- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- eA-1065-556/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08381-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153167 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Departamentas 2022 m. lapkričio 28 d. nusprendė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir pareiškėjui 2022 m. gruodžio 2 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. gruodžio 2 d. Departamentas Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Departamentas tariamą pareiškėjo neatitikimą leidimui gyventi gauti įvardijo tai, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (EBKR licencija) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) numatytus reikalavimus, todėl Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
2.2. Departamentas viršijo savo kompetenciją, nes nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Teisės aktais nėra pavesta atsakovui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir, ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Tokia teisė numatyta Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos kelių policijai.
2.3. Departamento Sprendimas prieštarauja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktui, nes: (i) Departamentas klaidingai įvertino, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi išdavimui, skundžiamą Sprendimą grindė ne teise ir jo tinkamai nemotyvavo; (ii) Bendrovės veikla yra teisėta, ką yra pripažinęs tiek pats Departamentas, tiek kitos valstybės institucijos.
2.4. Iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka tam tikrų Įstatyme numatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Tuo metu Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems UTPĮ numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Departamento Sprendime nurodytiems reikalavimams. Taigi Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta įstatymo norma. Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne UTPĮ nurodytoms sąlygoms, bet Kodekso reikalavimams.
2.5. Pareiškėjas visas UTPĮ 26 straipsnio sąlygas įvykdė, pateikė Departamentui visus privalomus pateikti dokumentus, todėl Departamentas jam išdavė leidimą laikinai gyventi. Departamento Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta, kurių UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pareiškėjas neatitinka, dėl ko jam turėtų būti panaikinamas leidimas laikinai gyventi.
2.6. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek išduodant leidimą laikinai gyventi, tiek ir sprendžiant dėl jo panaikinimo turi būti vertinama pareiškėjo atitiktis būtent UTPĮ, o ne jokio kito teisės akto normoms. Vis dėlto, net jeigu atsakovas ir turėtų įgalinimus vertinti pareiškėjo ar Bendrovės, kurioje jis dirba, atitiktį kitiems teisės aktams, tarp jų ir Kodekso reikalavimams, Departamentas išduodamas leidimą laikinai gyventi jau įvertino, kad visi UTPĮ numatyti reikalavimai yra tenkinami ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimas nepažeis jokių teisės aktų, įskaitant ir Kodekso reikalavimus.
2.7. Skundžiamame Sprendime nurodytos Kodekse įtvirtintos 8 straipsnio normos, jog viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, ir, kad galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją, įsigaliojo 2022 m. rugpjūčio 1 d. (iš esmės toks reguliavimas buvo ir anksčiau, tačiau įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte). Atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 2022 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Bendrovė nuo jos įsteigimo vykdė ir vykdo teisėtą veiklą ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus, o teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo nepasikeitė. Vis dėlto, jeigu iš tikrųjų būtų pritariama atsakovo pozicijai, kad Bendrovė neturi pakankamai licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių ir todėl negali vykdyti deklaruojamos veiklos, tai reiškia, jog tokia padėtis (tariama neatitiktis teisės aktų reikalavimams) egzistavo Departamentui svarstant leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui klausimą ir jį 2022 m. gruodžio 2 d. išdavus.
2.8. Sprendime atsakovas nepaaiškina, kokios būtent aplinkybės, susijusios su Bendrove, pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo užsienietis nebeatitinka UTPĮ numatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi išduoti. Iš Sprendimo matyti, kad, atsakovo nuomone, leidimo laikinai gyventi išdavimo metu Bendrovė (net ne pareiškėjas) atitiko teisės aktų nuostatas, tačiau vėliau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių ėmė jų nebeatitikti. Tokia atsakovo pozicija galėtų būti pagrįsta, jeigu leidimai laikinai gyventi išdavimo metu Bendrovė turėjo tiek Bendrijos veiklos licencijų, kiek pagal Departamento pateikiamą vertinimą ji turėtų turėti, tačiau vėliau jų skaičius sumažėjo (jų atsisakyta, ar jos buvo panaikintos), dėl ko jų Bendrovės veikloje yra nepakankama. Pavyzdžiui, Sprendime nurodoma, kad viena EBKR licencija turi būti skirta vienam vilkikui, kuriam gali būti priskirta ne daugiau 5 vairuotojų, tačiau Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo metu. Situacija yra nepasikeitusi. Bendrovė neturi pareigos turėti daigiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar.
2.9. Valstybės institucijos dar 2017–2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2017 m. liepos 10 d. išvada, kurioje nurodyta, jog Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla, t. y. išvadoje net neužsiminta, kad Bendrovės veikla, vairavimo paslaugos teikimas, galėtų būti nelegali ar neteisėta, ar negalima Lietuvos Respublikoje; 2017 m. LTSA, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktorius patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; 2018 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste nurodė, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas; 2018 m. rugpjūčio 22 d. VDI išvada, kurioje nurodyta, kad Bendrovės veikla neprieštarauja jokiems darbo teisės aktams. Departamentas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veika.
2.10. Departamento Sprendimas grindžiamas ne pasikeitusia faktines situacija ar pasikeitusiu aktualiu teisiniu reguliavimu, bet Departamento pasikeitusia nuomone apie teisės aktų taikymą. Departamento, kaip viešojo administravimo institucijos, Sprendimas, negali turėti atgalinio poveikio galios ir neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. gruodžio 2 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d., vadovaujantis Kodekso 8 straipsniu, buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.
3.2. 2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo Departamentą, jog Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Bendrovė informavo, kad pareiškėjas įvairiais laikotarpiais teikė vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“. UAB „IPUKIS“ ir Bendrovės akcininkas yra ta pati įmonė „IPUKIS Group“, UAB „IPUKIS“ ir „IPUKIS Group“ direktorius yra tas pats asmuo. Patikrinus VDI duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad Bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotoju dirbs ne Bendrovėje, bet kitose įmonėse. Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus.
3.3. Nesutinka su skundo argumentais, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, viršijo savo kompetenciją, kadangi valstybinę krovinių vežimo keliais priežiūrą atlieka ne Departamentas, o LTSA ir Lietuvos kelių policija. Būtent Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus Departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Departamento veiklos sritį).
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjo nurodytame Įstatymo 26 straipsnyje yra nurodytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Konkrečiai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Įstatymo reikalavimus privalo atitikti viso turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, o šių imperatyvių reikalavimų neatitinkant, Departamentas turi net tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
3.5. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Taigi, Departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Departamento vertinimu, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – ir Reglamentas Nr. 1072/2009) Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
3.6. Atsakovas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „HQDS“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė Departamento Sprendimą panaikinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
4.1. Atsakovui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena Bendrovė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pvz., IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones, o UAB „HQDS“ savo ruožtu yra Bendrovė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai, ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos. Tik tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės teikta informacija (į kurią, panašu, kad Departamentas neatsižvelgė/jos nevertino). Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo pat 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip skundžiamame Sprendime atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla) ir dėl to nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu atimdamas iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje.
4.2. Bendrovės veikla atitinka Reglamento Nr. 1072/2009 reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautiniu krovinių vežimo veiklą. Be to, aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, patvirtina tai, jog teisinis reguliavimas nuo jos įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017–2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams), todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Departamento Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš Departamento 628 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu. Departamentas 2022 m. lapkričio 28 d., vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S157284 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. gruodžio 2 d. Departamentas vykdydamas savo veiklą nustatė, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, atsakovas nustatė, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.
8. Teismas nurodė, jog Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, taip pat nustatęs, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra trumpalaikiai, ekonominio pobūdžio, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
9. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, jog užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir, kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 str. 4 d.). Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, analizuodamas jį sistemiškai, teismas vertino, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Departamento sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje. Nors atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui), tačiau, teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Visų pirma, Departamentas Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
11. Teismo vertinimu, nors atsakovo Sprendime nurodyta, jog 2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo Departamentą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas, taip pat Bendrovė informavo, kad pareiškėjas ginčo aktualiu laikotarpiu teikė vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“, tačiau šiuo atveju Sprendime neįvertinta, kurioje bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas, kieno naudai konkrečiai (Bendrovei ar UAB „IPUKIS“) pareiškėjas dirbo, kam jis buvo pavaldus bei kieno nurodymus jis turėjo vykdyti. Šiuo aspektu teismas tai pat paminėjo, jog į bylą pateiktas 2023 m. sausio–gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei pateiktos buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas būtent Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių, kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Neįvertinęs šių aplinkybių, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
12. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodytų argumentų, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, pažymėjo, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatavo, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.
13. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad, nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami UTPĮ straipsniai (UTPĮ 35, 44, 50 straipsniai), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reguliavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių (susijusių su pareiškėjo įdarbinimu) įvertinimas nėra pateiktas. Teismo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d.), kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Esamojoje situacijoje teismas pripažino, kad atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
14. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)) 2, 7 punktais, atsižvelgdamas, kad pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo prašoma priteisti 628 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) atitinka maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
III.
15. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus. Teismo sprendimas priimtas neįvertinus visos bylos medžiagos, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.
15.2. Pagal Įstatymo nuostatas (50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 14 p., 62 str. 4 d.) pareiškėjui, gavus leidimą laikinai gyventi darbo UAB „HQDS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagrindu ir neturint Departamento sutikimo pakeisti darbdavio, Departamentas neturėjo teisėto pagrindo vertinti pareiškėjo darbo UAB „IPUKIS“ atitikimo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktui kontekste.
15.3. Kaip matyti iš skundžiamame Sprendime nurodytos sisteminės Įstatymo nuostatų analizės, pareiškėjas turėjo ne tik dirbti Bendrovėje, bet ir joje atlikti tas funkcijas, kurios nurodytos tarpininkavimo rašte – dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pagal ginčijamame sprendime nustatytas aplinkybes, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl Departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
15.4. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas. Taigi, būtent Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus Departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Aprašo nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Departamento veiklos sritį). Teismas Įstatymo nuostatas aiškino selektyviai, nevertindamas Įstatymo nuostatų visumos ir teisės aktuose įtvirtintos užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu sistemos.
15.5. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 57¹ straipsnį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje (pavyzdžiui, bandelių kepimu užsiimanti įmonė), galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Departamento vertinimu, nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.
15.6. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime visiškai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Departamento vertinimu, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.
15.7. Departamentas nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir, siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, jog užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.
15.8. Įstatyme ir negali būti suformuluotos labai konkrečios sąlygos leidimui gyventi pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms santykių situacijoms, jose suformuluojamos bendrosios taisyklės. Iš Įstatymo 44, 35 ir 50 straipsnių nuostatų akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, kad užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti pas save konkretus darbdavys. Situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi reikiamų licencijų veiklai vykdyti, iškreipia Įstatymo nuostatas.
15.9. Įstatymas šiuo metu leidžia įmonėms, vykdančioms laikinojo įdarbinimo veiklą, įdarbinti užsieniečius, tačiau įmonės turi atitikti tam tikrus Įstatymo 44 straipsnyje numatytus reikalavimus (jie konkrečiai apibrėžti), tačiau Bendrovė neteikė prašymo pagal laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus reikalavimus. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.
Atsiliepimas
16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą; priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
16.1. Departamentas klaidingai teigia, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi išdavimui, ką patvirtina aplinkybė, kad dalį Sprendimo „motyvų“ atskleidė ne skundžiamame Sprendime, bet tik pareiškėjui iniciavus bylą teisme.
16.2. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas apskritai netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Departamentas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neatliko visapusiško aplinkybių vertinimo.
16.3. Departamento Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Nei Sprendime, nei bylą nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde, Departamentas taip ir nesiteikė paaiškinti, kodėl egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi išduodavo ir nekeldavo jokių klausimų dėl Bendrovės veiklos atitikimo leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms. Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo nepakito; UTPĮ reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek pirmą kartą išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tiek ir dabar; kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo; esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos ir teismai, įskaitant ir patį Departamentą, patvirtino UAB „HQDS“ veiklos modelio teisėtumą; esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai, atsakovas išduodavo (pakeisdavo) Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
16.4. Departamento apeliaciniame skunde dėstomos spekuliacijos, kad Bendrovė galbūt užsiima laikinojo įdarbinimo veikla, yra nepagrįstos ir paneigtos kompetentingų valstybės institucijų.
16.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad Departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas neturi jokios kompetencijos pasisakyti dėl kelių transporto veiklos ir jos licencijavimo klausimų.
16.6. Pareiškėjas turi sudarytą darbo sutartį tik su pačia Bendrove, būtent kuri jam moka atlyginimą ir vykdo kitas darbdavio pareigas.
16.7. UAB „HQDS“ buvo įkurta 2017 m. ir yra IPUKIS Group įmonių dalis, teikianti vairavimo paslaugas grupės įmonėms. Bendrovės veiklos modelis (vairavimo paslaugų veikla) buvo derintas su valstybės institucijoms dar prieš jos įsteigimą. Savo ruožtu, valstybės institucijos (VDI , LTSA ir kt.), įskaitant ir patį Departamentą, 2017–2018 m. patvirtino, kad Bendrovė gali verstis tokia veikla, kokiai vykdyti buvo įsteigta. Nuo pat UAB „HQDS“ įsteigimo UAB „HQDS“ turėjo vieną bendrijos licenciją vežti krovinius (EBKR licencija), lygiai tokia pati situacija yra ir dabar. Nežiūrint į tai, 5 metus Departamentas sėkmingai išduodavo (pakeisdavo) Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
16.8. Nei pareiškėjas, nei Bendrovė neturi jokių administracinių nuobaudų ir nėra įvykdę jokių teisės aktų pažeidimų. Kompetentingos institucijos – LTSA, Kelių policija ir muitinė – nėra nustačiusios jokių pareiškėjo ar Bendrovės vykdomos tarptautinių krovinių vežimo veiklos pažeidimų. Pareiškėjas ir Bendrovė moka mokesčius Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui Departamento Sprendimas buvo siurprizinis. Departamentas net nepasiteiravo pareiškėjo dėl jo veiklos Bendrovėje, neprašė pateikti jokių duomenų.
16.9. Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems UTPĮ numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Departamento Sprendime nurodytiems reikalavimams. Taigi, Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta įstatymo norma.
16.10. Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne UTPĮ nurodytoms sąlygoms, bet Kodekso, kurio vykdymo priežiūros kompetencija yra Kelių policijos, LTSA ir kuris apskritai nesuteikia jokių įgaliojimų Departamentui, reikalavimais.
16.11. Departamento Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta, kurių UTPĮ numatytų sąlygų pareiškėjas neatitinka, dėl ko jam turėtų būti panaikinamas leidimas laikinai gyventi, ypač atsižvelgiant, jog pareiškėjas faktiškai ir teisiškai vykdo veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, gauna už tai atlyginimą ir moka mokesčius Lietuvos Respublikoje.
16.12. Sprendime nėra net užsimenama apie tariamą pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 62 straipsnio reikalavimams (užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu), ką Departamentas išsamiai plėtoja apeliaciniame skunde.
16.13. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas apskritai netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą.
16.14. Departamentas neįvertino, jog pareiškėjas dirba tik pas darbdavį (Bendrovę), kuri ir pateikė tarpininkavimo raštą. Pareiškėjas neturi jokių kitų teisinių santykių su jokiais kitais asmenimis (darbo ar bet kokių kitų). Šias aplinkybes atsakovas tiesiog ignoravo.
16.15. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas tarptautinio krovinio transporto vairavimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą.
16.16. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 m., patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-342, aiškiai nurodyta, kad viena iš trūkstamų profesijų yra „Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 23S153167, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu), nuspręsta panaikinti pareiškėjui A. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2024 m. gruodžio 2 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, konstatavęs, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas nenustatė ir visapusiškai neišnagrinėjo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu.
19. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės teigdamas, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo normas, Įstatymo neaiškino sistemiškai, kas nagrinėjamu atveju suponuotų išvadą, jog užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte. Kadangi, bylos duomenimis, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti (ši sritis patenka į Departamento veiklos sritį).
20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu. Departamentas 2022 m. lapkričio 28 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S157284 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Pareiškėjui 2022 m. gruodžio 2 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. gruodžio 2 d., kuris pareiškėjui įteiktas 2022 m. gruodžio 12 d.
22. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatytų imperatyvių reikalavimų, kadangi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontroliavimą (Įstatymo 4 str. 2 d.). Departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.), vienas iš jų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).
24. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-821/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).
25. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų keisti ar kurti naujas aptartų Įstatymo reglamentuojančius teisinius santykius nustatančių teisės normų aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024).
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas Sprendimas, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, jog pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirtos kitos pagrindinės darbo santykių esmę sudarančios sąlygos).
29. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose išaiškinęs, jog Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius (žr. 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-990-789/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1104-502/2024).
31. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas, atsakovas ir Bendrovė apeliacinės instancijos teismui teikė paaiškinimus ir įrodymus.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321 /2013; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-602/2024 ir kt.).
33. Teikdamos naujus įrodymus ginčo šalys ir Bendrovė pateikė skirtingus (oponuojančius) vertinimus dėl Bendrovės veiklos ir LTSA pateiktų išvadų, tačiau iš esmės nekonkretizavo, kokias nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes šiais įrodymais siekia pagrįsti (įrodyti). Primintina, kad ginčas byloje vyksta ne dėl Bendrovės veiklos galimumo / pasirinkto modelio ir pan., o dėl to, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar priimdamas Sprendimą atsakovas nepažeidė esminių VAĮ įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualaus administracinio sprendimo turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės vertinti apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, todėl jų nevertina ir šiuo klausimu plačiau nepasisako.
34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovo Departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
35. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš Migracijos departamento 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą, papildomų paaiškinimų ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), tačiau įvertinusi ir tai, kiek analogiškų bylų, kuriose pareiškėjams ar Bendrovei atstovauja tas pats atstovas, nagrinėjama administraciniuose teismuose, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, šiuo atveju sumažina pareiškėjui priteistiną jo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo sumą iki 300 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.