Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. B. – N. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. – N. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotieji asmenys notarė V. K., K. J., uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Turta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėja S. B. – N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: pripažinti neteisėtu Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K. 2017-07-31 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir jį panaikinti, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja 2017-06-08 preliminaria trišale sutartimi, sudaryta per agentūrą UAB „Turta“, įsipareigojo pirkėjui K. J. iki 2017-08-01 parduoti pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K. 2017-07-31 atsisakė patvirtinti nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nenurodė kokiems įstatymams prieštarauja ar kokių įstatymų reikalavimų neatitinka prašomas tvirtinti sandoris. Notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindu 2017-08-01 pirkėjas K. J. nutraukė 2017-06-08 sudarytą preliminarią sutartį, o agentūra UAB „Turta“ reikalauja, kad pareiškėja pirkėjui K. J. grąžintų 1000,00 Eur dydžio sumokėtą avansą ir papildomai pirkėjui sumokėtų 1000,00 Eur baudą, o agentūrai sumokėtų 1080,00 Eur atlyginimą. Mano, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017-11-08 nutartimi pareiškėjos S. B. – N. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pagrindiniai nutarties motyvai:Nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2017-07-20 atliktą duomenų sandoriui patikslinimą, nustatyta, kad į pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą įtraukus rūsio plotą (53,98 kv. m), bendras šio gyvenamojo namo plotas pasikeitė ir yra 170,94 kv. m, o šio gyvenamojo namo bendraturčių valdomos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje (atitinkamai S. B.-N. - 48/100 dalis, bendraturtės V. N. - 52/100 dalis) paskaičiuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m ploto. Taip pat nurodė, kad pirkėjas K. J. pareiškė, jog nori pirkti visą, tai yra 51/100, dalį pastato-gyvenamojo namo, kuri faktiškai priklauso pareiškėjai ir kad jai priklausanti parduodama šio pastato dalis atitiktų jos dalį bendrojoje dalinėje šio pastato nuosavybėje, įregistruotą nekilnojamojo turto registre.Darė išvadą, kad yra galimybė kilti ginčui dėl bendraturčių nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje šio pastato-gyvenamojo namo nuosavybėje. Pažymėjo, kad notaras juridiškai tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų teises ir juridinius faktus ir privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 str., 40 str.), todėl teismas konstatavo, kad Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K. pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. B. – N. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017-11-08 nutartį – pripažinti neteisėtu Kretingos r. 3-ojo notaro biuro notarės V. K. 2017‑07‑31 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir jį panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Pažymėjo, kad notarė V. K., pažeisdama Notariato įstatymo 40 str. 2 d. nuostatas, atsisakyme atlikti notarinį veiksmą visiškai nenurodė teisinių atsisakymo pagrindų, tai yra nenurodė kokių būtent įstatymų nuostatoms prieštarauja ar jų reikalavimų neatitinka prašomas tvirtinti sandoris.Atkreipė dėmesį, kad gyvenamojo namo bendraturčių dalys buvo nustatytos teismų sprendimais labai seniai, todėl pareiškėja nemato galimybės ištaisyti klaidų, jei jos ir buvo padarytos tuomet, kai ji dar nebuvo gyvenamojo namo bendraturtė.Nurodė, kad pareiškėja S. B.–N. 2017-06-08 preliminaria sutartimi įsipareigojo pirkėjui K. J. už 49 000,00 Eur parduoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, nors Viešame registre jos vardu buvo įregistruota šiek tiek mažesnė gyvenamojo namo dalis. Pirkėjui K. J. ir UAB „Turta“ šios aplinkybės buvo gerai žinomos.Pareiškėjos vertinimu, notarė V. K. dėl šios pastabos negalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, o privalėjo Nekilnojamo turto registro 11 p. esančią pastabą išviešinti ir įtraukti į pirkimo –pardavimo sutarties tekstą, kaip tai buvo padaryta 2006-09-15 pareiškėjai perkant namo dalį iš R. C..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl notarinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Pareiškėja S. B.-N. kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2018-03-07 prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriuo prašė prie bylos pridėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis, „Swedbank“ AB lydraštį su priedais bei prašymą VĮ Registrų centrui. Pažymėtina, jog ši civilinė byla nagrinėjama dėl notarės V. K. atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, tačiau iš prašyme nurodytų argumentų matyti, jog pareiškėja dėl pirkėjo K. J. nesąžiningumo kelia tik prielaidas, o šioje byloje toks klausimas nesprendžiamas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs prašymo argumentus konstatuoja, jog prašomi prijungti dokumentai nesusiję su nagrinėjamu klausimu, todėl naujai pateikti įrodymai nepridėtini.Taip pat pareiškėja į bylą pateikė 2018-03-13 prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos, t. y. 2018-03-05 VĮ Registrų centro atsakymą į pareiškėjos atstovo prašymą. Pažymėtina, jog ieškovė teikdama naujus įrodymus, nenurodė argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba, jog šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Tai, jog pareiškėja jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl informacijos pateikimo, nesudaro pagrindo priimti naujai pridedamus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Taigi, teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų, todėl šie įrodymai nepridėtini.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai S. B.-N. priklauso 48/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas sudaro 170,94 kv. m. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1075-474-2011 yra nustatyta bendraturčių naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka, pagal kurią bendraturtė S. B.-N. naudojasi gyvenamojo namo dalimi, kurią sudaro 51/100 dalis, tai yra 86,59 kv. m dalimi iš 170,94 kv. m bendro namo ploto. Pagal VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2017-07-20 atliktą duomenų sandoriui patikslinimą nustatyta, kad į pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą įtraukus rūsio plotą (53,98 kv. m), bendras šio gyvenamojo namo plotas pasikeitė į 170,94 kv. m, o šio gyvenamojo namo bendrasavininkių valdomos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje (atitinkamai S. B.-N. - 48/100 dalis, bendraturtės V. N. - 52/100 dalis) yra paskaičiuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m bendro ploto. Pirkėjas K. J. pareiškė, kad nori pirkti visą, tai yra 51/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, kuri faktiškai priklauso pareiškėjai ir kad jai priklausanti parduodama šio pastato dalis atitiktų jos dalį bendrojoje dalinėje šio pastato nuosavybėje, įregistruotą nekilnojamojo turto registre. 2017-07-31 Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K. išdavė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriuo atsisakė patvirtinti nurodyto turto pirkimo - pardavimo sutartį.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.Nagrinėjamu atveju, notarė V. K. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi jai kilo abejonių dėl pareiškėjos S. B.-N. faktiškai valdomos ir naudojamos pastato‑gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies bei dalies, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre neatitikimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog į pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą įtraukus rūsio plotą (53,98 kv. m), bendras šio gyvenamojo namo plotas pasikeitė į 170,94 kv. m, o šio gyvenamojo namo bendrasavininkių valdomos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje (atitinkamai S. B.-N. - 48/100 dalis, bendraturtės V. N. - 52/100 dalis) paskaičiuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m ploto. Tai reiškia, jog bendraturčių valdomo gyvenamojo namo plotas padidėjo, todėl galimi ir bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimai. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuoja CK 4.77 straipsnis. Aiškindamas minėtą civilinio kodekso straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006). Kadangi notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, todėl šiuo atveju notarei V. K. nustačius, jog dėl juridinių faktų kyla abejonių, notarė privalėjo atsisakyti tvirtinti pateiktą pirkimo-pardavimo sandorį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką daro išvadą, jog notarė V. K. pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. patvirtinti šalių pateiktą pirkimo‑pardavimo sutartį. Atskirajame skunde nurodoma, jog notarė V. K., pažeisdama Notariato įstatymo 40 str. 2 d. nuostatas, atsisakyme atlikti notarinį veiksmą visiškai nenurodė teisinių atsisakymo pagrindų, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip minėta šios nutarties 12 punkte, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Iš 2017-07-31 Kretingos rajono trečiojo notarų biuro notarės V. K. surašyto dokumento „Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą“ turinio matyti, jog notarė savo atsisakymą atlikti notarinį veiksmą motyvavo, t. y. nurodė, jog pagal VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2017-07-20 atliktą duomenų sandoriui patikslinimą (užsakymo Nr. 15060529) nustatyta, kad į pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotą įtraukus rūsio plotą (53,98 kv. m), bendras šio gyvenamojo namo plotas pasikeitė į 170,94 kv. m, o šio gyvenamojo namo bendrasavininkių valdomos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje (atitinkamai S. B.–N. - 48/100 dalis, bendraturtės V. N. - 52/100 dalis) paskaičiuotos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m ploto. Taip pat šiame dokumente dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodyta, jog pareiškėja paaiškino, kad su pastato-gyvenamojo namo bendraturte V. N. nėra galimybės sudaryti susitarimą dėl pasikeitusių bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje šio pastato nuosavybėje, skaičiuojant jas nuo bendro pastato ploto, įtraukus rūsio plotą, kadangi V. N. tokį susitarimą sudaryti atsisako. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog suinteresuotajam asmeniui notarei V. K. galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos S. B.–N. faktiškai valdomos ir naudojamos pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, bei dalies, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre neatitikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs notaro veiklos specifiką, anksčiau nurodytas nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog notarė V. K. atlikti notarinį veiksmą atsisakė pagrįstai, o šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teikdama atskirąjį skundą pareiškėja taip pat kėlė abejonę, jog bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Nurodyta aplinkybė, jog notarė V. K. bei teisėja Diana Navickienė nuo 1997 metų iki 2001 metų dirbo vienoje institucijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindas teigti turėjus įtakos sprendimo priėmimui. Be to, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog notarė ir teisėja bendravo ir bendrauja iki šiol vertintinos kaip spėlionės ir daromos prielaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kita vertus, pažymėtina, kad abejodama teismo šališkumu apeliantė turėjo teisę pasinaudoti teisėjos nušalinimo institutu, tačiau pareiškimo dėl nušalinimo pirmosios instancijos teisme neteikė.Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Atskirąjį skundą atmetus, pareiškėjos S. B.-N. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.