- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- e2-323-1185/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05592-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Atsakovas
- T. K.
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KETAGRAS“ atstovui bankroto administratoriui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „KETAGRAS“ ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „KETAGRAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. K. 34 688,58 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, yra visos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytos sąlygos, kurių pagrindu yra tenkintinas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, t. y. egzistuoja visos atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir kaltė. Ieškovė, apibendrindama aplinkybes dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, nurodė, kad atsakovas pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai bei būti lojalus juridiniam asmeniui, o taip pat pažeidė įstatyme bendrovės vadovui nustatytą imperatyvią pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad, įvertinus bendrovės finansinių įsipareigojimų susiformavimo laikotarpius ir aplinkybes, buvo nustatyta, kad didžioji dalis bendrovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavo 2019 m., kai bendrovės nuosavas kapitalas jau buvo neigiamas, bendrovės turtas neženkliai buvo didesnis už pusę visų bendrovės įsipareigojimų sumos, o, be to, jau nuo 2018 m. bendrovė nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, todėl bendrovė jau 2019 m. sausio 1 d. buvo nemoki, o atsakovas, kuris bendrovės vadovu buvo nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, taip pat nuo 2020 m. lapkričio 30 d. buvo ir vienintelis akcininkas, nuo šios dienos privalėjo inicijuoti bankroto bylos bendrovei iškėlimą, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Ieškovė taip pat nurodė, kad didžioji dalis, t. y. net 34 688,58 Eur dydžio bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, susiformavo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kuomet bendrovė buvo nemoki. Ieškovės nuomone, atsakovas, esant bendrovės nemokumo faktui, dar 2019 m. metais privalėjo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tarp bendros išaugusios bendrovės skolos, kuri liks nepadengta, ir netinkamo vadovo pareigų atlikimo yra priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti. Atsakovas, nesutikdamas, kad yra kaltas dėl bendrovei padarytos žalos, nurodė, kad įmonės nemokumo skelbimas 2018 m. gruodžio mėn. būtų buvęs akivaizdžiai neprotingas ir neatitikęs rūpestingo, apdairaus ir protingo bendrovės vadovo. Atsakovo nuomone, kadangi 2019 m. bendrovės pardavimo pajamos, lyginant su 2018 m., pakilo daugiau nei 100 procentų, o 2019 m. įmonės skolos, patirtos 2018 m., buvo padengtos visiems kreditoriams, todėl 2019 m. bendrovės veikla, nors formaliai buvo nepelninga, tačiau lyginant su 2018 m. buvo labai sėkminga, t. y. jo, kaip vadovo, veikla 2019 m. atitiko ir bendrovės kreditorių, ir dalininkų interesus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. buvo rengiama investicijų programa (duomenys neskelbtini), kuri turėjo garantuoti, kad bendrovė, gavusi finansavimą, dirbs pelningai ir pavyks atiduoti skolas, tačiau 2021 m. kovo 30 d. projektas buvo atmestas. Atsakovo nuomone, ieškovė pasirinko ydingą žalos skaičiavimo metodologiją, tiesiog nurodydama visus kreditorinius reikalavimus, kurie yra susidarę bankroto bylos iškėlimo dieną, nors turėjo aiškiai apskaičiuoti, kokia suma kreditoriniai reikalavimai padidėjo nuo 2019 m. sausio 1 d. turėtos įmonės skolos, be to, žalos atsiradimo pradžios momentas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. Atsakovas kėlė klausimą dėl jo atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos (force majeure), nes nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtus karantiną dėl COVID-19 buvo įvesti apribojimai, kurie nulėmė, kad jis negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikti išaiškinimai netaikytini nagrinėjamojoje byloje, nes skiriasi šioje byloje ir nurodytose bylose nustatytos aplinkybės.
3. Ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „KETAGRAS“ atstovas bankroto administratorius V. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas pakartojo ieškinyje nurodytas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, nurodydamas, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, nevykdė tinkamai savo pareigų ir privalo atlyginti visiškai savo neveikimu padarytą žalą. Atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, o šis rodiklis 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. tik blogėjo bei rodė, kad bendrovė yra nemoki. Atstovas paaiškino, kad atsakovas nesiėmė priemonių, kad būtų atkurtas bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykis, tačiau toliau tęsė bendrovės veiklą ir didino skolinius įsipareigojimus. Atstovo teigimu, bendrovei jau esant nemokiai, atsakovas savo veiksmais blogino bendrovės finansinę būklę, pardavė jos turtą ir nesiėmė jokių priemonių, kad būtų inicijuotas nemokumo procesas. Atstovas pažymėjo, kad atsakovas nebuvo lojalus bendrovei, neveikė tinkamai, nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų, kaip jis turėtų elgtis, kai bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais ir jos nuosavas kapitalas tampa neigiamas. Atstovo nuomone, 2018 m. gruodžio 31 d. pamatęs, kad nuosavas kapitalas tapo neigiamas, atsakovas turėjo atstatyti nuosavą kapitalą arba inicijuoti likvidavimo procesą, ir jeigu būtų 2019 m. sausio 1 d. kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtų susidarę 34 688,58 Eur sumos kreditoriniai reikalavimai.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. įmonės pajamos padidėjo daugiau kaip 100 procentų, tas buvo prognozuota 2018 m. gruodžio 31 d., todėl jis 2019 m. sausio 1 d. nepriėmė sprendimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Atsakovas pažymėjo, kad dėjo visas pastangas, jog bendrovė veiktų pelningai, ir kad nepažeidė jokių įstatymų reikalavimų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. egzistavo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Atsakovas pažymėjo, kad buvo rengiamas investicinis projektas, kurį įgyvendinus bendrovė būtų veikusi pelningai, tačiau kai projektas buvo atmestas, jis buvo morališkai ir finansiškai sužlugdytas, tačiau bandė tartis su kreditoriais dėl atsiskaitymo. Atsakovas nurodė, kad savo kaltės nemato, nežinojo, kad, paaiškėjus, kad su kreditoriais nepavyks atsiskaityti, jam, kaip bendrovės vadovui, reikia kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl juridinio asmens vadovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų
5. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „KETAGRAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. G. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. vasario 3 d. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas T. K. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo bendrovės vadovu, taip pat nuo 2020 m. lapkričio 30 d. buvo ir vienintelis akcininkas. Nemokumo administratorius, atlikęs bendrovės finansinių įsipareigojimų susiformavimo laikotarpių ir aplinkybių vertinimą, nustatė, kad bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. sausio 1 d. ir bendrovės nuosavam kapitalui esant neigiamam, atsakovas dar 2019 m. sausio 1 d. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau šios savo pareigos nevykdė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas net tik laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai bei būti lojalus juridiniam asmeniui. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo patvirtinti 34 882,58 Eur dydžio bendrovės kreditorių reikalavimai, kurie, ieškovės teigimu, susiformavo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, o 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo patvirtinti patikslinti bendrovės kreditorių reikalavimai, kurie nebūtų susidarę, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nesutiko, kad yra kaltas dėl bendrovei padarytos žalos, bei nesutiko su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu, taip pat nurodė, kad egzistuoja jo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – nenugalima jėga. Todėl nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens, kuris tapo nemokus ir kuriam buvo iškelta bankroto byla, vadovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.
6. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima juridinio asmens vadovui taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.
7. Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, svarbu tai, kad fiduciarinių ir įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški valdymo organo nario atsakomybės pagrindai, t. y. ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Nuo to priklauso ieškovo įrodinėjimo naštos apimtis.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, nes jis pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai bei būti lojalus juridiniam asmeniui bei pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. ieškovė ieškinį pareiškė dviem skirtingais pagrindais.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
10. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad jis bendrovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iniciavimo ir, bendrovei esant nemokiai, sudarinėjo bendrovei nenaudingus sandorius, bei buvo nelojalus bendrovei. Ieškovė ieškinyje apsiribojo tik nurodymu, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas juridinio asmens organų narių pareigas. Tačiau konkrečių aplinkybių, kaip pasireiškė šių pareigų pažeidimas, nenurodė, bei nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o ieškinio reikalavimus iš esmės grindė aplinkybėmis, kad atsakovas, dar 2019 m. sausio 1 d. turėdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, šios savo pareigos neįvykdė. Kaip minėta, fiduciarinių pareigų pažeidimas ir imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimas yra skirtingi pagrindai, kuriais gali būti pareikštas ieškinys bendrovės vadovui. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovo, kaip bendrovės vadovo, fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo.
11. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Panaši nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, t. y. buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, juridinio asmens vadovo pareigos, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, pasikeitus įstatymų reglamentavimui (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui netekus galios), iš esmės nepakito. Todėl, priešingai nei nurodė atsakovas, aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo suformuota teismų praktika dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, išlieka aktuali ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui.
12. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, t. y. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pažeidimas, turi būti nustatyta: ar ši pareiga kilo, vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad bendrovė jau 2019 m. sausio 1 d. buvo nemoki. Pagrįsdama šį teiginį ieškovė paaiškino, kad bendrovės finansinė atskaitomybė už 2018 m. patvirtina, kad bendrovės įsipareigojimų suma 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 45 550,00 Eur sumą, bendrovė turto šiai dienai turėjo už 31 294,00 Eur, o bendrovės nuosavas kapitalas 2018 m. gruodžio 31 d. buvo neigiamas ir sudarė 14 256,00 Eur, tuo tarpu bendrovės nuostolis buvo 17 442,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas po 2019 m. sausio 1 d. nesikreipęs dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė imperatyvią jam įstatymu nustatytą pareigą, o jeigu būtų 2019 m. sausio 1 d. kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtų susidarę 34 688,58 Eur sumos kreditoriniai reikalavimai.
13. 2019 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal 2018 m. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), bendrovė turėjo 31 294,00 Eur vertės turto, didžiąją jo dalį sudarė 20 937,00 Eur vertės trumpalaikis turtas (atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai), įsipareigojimai siekė 45 500,00 Eur sumą, o bendrovės nuostolis buvo 16 315,00 Eur. Teismo skaičiavimu, 2019 m. sausio 1 d. pradelstų bendrovės įsipareigojimų suma viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl sutiktina su ieškove, kad bendrovė jau 2019 m. sausio 1 d. buvo nemoki ir atsakovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kurios atsakovas neįvykdė. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip bendrovės vadovas, buvo tas asmuo, kuris geriausiai žinojo (privalėjo žinoti) bendrovės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie būtų leidę nustatyti kitą bendrovės nemokumo momentą.
15. Atsakovas, nesutikdamas su aplinkybe, kad bendrovė buvo nemoki jau 2019 m. sausio 1 d., bei nurodydamas, kad šis momentas turėtų būti skaičiuojamas mažiausiai nuo 2020 m., nurodė, kad bendrovė vykdė veiklą ir per 2019 m. jos pardavimo pajamos siekė 126 660,00 Eur ir lyginant su 2018 m. pardavimo pajamos pakilo daugiau nei 100 procentų, o pelningumas 2019 m. sudarė tik -6 procentus, kai 2018 m. pelningumas buvo -27 procentai. Tačiau, atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Bendrovės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2019 m. patvirtina, kad bendrovės įsipareigojimų suma 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 50 977,00 Eur, bendrovės turėjo turto už 28 918,00 Eur, o bendrovės nuosavas kapitalas 2019 m. gruodžio 31 d. buvo neigiamas ir sudarė 22 059,00 Eur, taip pat bendrovė patyrė 22 059,00 Eur nuostolių. Taigi, nors bendrovė vykdė veiklą ir jos pajamos per 2019 m. lyginant su 2018 m. ženkliai padidėjo, tačiau akivaizdu, kad įmonės veikla buvo nuostolinga ir nuostolis per 2019 m. lyginant su 2018 m. ženkliai padidėjo. Todėl nesutiktina su atsakovo argumentais, kad 2019 m. sausio 1 d. jam nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
16. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes jis nežinojo, kad, paaiškėjus, kad su kreditoriais nepavyks atsiskaityti, reikia kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Be to, kaip minėta, valdymo organo narys, t. y. bendrovės vadovas, savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Atsakovas bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2016 m. balandžio 21 d., todėl, teismo nuomone, 2019 m. sausio 1 d. jis jau turėjo būti įgijęs pakankamą verslininko praktiką ir žinoti bendrovės vadovui įstatymais nustatytas pareigas.
17. Kaip minėta, juridinio asmens valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis).
18. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
19. Teismo vertinimu, atsakovo veiksmai neatitiko rūpestingo verslininko elgesio standarto, kuris buvo protingai tikėtinas įvertinus 2018 m. bendrovės finansinės padėties aplinkybes. Nors atsakovas nurodė, kad jo, kaip vadovo, veikla 2019 m. atitiko ir bendrovės kreditorių, ir dalininkų interesus, nes bendrovės pajamos lyginant su 2018 m. ženkliai išaugo, tačiau atsakovo sprendimas tęsti bendrovės veiklą negali būti laikomas apdairiu ir rūpestingu. Nagrinėjamu atveju priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Kaip nustatė teismas, atsakovas nesilaikė specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę, t. y. nesilaikė pareigos inicijuoti bankroto bylą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė kaltės prezumcijos.
20. Nustačius, jog atsakovas pažeidė įstatyme nustatytą pareigą laiku inicijuoti bankroto bylą, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala, ir jei buvo, tai kokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį.
21. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad su pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
22. Teismas, įvertinęs ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus bendrovės kreditorių pateiktus kreditorinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, daro išvadą, kad visi 34 688,58 Eur dydžio reikalavimai atsirado atsakovo neteisėto neveikimo laikotarpiu, t. y. visa 34 688,58 Eur suma nuo 2019 m. sausio 1 d. išaugo bendras bendrovės skolų dydis. Minėtos skolos susidarė nuo 2019 m. gegužės 9 d. (dienos, kai jau būtų įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovas būtų laiku įvykdęs savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) iki 2021 m. gruodžio 31 d. (dienos, po kurios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo). Todėl visa 34 688,58 Eur dydžio kreditorinių reikalavimų suma, kuri liks nepadengta, nes bendrovė neturi turto, laikytina žala.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas ir jo išimtis, nustatyta, kad: nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas – žalą padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašė sumažinti žalos atlyginimo dydžio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nenurodė jose įtvirtintos išimties taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių. Taigi šioje byloje nenustatyta prielaidų, kurios teiktų pagrindą taikyti visiško nuostolių atlyginimo išimtį. Kaip minėta, pareigą įrodinėti aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas (nepriimtinas ir sunkias pasekmes), turi žalą padaręs asmuo.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
26. Teismo vertinimu, sutiktina su ieškove, kad žala nebūtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėto neveikimo. Galiausiai, padariniai – atsiradusi žala kreditoriams, teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo neteisėto neveikimo. Todėl darytina išvada, kad nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos.
27. Nustačius, kad atsakovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad savo neteisėtu neveikimu padarė žalą ne tik bendrovei, bet ir jos kreditoriams. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, kad atsakovui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat kuriems esant asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės. Vienas iš šių pagrindų yra nenugalima jėga. Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 2 dalis).
29. Atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtus karantiną dėl COVID-19 buvo įvesti apribojimai, kurie nulėmė, kad jis negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visų pirma, kaip minėta, teismas nustatė, kad atsakovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kilo 2019 m. sausio 1 d. Be to, nesutiktina su atsakovu, kad dėl COVID-19 įvesti apribojimai galėjo sutrukdyti kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos nulemtų apribojimų buvo apsunkintos sąlygos atlikti kreipimosi į teismą procedūras, tačiau į teismą buvo galima kreiptis per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį, t. y. elektroniniu būdu, kuriam jokie apribojimai nebuvo taikomi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, šiuo atveju neegzistavo.
30. Atsižvelgiant į tai, kad teismas padarė išvadą, kad yra visos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos bei kad nėra pagrindų, dėl kurių atsakovui galėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė arba dėl kurių jis galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 34 688,58 Eur žalos atlyginimas.
Dėl procesinių palūkanų
31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2022 m. spalio 19 d. Todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 34 688,58 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
33. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 746,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi, kaip minėta, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, 746,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei.
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „KETAGRAS“, kodas 157698312, iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 34 688,58 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 58 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34 688,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 746,00 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.