Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-251-368/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-28
Bylos Nr.: e2A-251-368/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05592-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas: T. K.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-251-368/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05592-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-323-1185/2023 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KETAGRAS“ ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KETAGRAS“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. K. 34 688,58 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai bei būti lojalus juridiniam asmeniui, bei pažeidė įstatyme juridinio asmens vadovui nustatytą imperatyvią pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Didžioji dalis UAB „KETAGRAS“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavo 2019 m., kai Bendrovės nuosavas kapitalas jau buvo neigiamas, Bendrovės turtas neženkliai buvo didesnis už pusę visų Bendrovės įsipareigojimų sumos. UAB „KETAGRAS“ nuo 2018 m. nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, todėl Bendrovė 2019 m. sausio 1 d. buvo nemoki. Atsakovas, kuris Bendrovės vadovu buvo nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, taip pat nuo 2020 m. lapkričio 30 d. buvo vienintelis akcininkas, nuo 2019 m. sausio 1 d. privalėjo inicijuoti bankroto bylos Bendrovei iškėlimą, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Didžioji dalis – 34 688,58 Eur dydžio Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, susidarė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, t. y. Bendrovei buvo nemokiai. Atsakovas, esant Bendrovės nemokumo faktui, dar 2019 m. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tarp bendros išaugusios Bendrovės skolos, kuri liks nepadengta, ir netinkamo vadovo pareigų atlikimo yra priežastinis ryšys. Atsakovui pažeidus įstatymo reikalavimus Bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 34 688,58 Eur žalą. Egzistuoja visos atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas T. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį kreiptis dėl Bendrovės nemokumo būtų buvę akivaizdžiai neprotinga ir neatitikę rūpestingo, apdairaus ir protingo bendrovės vadovo elgesio. Bendrovės pardavimo pajamos 2019 m., lyginant su 2018 m., pakilo daugiau nei 100 procentų. 2018 m. susidariusios Bendrovės skolos, 2019 m. buvo padengtos. Nors 2019 m. Bendrovės veikla formaliai buvo nepelninga, tačiau lyginant su 2018 m. buvo labai sėkminga, ir atsakovo, kaip vadovo, veikla 2019 m. atitiko Bendrovės kreditorių ir dalininkų interesus. 2020 m. buvo rengiama investicijų programa „Lazerinio apdirbimo 3D pozicionuojamo komplekso su Labview programiniu valdymu maketo kūrimas ir testavimas“ Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), kuri turėjo garantuoti, kad Bendrovė, gavusi finansavimą, dirbs pelningai ir pavyks atiduoti skolas, tačiau 2021 m. kovo 30 d. projektas buvo atmestas. Ieškovė pasirinko ydingą žalos skaičiavimo metodologiją, tiesiog nurodydama visus kreditorinius reikalavimus, kurie yra susidarę bankroto bylos iškėlimo dieną, nors turėjo apskaičiuoti, kokia suma kreditoriniai reikalavimai padidėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. turėtos Bendrovės skolos. Žalos atsiradimo pradžios momentas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. Nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtus karantiną dėl COVID-19 buvo įvesti apribojimai, kurie nulėmė, kad atsakovas negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė ieškovei likviduojamai dėl bankroto UAB „KETAGRAS“ iš atsakovo T. K., 34 688,58 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34 688,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo T. K. valstybei 746,00 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė atsakovo, kaip Bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo, nes nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 1 d. pradelstų Bendrovės įsipareigojimų suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė 2019 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Teismas vertino, nors Bendrovė vykdė veiklą ir jos pajamos per 2019 m. lyginant su 2018 m. ženkliai padidėjo, tačiau Bendrovės veikla buvo nuostolinga ir nuostolis per 2019 m. lyginant su 2018 m. taip pat ženkliai padidėjo ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad 2019 m. sausio 1 d. jam nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien aplinkybė, jog Bendrovė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, nepašalina vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.6 straipsniu, atmetė atsakovo argumentus, kad jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes jis nežinojo, jog paaiškėjus, kad su kreditoriais nepavyks atsiskaityti, reikia kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

8. Teismas vertino, kad atsakovo veiksmai neatitiko rūpestingo verslininko elgesio standarto, kuris buvo protingai tikėtinas įvertinus 2018 m. bendrovės finansinės padėties aplinkybes. Atsakovas nesilaikė specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę, t. y. nesilaikė pareigos inicijuoti bankroto bylą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė kaltės prezumcijos.

9. Teismas sprendė, kad 34 688,58 Eur Bendrovės skola kreditoriams susidarė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Visa 34 688,58 Eur dydžio kreditorinių reikalavimų suma, kuri liks nepadengta, nes Bendrovė neturi turto, laikytina žala. Teismas vertino, kad žala nebūtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėto neveikimo, o atsiradusi žala kreditoriams, teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėto neveikimo ir sprendė, kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtu neveikimu padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams. Teismas konstatavo, kad atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.

10. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis dėl nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID-19 taikytų apribojimų negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes į teismą buvo galima kreiptis per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį, t. y. elektroniniu būdu, kuriam jokie apribojimai nebuvo taikomi, be to atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo kilo 2019 m. sausio 1 d. Teismas padarė išvadą, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai neegzistavo.

11. Teismas sprendė, kad yra visos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos ir nėra pagrindų, dėl kurių atsakovui galėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė arba dėl kurių jis galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, ir padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 34 688,58 Eur žalos atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-323-1185/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas neteisingai sprendė dėl apelianto, kaip vadovo, atsakomybės akcininkams Bendrovei tapus nemokiai. Teismas neteisingai vertino, kad apelianto atsakomybė kilo nuo 2019 m. sausio 1 d., nes tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenumatė įmonės vadovui, esant nemokumo požymiams, imperatyvios pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip numatė vėliau, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), todėl pagal ĮBĮ apeliantui atsakomybė nekilo. Pagal ĮBĮ vadovo prievolė pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apribota dviem sąlygom: 1) jeigu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir 2) tik po to, kai į teismą nesikreipė patys kreditoriai. UAB „KETAGRAS“ su kreditoriais atsiskaitinėjo iki pat įmonės pabaigos. ĮBĮ nėra numatyta per kokį terminą kreditoriai turi kreiptis į teismą. Teismas nesigilino, kodėl patys kreditoriai nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

12.2. Bendrovė 2019 m. vykdė veiklą ir pardavimo pajamos siekė 126 660,00 Eur. Lyginant su 2018 m. pardavimo pajamos pakilo daugiau nei 100 procentų, o pelningumas 2019 m. sudarė tik - 6 procentus, kai 2018 m. pelningumas buvo -27 procentai. Bendrovės apyvarta kilo 4 kartus, santykinis pelnas visiškai sumažėjo. Bendrovė atsiskaitė su visais tais kreditoriais, kuriems buvo skolinga 2019 m. sausio 1 dieną, o naujų skolų susidarė mažiau. Todėl 2020 m. sausio 1 d. apeliantas neturėjo pareigos kreiptis dėl įmonės nemokumo proceso pradėjimo.

12.3. Apeliantas 2020 m. parengė investicijų programos Projektą. Bendrovė už šį projektą prašė 32 778,20 Eur (visa projekto vertė – 46 826 Eur). Projektas suteikė apeliantui lūkestį, kad Bendrovė dirbs pelningai ir pavyks sumokėti skolas. Teismas į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė ir nevertino, kad Projekto intensyvus rengimas ir lūkestis, kad už Projektą Bendrovė gaus pajamų ir galės padengti skolas, šalina apelianto kaltę. Apelianto tikėjimą Bendrovės sėkme, pagrindžia aplinkybė, kad jis 2020 m. tapo vieninteliu UAB „KETAGRAS“ akcininku. Tačiau 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas karantinas ir su juo susiję vėliau nustatyti apribojimai, tapo esmine kliūtimi Bendrovei dirbti pelningai ir suvaržė apelianto galimybę paduoti pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes teismai ir advokatai bei kitos valstybės institucijos dirbo nuotoliniu būdu ir nepriėmė dokumentų. Be to, norint parengti teismui dokumentus, būtų reikėję ne tik prisijungti prie e-teismas sistemos, bet ir gauti reikiamus dokumentus, kontaktuoti su SODRA, Mokesčių inspekcija, buhalteriu ir kitais asmenimis, pasidaryti dokumentų kopijas, o tai karantino metu buvo apsunkinta. Apeliantas 2020 m. pagrįstai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vykdė valdžios nurodymus vengti tiesioginių kontaktų.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Teismas vertino, kad jei apeliantas 2019 m. sausio 1 d. būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantui atsakomybė nebūtų kilusi, todėl teismas nepagrįstai iš galutinių nuostolių sumos neatėmė 2019 m. buvusių nuostolių sumos. 2017–2018 m. nuostolis buvo -3 694 Eur plius -16 315 Eur, t. y. 2019 m. sausio mėn. 1 d. skolos buvo 20 009 Eur. Jei bankroto byla būtų iškelta tuo metu, žala kreditoriams būtų – 20 009 Eur. Iš šios sumos atėmus 2 890 Eur (įmonės įstatinis kapitalas), gaunama 17 119 Eur skolos suma, už kurią apeliantui atsakomybė nebūtų kilusi. Todėl teismas turėjo iš bendros ieškovės pareikštų visų Bendrovės kreditorinių reikalavimų sumos – 34 688 Eur atimti 17 119 Eur, ir tokiu atveju liktų 17 469 Eur reikalavimų suma.

12.5. Taip pat iš žalos turėtų būti išskaičiuota nuo 2019 m. sausio 1 d. susidariusi skola SODRAI ir Mokesčių inspekcijai, nes jei Bendrovei nuo 2019 m. sausio 1 d. būtų buvusi iškelta bankroto byla, šioms institucijoms Bendrovė nebūtų mokėjusi įmokų.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „KETAGRAS“ prašo atmesti atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-323-1185/2023 ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-323-1185/2023, nepakeistą; priteisti ieškovei BUAB „KETAGRAS“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Bendrovės finansinių atskaitomybių visuma patvirtina faktą, kad Bendrovė jau 2019 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, kad Bendrovė buvo moki ir kad jam nuo šios datos nebuvo kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad jau 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Šis rodiklis 2019 metais, 2020 metais ir 2021 metais tik blogėjo.

13.2. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės nuosavam kapitalui esant neigiamam, Bendrovės vadovas ir akcininkas nesiėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3–4 punktuose numatytos pareigos atkurti Bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykio, toliau tęsė Bendrovės veiklą didindamas Bendrovės įsipareigojimus. Bendrovė nemoki tapo vėliausiai 2019 m. sausio 1 d., todėl Bendrovės vadovui pareiga inicijuoti Bendrovės bankrotą, vykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, atsirado 2019 metais.

13.3. Nesutinka su atsakovo skundo argumentais, kad 2020 metais atsakovas teisėtai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, esant paskelbtam karantinui, vykdė jam adresuotus valdžios nurodymus. Atsakovas turėjo galimybė kreiptis į teismą naudodamasi elektroninėmis priemonėmis, kurioms karantino metu nebuvo taikyti apribojimai.

13.4. Nesutinka su atsakovo teigiu, kad teismas netinkamai apskaičiavo Bendrovei priteistinos žalos dydį. 34 688,58 Eur dydžio reikalavimai atsirado atsakovo neteisėto neveikimo laikotarpiu, todėl tokia likusi nepadengta kreditorinių reikalavimų suma, nes Bendrovė neturi turto, laikytina žala.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-234-357/2022 UAB „KETAGRAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. G.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. vasario 3 d.

16. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas T. K. nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo „KETAGRAS“ vadovas, taip pat nuo 2020 m. lapkričio 30 d. buvo vienintelis akcininkas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi (2022 m. balandžio 25 d. nutartimi ištaisytas padarytas rašymo apsirikimas) buvo patvirtinti 34 882,58 Eur dydžio bendrovės kreditorių reikalavimai.

18. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtino bankrutavusios UAB „KETAGRAS“ kreditorių reikalavimus 31 820,96 Eur sumai, atsižvelgiant į Garantinio fondo išmokėtas išmokas buvusiems Bendrovės darbuotojams, t. y. pirmos eilės kreditoriams.

19. Iš UAB „KETAGRAS“ balanso dėl finansinė atskaitomybė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų suma sudarė – 45 550,00 Eur sumą; turtas iš viso – 31 294,00 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -14 256,00 Eur; nuostoliai – 17 442 Eur.

20. Iš UAB „KETAGRAS“ balanso dėl finansinė atskaitomybė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad Bendrovės 2019 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų suma sudarė – 50 977 Eur sumą; turtas iš viso – 28 918 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -22 059 Eur; nuostoliai – 25 245 Eur.

21. Iš UAB „KETAGRAS“ balanso dėl finansinė atskaitomybė ir pelno (nuostolių) ataskaitos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad Bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų suma sudarė – 55 197 Eur sumą; turtas iš viso – 18 574 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -37 998 Eur; nuostoliai – 41 184 Eur.

22. Iš UAB „KETAGRAS“ balanso dėl finansinė atskaitomybė ir pelno (nuostolių) ataskaitos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimų suma sudarė – 53 214 Eur sumą; turtas iš viso – 17 119 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -36 095 Eur; nuostoliai – 40 656 Eur; pelnas – 607 Eur.

23. Iš UAB „Ketagras“ 2022 m. gruodžio 31 d. balanso dėl finansinė atskaitomybė nustatyta, kad iki 2022 m. vasario 3 d. (įsiteisėji nutartis iškelti bankroto bylą) Bendrovės įsipareigojimai sudarė – 53 214 Eur; turtas iš viso – 17 119 Eur; nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė -36 095 Eur; nuostoliai – 40 656 Eur.

24. Iš minėtų finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2018–2021 m. UAB „Ketagras“ bendra nuostolių suma buvo 40 656 Eur.

Dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės pagal ĮBĮ

25. Apeliantas skunde teigia, kad ĮBĮ nenumatė įmonės vadovui imperatyvios pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tokia pareiga atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, todėl jam nekilo pareiga net gi, jei Bendrovė ir 2019 m. buvo nemoki, kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

26. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); 3) likvidatorius.

27. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens savininkas, kaip ir vadovas, turi pareigą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytomis sąlygomis pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. Viešosios įstaigos dalininkai ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme yra tokios įstaigos savininkai, bendriausia prasme turintys pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 36 punktas).

29. Iš šios nutarties 26–28 punktuose aptarto teisinio reglamentavimo ir teismui praktikos, akivaizdu, kad pagal galiojusias ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, kaip ir juridinio asmens savininkas, privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. Priešingai nei teigia skunde apeliantas, kreditoriams tokios privalomos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nenumatė. Įstatyme, esant įmonei nemokiai, yra nustatyta kreditoriams teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl kreditoriai turi teisę rinktis kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ar nesikreipti, tačiau įstatymas numato vadovui pareigą, esant įmonei nemokei, kreiptis į teismą.

30. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą atsakomybė pirmiausiai kyla vadovui. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įstaigos finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021 22 punktas).

31. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, jog Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, apeliantas, būdamas įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, žinodamas, kad Bendrovė yra nemoki, neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimo.

Dėl Bendrovės nemokumo momento

32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu Bendrovės nemokumo momentu ir teigia, kad Bendrovė 2019 m. vykdė veiklą ir pardavimo pajamos lyginant su 2018 m. pakilo daugiau nei 100 procentų, o pelningumas 2019 m. sudarė tik minus 6 procentus, kai 2018 m. pelningumas buvo minus 27 procentai, Bendrovės apyvarta kilo 4 kartus, atsiskaitė su visais tais kreditoriais, kuriems buvo skolinga 2019 m. sausio 1 dieną, todėl jis neturėjo pareigos nei 2019 m., nei 2020 m. kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad bendrovė nemoki tapo 2019 m. sausio 1 d., kadangi 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, o 2020 m. ir 2021 m. šis rodiklis blogėjo.

34. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

35. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

37. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės (įstaigos) būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, vertinant įmonės faktinį nemokumą svarbus yra juridinio asmens pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto santykio vertinimas. Kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į juridinio asmens balansą įrašyto turto vertės, atsiranda teisinis pagrindas konstatuoti juridinio asmens nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-232-381/2021, 25 punktas).

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su puse į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tuo tarpu pagal JANĮ nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios įmonės tapimo nemokia momentą, remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai įmonė tapo faktiškai nemoki.

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nemokumo būsenai ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ir 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės. Tačiau juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

40. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Bendrovė 2019–2020 metais vykdė veiklą ir jos pelningumas 2019 m. sudarė minus 6 procentus, kai 2018 m. pelningumas buvo minus 27 procentai, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Bendrovė ūkinę komercinę veiklą vykdė nuostolingai.

41. Iš Bendrovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2018 m. nustatyta, kad Bendrovė turėjo 31 294,00 Eur vertės turto, didžiąją jo dalį sudarė 20 937,00 Eur vertės trumpalaikis turtas (atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai), įsipareigojimai siekė 45 500,00 Eur sumą, o bendrovės nuostoliai siekė 17 442 Eur. Iš aptartų duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 1 d. Bendrovės ūkinė veikla buvo nuostolinga, apeliantas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad 2018 m. gruodžio 31 d. būtų buvusių realių galimybių atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį. Tai, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vykdoma veikla kūrė tik nuostolius ir jau tuomet nebuvo perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį, patvirtina Bendrovės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2019 m. Iš 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad bendrovės įsipareigojimų suma 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 50 977,00 Eur, bendrovės turėjo turto už 28 918,00 Eur , o bendrovės nuosavas kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. buvo neigiamas ir sudarė -22 059,00 Eur, taip pat bendrovė patyrė 22 059,00 Eur nuostolių. Nors Bendrovė vykdė veiklą ir jos pajamos per 2019 m. lyginant su 2018 m. ženkliai padidėjo, tačiau, kaip jau minėta, Bendrovės veikla buvo nuostolinga ir nuostolis per 2019 m. lyginant su 2018 m. ženkliai padidėjo. Nors apeliantas teigia, kad 2019 m. Bendrovės atsiskaitė su didžiąja dalimi kreditorių, tačiau kaip matyti iš 2018 m. 2019 m. Bendrovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų, 2017 m. įsipareigojimai kreditoriams sudarė 26 038 Eur, 2018 m. – 45 500,00 Eur, o 2019 m. – 50 977,00 Eur, t. y. nuo 2017 m. iki 2018 m. įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 19 462 Eur, o nuo 2018 m. iki 2019 m. didėjo 5 477 Eur suma, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovė sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams ir jau 2018 m. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, nes jei Bendrovė būtų turėjusi turto įsipareigojimams įvykdyti, Bendrovė būtų atsiskaičiusi su kreditoriais ir nebedidinusi skolų.

42. Įvertinus šios nutarties 41 punkte nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Bendrovė jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl apeliantas 2019 m. sausio 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau šios pareigos apeliantas neįvykdė. Apeliantui nepateikus įrodymų, įrodančių, jog Bendrovė nemoki tapo kitu periodu, o ne 2018 m., teisėjų kolegija nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais, kad bendrovė nemoki tapo vėliau.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

43. Apeliantas nesutinka, kad jis yra atsakingas Bendrovei padarytus nuostolius, kadangi jis 2020 m. parengė investicijų Projektą ir jei Projektas būtų buvęs patvirtintas, tai Bendrovei būtų sumokėta 32 778,20 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė ir nepagrįstai nevertino, kad Projekto rengimas ir lūkestis, kad už projektą Bendrovė gaus pajamų ir galės padengti skolas, šalina apelianto kaltę.

44. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį yra specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kitaip nei žalingo verslo sprendimo ar fiduciarinių pareigų pažeidimo atveju, kai nustatant kaltę kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą turi būti nustatytas didelis neatsargumas arba tyčia, už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 28 punktas).

46. Sprendžiant dėl apelianto, kaip įmonės vadovo, atsakomybės už pareigos įmonei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, objektyvusis įmonės nemokumo atsiradimo momentas yra tik viena iš aplinkybių, kurią turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 40 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada buvo pažeista pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 27 punktą).

47. Doktrinoje pažymima, kad, kilus ginčui dėl faktinio įmonės nemokumo momento, įmonės vadovui turėtų būti sudaromos galimybės pagrįsti, jog įmonės veiklos tęsimas buvo pagrįstas, motyvuotas ir atitiko konkrečioje situacijoje įmonės vadovui keliamus verslo standartus. Tokiu atveju reikšmingomis aplinkybėmis turėtų būti laikomos įmonės veiklos perspektyvos, padėtis rinkoje, kurioje įmonė veikia, ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su įmonės vykdytos ūkinės komercinės veiklos perspektyvomis ir realiomis galimybėmis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (R. J., Mykolas Kirkutis „Įmonės vadovo civilinė atsakomybė dėl laiku neinicijuoto nemokumo proceso“, Jurisprudencija 2021, 28(2), p. 430-451).

48. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015, 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 ir kt.).

49. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 1 d., t. y. atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo metu) buvo įtvirtinta, kad jeigu įmonė (bendrovė) negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

50. Kita vertus, bendrovės vadovas turi plačius įgaliojimus bendrovės veikloje, jis ne tik ją atstovauja, atsako už tinkamą jos buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet ir organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnis). Šių teisių įgyvendinimui bendrovės vadovas naudojasi visa informacija apie bendrovės vykdomą veiklą, sąskaitas, buhalterinę apskaitą ir pan., todėl tai, kad atsakovas šiuo atveju galimai nesinaudojo įstatymu jam suteiktomis teisėmis ir nesidomėjo bendrovės finansiniais reikalais (įsipareigojimais), nesudaro pagrindo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės taikymo. Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017; kt.).

51. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, būdamas Bendrovės vadovas, jau nuo 2019 m. sausio 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad apeliantui dėl objektyvių priežasčių galėjo būti nežinoma įmonės finansinė padėtis. Apeliantas būdamas vadovu teikė duomenis finansinės atskaitomybės dokumentuose, todėl jam buvo žinoma tiek 2018 m, tiek vėlesniais metais susidariusi įmonės finansinė padėtis, turimi skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto veiksmai, kai jis žinodamas apie blogėjančią Bendrovės finansinę padėti toliau leido didėti Bendrovės skoloms neatitiko rūpestingo verslininko elgesio standarto, kuris buvo protingai tikėtinas įvertinus 2018 m. bendrovės finansinės padėties aplinkybes.

52. Nors apeliantas teigė, kad jo, kaip vadovo, veikla 2019 m. atitiko ir bendrovės kreditorių, ir dalininkų interesus, nes bendrovės pajamos lyginant su 2018 m. ženkliai išaugo, tačiau apelianto sprendimas tęsti bendrovės veiklą negali būti laikomas apdairiu ir rūpestingu. Nagrinėjamu atveju priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Apeliantas nesilaikė specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę, t. y. nesilaikė pareigos inicijuoti bankroto bylą.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas 2020 m. parengė investicijų Projektą, kurio vertė 32 778,20 Eur, ir tikėjosi, kad Bendrovė gaus pajamų ir galės padengti skolas, tačiau projektas nebuvo patvirtintas, nepašalina apelianto kaltės. Taip pat aplinkybė, kad įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

54. Teismas nesutinka su apeliantu, kad jis dėl nuo 2020 m. kovo 16 d. kol dėl šalyje paskelbus karantiną taikytų apribojimų neturėjo galimybės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalyje paskelbus karantiną dėl COVID-19, visos valstybės institucijos, tame tarpe ir teismai, teikė paslaugas nuotoliniu būdu ir savo veiklos nebuvo nutraukusios, todėl susidariusi šalyje situacija nepateisina apelianto delsimą kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrovė būtų tapusi nemoki dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino.

55. Nagrinėjamu atveju Bendrovė buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau apeliantas, būdamas įmonės vadovu, toliau tęsė nuostolingą Bendrovės veiklą, tokiu būdu didindamas įmonės įsipareigojimus kreditoriams, todėl aplinkybė, kad šalyje buvo paskelbti apribojimai dėl karantino (COVID-19) vėliau nei Bendrovė tapo nemoki, nepašalina apelianto kaltės. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nepaneigė kaltės prezumcijos.

56. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu ir teigia, kad teismas turėjo iš galutinių nuostolių sumos atimti 2019 m. buvusių nuostolių sumą (20 009 Eur), nes jei 2019 m. sausio 1 d. būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantui atsakomybė nebūtų kilusi. Iš šios sumos atėmus 2 890 Eur (įmonės įstatinis kapitalas), gaunama 17 119 Eur skolos suma, už kurią apeliantui atsakomybė nebūtų kilusi, todėl teismas turėjo iš bendros ieškovės pareikštų visų Bendrovės kreditorinių reikalavimų sumos – 34 688 Eur atimti 17 119 Eur, ir tokiu atveju liktų 17 469 Eur reikalavimų suma.

57. Sprendžiant dėl įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydžio, pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

58. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas.

60. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad apelianto pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2019 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad Bendrovė tapo nemokia 2019 m. sausio 1 d., pagrįstai vertino, kokio dydžio žala apelianto neteisėtais veiksmais buvo padaryta Bendrovei, t. y. kiek padidėjo Bendrovės skolos kreditoriams nuo 2019 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei (2022 m. vasario 3 d).

61. Iš kreditorių pateiktų nemokumo administratorei dokumentų (t. 1, el. b. l. 23, 29–32, 36–43, 49–77, 92–161) nustatyta, kad 34 688,58 Eur kreditorių finansinei reikalavimai UAB „Ketagras“ susidarė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (2022 m. vasario 3 d.): kreditoriui D. M. 1 882,06 Eur įsiskolinimas susidarė 2020 m. gruodžio 31 d.; kreditorei R. J. 3 862,92 Eur įsiskolinimas susidarė 2020 m. gruodžio 31 d.; kreditoriui T. K. 2 645,50 Eur įsiskolinimas susidarė 2020 m. gruodžio 31 d.; kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 3 523,33 Eur įsiskolinimas susidarė 2021 m. sausio 1 d.; kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 7 942,22 Eur įsiskolinimas susidarė 2020 m. rugsėjo mėnesį; kreditorei UAB „Žybartuva“ 1 220,10 Eur įsiskolinimas susidarė 2019 m. gegužės 9 d.; kreditorei UAB „Akrolita“ 3 578,00 Eur įsiskolinimas susidarė 2020 m. gegužės 11 d.; kreditorei UAB „Diaplast“ 108,50 Eur įsiskolinimas susidarė 2019 m. liepos 11 d.; kreditorei UAB „Instona“ 1 079,23 Eur įsiskolinimas susidarė 2020 m. lapkričio 16 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.; kreditorei UAB „Montuotojas“ 2 373,25 Eur įsiskolinimas susidarė 2020 m. birželio 23 d.; kreditorei UAB „Reveta“ 661,16 Eur įsiskolinimas susidarė 2019 m. gruodžio 6 d.; kreditorei UAB „Sausta“ 960,36 Eur įsiskolinimas susidarė 2021 m. birželio 30 d.; kreditorei viešajai įstaigai „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“48,84 Eur įsiskolinimas susidarė 2020 m. lapkričio 1 d.; kreditorei UAB „Teco“ 4 580,84 Eur įsiskolinimas susidarė 2019 m. rugpjūčio 8 d.; kreditorei UAB „Tele2“ 222,27 Eur įsiskolinimas susidarė 2021 m. gruodžio 31 d.

62. Teisėjų kolegija plačiau dėl apelianto atlikto susidariusio nuostolių dydžio skaičiavimo nepasisako, nes jis yra nepagrįstas, taip pat atmeta kaip nepagrįstus argumentus, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Bendrovė nėra skolinga, kadangi apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų esamas įmonės skolas šiems kreditoriams.

63. Tai gi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. Bendrovės skolos kreditoriams sudarė 34 688,58 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad bankroto procese Bendrovė negali padengti kreditoriams susidariusių įsiskolinimų, todėl įmonė patyrė 34 688,58 Eur žalą. Tai, kad apelianto neveikimas (neinicijuojant bankroto proceso nemokiam juridiniam asmeniui) turėjo žalai tiesioginę įtaką kreditorių padidėjusių finansinių reikalavimų sumos forma, sudaro pagrindą konstatuoti esant tiesioginį teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Kaip jau minėta, nustačius, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra įrodytas apelianto neteisėtų veiksmų ir 34 688,58 Eur žalos Bendrovei priežastinį ryšis.

64. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Šiuo atveju pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimp į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusLina Muchtarovienė