- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- ATP-270-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00797-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria G. R. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto 2016 m. vasario 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ str. 1 d. dėl to, kad 2015 m. gruodžio 18 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoju, teisės pažeidimo (Roik: (duomenys neskelbtini)) išsiaiškinimo tikslu negalėjo nurodyti, kam buvo perdavęs valdyti minėtą automobilį. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. R. prašo išreikalauti visą medžiagą, susijusią su autoįvykiu ir jo pažeidimu, apklausti autoįvykį mačiusį asmenį, papildomai apklausti M. R., dalyvaujant S. V., išsiaiškinti, ar tinkamai buvo tiriamas administracinis teisės pažeidimas, ar nebuvo vilkinamas, nes dėl užsitęsusio tyrimo užmirštamas įvykis ar jo detalės, bei panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. jo (apelianto) atžvilgiu priimtą nutarimą pagal ATPK 133¹ str. 1 d. bei Šiaulių apylinkės teismo nutartį.
Skunde apeliantas teigia, kad pareigūnui nurodė asmenį, kuriam per D. D. buvo patikėta vairuoti automobilį „Honda Civic“ ir jam (apeliantui) atvežti dokumentus – tiek jis, tiek S. V. paaiškino, kad automobilio rakteliai buvo perduoti D. D., kad šis juos perduotų savo pažįstamam asmeniui M. R.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šio asmens duomenis – vardą, pavardę, gyvenamąją vietą – prieš paimdamas raktelius D. D. nurodė S. V., o būtinybės žinoti D. D. gimimo metus ar gyvenamąją vietą nebuvo, nes šis asmuo nei valdė automobilį, nei juo naudojosi, o tik perdavė kitam asmeniui raktelius, kurio duomenys jam ir S. V. buvo žinomi – kitaip duomenų bazėje jiems (apeliantui ir M. R.) nebūtų pateikta jo fotonuotrauka.
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad S. V. nurodė, kad pati lankėsi pas M. R., kalbėjosi su pastarojo žmona ar sugyventine, kuri nurodė, kad birželio 1 d. yra jo gimtadienis, ir jis su „Honda Civic“ automobiliu išvykęs jo švęsti į (duomenys neskelbtini), tačiau tiek policija, tiek teismas, nors jiems ir buvo nurodyta, kad D. D. tik perdavė raktelius, nes pats vairuoti nemoka, vis tiek daro prielaidą, kad vairuoti galėjo D. D..
Šalies argumentai
Apeliantas pažymi, kad pareigūnams ir teismui paaiškino, kad jis pažeidimo padarymo metu buvo užsienyje, o viskuo rūpinosi S. V.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad automobilis turėjo būti S. V. grąžintas iškart po dokumentų pristatymo jam, tačiau M. R. piktybiškai vengė automobilį grąžinti, ir tai įrodo telefone išsaugotos žinutės, kurios rašytos ir autoįvykio dieną. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog M. R. žmona teisme nurodė, kad su S. V. žinutėmis susirašinėjo.
G. R. manymu, įvykio tyrimas buvo vilkinamas, be to, turėjo būti apklausti (duomenys neskelbtini) namo ir aplinkinių namų gyventojai, kurie galbūt taip pat galėjo matyti, jog M. R. minėtu laikotarpiu važinėjo nurodytu automobiliu, o ne remtis vien paties M. R. paaiškinimu, kad jis nevairavo. Be to, apelianto nuomone, turėjo būti atsižvelgta į S. V. nurodytas žinutes, duotus parodymu, nes būtent ji perdavė raktelius ir automobilį, bandė susigrąžinti jų abiejų turtą, M. R. piktybiškai vengiant automobilį grąžinti.
Apelianto įsitikinimu, nėra įrodymų, kad jis ar S. V., kuriai taip pat priklausė automobilis, išsisukinėjo ar piktybiškai vengė nurodyti duomenis apie asmenį, kuriam buvo patikėtas automobilis ir kuris padarė autoįvykį, o S. V. net pateikė įrodymus – žinutes, kad autoįvykio dieną, automobiliu disponavo M. R.. Apeliantas pažymi, kad dėl automobilio pasisavinimo į policiją nesikreipė, nes incidentą norėjo išspręsti taikiai, netrukdant teisėsaugos institucijoms.
Apeliacinio skundo papildyme G. R. nurodė, kad, jo manymu, net jei jis būtų nurodęs M. R. asmens kodą, tikslią gyvenamąją vietą, tai nebūtų buvęs įrodymas, kadangi M. R. teigė, jog transporto priemonės nevairavo. Be to, G. R. pažymi, kad policijos įstaigoje ir teisme nei jis, nei S. V. negalėjo nurodyti M. R. gyvenamosios vietos, nes buvo pamiršę.
G. R. kartu su skundo papildymu pateikė ir žinučių išklotines, atkreipdamas dėmesį, kad pateiktas susirašinėjimas yra nenuginčijamas įrodymas, jog automobiliu naudojosi M. R., taip pat įrodymas, kad tiek apklausos metu policijoje, tiek teisme M. R. pateikė melagingus parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-33-951/2016 palikti nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 133¹ str. 1 d. yra numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – asmens, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą).
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. Transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Transporto priemonės savininko informacija, kad pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu naudojosi keli asmenys, negali būti vertinama kaip tinkamas pareigos, nustatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d., atlikimas (kasacinė nutartis Nr. 2AT-38-2013).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. V. paaiškino, jog žinojo, kas vairavo automobilį, todėl skambino M. R., kad šis automobilį grąžintų (19–20 b. l.). Pažymėtina, kad S. V. 2015 m. spalio 23 d. paaiškinime (administracinės byla Nr. 16054522046, b. l. 12–13) teigė, jog būtent jos vyras jai nurodė, kad vairuotojas gali gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir jai atsiuntė du M. numerius. Posėdžio metu S. V. dar kartą patvirtino, kad atsiuntęs du telefono numerius G. R. pasakė, kad tie numeriai M. (19–20 b. l.). Akivaizdu, kad S. V. sužinojo, kas vairavo automobilį, taip pat vairuotojo adresą, būtent iš G. R.. Dėl to darytina išvada, kad G. R. žinojo, kas pažeidimo padarymo metu naudojosi jo automobiliu, tačiau policijos pareigūnui pareikalavus nurodyti asmenį, kuris naudojosi automobiliu pažeidimo padarymo metu, konkretaus asmens nenurodė. 2015 m. gruodžio 18 d. paaiškinime (administracinės byla Nr. 16054522046, b. l. 14) G. R. teigė, jog D. D. ar D. (kur gyvena pasakyti negali) paėmė automobilio raktelius ir surado žmogų, kuris galės vairuoti automobilį, atvežtus dokumentus jam padavė D., o kas tuo metu vairavo, pasakyti negali, vėliau sužinojo, kad automobilis negrąžintas, ir per D. išsiaiškino, kad automobilį galėjo vairuoti toks M., kurio pavardės nežino, o iš D. gautą jo (M.) telefono numerį perdavė žmonai, D. tikslių duomenų pateikti negali, nes nežino, tačiau pastarasis automobilio vairuoti nemoka ir vairuotojo pažymėjimo neturi. Taigi, G. R. ne tik, kad nenurodė vieno konkretaus asmens, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi jo automobiliu, bet taip pat nenurodė ir paaiškinime paminėtų asmenų duomenų: tikslių pavardžių, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, t. y. tinkami neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. numatytos pareigos. Todėl G. R., kaip transporto priemonės valdytojas – posėdžio metu G. R. pats patvirtino, kad automobilis yra jo, jis jį nusipirko iš moters (13 b. l.), turi atsakyti už savo pareigos neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Jam atsakomybė už pareigos neatlikimą būtų netaikoma tik tuomet, jei jis būtų praradęs transporto priemonę prieš savo valią. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Priešingai, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, transporto priemonė kitam asmeniui buvo perduota paties G. R. paliepimu.
Pažymėtina, kad G. R. 2016 m. sausio 13 d. protokolas (4 b. l.) buvo surašytas ne dėl to, kad jis sukėlė autoįvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, taip pat ne todėl, kad jis nenurodė, kas jam priklausančiu automobiliu įvykdė konkretų pažeidimą (įstatymai jam tokios pareigos neįtvirtina), bet už nepateikimą policijos pareigūnui pareikalavus duomenų, koks asmuo naudojosi jo automobiliu pažeidimo padarymo metu, t. y. pagal ATPK 133¹ str. 1 d. Todėl G. R. kartu su skundo papildymu pateiktos žinučių išklotinės nepaneigia G. R. kaltės dėl ATPK 133¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti G. R. skunde pateiktų prašymų, susijusių su paties eismo įvykio tyrimu, aiškinantis, koks asmuo sukėlė eismo įvykį, nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.