- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- ATP-592-380/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01038-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- E. V.
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. (E. V.) atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. sausio 31 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 133¹ str. 1 d., ir jam paskirta 750 Lt bauda. E. V. nubaustas už tai, kad jis neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, t. y. nenurodė, kas vairavo automobilį 2012 m. lapkričio 1 d., 19.16 val., (duomenys neskelbtini) 18.90 km. Šį nutarimą E. V. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi E. V. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. sausio 31 d. nutarimą.
Šalies argumentai
E. V. atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. sausio 31 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismo argumentas, kad pareiškėjui pranešimai atvykti į policiją aplinkybių išaiškinimui siųsti neregistruotu laišku du kartus pagal asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą ir tai laikytina tinkamu pranešimu, nėra grindžiamas jokiais teisės aktais, o padarytas remiantis prielaidomis ir netinkamai aiškinant administracinio teisės pažeidimo teisenos nuostatas, kadangi administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą. Todėl pranešimai atvykti į policijos įstaigą ir nurodyti asmenį teisės pažeidimo metu vairavusį transporto priemonę, privalėjo būti siųstas būtent registruotu laišku, nes ATPK 257¹ str. reglamentuoja procesinių dokumentų siuntimą administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui. Todėl mano, kad E. V. nebuvo tinkamai pranešta apie pareigą atvykti ir nurodyti transporto priemonės valdytoją. E. V. nežinant apie tariamai kilusią pareigą, jis objektyviai negalėjo vykdyti tokio reikalavimo. E. V. iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo nebuvo gavęs jokių laiškų. Apie tariamai kilusią pareigą jis nebuvo informuotas telefonu. Vien tas faktas, kad nutarimą priėmusi institucija išsiuntė pranešimą, neįrodo, jog pranešimas pasiekė adresatą. Netinkamai vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. 29-03 suformuluota taisykle. Pareiškėjui nurodžius asmenį, teisės pažeidimo metu vairavusi transporto priemonę, atsakomybę pagal ATPK 133¹ str., negalėjo kilti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. V. sąžiningai naudojosi savo pareigomis priimti pašo siuntas, nes pristačius 2013 m. sausio 31 d. nutarimą, jį nedelsiant priėmė ir nuvyko į Kelių policijos biurą bei pranešė kas vairavo transporto priemonę. Tuo tarpu duomenų, kad nutarimą priėmusi institucija pranešimus, apie pareigą atvykti ir nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį, pristatė E. V. gyvenamosios vietos deklaruotu adresu byloje nėra. E. V. šaukimas buvo išsiųstas neregistruotu laišku, jo gyvenamosios vietos adresu nepristatytas ir asmeniškai nei jam, nei jo šeimos nariui neįteiktas. Į darbovietę šaukimas siųstas taip pat nebuvo. Taip buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti bylos nagrinėjimo metu ir pašalinti visas institucijos, priėmusios nutarimą, klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje būti informuotam apie pareigą nurodyti asmenį teisės pažeidimo metu vairavusį transporto priemonę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo laikomasi ATPK 280 str. 1 d. 3 p. reikalavimų. Administracinio teisės pažeidimo byla, remiantis ATPK 272 str. norma, negalėjo būti išnagrinėta, nes E. V. nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyris atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo E. V. apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. sausio 31 d. nutarimą. Pažeidėjo kaltė įrodyta administracinėje byloje, administracinė nuobauda paskirta tinkamai, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantui E. V. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) nevykdymas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo 300 iki 800 Lt.
Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata iš esmės atkartota Kelių eismo taisyklių 32 punkte. Pažymėtina, kad asmuo turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. V. pažeidimo padarymo metu iš tikrųjų buvo automobilio „Mercedes-Benz E320“ su kuriuo buvo padarytas pažeidimas, savininkas, todėl jam kilo teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno reikalavimą, ir nurodyti, kas pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemone. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras du kartus, t. y. 2012 m. gruodžio 5 d., 2013 m. sausio 3 d., E. V. kvietė atvykti dėl pažeidimo (b. l. 9-10). Tačiau E. V. nenuvyko į Kelių policijos biurą ir nepranešė duomenų apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemone. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog E. V. veika atitinka ATPK 133¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. V. nurodžius asmenį, teisės pažeidimo metu vairavusį transporto priemonę, atsakomybę pagal ATPK 133¹ str., jam negalėjo kilti. Tai, jog E. V. atvyko į policijos komisariatą tik gavęs 2013 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 133¹ str. 1 d. 750 Lt bauda ir tik tada policijos pareigūnui nurodė, kad automobilį pažeidimo metu vairavo jis, atsakomybei už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. numatytos pareigos neatlikimą šiuo atveju neturi reikšmės, nes, kaip minėta, įstatymo norma reikalauja, jog nurodyti duomenys būtų pateikti policijos pareigūnui pareikalavus, o ne nubaudus dėl minėtos pareigos neatlikimo.
E. V. policijos pranešimai buvo siųsti du kartus E. V. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Apeliantas neneigia, jog šis adresas yra ir faktinė jo gyvenamoji vieta. Apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pranešimų E. V. negavo. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog tai, kad E. V. neigia gavęs pranešimus, nepatvirtina, jog jis jų negavo. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. parodė, jog pranešimai buvo išsiųsti pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat, kaip ir 2013 m. sausio 31 d. nutarimas, paštas jų kaip neįteiktų negrąžino, todėl laikė, jog jie įteikti (b. l. 55). Atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu adresu išsiųstą 2013 m. sausio 31 d. nutarimą E. V. gavo. Įvertinus šias aplinkybes, pripažinta, jog pareigūnas tinkamai įteikė pranešimus atvykti į policijos komisariatą, jis neprivalėjo pranešimų siųsti į darbovietę.
Įvertinus visas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. V. (E. V.) atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.