Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-95/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-03
Bylos Nr.
II-12-95/2013
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00394-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuda Arlauskienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. II-12-95/2013
Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00394-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Kelių policijos poskyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Kelių policijos poskyrio tyrėja (duomenys neskelbtini) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nenurodė duomenų asmens, kuris (duomenys neskelbtini) G. V. g. prie (duomenys neskelbtini), valdė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią V. S.. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ir Kelių eismo taisyklių 32.1 punkto reikalavimus. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 133¹ str. (b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Kelių policijos poskyrio (toliau – Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VTS VTKP) viršininkas (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. S. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 133¹ str., nubaudė (duomenys neskelbtini) bauda (b. l. 9).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S., nesutikdamas su nutarimu, skunde (b. l. 2–4) paaiškino, kad, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, kuris draudžia duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius, atsisakė nurodyti Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VTS VTKP tyrėjai asmenį, kuris (duomenys neskelbtini), valdė jam priklansančią transporto priemonę. Mano, kad šiuo atveju Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 32.1 punkte nustatytas reikalavimas nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, verčia transporto savininką pateikti parodymus, kuriais jis apkaltintų pats save arba savo artimus žmones. Tuo pačiu piniginės baudos skyrimas tokiam asmeniui, kuris atsisako pateikti parodymus prieš save ir savo artimuosius, yra neteisėtas prievartos veiksmas, nes neatsižvelgiama į Konstitucijos garatuojamą teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save patį ir savo artimuosius.

Į teismo posėdį V. S. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 41), todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

LR ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas, – užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo 300 iki 500 litų.

Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį (pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), kurioje numatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą LR ATPK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata iš esmės atkartota Kelių eismo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 32.1 punkte.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 57 punkte nustatyta, jog transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė.

Iš anksčiau paminėtų teisės aktų analizės darytina išvada, jog asmuo turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad V. S. byloje užfiksuoto pažeidimo padarymo metu iš tikrųjų buvo automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo šis pažeidimas buvo padarytas, savininkas (b. l. 11, 12), todėl jam kilo teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno reikalavimą, duodamą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas minimu metu naudojosi minėta transporto priemone. Iš byloje esančio V. S. 2009-12-04 paaiškinimo Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VTS VTKP viršininkui (b. l. 13) matyti, kad policijos pareigūnui pareikalavus, V. S. nenurodė duomenų apie asmenį, kuris nurodytu metu naudojosi jam priklausančiu automobiliu. O tai reiškia, kad šio asmens veika atitinka LR ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Savo atsisakymą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo motyvavo tuo, kad automobiliu galėjo naudotis tiek jis pats, tiek jo artimi giminaičiai, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis suteikia jam teisę neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-04-12 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007-11-22 redakcija) 20 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007-11-22 redakcija, Žin., 2007, Nr. 128-5213) 20 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) teisė nenurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenų apie savo šeismo narį (vardo, pavardės ir gyvenamosios vietos), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o bylos dalį ištirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje nenustatyta išlyga, leidžianti neliudyti prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 daliai, nutraukti.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad žmogus, naudodamasis Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali inter alia nevykdyti jam kaip nuosavybės objekto savininkui įstatymų nustatytų pareigų. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių; jos įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas; nuosavybė įpareigoja – šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas); savininko pareigas lemia inter alia nuosavybės objektų specifika – įstatymų leidėjas gali, atsižvelgdamas į nuosavybės objektų ypatumus, nustatyti tam tikras šių objektų savininkų pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą. Aiškinant Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį kartu su 23 straipsniu pažymėtina, kad žmogus, naudodamasis 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, negali inter alia nevykdyti jam kaip nuosavybės objekto savininkui įstatymų nustatytų pareigų.

Nagrinėjamu atveju paminėtina ir tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Taigi įstatymų leidėjas, reguliuodamas transporto priemonių nuosavybės ir saugaus eismo keliuose santykius, gali, atsižvelgdamas į transporto priemonių kaip nuosavybės objektų specifiką, nustatyti tam tikras jų savininkų (valdytojų) pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą.

Įvertinus tai, kas pasakyta anksčiau, darytina išvada, kad V. S. argumentas, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 32.1 punkte nustatytas reikalavimas nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, verčia transporto savininką pateikti parodymus, kuriais jis apkaltintų pats save arba savo artimus žmones, yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina V. S. kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kuris pasireiškė nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu. Pažymėtina, kad šiuo atveju V. S. nevykdė policijos pareigūno reikalavimo pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, tokiu būdu neatlikdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme transporto priemonės valdytojo pareigų, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį ir panaikinti Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VTS VTKP viršininko (duomenys neskelbtini) nutarimą teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str. (redakcija, galiojusi iki 2011-01-01), 124 str. 1 d. 1 p., 3 d.., 4 d. (redakcija, galiojusi iki 2011-01-01), 128 str. ir 129 str.,

nutarė:

V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir Kelių policijos poskyrio viršininko (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. S. paskirta (duomenys neskelbtini) bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liuda Arlauskienė