- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-496-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01789-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-04 nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. K., būdamas UAB „O.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovu, ir nuo 2019 m. lapkričio mėnesio žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėdamas nedelsiant spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ir inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalis), net ir po VMI įspėjimo bei įspėjime nustatyto 30 dienų termino, per kurį jis privalėjo atlikti atitinkamus veiksmus, pabaigos (2021-03-03) nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „O.“, tuo pažeisdamas UAB „O.“ kreditorių interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-04 nutarimu K. K. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jam paskirta nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda.
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-11 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba skirtiną baudą sumažinti iki 100 Eur.
Šalies argumentai
2.1. Nurodo, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė ne už termino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą, o už kreditorių teisių pažeidimą, tad nepakanka konstatuoti vien fakto, kad juridinio asmens vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o būtina nustatyti, kad tokiais veiksmais buvo padarytas kreditoriaus, kurio interesais pradėta administracinio nusižengimo teisena, teisės konkretus pažeidimas. Remiasi teismų praktika, pagal kurią kreditoriaus teisių pažeidimas, aktualus ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymui, būtų situacija, kai dėl bankroto bylos neiškėlimo didėja kreditoriaus reikalavimas dėl veiklos po tokio termino ir tas reikalavimas (jo padidėjimas) nėra padengiamas juridinio asmens turtu. Nurodo, kad apylinkės teismas nenustatė jokio konkretaus kreditoriaus VMI aktualaus teisių pažeidimo, nors bendrovė jau buvo nemoki.
2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismai nustatydami ANK 120 straipsnio pažeidimus vadovaudavosi Įmonių bankroto įstatymu, kuris galiojo iki 2020-01-01, nuo tada šiuos santykius reguliuoja JANĮ, kuris akcentuoja bankroto bylos reikalingumą ir būtinumą pagal kreditorių valią, t. y. nepriklausomai nuo įmonės finansinės būklės kreditoriai gali padaryti tam tikras nuolaidas įmonei, įskaitant susilaikymą nuo priverstinio skolos išieškojimo arba nuo bankroto bylos kėlimo. Pažymi, kad JANĮ 8 straipsnyje numatytas susitarimo su kreditoriumi dėl pagalbos institutas, pabrėžiant, kad bankroto bylos iškėlimas gali tiek apginti, tiek pažeisti konkretaus kreditoriaus teises, todėl šis institutas turi būti taikomas atsižvelgiant ir į kreditorių valią, faktines aplinkybes, ar yra pagrindo konstatuoti kokio nors kreditoriaus teisių pažeidimą, jeigu bankroto byla nebūtų inicijuota konkrečiu momentu.
Šalies argumentai
2.3. Pažymi, kad K. K. bendradarbiavo su kreditoriais, nors bendrovės finansinė būklė buvo sudėtinga, buvo tikimybė išvengti nemokumo arba sumažinti bendrovės įsipareigojimus maksimaliai dar prieš iškeliant bankroto bylą. Nurodo, kad pagal bendrovės balanso duomenis 2018-12-31 įsipareigojimai kreditoriams buvo 1 571 518 Eur, o teismo nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai sudarė 835 530,20 Eur, iš kurių 469 907,85 Eur reikalavimas priklausė UAB „G.“, kuri buvo susijusi su bendrove ir tokiu būdu sąmoningai teikė finansinę paramą bendrovei. Pažymi, kad į bylą yra pateiktas VMI 2020-08-31 sprendimas atnaujinti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą, tai rodo, kad šis kreditorius taip pat palaikė bendrovę ir nesiekė jos bankroto, leido jai vykdyti veiklą. Pareiškėjo teigimu, bet koks šio kreditoriaus teisių pažeidimas gali būti fiksuojamas tik po šios datos.
2.4. Nurodo, kad įsiskolinimas VMI atsirado ne dėl to, kad bendrovė nemokėjo mokesčių ar kad bankroto byla buvo iškelta per vėlai, bet todėl, kad buvo taikoma specifinė pridėtinės vertės mokesčio schema, susijusi su naujo nekilnojamojo turto sukūrimu ir išleidimu į rinką. Pažymi, kad esminė įsiskolinimo suma (110 796,70 Eur) susidarė 2020 m. rugsėjo mėnesį, kai hipotekos kreditorius Bigbank AS filialas perėmė už skolas hipoteka apsunkintą turtą ir atsisakė finansuoti parduoto nekilnojamojo turto pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą, nesutiko atitinkamą parduoto turto kainos dalį pervesti VMI, kai pagal sutikimus parduoti įkeistą turtą, visos lėšos turto pirkėjų turėjo būti sumokėtos hipotekos kreditoriui Bigbank AS filialui, ar suteikti kreditus šiam tikslui pagal sudarytas kredito linijos sutartis. Nurodo, kad įvykdė įstatyminę pareigą apskaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio dydį, nors pati bendrovė negavo jokių pinigų už šio turto realizavimą.
2.5. Pažymi, kad nepriklausomai nuo pardavimo būdo, naujo nekilnojamojo turto realizavimas apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, šis mokestis taikomas ir tada jeigu turtas realizuojamas bankroto procese, t. y. formaliai mokesčiai nebūtų buvę priskaičiuoti bankroto bylos iškėlimo metu, tačiau jie būtų atsiradę po bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad bankroto procesas nepanaikina hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, todėl VMI dėl naujai priskaičiuotų pridėtinės vertės mokesčio sumų nebūtų galėjęs pretenduoti į pajamas, gautas iš įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo. Pažymi, kad apylinkės teismas nepasisakė ir dėl Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo taikymo. Pagal jo 2 straipsnį, juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.
2.6. Nurodo, kad aplinkybė, jog VMI inicijavo bankroto bylos iškėlimą pirmiau už vadovą, savaime nereiškia, kad K. K. padarė administracinį nusižengimą. Pažymi, kad K. K. žinojo apie kito kreditoriaus K. K. veiksmus iškelti bankroto bylą, tam negalėjo prieštarauti, nes būtent kreditoriai sprendžia dėl skolininko nemokumo, tad formalūs papildomi veiksmai kelti bankroto bylą pačios bendrovės vardu, buvo visiškai nereikalingi ir pertekliniai. Nurodo, kad K. K. stengėsi elgtis pagal kreditorių deklaruojamus interesus, juos tarpusavyje derinti. Apelianto teigimu, net jeigu K. K. veiksmai formaliai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, jų atlikimo aplinkybės, faktinės žalos kreditoriams nebuvimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skiriama simbolinė 100 Eur bauda.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI atstovas J.Čebelis prašo skundo netenkinti.
3.1. Nurodo, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimą, neatsižvelgiant, ar kilo padariniai. Pažymi, kad įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra imperatyvi ir nenumato išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, jos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Nurodo, kad bendrovės įsiskolinimas biudžetui susidarė nuo 2019-11-01, taigi K. K. vėliausiai nuo 2020-01-01 (JANĮ įsigaliojimo diena) privalėjo spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ir inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą.
3.2. Pažymi, kad VMI 2021-01-25 išsiuntė bendrovei pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo bendrovė buvo įspėta apie galimai kilsiančias pasekmes. Nurodo, kad įstatymas dėl koronaviruso buvo taikomas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais po 2020-03-16 paskelbto karantino, nutarimas ir karantinas nustojo galioti 2020-06-17, taigi, vadovaujantis įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, JANĮ 8 straipsnio vadovui numatytų pareigų stabdymas nustojo galioti 2020-09-17, o ne 2021-04-01 kaip nurodo apeliantas. Pažymi, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra, lengvinančių aplinkybių byloje nėra, prašymas taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą pirmos instancijos teisme nebuvo teiktas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs K. K. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas ar pripažinti, kad skundžiamame Vilniaus miesto teismo 2021-11-04 nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl K. K. veiksmų kvalifikavimo
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. K. K. apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl to, kad neinicijavo nemokumo proceso UAB „O.“. K. K. neginčija to, kad nevykdė pareigos inicijuoti nemokumo procesą, tačiau, jo teigimu, tokiais veiksmais jis nesukėlė jokios žalos bendrovės kreditoriams, todėl negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su tokiais apelianto teiginiais nesutiktina. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų atlikimo, o ne nuo padarinių atsiradimo.
7. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, turintys pareigą inicijuoti nemokumo procesą jeigu juridinis asmuo yra nemokus – juridinio asmens vadovas ir likvidatorius, taigi tokių veiksmų atlikimas įstatymų leidėjo vertinimu yra imperatyvus. Susiformavusioje teismų praktikoje asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį būtent už analogišką kaip K. K. padarytą kreditorių teisių pažeidimą – bankroto bylos neinicijavimą, nesant padarinių (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-379-932/2021, AN2-16-576/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, vien apelianto pateiktas teisinio reglamentavimo interpretavimas, nesudaro pagrindo minėtas normas aiškinti kitaip ir netraukti jo administracinėn atsakomybėn.
8. Apeliantas skunde pažymi, kad nuo 2020-01-01 bendrovių nemokumo procedūrą reguliuoja JANĮ, kuris priešingai nei prieš tai galiojęs Įmonių bankroto įstatymas, nurodo, jog bankroto bylos iškėlimas turi būti taikomas atsižvelgiant į kreditorių valią ir leidžia kreditoriams nepriklausomai nuo įmonės finansinės būklės daryti tam tikras nuolaidas įmonei, įskaitant susilaikymą nuo bankroto bylos kėlimo, tačiau, teismo vertinimu, lankstesnis teisinis reguliavimas negali būti aplinkybe, šalinančia K. K. administracinę atsakomybę nagrinėjamu. Remiantis JANĮ 8-9 straipsnių nuostatomis, nemokumo procese yra taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, taip sudarant galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme ir skatinant juos ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka, vis dėlto, aktyvius veiksmus dėl tokio tam tikro nemokumo procedūros pradžios atidėjimo turi atlikti tiek skolininkas, tiek kreditorius.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI šia procedūra siekiant išspręsti bendrovės nemokumo klausimus pasinaudojo, 2021-01-22 kreipėsi į „UAB O.“ su pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodydama, jog mokestinė nepriemoka yra 182 501,3 Eur. Iš šio kreipimosi turinio matyti, kad VMI, kaip bendrovės kreditorė, inicijuoja nemokumo procesą, reikalauja kad mokestinė nepriemoka būtų atlyginta per 30 dienų arba būtų sudaromas susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, priešingu atveju bus keliama bankroto byla. Vis dėlto, nepaisant šio prašymo, K. K. jokių iš VMI nurodytų veiksmų neatliko, į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o vienas iš jo vadovautos bendrovės kreditorių, t. y. VMI. Nors apeliantas tvirtina, jog sąmoningai nesiekė pažeisti VMI interesų, jo valdoma bendrovė tiesiog turėjo sunkumų, jis siekė juos pašalinti, vis dėlto byloje duomenų, patvirtinančių aktyvias K. K. pastangas siekiant atstatyti bendrovės mokumą, nėra, jų kartu su skundu nepateikė ir apeliantas.
10. Apygardos teismas pažymi, jog neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Remiantis kasacine praktika, priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą, atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija, nors ir formaliai atitinkanti nemokumo apibrėžimą, turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-54-648/2020).
11. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog K. K. vadovaujama įmonė sunkumų galimai turėjo jau nuo 2020 m. rugsėjo (bendrovė 2019, 2020 m. balanso nepateikė), K. K. žinojo, jog bendrovė yra skolinga VMI, o nuo 2021-01-22 buvo informuotas apie planuojamus atlikti veiksmus siekiant inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, vis dėlto, toliau VMI atžvilgiu elgėsi pasyviai, nebendradarbiavo, neteikė tam tikrų paaiškinimų apie bendrovės finansinę būklę ir pan., šiuos veiksmus atliko sąmoningai, kaip pats nurodo, siekdamas išlaikyti įmonės tęstinumą, todėl jo kaltė visiškai įrodyta.
12. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime turėjo pasisakyti dėl Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo taikymo, vis dėlto, administracinės atsakomybės taikymui šis teisės aktas yra neaktualus, kadangi galiojo iki 2020-03-16 paskelbto karantino pabaigos (Vyriausybės nutarimu karantinas buvo atšauktas 2020-06-17). Remdamasis visuma išdėstytų aplinkybių, apygardos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-04 nutarimu K. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos nuobaudos
13. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Apylinkės teismas, K. K. skirdamas 1 400 Eur baudą, atsižvelgė į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog K. K. nėra teistas, nebaustas administracine tvarka ir konstatavo, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą paskiriant sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.
14. Skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba nuobaudos apskritai neskirti, tačiau remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis šia norma, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pavyzdžiui, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
15. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, užtikrinti, tai, kad ji paveiktų teisės pažeidimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai. ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Byloje nėra duomenų apie itin sunkią K. K. turtinę padėtį, dėl kurios net ir minimali administracinio nusižengimo sankcijoje numatyta bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga, o, teismo vertinimu, visiškai neskiriant jokių poveikio priemonių arba jas skiriant itin mažo, tik simbolinio dydžio, teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi toks sprendimas būtų neproporcingai švelnus.
16. Pažymėtina, kad neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
17. Aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti K. K. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nėra, todėl skundžiama Vilniaus miesto teismo 2021-11-04 nutarimas yra paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-04 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama.