IS77 ir Atomik IS75) ir monitorių (modelis Nr. S22C450B) gamintojas yra UAB „Komparsa“, nes, pasak jo, šį faktą patvirtina CK 6.292 straipsnio 2 dalis bei Tarybos direktyvos 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo 3 straipsnio 1 dalis, Samsung Electronics SIA atstovybės „Samsung Electronics Lithuania“ 2013-03-22 išduotas patvirtinimas, be kita ko nurodant, jog Samsung monitoriai, periferiniai įrenginiai bei kompiuterių komponentai yra pilnai suderinami su UAB „Komparsa“ gaminamais kompiuteriais (2 p.), UAB „Komparsa“ turi teisę komplektuoti Samsung monitorius, periferinius įrenginius bei kompiuterių komponentus, naudoti Komparsa logotipą ir Komparsa pavadinimą ženklinant Samsung monitorius, periferinius įrenginius bei kompiuterių komponentus (3 p.); Samsung monitoriai, periferiniai įrenginiai bei kompiuterių komponentai, paženklinti Komparsa logotipais, turi galiojančius visus sertifikavimo dokumentus, kurie priklauso Samsung monitorių, periferinių įrenginių bei kompiuterių komponentų modeliams (4 p.) (t. 1, b. l. 49) bei Samsung Electronics Baltics, SIA atstovybės perkančiajai organizacijai 2013-11-21 pateiktas raštas (t. 1, b. l. 112), kuriame nurodyta, kad UAB „Komparsa“ turi teisę komplektuoti 180 monitorių, modelio Nr. S22C450B, pažymėtų KOMPARSA logotipu, su UAB „Komparsa“ gaminamais kompiuteriais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie raštai, skirtingai nei nurodo apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ieškovą jo siūlomų monitorių (modelio Nr. S22C450B) gamintoju, kadangi, kaip matyti iš Samsung Electronics Baltics SIA atstovybės pateikto patvirtinimo, UAB „Komparsa“ visų pirma suteikta teisė prekiauti ir techniškai aptarnauti Samsung monitorius, taip pat juos komplektuoti, perpakuoti Komparsa logotipu ženklindamas Samsung monitorius bei jų pakuotes, o 2013-11-21 rašte nurodyta, kad nurodyti monitoriai gali būti komplektuojami su UAB „Komparsa“ gaminamais kompiuteriais, be to, pažymėta, kad šių monitorių (modelio Nr. S22C450B) gamintojas yra Samsung. Taigi vien tokie į bylą pateikti duomenys, net nesigilinant į gamintojo sąvokos aiškinimą, sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Komparsa“ suteikta galimybė teikti plataus spektro paslaugas, susijusias su minėtais monitoriais, tačiau jam suteiktos teisės nesuteikia gamintojo statuso.

Pažymėtina, kad, aiškindamas gamintojo sąvoką, reikšmingą nagrinėjamam ginčui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad taikyti Tarybos direktyvą 85/374/EEB ir CK 6.292 straipsnio nuostatas, pagal kurias gamintojas suprantamas plečiamai - kaip galutinio produkto, produkto dalies arba žaliavų gamintojas, paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris pažymėdamas produktą (paslaugas) savo vardu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu, nurodo save kaip gamintoją (paslaugų teikėją), nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad Tarybos direktyva priimta siekiant padidinti vartotojų teisių apsaugą ir garantuoti laisvą prekių judėjimą, vienodas konkurencijos sąlygas visoje ES teritorijoje; panaikinti egzistuojančius skirtumus, galinčius iškreipti konkurenciją; užtikrinti laisvą prekių judėjimą bendrojoje rinkoje ir vienodą vartotojų apsaugos lygį (preambulė), o CK 6.292 straipsnis skirtas ginti tik vartotojo teises nustatant gamintojo deliktinę atsakomybę, o šios bylos šalys nėra vartotojai, o yra verslininkai. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Europos Sąjungos teisės aktai, priklausomai nuo reglamentavimo sferos, pateikia ir kitą, nei ieškovo nurodytą, gamintojo sampratą, juo laikydami bet kokį fizinį arba juridinį asmenį, kuris pagamina gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti gaminį, ir kuris parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą (2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93). Taigi nesant į bylą pateiktų konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieškovo poziciją vadovautis gamintojo sąvoka plačiąja prasme, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas šios aplinkybės neįrodė.

Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutinka su UAB „Komparsa“ argumentu, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 pateikiama platesnė nei bendrinėje kalboje gamintojo sąvoka, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, kad UAB „Komparsa“ yra ginčo monitorių gamintojas. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis visiškai atitinka teisės aktuose nurodytą gamintojo sąvoką, kadangi jis užsakė pagaminti monitorius ir parduoda juos naudodamas savo prekės ženklą, tačiau teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi į bylą nėra pateikta tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, t. y. apie užsakymą pagaminti UAB „Komparsa“ monitorius, be to, kaip yra nurodyta Samsung Electronics Baltics, SIA atstovybės rašte, monitoriai yra ženklinami Komparsa logotipu, tačiau kartu su Samsung logotipu (t. 1, b. l. 112), o kadangi Samsung pripažįsta save šių monitorių gamintoju, prekės ženklo naudojimas ant šių monitorių, nesant duomenų apie tai, kad jis laikytinas gamintoju, nėra pakankamas pagrindas pripažinti UAB „Komparsa“ šių monitorių gamintoju.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nepripažinus ieškovo gamintoju, jis negali įvykdyti Konkurso sąlygų techninės specifikacijos 1 ir 2 lentelėse 18 eilės numeryje nustatyto reikalavimo teikti informacijos apie siūlomą pirkimo objektą ir plačiau dėl apeliacinio skundo, susijusio su šiuo motyvu, nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

Nors apeliantas nurodo, kad bet kokie atsakovo aiškinimai apie Konkurso sąlygas, įskaitant aiškinimus, kaip turi būti traktuojama gamintojo sąvoka, pasibaigus Konkursui pateiktų pasiūlymų vertinimui, laikytini VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimu tiekėjo UAB „NBCS“ atžvilgiu, nes tokie paaiškinimai turi būti pateikiami VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui), o ne po pasiūlymų pateikimo, ir tuo labiau – vykstant teisminiam ginčui, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendžia, kad tokie aiškinimai nėra įstatymo pažeidimas, kadangi ieškovui nesutinkant su atsakovo pozicija atmesti pasiūlymą ir pateikiant vienokį, jo požiūriu tinkamą, gamintojo sąvokos aiškinimą, atsakovui atsirado pagrindas pateikti kitokį, jo poziciją atitinkantį gamintojo sąvokos aiškinimą, siekiant išspręsti kilusį ginčą.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4467-603/2013, o būtent, kad UAB „Komparsa“ yra laikytina įsigyjamų monitorių gamintoja pagal CK 6.292 straipsnio 2 dalies ir 1985-07-25 Tarybos direktyvos 85/374/EEB dėl valstybių narių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo 3 straipsnio 1 dalies prasmę, tačiau su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti gamintojo sąvokos, kaip ją apibrėžia CK 6.292 straipsnio 2 dalis ir 1985-07-25 Tarybos direktyvos 85/374/EEB 3 straipsnio 1 dalis, todėl teismo padarytos išvados nurodytoje byloje vadovaujantis minėtais teisės aktais, negali būti taikomos šioje byloje dėl skirtingo teisės normų taikymo ir aiškinimo, kuris šiuo atveju yra reikšmingas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, nepažeidžiant įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.