- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-520-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01167-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3072-432/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FIMA“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą, kuriuo atmestas jos pasiūlymas; 2) įpareigoti atsakovę pripažinti jos pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus; 3) įpareigoti atsakovę sudaryti pasiūlymų eilę, kurioje jos pasiūlymas būtų pripažintas laimėtoju.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdė atvirą konkursą „Adutiškio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos pirkimas“, pirkimo Nr. 556595. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės siūlomos įrangos atitikties Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 30 punkte ir 54.4 bei 61.11 papunkčiuose numatytiems reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 5 423,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ir, sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai nurodė, jog ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 30 punkte ir 54.4 bei 61.11 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
5. Kadangi ieškinys buvo atmestas, teismas nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė iš viso patyrė 6 050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, kad dalį minėtų išlaidų, t. y. 626,56 Eur, sudaro atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, rengimas, ir į tai, jog šis skundas buvo atmestas, teismas atsakovės prašytas iš ieškovės priteisti teisinės pagalbos išlaidas sumažino iki 5 423,44 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 5 423,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovei iš ieškovės priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 6 050 Eur; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netiksliai įvertino faktines aplinkybes – atsakovės atskirasis skundas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo tenkintas, todėl nebuvo teisinio pagrindo mažinti atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „FIMA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi tiek teisės, tiek viešųjų pirkimų skyrių, į tai, jog skundo dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, parengimas nėra sudėtingas, ir į tai, kad atsakovė jau ne pirmoje byloje pateikė tokius pat argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, atsakovė apskritai nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą atlyginimo.
8.2. Atsakovė turėjo pasinaudoti savo teise prašyti priteisti bylinėjimosi išlaidas civiliniame procese, kuriame buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1361-302/2021. Būtent Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šiuo atveju turėjo paskirstyti tarp šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujo rašytinio įrodymo
10. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūros schemą, patvirtinančią, kad atsakovė turi tiek teisės, tiek viešųjų pirkimų skyrių.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas rašytinis įrodymas neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, jį, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti.
Dėl atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos pagrįstumo
13. Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 5 423,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma šiuo aspektu.
14. Atsakovės teigimu, jos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo tenkintas, todėl nebuvo teisinio pagrindo mažinti jai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
15. Šiam procesiniam klausimui spręsti aktualioje CPK 88 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie jų priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu, kurioms, be kita ko, priskiriamos ir išlaidos dėl atskirojo skundo parengimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
16. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies atlyginamos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei esminius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus reglamentuoja CPK 93 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Pažymėtina, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas; atsakovas, kurio atžvilgiu ieškinys atmestas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktas; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis ir jų atlyginimo paskirstymo principai lemia tai, jog, tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą, atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų baigtį. Kol nėra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, negali būti vertinama kaip laimėjusi bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 11 punktas).
19. Taigi nors bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, tačiau materialinio teisinio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 15 punktas).
20. Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nesant byloje priimto baigiamojo teismo procesinio sprendimo, kasacinio teismo praktikoje laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas argumentas, kad atsakovė šiuo atveju turėjo prašyti už atskirojo skundo parengimą patirtas teisinės pagalbos išlaidas priteisti Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjusio atskirąjį skundą, atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, t. y. sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik tuo, kad atsakovės atskirasis skundas dėl nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neva buvo atmestas, apskritai, nepriklausomai nuo atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultato, neturėjo teisės išlaidų suma, patirta už šio skundo parengimą, mažinti atsakovei priteistinos bendros bylinėjimosi išlaidų sumos.
22. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas, neatitinka tiesos, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1361-302/2021, skundas buvo tenkintas, o tai suponuoja išvadą, jog teismo argumentas, kuriuo remdamasis teismas sumažino atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
23. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo argumentą, kuriuo remdamasis teismas sumažino atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, ir į tai, kad ieškovė apeliacinio skundo dėl atsakovei priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio neteikė, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas argumentas, jog atsakovė turi tiek teisės, tiek viešųjų pirkimų skyrių, todėl ji apskritai nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nagrinėjamos bylos kontekste nevertinamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista 5 423,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, nurodant, jog atsakovei iš ieškovės priteisiama ne 5 423,44 Eur, o 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
25. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovės, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis), o apeliantė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188608252) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ (juridinio asmens kodas 121289694) priteista 5 423,44 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt trys Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, nurodant, kad atsakovei iš ieškovės priteisiama 6 050 (šeši tūkstančiai penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.