Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto G. R. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresn. specialisto 2016 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 40N-51037207-16 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresn. specialistas M. T. G. R. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 40N-51037207-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2015 m. gruodžio 18 d. 14.30 val. Šiauliuose, Purienų g. 48-435, būdamas automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoju, teisės pažeidimo (Roik: 07-15-9335557) išsiaiškinimo tikslu negalėjo nurodyti, kam buvo perdavęs valdyti minėtą automobilį. Tuo pažeidė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 str. 2 d. reikalavimus.

2016 m. kovo 9 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas G. R. skundas, kuriame jis, nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto nutarimu, prašo jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad apklausos metu vyresniajam specialistui M. T. nurodė, jog automobiliu „Honda Civic“ nuo 2015 metų gegužės pabaigos iki birželio 4 ar 5 dienos naudojosi M. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) name, buto – nepamena. Taip pat apklausos metu buvo parodytos fotonuotraukos, kuriose buvo atpažintas automobilį vairavęs asmuo. Be to, S. V. parodė mobiliojo ryšio telefone išsaugotas žinutes, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas su M. R. dėl automobilio grąžinimo. Taip pat nurodė, kad 2015 metų gegužės pabaigoje išvyko į komandiruotę. Lietuvos/Lenkijos pasienyje pastebėjo, kad neturi reikiamų dokumentų. Pažįstamas D. D. nurodė, kad dokumentus gali atvežti jo draugas M.. S. V. padavė D. D. automobilio „Honda Civic“ raktelius. Dokumentus atvežė du asmenys – vairavęs automobilį prisistatė M., o keleivio vietoje sėdėjo D. D.. Automobilį nurodė pastatyti prie jo namų ir raktelius perduoti S. V., tačiau automobilį iš M. R. atgavo tik 2015 metų birželio 4 ar 5 dieną.

Pareiškėjas G. R. teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad buvo nurodyti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šį automobilį pirko ardymui, jis buvo nevažiuojantis. M. R. pasiėmė numerius ir užsidėjo ant kito „Honda Civic“ automobilio. Jis išvyko į komandiruotę, pamatė, kad trūksta kelių dokumentų, susiekė su S. V., ji nerado, kas jam tuos dokumentus atvežtų. Paskambino D. D., jis susisiekė su M. R. ir šis tuos dokumentus jam atvežė. Turėjo važiuoti su automobiliu, kuriam uždėti raudoni numeriai, o atvyko su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nors tie numeriai nuo kito automobilio. D. D. yra pažįstamas, kuris jam padeda prie ūkio. Tyrėjui nurodė jo telefono numerį. Jis jam paskambino, kad reikia susisiekti. M. T. pagal nuotrauką patvirtino, kad tai tas asmuo. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), paprastai su juo nebendrauja, šiuo metu jo nėra Lietuvoje, yra Vokietijoje. Nežino, kada planuoja grįžti. Jis yra pagalbinis darbininkas, ne draugas. Automobilis „Honda“ yra jo. S. V. padavė dokumentus, raktelius D. D.. Ji iš matymo D. D. žinojo. Mano, kad pasielgė tinkamai, nes jam svarbiau darbas. Telefono numerį žinojo, paskambino. Dienos nepamena, yra nurodyta byloje. D. D. jam automobilio negrąžino. Greičiausiai M. R. juo dar važinėjo po miestą be jo leidimo. S. V. skambinėjo M. R., ėjo pas jį į namus, kad grąžintų automobilį, vis žadėdavo atvaryti. Atgavo automobilį po poros savaičių nuo įvykio. Jis buvo komandiruotėje, tai nežino, kaip tiksliai viskas buvo. Nesikreipė į policiją, kad negrąžina automobilio. S. V. pati bandė susigrąžinti automobilį. D. D. pasakojo, kad M. R. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, jo telefono numerio nežino. Nežino, kaip S. V. sužinojo M. R. telefono numerį. Atvykus pas M. T., paaiškino, kad automobilis buvo perduotas D. D. jo prašymu, kuris surado M. R. kaip vairuotoją. Tyrėjas parodė abiejų asmenų nuotraukas, juos atpažino. Sakė, kad M. R. nepripažįsta pažeidimo, prašė akistatos, kadangi tuo metu jis buvo areštinėje, bet M. T. nesutiko. Kadangi nenurodė asmens, kuris vairavo, nubaudė jį. M. R. žinojo iš matymo. Nesidomėjo, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Kalbos apie automobilio tolimesnį naudojimąsi nebuvo. Sumokėjo jam už dokumentų atvežimą. Valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) mėtėsi to automobilio salone, ant sėdynės, nes automobilis buvo ardomas. Net nežino, ar jis iš vis yra automobilio, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), valdytojas, nes pirko jį iš moters, jis skirtas ardymui. Buvęs automobilio, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), savininkas teisių į automobilį neturėjo. Automobilis, su kuriuo atvyko M. R., stovėjo kieme (duomenys neskelbtini), o ardomas automobilis buvo aikštelėje. Ten atvira aikštelė, D. D. ten darbuodavosi, laisvai vaikščiojo. Tas automobilis yra sudaužytas, neužrakintas. Niekas nepatarė jam tų numerių užsidėti. Sudaužyto automobilio durys net neužsidaro. Nepamena, kokiais numeriais automobilis atvyko, buvo tamsu, jie sustojo tolėliau, nei jis buvo. Dokumentus jam atnešė D. D.. Nežiūrėjo, kokie valstybiniai numeriai uždėti ant automobilio, kas jį vairavo, todėl pareigūnui ir nenurodė asmens. Gal jie visai ne su tuo automobiliu atvyko, nes autoįvykis buvo po savaitės ar dviejų, kai jam atvežė dokumentus. D. D. ir M. R. neklausė, kokie numeriai uždėti ant automobilio.

Liudytoja S. V. teisme parodė, kad yra G. R. sugyventinė, sutiko duoti parodymus. G. R. 2015 m. gegužę išvyko į užsienį, prie pasienio pasigedo dokumentų, prašė surasti žmogų, kuris juos atvežtų. Pats per pažįstamą susirado žmogų. Perdavė D. D. raktelius, reikiamus dokumentus, lapą, kad galėtų su tuo automobiliu važiuoti. Buvo 2015 m. gegužės mėn. pabaiga, tiksliai nepamena. G. R. pasakė, kad susitiko su tuo žmogumi, dokumentus perdavė ir tas žmogus atvarys automobilį, kai grįš į Šiaulius. Nesulaukė automobilio iki birželio mėn. pradžios. G. R. atsiuntė du telefono numerius, pasakė, kad jie M.. Po dviejų dienų pradėjo ieškoti M. R., iš pradžių nekėlė ragelio, po to prisimelavo, kad yra ligoninėje. Taip tęsėsi keletą dienų. Sakė, kad kreipsis į policiją, tempė laiką. Kalbėjo su jo žmona gegužės 31 d. ar birželio 1 d., sakė, kad yra išvykęs į Palangą. Žmona nurodė vietas, kur dar gali stovėti automobilis. Po to pats M. R. sakė ateiti ir pasiimti automobilį, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Įbrėžimų nepastebėjo, nes jie buvo šaligatvio pusėje, apačioje. Liepos – rugpjūčio mėn. jiems skambinėjo M. T.. Rugsėjo – spalio mėn. juos išsikvietė, apklausoje viską nurodė. Pagal nuotrauką atpažino M. R.. Buto, kur gyvena, nenurodė, bet tyrėją į tą butą galėjo nuvesti. D. D. yra tik pažįstamas. Žino tik jo vardą ir pavardę, nežino, kur gyvena, jis išvykęs į užsienį. Skambino M. R., kad grąžintų automobilį, nes žinojo, kas automobilį vairavo. Po to skambino D. D., nes jie automobilio neatgavo. M. R. pasakė, kad skambino D. D., tai M. R., supykęs ant D. D., jog šis jį išdavė, kad vairavo, išvadino D. D. „gaidžiu“. Automobilio raktelius padavė D. D., tačiau jis neturi teisių. Žinojo, kad vairuos kitas asmuo. Vieną kartą buvo pas M. R. namie, kalbėjo su jo žmona, kieme stovėjo automobilis. Kitą kartą skambino, sakė, kad jis su žmona kaime. Turi išsaugojusi žinutes. M. R. sakė, kad „mentai sustabdė, bando išsisukti“. Nedavė jam ramybės. Kiek su juo kalbėjo telefonu, tiek jis buvo neblaivus. Kai padavė raktelius D. D., automobilis buvo kieme su raudonais numeriais. Nežino, kada užsidėjo kitus numerius. Nepamena, ar G. R. turėjo kitą automobilį „Honda“. Garažas yra Ginkūnuose. Pietiniame rajone yra aikštelė, kur laikomi autovežiai, sudaužytas automobilis „Honda Civic“. Įėjimas į aikštelę yra laisvas. Sudaužytas automobilis turėjo normalius numerius, bet nežino kokius. D. D. galėjo žinoti, kad ten yra sudaužytas automobilis. D. D. kelias dienas gyveno pas M. R.. D. D. bendravo su G. R., nežino, ką jis žinojo. Visi automobilio dokumentai buvo automobilyje, o trūkstamus dokumentus padavė, jog perduotų G. R.. Perduodama raktelius, neišsiaiškino D. D. anketinių duomenų, jam nurodė vardą, pavardę, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., gimimo datos nenurodė. G. R. pasakė, kad vairuos M. R., nes D. D. nemoka vairuoti. Pasitikėjo D. D., nes G. R. pasakė, kad D. D. surado vairuojantį asmenį. Užteko informacijos, kurią jai pasakė G. R.. Jai įdomu, ką sakė M. R., ar užteko jam pasakyti, kad nevairavo ir viskas. Įvykį tyrė pusę metų. Niekam nebuvo įdomios žinutės. Nueita lengviausiu keliu. Sakė, kad M. R. su žmona turi daug sukčiavimo epizodų.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad pernai, 2015-06-01 buvo gauta eismo įvykio medžiaga, kad apgadintas automobilis. Apgadinto automobilio savininko žmona matė, nurodė apgadinusio automobilio valstybinius numerius, nurodė mėlyną spalvą. Pagal duomenų bazę surado automobilį, tik duomenų bazėje tai buvo žalios spalvos automobilis. Iškvietė automobilio savininkę, automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Moteris pasakė, kad automobilį pardavė G. R., turėjo pardavimo raštelį. Ieškojo G. R.. Jis pats jiems paskambino, pasakė, kad yra išvykęs. Po savo atostogų išsikvietė G. R. žmoną S. V., ją apklausinėjo. Nurodė, kad jos vyras turėjo du automobilius, vieną mėlynos spalvos su tranzitiniais numeriais, kitą žalios spalvos su lietuviškais numeriais. Sakė, kad birželio mėn. pradžioje G. R. išvyko į Vokietiją, buvo pamiršęs pasiimti dokumentus, prašė surasti, kas juos atveš. Dokumentus paėmė vyriškis ir kelias dienas negrąžino automobilio. Žmona pradėjo ieškoti automobilio, nurodė, kas galimai galėjo tuo automobiliu važiuoti. Sakė, kad su M. R. rašinėjosi sms žinutėmis, ji tas žinutes skaitė. Po kelių dienų gatvėje pamatė automobilį, parašė M. R. sms žinutę ir jai automobilį grąžino. Duomenų bazėje rodė asmenų nuotraukas. Sakė, kad raktelius paėmė kitas asmuo nei vairavo automobilį. Procesas užsitęsė, G. R. atvyko gruodžio mėn., jį apklausė, tačiau jis negalėjo tiksliai nurodyti asmens, kuris vairavo. M. R. pažįsta G. R., nes lyg Pravieniškių PN yra kartu atlikinėję bausmę. G. R. sakė, kad vairuoti galėjo M. R., bet konkrečiai pasakyti negalėjo. Dokumentus padavė D. D.. D. D. vairuoti negalėjo, nes neturėjo teisių. Dėl pakeistų valstybinių numerių G. R. nieko paaiškinti negalėjo. D. D. duomenų pateikti negalėjo. Dėl duomenų nepateikimo surašė ATP protokolą su administraciniu nurodymu, neįvykdžius jo, skyrė baudą surašydamas nutarimą. Asmuo nenurodė, kas konkrečiai vairavo jo automobilį. Galimus asmenis, vairavusius automobilį, nurodė: M. R. ir D. D.. Tikslesnių D. D. duomenų nepateikė, ko reikalauja įstatymas. Taip pat konkrečiai nenurodė, kad automobilį vairavo M. R.. Buvo radęs M. R., jį apklausė. G. R. netinkamai vykdė savo pareigas, nežinojo, kas su jo automobiliu daroma, kokie numeriai uždėti, nežinojo, kas jį vairavo, nepateikė vairavusiojo asmens kodo, vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso. Nurodyti negalėjo, nes neva nežinojo, kad vengė atsakomybės. M. R. nuotrauką duomenų bazėje rodė G. R. žmonai. Jis pats neklausė, ar galėjo vairuoti D. D., nuotraukose asmenis atpažino, bet duomenų pateikti negalėjo. Duomenų bazėje D. D. gyvenamosios vietos nebuvo. Neužtenka atpažinti asmenis nuotraukoje, reikia žinoti, kur jie gyvena. M. R. apklausė jis, jis nepripažino, sakė, kad vairavo D. D.. Aiškinosi, kaip automobilis atsidūrė pas M. R.. Sakė, lyg M. R. buvo užgėręs, dėl to automobilio negrąžino. Liudytojas nurodė apgadinusio automobilio valstybinius numerius, sakė, kad automobilis buvo mėlynos spalvos. Asmuo nenurodė, su kokiu automobiliu buvo vykta iki Lenkijos sienos, sakė, kad buvo tamsu, nematė, kokiu automobiliu atvyko. Protokolas surašytas už duomenų nepateikimą. G. R. yra abiejų automobilių savininkas, nesvarbu, koks automobilis buvo, valdytojas nubaustas už duomenų nepateikimą. Eismo įvykio tyrimas yra tęsiamas.

Liudytoja B. R. teisme parodė, kad G. R. yra atvykęs į jų kiemą su automobiliu, vyras nusileido į apačią. Po to vyras parsinešė raktelius ir dokumentus namo. Automobilis buvo mėlynos spalvos, o dokumentuose nurodyta, kad žalios spalvos. Sakė, kad D. turi paimti automobilį. Niekas automobilio nepasiėmė. M. R. paskambino G. R. žmonai, ji atėjo pasiimti automobilį, prašė, kad parvairuotų į kiemą, bet nesutiko, nes dokumentai buvo ne to automobilio. G. R. žmona dvi dienas buvo kaime, po to atvyko pasiimti. Automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo ilgai. Nei ji, nei jos vyras juo nesinaudojo. Dokumentuose nurodyta spalva ir automobilio spalva skyrėsi, dėl to jo nevairavo. G. R. siūlė M. R. vykti į pasienį, į Vokietiją. Pats paliko automobilį jiems ir išvyko į Vokietiją. D. jie pažįsta kartu, kadangi žmona išvyko į kaimą, dėl to prašė automobilį perduoti D.. Nežino D. pavardės, jį žino tik iš matymo. Jis du kartus pas juos yra buvęs, girdėjo, kad gyveno pas G. R.. D. yra pats tai pasakojęs. D. taip iš jų automobilio ir nepaėmė, žmonai perdavė raktelius. Kol automobilio dokumentai buvo pas juos, D. atvykęs nebuvo. Žino tik, kad kalbėjo apie pasienį, siūlė važiuoti užsidirbti į Vokietiją. Ji negirdėjo jų pokalbio, kiek M. R. jai pasakojo, tiek žino. Tris dienas laukė D., dar dvi dienas laukė, kol žmona grįš iš kaimo ir pasiims automobilį. Ji pati prašė kelias dienas palaikyti automobilį, kol grįš. Niekas negrasino kreiptis į policiją dėl automobilio negrąžinimo. Po to automobilio nebematė. Visą laiką automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žmona su ja susirašinėjo sms žinutėmis. Nežino, ar susirašinėjo su M. R.. Sms išsaugojusi neturi. Ji prašė parvairuoti automobilį į kiemą, bet nesutiko, nes dokumentai buvo ne to automobilio.

Liudytojas M. R. teisme parodė, kad giminystės ryšiai su G. R. nesieja, G. R. žino iš matymo, nėra susipykę. Nesinaudojo G. R. automobiliu, turėjo „Honda Civic“ raktelius. Draugas juos davė, kad perduoti G. R. žmonai. Draugo vardas D., pavardės nežino. Jis jam padavė raktelius, o jis turėjo perduoti G. R. žmonai. Tai buvo gal prieš du metus, sunkiai pamena. Jo žmona pati jam paskambino. G. D. jai davė jo telefono numerį. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis ten gyveno. Per tą laiką automobiliu nesinaudojo nei jis, nei jo šeimos nariai. Nežino, ar automobilis buvo apgadintas, nežiūrėjo. Automobilis buvo mėlynos spalvos, o numeriai lyg buvo raudoni. Su D. niekur nevyko, į pasienį dokumentų nevežė. Vairuotojo pažymėjimo neturi, niekada neturėjo. Į jo kiemą atėjo G. R. žmona ir padavė raktelius. Nežino, kiek kartų ji skambino, jie buvo išvykę. Kelioms dienoms išvyko, tai automobilį perdavė ne iš karto. G. R. žmona jo žmonai irgi skambino, bet jie kartu buvo išvykę. Raktelius lyg jis padavė, dokumentų neturėjo. Jam buvo paduoti tik rakteliai. D. paprašė perduoti ir viskas. D. yra jo pažįstamas, dabar jis atlieka bausmę Vokietijoje. Žinutėmis su G. R. žmona nesirašinėjo. Neturi G. R. ar jo žmonos telefono numerio. Nerašė žinučių nei jis, nei jo žmona. Kai buvo išvykę, skambino G. R. žmona, kažką sakė, bet automobilis jiems nereikalingas, sakė, kai grįš paduos raktelius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą ir užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro ir įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui – nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Šios normos dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimas.

Formuluojant kaltinimą G. R., buvo nurodyta, kad jis pažeidė SEAKĮ 20 str. 2 d. Šioje normoje nurodyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N63-523/2010).

Nagrinėtinu atveju G. R. tiek savo skunde, tiek teisme nurodė, jog išvykęs į komandiruotę, pastebėjo, kad neturi dokumentų, kartu su S. V. ieškojo, kas galėtų minėtus dokumentus atvežti, pažįstamas D. D., kuris nemoka vairuoti, nurodė, kad dokumentus gali atvežti jo draugas M., S. V. perdavė automobilio „Honda Civic“ raktelius. Pateiktame skunde G. R. teigė, jog dokumentus automobiliu „Honda Civic“ prie pasienio atvežė du asmenys: vairuotojo vietoje sėdėjo tamsesnio gymio vyriškis, prisistatęs M., o keleivio vietoje sėdėjo D. D.. Tačiau teisme G. R. kitaip nurodė įvykio aplinkybes ir aiškino, kad pareigūnui nenurodė automobilį vairavusio asmens, nes nežiūrėjo, kas vairavo, buvo tamsu, dokumentus atvežę asmenys sustojo toliau, gal jie visai ne su tuo automobiliu buvo atvykę. Taip pat teigė tyrėjui nurodęs D. D. telefono numerį ir pagal nuotrauką nurodė, kad tai tas pats asmuo, tyrėjo pateiktoje nuotraukoje atpažino ir M. R.. Iš skunde nurodytų duomenų bei G. R. teisme duotų paaiškinimų matoma, kad paaiškinimai nėra nuoseklūs, todėl teismas negali jų traktuoti kaip nuoširdžių ir atitinkančių objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. T. taip pat patvirtino, kad 2015-06-01 buvo gauta eismo įvykio medžiaga dėl automobilio apgadinimo, surado įvykyje dalyvavusį automobilį, išsikvietė jo savininką, G. R. apklausoje nenurodė, kas vairavo automobilį, teigė, kad tai galėjo būti M. R. arba D. D., nenurodė vairavusio asmens anketinių duomenų - vairuotojo asmens kodo, vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, sakė, kad buvo tamsu, nematė. Liudytojas taip pat tvirtino, kad G. R. sugyventinei rodė M. R. ir D. D. nuotraukas, ji nuotraukose atpažino asmenis, tačiau negalėjo pasakyti tikslesnių duomenų, duomenų bazėje D. D. duomenų, gyvenamosios vietos nebuvo, be to, neužtenka atpažinti asmenis, reikia žinoti, kur jie gyvena. Teisme liudytoja apklausta S. V. tvirtino, kad D. D. ji perdavė automobilio raktelius ir dokumentus, jai G. R. nurodė, jog automobilį vairuos M. R., nes D. D. neturi teisių, pagal tyrėjo parodytą nuotrauką atpažino M. R., nurodė, kad gyvena Ežero g., buto nežinojo, gimimo datos nenurodė. Iš byloje esančio 2015-10-23 S. V. paaiškinimo matyti, kad automobilio raktelius ji perdavė asmeniui, kurio jokių duomenų tyrėjui nenurodė, o automobilį pasiėmė iš asmens, gyvenusio Ežero g. 1 name, pagal tyrėjo pateiktą nuotrauką atpažino asmenį, po kurio nuotrauka buvo parašyta M. R., tačiau konkretesnių duomenų S. V. taip pat nenurodė. Tokios aplinkybės parodo, kad S. V. tyrėjui taip pat nenurodė nei D. D., nei M. R. duomenų, reikalingų administracinio teisės pažeidimo tyrimui.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad rašydamas paaiškinimą policijos pareigūnui 2015-12-18, G. R. taip pat negalėjo nurodyti asmens, kuris vairavo jam priklausančią transporto priemonę. Išanalizavus minėtą paaiškinimą matyti, kad jis ieškojo, kas jam į pasienį atveš dokumentus. Paaiškinime parašyta, jog „pagelbėti žadėjo D. D. ar D., kur gyvena pasakyti negaliu“, „atvažiavo mėlynos spalvos „Honda Civic“, kas automobilį vairavo, aš tiksliai pasakyti negaliu, buvo tamsus paros metas, o man dokumentus padavė D.“, „per D. sužinojau, kad automobilį galėjo vairuoti toks M., pavardės nežinau“, „aš asmeniškai su M. nebendravau“, „D. yra apie 45 metų amžiaus“, tikslių duomenų pasakyti negaliu, nes nežinau“. Iš G. R. paaiškinimo matoma, kad jis kalba apie du asmenis, t. y. apie D., kurio pavardė D. ar D. ir kuris yra apie 45 metų amžiaus, ir apie M., kurio tikslesnių duomenų nenurodo. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad G. R. policijos pareigūnui nenurodė automobilį vairavusio asmens, jo vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, kaip to reikalauja SEAKĮ 20 str. 2 d.

Teismų praktikoje suformuota, jog asmuo turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261 -834/2012, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-12-95/2013, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-592-380/2013 ir k.t.). Tuo tarpu iš bylos aplinkybių matyti, kad G. R. nežinojo, kuris asmuo vairavo jam priklausančią transporto priemonę, todėl darytina išvada, kad G. R., leisdamas kitam asmeniui vairuoti savo transporto priemonę, kurios valdytoju jis buvo, neišsiaiškinęs pagrindinių asmens anketinių duomenų, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Be to, pažymėtina, kad G. R. tik skunde nurodė, jog automobilį vairavo M. R., tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu šitos aplinkybės G. R. patvirtinti negalėjo.

Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, kad G. R. būtų praradęs transporto priemonę prieš savo valią, nėra, nes iš bylos aplinkybių matyti, jog transporto priemonė paties G. R. paliepimu buvo perduota trečiajam asmeniui, t.y. S. V. ją perdavė D..

Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius paminėtą pažeidimą. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad G. R. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais.

Sprendžiant klausimą dėl G. R. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos dydžio.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu iš skundžiamo nutarimo matoma, jog nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 133¹ str. 1 d. nurodyta, kad pažeidimas užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro. Iš institucijos nutarimo matyti, kad G. R. buvo paskirta 160 eurų bauda, t. y. kiek didesnė nei vidutinė bauda. Skiriant nuobaudą G. R., buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui (G. R.) registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus spendimus matyti, jog 2015-08-28 G. R. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 3 d. padarymo, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė G. R. pritaikyta tinkamai. Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad asmuo yra nubaustas per griežtai. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2016 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. 40N-51037207-16 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str.,

nutarė:

G. R. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2016 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 40N-51037207-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.