Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-12-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-356-530/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-12-28
Bylos Nr.
AN2-356-530/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01006-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Pažeidėjas
L. R., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-356-530/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01006-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.15; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. R. (toliau – ir pareiškėja) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 230 Eur dydžio bauda. Bauda skirta už tai, kad pareiškėja, kaip MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovė, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. per 3 darbo dienas nuo pranešimo, apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, gavimo dienos – nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas 2022 m. birželio 16 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone ,,Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Pareiškėja nesutikdama su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (toliau – Kauno apylinkės teismas) prašydama administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi L. R. skundą tenkino iš dalies ir nors pripažino, kad pareiškėja administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo patraukta pagrįstai, tačiau taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos paskirtą 230 Eur baudą sumažino iki 75 Eur.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde L. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė visiškai prieštaringas išvadas, nes iš pradžių pripažino apeliantę kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau vėliau, toje pačioje nutartyje konstatavo, kad jos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, formalus, kadangi padaryta veika nevertinama kaip itin pavojinga, kuri šiuo atveju nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Taigi apeliantės įsitikinimu, jos veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, kadangi ji, kad ir pavėluotai (dėl klaidingo teisės aktų terminų interpretavimo), tačiau Institucijai prašomus duomenis pateikė, dėl ko buvo nustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, nubaustas ir jokia žala dėl tokių L. R. veiksmų niekam nekilo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas subjektyvios administracinio nusižengimo pusės byloje iš viso netyrė, dėl jos skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

4.2. Skunde pažymima, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog analizuojant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Iš aptarto seka, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Ir nors L. R. veiksmai formaliai atitiko objektyviuosius ANK 431 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė neturėjo tyčios, tikslo ar motyvo sąmoningai nuslėpti ir piktybiškai nepateikti duomenų apie pažeidimą padariusį asmenį. O to nepadarė laiku vien dėl neteisingo teisės aktų interpretavimo ir laiko stokos renkant duomenis. Tačiau, ANK nenumato termino pratęsimo galimybės duomenims pateikti, o 3 dienų terminas yra ypatingai trumpas (lyginant su ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytu net 30 dienų terminu), jog būtų išsiaiškinta, kas vairavo įmonės transporto priemonę (kai ja naudojasi ne vienas įmonės darbuotojas), ypač kai nusižengimas yra užfiksuotas ne pažeidėjo akivaizdoje. Todėl visiškai nepagrįsta, nesąžininga ir neprotinga šiuo atveju už iš esmės tą pačią veiką (pažeidimą, padarytą transporto priemone, tai pačiai įstatymu saugomai vertybei) atsakomybėn patraukti net du asmenis - tikrąjį nustatytą pažeidėją ir transporto priemonės savininką (valdytoją). Pasak L. R. įstatymų leidėjas įtvirtino atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) dėl to, jog nesusidarytų situacijų, kai galima būtų iš viso išvengti atsakomybės nenustačius transporto priemonę valdžiusio asmens, o ne šiuo nagrinėjamu atveju, kai apeliantė pažeidėją nurodė, nors ir pavėluotai.

4.3. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į ANK 22 ir ANK 563 straipsnių nuostatas galima daryti išvadą, jog apeliantei paskirta nuobauda neatitinka administracinės nuobaudos paskirties, kadangi L. R. nors ir praleidusi terminą, bet pareigą pateikti duomenis Institucijai įvykdė. Dėl ko nėra jokio pagrindo ją nuo teisės pažeidimų atgrasyti, nubausti ar atimti galimybę daryti naujus nusižengimus. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apeliantė ne piktybiškai nepateikė duomenų Institucijai nustatytu laiku, o nespėjo jų surinkti ir sąžiningai klydo dėl terminų skaičiavimo, kadangi ANK 611 straipsnis yra gana painus, todėl L. R. nebūdama teisininkė, netinkamai vadovavosi minėto straipsnio 1, o ne 2 dalimi. Todėl nagrinėjamu atveju apeliantės atžvilgiu negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė ir paskirta nuobauda, o galėjo būti taikomas nebent ANK 24 straipsnyje nurodytas įspėjimas dėl atidumo stokos. Pasak skundo autorės, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių L. R. veiksmuose.

5. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir palikti galioti 2022 rugsėjo 2 d. Institucijos pareigūno priimtą nutarimą.

5.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad L. R. teismo posėdžio metu apylinkės teismo prašė sumažinti nuobaudą, bet neprašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skiriant mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tuo tarpu administracinė nuobauda, taikant šias nuostatas, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, nustačius kompleksą faktinių duomenų, tokių, kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybė aplinkybių buvimas ir pan. Tačiau nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui. Pažymint, kad aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet kaip aukščiau paminėta su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu šios kategorijos bylose. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas šioje administracinio nužengimo byloje nenustatė, todėl nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

5.2. Skunde nurodoma, kad Institucija neapsiribojo tik formaliu teisės vykdymu, o atsižvelgiant į žmogiškumą ir vertinant, kad administracinės nuobaudos už numatytą nusižengimą nemažos, siekiant kad pranešimai tikrai pasiektų adresatą, procesinius dokumentus L. R. išsiuntė du kartus, t. y. 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. liepos 7 d., laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kadangi duomenys apie vairavusį asmenį per numatytą 3 darbo dienų terminą nei siunčiant pirmąjį, nei antrąjį pranešimą pateikti nebuvo, L. R. atžvilgiu 2022 m. liepos 14 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo pagal ANK 431 straipsnio l dalį teisena. Tačiau Institucija atkreipia dėmesys, kad nagrinėjamu atveju administracinė atsakomybė L. R. buvo pritaikyta tik pagal ANK 431 straipsnio l dalį, nors iš bylos duomenų akivaizdu, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir terminai numatyti duomenų pateikimui buvo praleisti nuo abiejų siųstų pranešimų. Ir nors 2022 m. liepos 15 d. Institucija gauvo laišką apie asmenį, kuris nusižengimo metu vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę, tačiau šis nesavalaikis duomenų pateikimas neeliminavo administracinio nusižengimo sudėties.

5.3. Skunde pažymima, kad L. R. savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl 2022 m. rugsėjo 2 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Institucijos pareigūnas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, padarė teisėtą, teisingą ir pagrįstą išvadą bei L. R. paskyrė 230 Eur baudą. Pažymint, kad nuobauda L. R. buvo paskirta vadovaujantis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, nenustačius jos veikoje nei lengvinančių, nei sunkinančių administracinę atsakomybę aplinkybių. Tuo tarpu administracinės nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatūs jos padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Paminint ir tai, kad įmonės elektroninio pašto netinkamas administravimas ir gautos korespondencijos neskaitymas administracinės atsakomybės ir kaltės nešalina. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal ABI 37 straipsnio 12 dalį vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą kitų šiame ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, Institucija mano, kad L. R. skirta 230 Eur administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

5.4. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju L. R. neturėjo būti taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi ji skunde šių nuostatų taikyti neprašė ir jame jokių išimtinų aplinkybių neišdėstė. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, duomenys apie administracinį nusižengimą įmonei buvo siųsti net du kartus, į kuriuos per 3 darbo dienų terminą sureaguota nebuvo, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir bylos medžiagą matyti, kad procesiniai dokumentai L. R. buvo įteikti tinkamai. Todėl toks L. R. elgesys rodo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas taisykles. Pažymint ir tai, kad duomenis apie pažeidėją L. R. pateikė tik po to, kai jai kilo administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio l dalį. Nors ANK 431 straipsnyje numatyta atsakomybė ir jame nurodyti reikalavimai dėl privalomo duomenų pateikimo per 3 darbo dienas L. R. buvo žinomi, nes pastaroji jau 2018 m. liepos 10 d. buvo bausta už analogišką administracinį nusižengimą. Paminint ir tai, kad nagrinėjamu atveju L. R. nebuvo apribota teisė pasinaudoti administracinio nurodymo institutu, sumokant pusę minimalios baudos, tačiau šia įstatymo suteikta teise ji nepasinaudojo, į bylos nagrinėjimą taip pat neatvyko. Tuo tarpu pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Institucijos manymu, šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai priėmė nutartį pakeisti ne teismo tvarka priimtą Institucijos nutarimą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos įsitikinimu teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, neteisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė neteisingas išvadas. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesivadovavo galiojančiu teisiniu reguliavimu, kadangi ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas, turi būti pagristas svariais argumentais, o ne asmens gailėjimusi padarius administracini nusižengimą, kuris gali būti laikytinas tik kaip atsakomybe švelninanti aplinkybė ANK 35 straipsnio 1 dalies l punkto prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. R. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Iš apeliacinių skundų argumentų matyti, kad L. R. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį teigdama, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, t. y. subjektyviosios pusės. Tuo tarpu Institucija kelia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pagrįstumo klausimą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas jokių išskirtinių aplinkybių šioje administracinio nužengimo byloje nenustatė, todėl nepagrįstai paskyrė L. R. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarymo

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta transporto priemonės savininko (valdytojo) administracinė atsakomybė už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SAEKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. SAEKĮ 20 straipsnio 4 dalyje be kita ko numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Remiantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad 2022 m. birželio 16 d., 19.00 val. buvo užfiksuotas galimai padarytas administracinis nusižengimas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Institucija siekdama nustatyti nurodytu laiku automobiliu besinaudojusį asmenį, 2022 m. birželio 22 d. Juridinių asmenų registre nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo b. l. 11, 14-15), išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašydama per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę. Per nustatytą terminą negavus reikalaujamų duomenų, 2022 m. liepos 7 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. R. apie jos valdomos įmonės transporto priemone galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo informuota pakartotinai išsiunčiant pranešimus aukščiau paminėtu įmonės deklaruotu elektroniniu paštu bei direktorės L. R. valstybės registruose deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), dar kartą prašant pateikti duomenis apie galimo administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį (duomenys neskelbtini), vairavusį asmenį (administracinio nusižengimo b. l. 13, 16-17).

11. Institucija negavusi jokių duomenų, 2022 m. liepos 14 d. L. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 75 Eur (administracinio nusižengimo b. l. 7-9), o 2022 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. R. nubaudė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį 230 Eur bauda (administracinio nusižengimo b. l. 1-3).

12. Apylinkės teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes padarė išvadą, kad L. R. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėja po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, t. y. 2022 m. liepos 15 d. duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį Institucijai pateikė, tam visiškai pritaria ir aukštesnysis teismas.

13. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. R. iš esmės neginčija, jog ji duomenis apie asmenį vairavusį MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę Institucijai pateikė pavėluotai, tačiau tvirtina neturėjusi tyčios, tikslo ar motyvo sąmoningai nuslėpti ir piktybiškai nepateikti duomenų, o to nepadarė laiku vien dėl neteisingo teisės aktų interpretavimo ir laiko stokos renkant duomenis.

14. Apygardos teismas visų pirma pažymi, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 431 straipsnį 1 dalį kilti yra reikšmingas Institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją ir šio reikalavimo nevykdymas arba netinkamas jo vykdymas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad L. R., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė 2018 m. buvo bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (administracinio nusižengimo b. l. 20-30), todėl, akivaizdu, kad jai buvo gerai žinoma, jog gavusi pranešimą pateikti informaciją apie 2022 m. birželio 16 d. įvykį, ji, kaip įmonės direktorė, privalo pateikti policijos įstaigos prašomus duomenis per nustatytą laiką, o už šio reikalavimo nevykdymą arba netinkamą jo įvykdymą jai gresia administracinė atsakomybė. Juo labiau, kad Institucijos pranešimai, kuriais L. R. buvo reikalaujama pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį įmonei priklausantį automobilį buvo išsiųsti du kartus ir keliais būdais, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų bei juose nedviprasmiškai buvo nurodytas 3 darbo dienų duomenų pateikimo terminas, todėl akivaizdu, kad L. R. buvo žinoma apie komentuojamą reikalavimą bei savo, kaip įmonės direktorės, pareigą pateikti reikalaujamus duomenis per nustatytą terminą, todėl toks juridinio asmens vadovo delsimas pripažintinas sąmoningu nustatytos pareigos nevykdymu.

15. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skundo argumentai susiję su laiko stoka renkant duomenis apie tai, kas 2022 m. birželio 16 d. vairavo MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiančią transporto priemonę, kadangi įmonės automobiliu naudojasi ne vienas darbuotojas. Apygardos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad ji į Institucijos siųstus pranešimus nereagavo, su Institucija nebandė susisiekti bei jos neinformavo, jog pastarajai reikia daugiau laiko surinkti reikiamą informaciją. Paminint ir tai, kad duomenis apie automobilį vairavusį asmenį apeliantė pateikė tik tuomet, kai jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tuo tarpu L. R. būdama įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, privalėjo pildyti ir saugoti įmonei priklausančių transporto priemonių apskaitos dokumentus, kad būtų galima nustatyti kas konkrečiu metu naudojosi įmonės automobiliu. Juolab, kaip teisingai nurodė ir Institucija savo pateiktame skunde, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalimi, juridinio asmens vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų bendrovės įstatuose bei bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą, todėl šiuo atveju už kilusias pasekmes L. R. yra atsakinga pati ir turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

16. Ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad žala dėl tokių L. R. veiksmų nebuvo padaryta, administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nubaustas, todėl jai administracinė atsakomybė ir paskirta nuobauda negalėjo būti taikoma, tačiau apygardos teismas šiuo atveju akcentuoja, kad nesavalaikis duomenų pateikimas, ar tai, kad automobilį vairavęs asmuo buvo nubaustas už jo padarytą administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nešalina. Kaip minima aukščiau, ANK 611 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog juridinio asmens vadovas per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, tokia pareiga numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad L. R. šios pareigos laiku neįvykdė, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai.

17. Taigi, aukštesnysis teismas įvertinęs aukščiau aptarta konstatuoja, kad L. R. veika atitinka ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už šią veiką ji buvo nubaustas pagrįstai, todėl jos apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą. Pažymėdamas, jog apeliantės nurodoma nuobauda (įspėjimas) negali būti laikoma adekvačia L. R. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma užtikrinančia administracinės nuobaudos nubaudimo ir prevencinius tikslus.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies

18. Už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui yra numatyta bauda nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų eurų.

19. Institucijos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu L. R. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo skirta 230 Eur bauda. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjai skirta bauda neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, todėl nusprendė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir L. R. skyrė pusę ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos, t. y. 75 Eur.

20. Institucija apygardos teismui pateiktame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tvirtina, kad ši skundžiamos nutarties dalis yra nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta, kadangi apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, nenustatė, jokių išskirtinių aplinkybių būtinų šios nuostatos taikymui ir ANK 34 straipsnio 6 dalį taikė neatsižvelgdamas į tai, kad L. R. apylinkės teismo to neprašė.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas savarankiškai nusprendęs svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą L. R. atžvilgiu įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

22. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-88-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Pagal teismų praktiką aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti laikomas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-496-468/2021).

23. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas grindė tuo, kad pareiškėja ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą praleido nežymiai, jos nurodytas asmuo paskirtą nuobaudą sumokėjo, žala L. R. veiksmais padaryta nebuvo, todėl jos padaryto nusižengimo nevertino kaip itin pavojingo. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors L. R. anksčiau ir buvo bausta už smulkius administracinius nusižengimus, tačiau visas už juos paskirtas baudas yra sumokėjusi. Tuo tarpu aptariamas administracinis nusižengimas, pasak apylinkės teismo buvo atsitiktinis, sąlygotas susiklosčiusių aplinkybių, klaidingo įstatymo interpretavimo. Tačiau apygardos teismo vertinimu tokie teismo motyvai aiškiai nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, neatitinka byloje surinktų faktinių duomenų bei prieštarauja teismų praktikos aiškinimui dėl švelnesnės, nei įstatymo numatytos, nuobaudos skyrimo administracinius nusižengimus padariusiems asmenims.

24. Aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei vienos L. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas taip pat nebuvo mažesnis, kadangi pateikti informaciją Institucijai dėl to, kas vairavo automobilį, šiuo atveju buvo L. R., kaip juridinio asmens vadovo, pareiga. Paminint ir tai, kad nuo pirminio Institucijos kreipimosi su prašymu pateikti duomenis, iki duomenų pateikimo praėjo ilgas laiko tarpas, t. y. daugiau, kaip 15 darbo dienų, lyginant su nustatytu 3 darbo dienų terminu ir apeliantė duomenis pateikė tik tuomet, kai jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ignoruodama prieš tai jai siųstus Institucijos pranešimus. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad L. R. anksčiau jai skirtas baudas už administracinius nusižengimus yra sumokėjusi, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pareiškėja už analogišką administracinį nusižengimą jau buvo bausta 2018 m., todėl įstatymo reikalavimus puikiai žinojo, ir jos veiksmai nebuvo atsitiktiniai. Kaip teisingai skunde pažymėjo ir Institucija L. R. savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, į bylos nagrinėjimą Institucijoje neatvyko, suteikta teise iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. sumokėti pusę minimalios baudos nepasinaudojo. Vertintina ir tai, kad apeliantei pranešimai pateikti duomenis apie asmenį vairavusį 2022 m. birželio 16 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį buvo siųsti du kartus, t. y. 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. liepos 7 d., tačiau ji tinkamai savo pareigos pateikti duomenis apie asmenį vairavusį automobilį, nevykdė. Sutiktina su Institucijos skunde išdėstyta pozicija, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, todėl apygardos teismas įvertinęs aukščiau aptarta daro išvadą, kad L. R. atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

25. Taigi, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrė L. R. pusę ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos, todėl Institucijos apeliacinį skundą tenkina ir skundžiamą nutartį panaikina. Pažymėdamas, kad Institucijos nutarime nustatytas ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis nėra akivaizdžiai per griežtas ir laikytinas tinkamu pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

L. R. apeliacinį skundą atmeti, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be pakeitimų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė