Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartimi 2023 m. sausio 27 d. išdėstyto Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo už akių įvykdymas, nustatant, kad V. Š. mokės Valstybiniam studijų fondui po 150 Eur kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2023 m. vasario 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, jo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

10. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat gali pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taikydamas šį civilinio proceso institutą teismas yra saistomas CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo.

11. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas minėtas teismo sprendimo privalomumo principas, nustatytas CPK 18 straipsnyje.

12. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas, visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys.

13. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo vykdymo išdėstymo klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus. Todėl teismas turėtų įsitikinti, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus vykdymą, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai būtent ir yra siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

14. Pažymėtina, kad nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės gali būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė 2023 m. sausio 8 d. prašyme jokių konkrečių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Pranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pasiūlius atsakovei pateikti duomenis apie turtinę padėtį, atsakovė 2023 m. sausio 26 d. pranešimu informavo teismą, jog jai nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė bei gyvenamasis namas Telšių r., tačiau įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų apie gaunamas pajamas, šeimos sudėtį, turimus kitus kreditorinius įsipareigojimus. Teismo iniciatyva iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios informacijos Sodros registre nustatyta, kad atsakovė nuo 2012 m. dirba Telšių rajono senelių globos namuose. Pažymėtina, kad skola ieškovui yra negrąžinta nuo 2014 m., iki šiol nėra grąžinta net dalis įsiskolinimo. Iš nurodytų aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kad Valstybiniam studijų fondui priteistos sumos sumokėjimo išdėstymas atsakovės prašoma 50 Eur kas mėnesį suma faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, pažeistų ieškovo turtinius interesus. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas skolininkės prašymą dėl teismo įsakymo įvykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies, nustatant, kad skolininkė mokės kreditorei kas mėnesį po 150 Eur, pradedant mokėti nuo 2023 m. vasario 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad ji turi dar du kreditorius AS Inbank fil. (Sutartis EFF20530PJPA), dengiama suma 76 Eur, UAB SB lizingas (Sutartis C203520079), dengiama suma 64 Eur, tačiau sutarčių teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Teismas sprendžia, kad vien aplinkybė, jog apeliantė turi daugiau kreditorių, nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

17. Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo klausimus, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas).

18. Apeliantė nepateikė įrodymų apie kitus turimus kreditorius, vien jų nurodymas atskirajame skunde, nepateikiant teismui jokių duomenų, nėra pakankamas. Teismo sprendimo įvykdymas negali paneigti ieškovo teisės atgauti skolą, todėl apeliantės finansinės padėties pablogėjimas dėl skolos mokėjimo ieškovei po 150 Eur per mėnesį negali lemti ieškovo teisių pažeidimo, pernelyg ilgam terminui išdėsčius priteistos skolos mokėjimą.

19. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.