Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-1361-302/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
e2-1361-302/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01167-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1361-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01167-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3072-432/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FIMA“ ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą atmesti jos pasiūlymą; 2) pareigoti atsakovę pripažinti pasiūlymą atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus; 3) įpareigoti atsakovę sudaryti pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Adutiškio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos pirkimas“, pirkimo Nr. 556595 (toliau – ir Pirkimas) procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti bei vykdyti Pirkimo sutartį tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą – sustabdė Pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovei sudaryti bei vykdyti Pirkimo sutartį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

4. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius ir teisinius argumentus bei reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

5. Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo procedūrų teisėtumas ir perkančiosios organizacijos veiksmų pagrįstumas yra toks pat svarbus visuomenės interesas, kaip ir perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų įsigijimas, todėl galimybė viešąjį interesą, susijusį su pirkimo objektu, iškelti aukščiau už viešąjį interesą, kad tiekėjai sąžiningai varžytųsi, turi būti taikoma tik išimtiniais atvejais.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas yra Adutiškio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistema. Sistema turi veikti ir būti priduota pirkėjui per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 30 d.

7. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad, net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į trumpus viešųjų pirkimų bylų terminus, sutartis galėtų būti įvykdyta iki 2024 m. lapkričio 30 d.

8. Taip pat teismas nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi ginčo Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios, todėl ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį būtų apsunkintas.

9. Nenustatęs neatidėliotino poreikio kuo skubiau užbaigti Pirkimo procedūras, teismas sprendė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo procedūrų nestabdant.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį ir ja taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Jei pirmosios instancijos teismo nutartis nebūtų panaikinta, atsakovė prašo pareikalauti, kad ieškovė UAB „FIMA“ pateiktų atsakovės nuostolių, kurie bus patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 1 485 863 Eur dydžio sumai, įmokant šią pinigų sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Pirkimo objektas yra skirtas Lietuvos sienos su Baltarusija (kuri taip pat yra ir Europos Sąjungos išorinė siena) tinkamam saugumui užtikrinti. Tik atsakovės siekiama įsigyti pasienio užkardos stebėjimo sistema gali užtikrinti šių dienų situaciją atitinkančių saugumo standartų laikymąsi.

10.2. Teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė Pirkimo sutarties projekto 2.1.3 papunktyje numatytam vėliausiam įmanomam terminui, t. y. 2024 m. lapkričio 30 d., kuris yra numatytas kaip maksimaliai (teoriškai) įmanomas ilgiausias terminas. Viešai žinoma aplinkybė, kad dėl pastarųjų geopolitinių įvykių nelegalių migrantų skaičius iš Baltarusijos paskutiniu metu yra ženkliai padidėjęs, todėl kiekviena vėlavimo įdiegti pasienio užkardos stebėjimo sistemą diena kelia milžinišką riziką visai Lietuvos valstybei.

10.3. Itin didelis nelegalių migrantų srautas daro žalą ir kovai su COVID-19 pandemija, kadangi neteisėtai atvykę migrantai, vadovaujantis Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais, lieka Lietuvos teritorijoje, tačiau atsisako pasinaudoti galimybe gauti nemokamą COVID-19 vakciną.

10.4. Krizinės situacijos suvaldymas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra, be kita ko, ir nacionalinio saugumo klausimas, todėl pasienio technologinės galimybės, kurių įgyvendinimui ir skirtas ginčo Pirkimo objektas, yra aukščiausių valstybės institucijų dėmesio centre.

10.5. Pirkimas yra vykdomas iš atsakovei asignuotų valstybės biudžeto lėšų. 1 485 863 Eur (30 proc. laimėjusio pasiūlymo kainos) atsakovė yra suplanavusi sumokėti avansiniu mokėjimu už pradinių Pirkimo darbų įgyvendinimą (Pirkimo sutarties projekto 3.4.1 papunktis). 1 485 863 Eur išankstinis mokėjimas turi esminę reikšmę Pirkimų sutarties sudarymui iki 2022 m. sausio 1 d., kadangi pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalį visos pervestos biudžeto lėšos ir nepanaudotos įmokėtos lėšos turi būti grąžinamos į valstybės iždą ne vėliau kaip iki ateinančių metų sausio 10 dienos.

10.6. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeisti ekonomiškumo ir efektyvumo principai, taip pat ir viešasis interesas, susijęs su Pirkimo objektu, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.

10.7. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas jau yra patvirtinęs, kad atsakovės vykdomi viešieji pirkimai, susiję su Lietuvos – Baltarusijos pasienio apsauga, šiuo metu yra išskirtinės reikšmės viešajam interesui bei nacionaliniam saugumui, todėl dėl ypatingo atsakovės perkamų prekių savalaikio įsigijimo svarbos būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1049-370/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-370/2021).

10.8. Kai ieškovei yra naudinga, pati ieškovė pripažįsta, kad viešajam interesui, susijusiams su valstybės sienos apsauga, turi būti teikiamas prioritetas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2396-340/2021).

10.9. Nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė nespėtų dalies Pirkimui skirtų lėšų (1 485 863 Eur) panaudoti šiais biudžetiniais metais ir jas tektų grąžinti į valstybės biudžetą, todėl ieškovė įpareigotina pateikti atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą minėtai 1 485 863 Eur sumai.

Atsiliepimas

11. Ieškovė UAB „FIMA“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o prašymą dėl atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. Vadovaujantis Pirkimo dokumentuose pateikta informacija, kuri yra privaloma visiems Pirkime dalyvaujantiems tiekėjams ir pačiai perkančiajai organizacijai, nėra jokios skubos įsigyti Pirkimo objektą. Iš Pirkimo dokumentų sąlygų matyti, kad Pirkimo objektas turi būti pateiktas per 12 mėnesių nuo Pirkimo sutarties pasirašymo, tačiau ne vėliau nei iki 2024 m. lapkričio 30 d., tai reiškia, jog yra likę daugiau nei 3 metai Pirkimo sutarčiai įvykdyti.

11.2. Atsakovė nepaneigė to, kad tas pats tikslas, kurio siekiama Pirkimo objektu – pasienio ruožo stebėsena ir apsauga, yra užtikrinamas kitomis, alternatyviomis priemonėmis (sieną stebi pareigūnai, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) atstovai, naudojami termovizoriai, dronai, sraigtasparniai). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką viešųjų pirkimų bylose tais atvejais, kai konkretus pirkimo objektas yra skirtas tik pagerinti gyvenamąją aplinką ar kitus išorinius faktorius, jis nelaikomas neatidėliotinos skubos objektu.

11.3. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl to, kad Pirkimo objektui skirtas finansavimas bus prarastas. Kita vertus, net jei finansavimas ir būtų prarastas, o 2022 metais nebūtų skirtas (ko atsakovė taip pat neįrodė), Pirkimo sutartyje yra numatyta galimybė pratęsti sutarties vykdymą iki 2024 m. lapkričio 30 d. Tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikosi pozicijos, kad turi būti užtikrinama išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga ir stebėjimas, todėl nėra pagrindo manyti, jog Pirkimo objekto įsigijimui skiriami finansiniai resursai staiga, jo neįsigijus iki 2022 m. sausio 1 d., būtų nebeskiriami.

11.4. Atsakovė, būdama profesionalus viešųjų pirkimų subjektas, galėjo ir turėjo numatyti, kad Pirkimo procedūros gali užtrukti (prašymai pratęsti terminus, pretenzijos, ginčų tiek dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, tiek dėl pasiūlymų vertinimo nagrinėjimas teisme), tačiau, rengdama Pirkimo dokumentus, į tai neatsižvelgė.

11.5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus apribojama atsakovės galimybė Pirkimo sutartį įvykdyti joje nustatytais terminais (per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 30 d.). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali lemti neigiamas pasekmes tiek ieškovui – galimybės sąžiningai varžytis dėl Pirkimo objekto praradimą, tiek atsakovei – neracionalus valstybės lėšų panaudojimas (netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovei tektų savo teises ginti reikalaujant nuostolių atlyginimo).

11.6. Atsakovė tik deklaratyviai teigia, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ji nespėtų panaudoti Pirkimui skirtų lėšų, todėl jas tektų grąžinti į valstybės biudžetą. Net jei būtų prarastas finansavimas šiems metams, tai savaime nereiškia, kad finansavimas Pirkimo objektui nebus skirtas iki to laiko, kol Pirkimo sutartis turi būti įvykdyta, t. y. per ateinančius 3 metus. Be to, finansavimo (valstybės ar net Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų) praradimas teismų praktikoje nėra laikomas perkančiosios organizacijos nuostoliais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujo rašytinio įrodymo

14. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės biudžeto asignuotų lėšų sąmatą.

15. CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas ieškovės su skundu teikiamas naujas rašytinis įrodymas neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo baigčiai, jį, vadovaujantis proceso koncentracijos ir operatyvumo principais, atsisakoma priimti.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

18. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

19. Kaip matyti iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį turinio, šalys savo pozicijas grindžia skirtingai aiškindamos dviejų viešųjų interesų santykį bei vyraujančio intereso tinkamą parinkimą nagrinėjamu atveju.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių / paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, įprastai turi būti ginama pastaroji (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-180/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018 ir kt.).

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Pirkimu siekiama įsigyti Adutiškio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemą, kuri yra itin svarbi siekiant užtikrinti Lietuvos sienos su Baltarusija ir Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugą. Adutiškio pasienio užkardos ruožas yra išskiriamas kaip vienas iš labiausiai pažeidžiamų ruožų, todėl, atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją, susijusią su nelegalia migracija, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra pagrindo abejoti dėl poreikio kuo įmanoma skubiau įsigyti ginčo Pirkimo objektą.

23. Pirkimo sąlygų 14 punkte numatyta, kad sistema turi veikti ir būti priduota pirkėjo sudarytai priėmimo–perdavimo komisijai bei apmokyti Pirkėjo darbuotojai per 12 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, bet ne vėliau, kaip iki 2024 m. lapkričio 30 d. (įskaitant terminus skirtus sistemos priėmimui ir baigiamojo protokolo surašymui). Pirkimo sąlygų 15 punkte detalizuota, kad numatytas tiekėjo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas gali būti pratęstas iki 2024 m. lapkričio 30 d., neskyrus finansavimo arba dėl nepalankių gamtinių sąlygų, nenugalimos jėgos.

24. Pirkimo sutarties projekto 2.1.1 papunktyje įtvirtinta, kad tiekėjas pirkėjui per 1 mėn. nuo sutarties įsigaliojimo dienos pateikia suderintą su pirkėju darbų grafiką, kuriame nurodomi darbų / prekių atlikimo / pristatymo terminai, reikalingi sistemos įdiegimui / pridavimui. Sistema turi būti suprojektuota ir suderinta su pirkėjo įgaliotais darbuotojais ne vėliau kaip per 4 mėnesius, nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (Pirkimo sutarties projekto 2.1.2 papunktis). 2.1.3 ir 2.2 papunkčiuose pakartoti Pirkimo sąlygų 14 ir 15 punktuose numatyti terminai.

25. Sutiktina su atsakove, kad tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė Pirkimo sąlygų 15 punkte ir Pirkimo sutarties projekto 2.1.3 papunktyje numatytam vėliausiam įmanomam sistemos įrengimo terminui, t. y. 2024 m. lapkričio 30 d. Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų turinio, šis terminas buvo numatytas kaip maksimaliai ilgiausias terminas, kuris galėtų būti taikomas tik susiklosčius konkrečiai įvardintoms situacijoms, t. y. neskyrus finansavimo, susiklosčius nepalankioms oro sąlygoms ar nenugalimos jėgos atveju, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į šį terminą būtų nepagrįsta orientuotis sprendžiant klausimą dėl Pirkimo objekto įsigijimo skubos.

26. Visuotinai žinoma, kad dėl pastarųjų geopolitinių įvykių nelegalių migrantų skaičius iš Baltarusijos pastaruoju metu yra ženkliai padidėjęs. Šios krizinės situacijos suvaldymas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra svarbus visuomenės bei valstybės saugumui, todėl valstybės sienos apsaugos modernizavimo procesai šiuo metu vertinami kaip prioritetiniai.

27. Atsižvelgiant į susiklosčiusią išskirtinę situaciją, ieškovės argumentas, kad tikslas, kurio siekiama Pirkimo objektu – pasienio ruožo stebėsena ir apsauga, šiuo metu yra užtikrinamas kitomis, alternatyviomis priemonėmis (sieną stebi pareigūnai, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) atstovai, naudojami termovizoriai, dronai, sraigtasparniai), todėl nėra būtinybės kuo greičiau įsigyti stebėjimo sistemą, vertintinas kaip stokojantis pagrįstumo, kadangi ieškovės nurodytos priemonės, kurios šiuo metu naudojamos, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją, savo efektyvumu negali būti vertinamos kaip lygiavertės atsakovės siekiamai įsigyti stebėjimo sistemai.

28. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės pozicijos šiuo klausimu nenuoseklumą. Pati ieškovė UAB „FIMA“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2396-340/2021, kurioje kitame atsakovės organizuotame viešajame pirkime „Aleksandro Barausko pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos pirkimas“ buvo ginčijamas atsakovės sprendimas pripažinti ieškovę minėto pirkimo laimėtoja (ieškovė toje byloje dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu), įrodinėjo, kad Lietuvos – Baltarusijos valstybės sienos apsauga šiuo metu yra prioritetinė. Be to, akcentavo, kad ieškovės, kuri ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo laimėtojo, interesas galės būti užtikrintas net ir tuo atveju, jeigu būtų sudaryta ir vykdoma sutartis, kadangi ieškovė galėtų reikalauti žalos atlyginimo.

29. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir efektyvumo principus, taip pat ir viešąjį interesą, susijusį su poreikiu kuo greičiau įgyti Pirkimo objektą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų galimai teikiamą naudą, todėl dėl ypatingos atsakovės perkamų prekių įsigijimo svarbos būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti šį viešąjį interesą.

30. Vien aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei (galimybės varžytis dėl Pirkimo objekto ir iš to gauti finansinę naudą praradimas), šiuo atveju savaime nesudaro pakankamo pagrindo jas taikyti. Akivaizdu, kad ieškovės privatūs turtiniai interesai ieškinio tenkinimo atveju galės būti apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodant ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos realiai būtų patirta. Kaip jau minėta, ir pati ieškovė būtent tokios pozicijos laikėsi kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2396-340/2021, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo Pirkimui skirto valstybės finansavimo praradimu, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimą, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apaugos priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „FIMA“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

33. Atskirąjį skundą tenkinus, atsakovės prašymas pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Adutiškio pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos pirkimas“, pirkimo Nr. 556595, procedūras ir uždrausti sudaryti bei vykdyti Pirkimo sutartį tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Teisėja Romualda Janovičienė