Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-10 · Civilinė byla Nr. e2S-394-390/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
e2S-394-390/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19656-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Suinteresuotas asmuo
S. B., K. R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-394-390/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19656-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.12.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Raimondos Pauzienės prašymą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys - K. R. P., S. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Raimonda Pauzienė kreipėsi į teismą su prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsniu, skirti suinteresuotam asmeniui S. B. maksimalią tęstinę baudą už kiekvieną raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymo dieną nuo 2020 m. liepos 11 d., t. y. nuo procesinio dokumento paskelbimo viešai dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, išieškotojo K. R. P. naudai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi prašymą tenkino, skyrė suinteresuotam asmeniui S. B. tęstinę baudą už 2020 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių nevykdymą, po 10 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 11 d., iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo, suinteresuoto asmens K. R. P. naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. papildoma nutartimi tenkino suinteresuoto asmens K. R. P. prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, priteisė iš S. B. K. R. P. 550 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas priėmė papildomą teismo procesinį sprendimą – nutartį, įvertinęs, kad iš esmės išnagrinėjus bylą pagal pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą liko neišspręstas suinteresuoto asmens K. R. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

5. Kadangi suinteresuotų asmenų K. R. P. ir S. B. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl tenkinus antstolės pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. R. P. iš suinteresuoto asmens S. B. priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. papildomą nutartį (nurodydama atskirojo skundo pagrindą apeliantė klaidingai nurodo skundžiamos teismo nutarties datą – 2021 m. gruodžiom16 d.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai priėmė ir išnagrinėjo antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, nes pats pareiškimas, kaip ieškinys, neatitiko procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų, taip pat nepridėti įrodymai, kuriais buvo grindžiami antstolės reikalavimai.

6.2. Teismas papildoma nutartimi priteisė iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė tos bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. K. R. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo pačio ir jo atstovo advokato nesąžiningo procesinio elgesio, nes jie nepateikdami teismui atitinkamų įrodymų, kuriais grindė savo atsiliepimą į antstolės pareiškimą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo ir priteistos iš apeliantės bylinėjimosi išlaidos, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

11. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kaip nurodoma teismų praktikoje, toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

12. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo K. R. P. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis), tačiau teismas išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos antstolės pareiškimą iš esmės 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi šio prašymo neišsprendė, todėl pagrįstai nusprendė, kad turi būti priimtas papildomas teismo procesinis sprendimas - ginčijama nutartis (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Apeliantės nuomone, teismas priimdamas ginčijamą nutartį turėjo įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, neatsižvelgti į K. R. P. ir jo atstovo nesąžiningą procesinį elgesį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

14. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

15. Taigi, išnagrinėjus bylą iš esmės skirstant turėtas bylinėjimosi išlaidas taikytina ne aukščiau nurodyta CPK 94 straipsnio 1 dalies norma, o CPK 93 straipsnio 1 dalies norma – šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose, kaip yra nagrinėjamu atveju, galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

16. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų K. R. P. ir S. B. interesai byloje yra priešingi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad K. R. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti S. B. (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

17. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

18. Suinteresuoto asmens K. R. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija minėtų Rekomendacijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš S. B. K. R. P. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip nesusijusių su apeliacijos dalyku, nepasisako.

20. Apibendrinus nurodytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis