Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. K. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Iš I. K. civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 206,75 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Prokuroras, remdamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, nurodo, kad teisingos bausmės paskyrimas yra neatsiejamai susijęs ir su bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, geriausiai atitinkantis įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-78-648/2020 ir kt.). Prokuroras pažymi, jog nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Kartu teismas turi pareigą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą – jo padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko pavojingumui adekvačią (proporcingą) bausmę.

2.3. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių, individualizuodamas bausmę, iš esmės nevertino. I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, prokuroro manymu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju yra I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2?-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2?-7-107/2013, 2?-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

2.4. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl I. K. kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi iš esmės yra nemotyvuota ir formali, padaryta visiškai nevertinant ir neanalizuojant jos pozicijos proceso metu ir neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Prokuroras neginčija, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytas vienas iš dviejų būtinųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, aspektų – ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme išreikštas prisipažinimas, nes jis lėmė sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Prokuroras pabrėžia, kad vien tai savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistoji dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Vertinant I. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, matyti, kad jie yra lakoniški ir pakankamai formalūs. Nuteistoji viso proceso metu minimizavo savo vaidmenį, stengėsi užbaigti procesą kuo greičiau, apie ką liudija teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys, o būtent, jos reakcija į teisėjo pasiūlymą peržiūrėti vaizdo įrašus. Nuoširdus gailėjimasis tik deklaratyviai atsispindi jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, tačiau joks kitas baudžiamojo persekiojimo metu pademonstruotas elgesys ir poelgiai šių teiginių nepagrindžia. Taigi, darytina išvada, kad kaltės pripažinimas susijęs su siekiu baigti procesą, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kartu užsitikrinant trečdaliu mažesnę bausmę, o išreikštas gailėjimasis yra deklaratyvus, o ne nuoširdus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme.

2.5. Prokuroras nurodo ir tai, kad nuo neteisėto elgesio nuteistosios nesulaikė ir tai, kad ji jau daug kartų teista už turtines ir kitas nusikalstamas veikas. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir įvardinti duomenys apie ankstesnius teistumus, visgi, prokuroro vertinimu, į šiuos duomenis skiriant bausmę atsižvelgta nepakankamai. I. K. anksčiau teista net 30 kartų, daugiausia teista už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nagrinėjamos ir kitos baudžiamosios bylos dėl jos galimai padarytų nusikalstamų veikų. Ji itin daug kartų bausta administracine tvarka, baudos nesumokėtos. Prokuroras daro išvadą, kad šioje byloje aktualaus įvykio metu nuteistosios atlikti veiksmai nėra atsitiktinio pobūdžio, jų pobūdis, dažnumas bei kryptingumas rodo, kad ji yra linkusi daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nesistengia keistis. I. K. noras ir pasiryžimas keistis neįžvelgtinas ir vertinant jos poziciją šio baudžiamojo proceso metu.

2.6. Įvertinęs apeliaciniame skunde aptartas aplinkybes, prokuroras apibendrindamas teigia, kad I. K. padėtį gerinančios aplinkybės nenusveria kitų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Byloje nuteistosios padėtį gerina tik tai, kad jos veika priskirtina baudžiamųjų nusižengimų kategorijai ir ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, o visos kitos bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingos aplinkybės apibūdina ją neigiamai ir blogina jos padėtį. Vien tai, kad nuteistoji dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nesuponuoja išvados, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai švelnesnę bausmę. Pabrėžtina, kad nuteistoji teigiamų išvadų dėl praeityje padarytų analogiškų nusikaltimų nepadarė, anksčiau skirtos skirtingo pobūdžio ir griežtumo bausmės nepadarė jai teigiamos įtakos ir ji toliau daro analogiškus nusikaltimus. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, prokuroro manymu, yra pagrindas skirti I. K. pačios griežčiausios BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos bausmės maksimalų dydį.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji I. K. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, taip pat teigia, kad nepagrįstai nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių teismo posėdyje išsakytus argumentus, konstatuoja, kad skirdamas nuteistajai I. K. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

6. Prokuroras teigia, kad I. K. gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra nuoširdus, dėl to skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tuo teisėjų kolegija nesutinka.

7. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-211-1073/2019). Kartu pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

8. I. K. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog su įtarimu sutinka, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (t. 2, b. l. 46). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, sutinka atsakyti į visus klausimus, su viskuo sutinka. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi I. K. pozicija prisidėjo prie greito ir operatyvaus nusikalstamos veikos atskleidimo bei ekonomiško baudžiamojo proceso. Tai, kad ji posėdžio metu nepageidavo peržiūrėti vaizdo įrašų, kur užfiksuota jos daroma nusikalstama veika, reiškia, jog ji sutinka su jais pareikštais kaltinimais, ir priešingai, nei teigia prokuroras, negali būti vertinama kaip savo vaidmens minimizavimas ir nenuoširdumas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje I. K. dar kartą pakartojo, kad nuoširdžiai gailisi dėl visų jos padarytų vagysčių, o teisėjų kolegijos vertinimu, jos išreikštas gailestis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo formalus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

9. Prokuroras taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pernelyg švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra nei pernelyg griežta, nei pernelyg švelni.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nuteistajai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o jos dydį parinko kiek didesnį nei nustatytas bausmės vidurkis. Prokuroras skundu prašo paskirti 45 parų arešto bausmę (maksimali už baudžiamąjį nusižengimą galima skirti bausmė), ją sumažinant vienu trečdaliu. Tai iš esmės reiškia, kad prokuroras prašo skirti griežčiausią galimą skirti už I. K. padarytą nusikalstamą veiką bausmę.

11. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: tai, kad tiesiogine tyčia padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta. Įvertino ir didelį ankstesnių I. K. teistumų (daugiausia už analogiškas veikas) skaičių, administracinius baustumus. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad I. K. elgesys nebuvo atsitiktinis. Visgi, nustatyta viena lengvinanti jos atsakomybę aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taigi byloje yra tiek I. K. padėtį gerinančių, tiek bloginančių aplinkybių, ir tai neleidžia nuteistosios veiksmų vertinti kaip pačių pavojingiausių BK 178 straipsnio 5 dalies kontekste. Todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroru, kad tik griežčiausia galima skirti bausmė nagrinėjamu atveju būtų teisinga.

12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nenuoseklią valstybinio kaltintojo poziciją šiame baudžiamajame procese. Teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirti būtent 30 parų arešto bausmę, ją sumažinant vienu trečdaliu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal BPK 293 straipsnyje ir BPK 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą, skirtiną bausmę ir kt. Baigiamųjų kalbų metu išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys Nr. 2K-94-511/2018, 2K-147-788/2022). Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sutiko su prokurorės baigiamojoje kalboje siūloma bausmės rūšimi. Tačiau vėliau valstybinis kaltintojas, teismui nuteistajam paskyrus jo prašytą bausmę, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo yra prašoma skirti griežtesnę bausmę. Nenuosekli valstybinio kaltintojo pozicija, kai šiuo atveju nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, nėra suderinama su proceso ekonomiškumo principu bei nuteistosios teise į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe, ir paskyrė ne pernelyg švelnią bausmę, griežtinti nuteistajai paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

14. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš I. K. priteisti 187,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

16. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas yra pateiktas prokuroro. Šia nutartimi jis yra atmetamas. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juliaus Gelumbausko apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš I. K. valstybės naudai 187,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.