Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-11836-983/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08381-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

2023 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. (A. M.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153167 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog atsakovas Sprendime panaikinti pareiškėjui išduotą ir galiojantį leidimą laikinai gyventi rėmėsi tuo, kad uždaroji akcinė bendrovė HQDS (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (EBKR licencija) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo keliu transportu veiklą pagal Kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) numatytus reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, nes nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Teisės aktais nėra pavesta atsakovui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijai (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos Respublikos kelių policijai.

Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka UPTĮ nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyvent išduoti. Tuo tarpu Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne UTPĮ nurodytoms sąlygoms, bet Kodekso reikalavimais. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek išduodant leidimą laikinai gyventi, tiek ir sprendžiant dėl jo panaikinimo turi būti vertinama pareiškėjo atitiktis būtent UTPĮ, o ne jokio kito teisės akto normoms. Vis dėlto, net jeigu atsakovas ir turėtų įgalinimus vertinti pareiškėjo ar Bendrovės, kurioje jis dirba, atitiktį kitiems teisės aktams, tame tarpe ir Kodekso reikalavimams, Migracijos departamentas išduodamas leidimą laikinai gyventi jau įvertino, kad visi UTPĮ numatyti reikalavimai yra tenkinami ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimas nepažeis jokių teisės aktų, įskaitant ir Kodekso reikalavimus.

Pažymi, jog atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 2022 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Bendrovė nuo jos įsteigimo vykdė ir vykdo teisėtą veiklą ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus, o teisinis reguliavimas nuo Bendrovės įsteigimo nepasikeitė. Vis dėlto, jeigu iš tikrųjų būtu pritariama atsakovo pozicijai, kad Bendrovė neturi pakankamai licencijų kopijų ir kroviniams skirtu vežti automobiliu ir todėl negali vykdyti deklaruojamos veiklos, tai reiškia, kad tokia padėtis (tariama neatitiktis teisės aktų reikalavimams) egzistavo Migracijos departamentui svarstant leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui klausimą ir jį 2022 m. gruodžio 2 d. išdavus.

Tvirtina, kad Sprendime atsakovas nepaaiškina, kokios būtent aplinkybės, susijusios su Bendrove, pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo užsienietis nebeatitinka UTPĮ numatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi išduoti. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovo nuomone leidimo laikinai gyventi išdavimo metu Bendrovė (net ne pareiškėjas) atitiko teisės aktų nuostatas, tačiau vėliau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių ėmė jų nebeatitikti. Todėl Migracijos departamentas naikina leidimą laikinai gyventi dėl Bendrovės nebeatitikimo UTPĮ numatytiems reikalavimams. Tokia atsakovo pozicija galėtų būti pagrįsta, jeigu leidimai laikinai gyventi išdavimo metu Bendrovė turėjo tiek Bendrijos veiklos licencijų, kiek pagal Migracijos departamento pateikiamą vertinimą ji turėtų turėti, tačiau vėliau jų skaičius sumažėjo (jų atsisakyta, ar jos buvo panaikintos), dėl ko jų Bendrovės veikloje yra nepakankama. Pavyzdžiui, skundžiamame Sprendime nurodoma, kad viena EBKR licencija turi būti skirta vienam vilkikui, kuriam gali būti priskirta ne daugiau 5 vairuotojų, tačiau Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo metu. Situacija yra nepasikeitusi.

Nurodo, jog valstybės institucijos dar 2017-2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI) 2017 m. liepos 10 d. išvada, kurioje nurodyta, kad Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla, t. y. išvadoje net neužsiminta, kad Bendrovės veikla, vairavimo paslaugos teikimas, galėtų būti nelegali ar neteisėta ar negalima Lietuvos Respublikoje. Be to, 2017 m. Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktorius, patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taip pat 2018 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste nurodė, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas.

Teigia, kad pats Migracijos departamentas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovės verčiasi teisėta veika. Atsakovo kaip viešojo administravimo institucijos Sprendimas, negali turėti atgalinio poveikio galios ir neigiamai paveikti pareiškėjo, kaip fizinio asmens teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog 2022 m. lapkričio 28 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. gruodžio 2 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760208358. Tačiau Migracijos departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d., vadovaujantis Kodekso 8 straipsniu buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatė, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.

Teigia, kad 2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo Migracijos departamentą, jog Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Bendrovė informavo, kad pareiškėjas įvairiais laikotarpiais teikė vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“. UAB „IPUKIS“ ir Bendrovės akcininkas yra ta pati įmonė „IPUKIS Group“, UAB „IPUKIS“ ir „IPUKIS Group“ direktorius yra tas pats asmuo. Patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad Bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotoju dirbs ne Bendrovėje, bet kitose įmonėse. Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus.

Nesutinka su skundo argumentais, jog Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo savo kompetenciją, kadangi valstybinę krovinių vežimo keliais priežiūrą atlieka ne Migracijos departamentas, o LTSA ir Lietuvos kelių policija. Būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).

Pažymi, jog nors pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijamame Sprendime nėra nurodyta, kad jis neatitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, pažymime, kad pareiškėjo nurodytame Įstatymo 26 straipsnyje yra nurodytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Konkrečiai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Įstatymo reikalavimus privalo atitikti viso turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, o šių imperatyvių reikalavimų neatitinkant, Migracijos departamentas turi net tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Tvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Taigi, Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

Atsakydamas į skundo teiginius, kad Migracijos departamentas yra pripažinęs, jog Bendrovės veikla yra teisėta, pažymi, kad atsakovas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog iš esmė sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Pažymi, jog atsakovui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena Bendrovė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pvz., IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas, taip pat turi transporto priemones – 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones , o UAB „HQDS“ savo ruožtu, yra Bendrovė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos. Tik tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės teikta informaciją (į kurią, panašu, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė/jos nevertino). Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo pat 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip skundžiamame Sprendime atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla) ir dėl to nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu, atimdama iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje.

Teigia, kad Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (Reglamentas) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautiniu krovinių vežimo veiklą. Be to, aplinkybę, kad Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą patvirtina tai, kad teisinis reguliavimas nuo jos įsteigimo iki dabar yra nepasikeitęs, o 2017-2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą (atitikimą teisės aktams), todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 23S153167 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu.

Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 28 d., vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S157284 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760208358, galiojantis iki 2024 m. gruodžio 2 d.

Migracijos departamentas vykdydamas savo veiklą nustatė, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.

Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, atsakovas nustatė, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.

Atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, taip pat nustatęs, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra trumpalaikiai, ekonominio pobūdžio, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S153167 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui <...>; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu <...>; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (Įstatymo 44 straipsnio 4 dalis). Įstatymo 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.

Teismas pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento įvertinta informacija, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. Fondo valdybos duomenimis Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, kad Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją, kad Bendrovė neįvykdė atsakovo siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei.

Pažymėtina, kad nors atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio reikalavimo (pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui), tačiau teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Visų pirma, Migracijos departamentas Sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Nors atsakovo ginčijamame Sprendime nurodyta, jog 2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo Migracijos departamentą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas, taip pat Bendrovė informavo, kad pareiškėjas ginčo aktualiu laikotarpiu teikė vairavimo paslaugas UAB „IPUKIS“, tačiau šiuo atveju Sprendime neįvertinta, kurioje bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas, kieno naudai konkrečiai (Bendrovei ar UAB „IPUKIS“) pareiškėjas dirbo, kam jis buvo pavaldus bei kieno nurodymus jis turėjo vykdyti. Šiuo aspektu tai pat paminėtina, jog į bylą pateiktas 2023 m. sausio-gegužės mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei pateiktos buhalterinės pažymos apie suteiktų valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas būtent Bendrovėje išdirbo konkretų valandų skaičių, kas patvirtina, jog pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo būtent Bendrovėje. Neįvertinęs šių aplinkybių, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Teismas, pasisakydamas dėl Sprendime nurodytų argumentų, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, pažymi, jog pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Taigi, iš to išplaukia, jog valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Įvertinęs minėtas nuostatas, teismas konstatuoja, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas pažymi, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami UTPĮ straipsniai (UTPĮ 35, 44, 50 straipsniai), kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių (susijusių su pareiškėjo įdarbinimu) įvertinimas nėra pateiktas.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Teismo įsitikinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Esamojoje situacijoje pripažintina, kad atsakovas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)

Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2023 m. rugsėjo 19 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatui K. G. pavesta atstovauti pareiškėją; 2) 2023 m. lapkričio 21 d. sąskaita faktūra Nr. 2023-11-21/M01 iš kurios matyti, kad pareiškėjas (pirkėjas A. M. (A. M.)) už suteiktas teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) sumokėjo 605 Eur; 3) 2023 m. lapkričio 21 d. Šiaulių banko mokėjimo nurodymas Nr. 1121095347017 (605 Eur); 3) 2023 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių banko mokėjimo nurodymas Nr. 1121095347017 (23 Eur) (žyminis mokestis).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju, pareiškėjo prašoma priteisti 628 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) atitinka maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 23S153167.

Priteisti pareiškėjui A. M. (A. M.) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 628 Eur (šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.