Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Teismas nurodė, kad antstoliui areštuojant sąskaitas, bankas nesuteikia informacijos, nei kiek piniginių lėšų yra banko sąskaitoje, nei kokia tų lėšų kilmė, todėl antstolė spręsdama skundo priėmimo klausimą, siekdama nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydama, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmusi patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, pagrįstai patvarkymu pasiūlė skolininkui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus, t. y. pateikti piniginių lėšų, pervestų į skolininko sąskaitą AB SEB banke, kilmę patvirtinančius dokumentus bei nurodyti piniginių lėšų paskirtį, todėl skolininko skundo argumentus, kad antstolė neturėjo teisės reikalauti iš skolininko papildomų duomenų pateikimo, teismas atmetė.

6. Pažymėjo, kad kadangi draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, kuri neviršija vieno MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas pradedant išieškojimą kaip vienkartinis apribojimas nustatant visą skolininko turto masę, o skolininko nurodytos lėšos nurašytos 2018 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei pustrečių metų nuo priverstinio išieškojimo (2015 m. spalio 21 d.) pradžios, todėl skolininko reikalavimas grąžinti vieną MMA bei panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė disponuoti lėšų suma neviršijančia Vyriausybės nustatytą vieną MMA, atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Teismas padarė išvadą, kad skolininkui priteistos lėšos – 1 400 Eur dydžio neturtinė žala dėl privatumo pažeidimo įkalinimo įstaigoje, nėra skolininko darbo užmokestis ir nėra darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, taip pat šios lėšos nėra įtrauktos į pinigų sumos, iš kurių draudžiamas išieškojimas sąrašą ir išskaitoms iš šių skolininko lėšų negali būti taikomos CPK 733-743 straipsnių nuostatos, o skolininkas, teismo vertinimu, jam priteistą neturtinės žalos atlyginimą, klaidingai interpretuoja kaip pajamas prilygintas darbo užmokesčiui. Todėl teismas pareiškėjo argumentą, kad išieškojimas iš jam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi priteistos neturtinės žalos turi būti vykdomas CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka, o antstolė nukreipdama išieškojimą į visas skolininko lėšas, pažeidė ir CPK LI skyriuje nustatytą išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų jam prilyginamų pajamų tvarką, atmetė.

8. Teismas nustatė, kad paskutinį kartą skolininkui priklausančios sąskaitos buvo areštuotos 2015 m. lapkričio 11 d.. Skolininkas J. S. atsiskaitomąją sąskaitą banke atidarė 2017 m. kovo 3 d., ir PLAIS sistema šią skolininko sąskaitą areštavo automatiškai antstolei nepriėmus patvarkymo dėl lėšų arešto. Kadangi patvarkymas nebuvo priimtas, tai teismo vertinimu, antstolė neturėjo pareigos siųsti patvarkymų nuorašų. Antstolės priverstinio vykdymo veiksmai atlikti laikantis jų atlikimo eiliškumo, nepažeidžiant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.1. Apeliantas nurodo, kad antstolė pradėdama išieškojimą negalėjo nukreipti išieškojimo į vieną MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme turėjo tai nurodyti. Antstolė net neinformavo skolininko apie antstolės vykdomą išieškojimą per PLAIS sistemą, o tai yra grubaus vykdymo proceso pažeidimas. Antstolė neatlikdama šio procesinio veiksmo, privalėjo panaikinti patvarkymą ir grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas, išieškojimo procesą pradėti iš naujo.

10. Suinteresuotas asmuo antstolė S. K. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas išieškojimo iš skolininko turto apribojimas taikomas tik vieną kartą pradedant išieškojimą bei nustatant skolininkui priklausančio turto masę. Priteista neturtinė žala nėra siejama su žala padaryta suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, todėl 1 400 Eur sumai netaikomos išskaičiavimo iš darbo užmokesčio taisyklės. 2018 m. balandžio 9 d. iš skolininkui priklausančios sąskaitos nurašyta 1 366,70 Eur suma. Ši suma nurašyta ne iš laisvės atėmimo įstaigoje esančios sąskaitos, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuluota taisyklė šiuo atveju nėra taikoma ir išieškojimas į minėtą sumą turi būti nukreiptas pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. K. vykdo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-487-763/2015 ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-235-617/2015 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko J. S. 1 eilės išieškotojos O. S. naudai, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-112/2014 dėl 23 169,60 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. S. 3 eilės išieškotojos R. K. naudai. Antstolė 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą Nr. 1-112/2014 vykdyti. Skolininkui geranoriškai neįvykdžius vykdomojo dokumento, antstolė vykdymo procese pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus: 2015 m. spalio 21 d. patvarkymais areštavo skolininko lėšas kredito įstaigų sąskaitose, apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisė 1 400 Eur neturtinės žalos. 2018 m. balandžio 9 d. iš skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios AB SEB nurašyta 1 366, 70 Eur suma.

14. Antstolių kontoroje gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą, nes antstolė tinkamai neinformavo apie vykdomą išieškojimą, prašė grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas, nes išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, išskaičiuoti lėšas vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais. Antstolė su pareiškėjo skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, atmetė.

15. Apeliantas nurodo, kad antstolė nurašydama apelianto sąskaitoje esančias lėšas, neinformavo skolininko apie antstolės vykdomą išieškojimą, neišsiuntė patvarkymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nustatyta, kad antstolė patvarkymus dėl skolininko lėšų arešto kredito įstaigų sąskaitose privalomai teikia per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Antstolės 2015 m. spalio 21 d. patvarkymai areštuoti lėšas buvo išsiųsti apeliantui. Skolininkas 2017 m. kovo 3 d. AB SEB atidarė atsiskaitomąją sąskaitą, kurią PLAIS sistema areštavo automatiškai, t. y. antstolei nepriėmus pakartotino patvarkymo dėl lėšų arešto. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus, antstolė neturėjo pareigos siųsti patvarkymą apeliantui, nes patvarkymas nebuvo priimtas.

16. Iš apelianto atskirojo skundo matyti, jog jis nesutinka su antstolės veiksmais, kuriais iš apeliantui priklausančios sąskaitos nurašytos lėšos. Apeliantas skunde nurodo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

17. Nagrinėjamu atveju, antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, 2015 m. spalio 21 d. patvarkymais areštavo lėšas ir vykdė išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tuo tarpu piniginės lėšos iš skolininko asmeninės sąskaitos buvo nurašytos 2018 m. balandžio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo priverstinio išieškojimo pradžios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, kuri neviršija vieno MMA, taikytinas pradedant išieškojimą kaip vienkartinis apribojimas nustatant visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto reikalavimas grąžinti vieną MMA ir panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė disponuoti lėšų suma neviršijančia Vyriausybės nustatytą vieną MMA, yra nepagrįstas.

18. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimu priteista 1 400 Eur neturtinė žala yra gauta kaip pajamos, kurios turi būti prilygintos darbo užmokesčiui ir atliekant išieškojimą iš tokių piniginių lėšų privaloma vadovautis CPK 733-743 straipsnio nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkui priteistos lėšos – 1400 Eur dydžio neturtinė žala, nėra skolininko darbo užmokestis ir nėra darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, neturtinės žalos atlyginimas nėra įtrauktas į sumų, iš kurių draudžiamas išieškojimas, sąrašą, bei šios lėšos buvo nurašytos ne iš laisvės atėmimo įstaigoje esančios sąskaitos.

19. Šioje byloje kilo ginčas kokiai pajamų kategorijai priskirti apeliantui priteistą neturtinę žalą ir kaip vykdyti išieškojimą iš šių lėšų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui priteista neturtinė žala nėra skolininko darbo užmokestis. Neturtinė žala taip pat nėra siejama ir su žala padaryta suluošinimu ar kitaip sužalojant sveikatą, atėmus maitintojo gyvybę, nes ji priteista dėl privatumo pažeidimo įkalinimo įstaigoje. Pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, neapima tokios pajamų kategorijos kaip neturtinė žala priteista dėl privatumo pažeidimo įkalinimo įstaigoje, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. Vadinasi, antstolė vykdydama išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, turi vadovautis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis ir taikyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.

20. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino antstolės veiksmus, kuriais ji nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, t. y. 2018 m. balandžio 9 d. iš skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios AB SEB banke, nurašė 1 366, 70 Eur sumą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir antstolė įpareigotina vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis ir taikyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies, įpareigoti antstolę S. K. vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų kaip iš kitų pajamų, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis ir taikyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus

Kitą skundo dalį atmesti.