Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-829/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2-829/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
Ž. P.
Ieškovas
AS UniCredit Bank
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-829/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6337-467/2012 pagal ieškovo AS UniCredit Bank, veikiančio per AS UniCredit Bank Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovei Ž. P., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Arsamita“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AS UniCredit Bank, veikiantis per AS UniCredit Bank Lietuvos skyrių, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. P. 250 000 Lt skolą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai pat bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Nurodė, kad prašoma priteisti suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, ieškinio teismui pateikimo dieną atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi areštavo atsakovei Ž. P. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, bendrai 250 000 Lt sumai, nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės Ž. P. kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, nurodė areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 250 000 Lt sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovei pareiškė 250 000 Lt dydžio turtinį reikalavimą. Be to, ieškovas už ieškinį sumokėjo 8 000 Lt dydžio žyminį mokestį. Atsakovė yra fizinis asmuo. Nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovė turimą turtą, finansinę padėtį bei jo galimybes įvykdyti būsimą ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Teismas sprendė, kad dėl šių priežasčių ieškovo pareikšto reikalavimo suma šiuo konkrečiu atveju laikytina didele ir nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra reali grėsmė, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, todėl, siekiant užkirsti kelią galimam atsakovės turto iššvaistymui ir turtinės padėties pabloginimui, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tenkintinas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė Ž. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas neįrodė, o teismas netyrė ir nevertino įstatyme įtvirtintų prielaidų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir jas taikė remdamasis vien ta aplinkybe, kad ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išnagrinėtas neparnešus atsakovei, nors įstatymas numato tokią galimybę, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, darytina išvada, kad jos buvo pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai.

2. Ieškovas pareiškė atsakovei reikalavimą, kylantį iš ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos 2007-11-29 kredito sutarties. Ieškovo suteiktos paskolos grąžinimas yra užtikrintas reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, nurodytomis sutarties 7.1 punkte: patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė 269 000 Lt, hipoteka; kilnojamojo turto – dviejų automobilių, kurių vertė yra 267 652,08 Lt, įkeitimu; UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, ne mažesnei nei 208 200 Lt sumai. Nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės garantuoja ieškovo suteiktos paskolos grąžinimą, todėl paties reikalavimo įvykdymo užtikrinimas atsakovės turto areštu yra perteklinis ir nereikalingas. Pritaikius areštą ne tik atsakovės turtui, bet ir piniginėms lėšoms, be pagrindo itin suvaržomos atsakovės teisės.

Atsiliepimas

Ieškovas AS UniCredit Bank, veikiantis per AS UniCredit Bank Lietuvos skyrių, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir jų masto klausimą preliminariai įvertintinos bylos aplinkybes ta apimtimi, kiek tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės Ž. P. ieškovo naudai 250 000 Lt skolą kyla iš ieškovo ir trečio asmens UAB „Arsamita“ 2007 m. lapkričio 29 d. Kredito sutarties Nr. 41000021-01 (su vėlesniais pakeitimais) dėl 140 608,73 EUR (485 493,82 Lt) paskolos suteikimo. Kaip nurodė ieškovas, šios sutarties prievolių įvykdymo užtikrinimui 2007 m. lapkričio 24 d. ieškovas ir atsakovė Ž. P. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotoja įsipareigojo atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas. Preliminariai vertinant ieškovo reikalavimą ir jį pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo yra pagrįsta. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos Kredito sutarties Nr. 41000021-01 prievolių įvykdymas be nurodytoje Laidavimo sutartyje numatytos laidavimo prievolės dar yra užtikrintas ir turto įkeitimu, tą ieškinyje patvirtino ir ieškovas. Iš byloje pateikto hipotekos registro išrašo matyti, kad Kredito sutarties Nr. 41000021-01 prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas trečiajam asmeniui UAB ,,Arsamita“ priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (hipotekos registro išraše nurodyta vertė 269 000 Lt) bei du automobiliai (hipotekos registro išraše nurodyta vertė 181 690,08 Lt) (b. l. 21-27). Taigi, iš minėtos Kredito sutarties kylantis ieškovo reikalavimas yra užtikrintas turto įkeitimu, bendras įkeitimo objektų įkainojimas šalių susitarimu sudaro 450 690,08 Lt. Be to, kaip nurodė apeliantė, Kredito sutarties Nr. 41000021-01 prievolių įvykdymas yra užtikrintas UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, ne mažesnei nei 208 200 Lt sumai. Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, jokių šiuos apeliantės pateiktus argumentus bei įrodymus paneigiančių įrodymų nepateikė.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo atveju, kai ieškovo reikalavimo teisė pagrindiniam skolininkui yra užtikrinta hipoteka (įkeitimu), esant pareikštam ieškinio reikalavimui, kurio pagrindą sudaro šios skolininko prievolės netinkamas vykdymas, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus apribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtintų, kad įkeisto turto vertės, jį realizavus, nepakaktų kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Nuo to tiesiogiai priklauso ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas. Be to, tai atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą, pagal kurį teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju, kurio esmė – galutinis kreditoriaus reikalavimo teisės patenkinimas (2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1426/2009, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445/2009, 2011 m. kovo 17 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtinti rungimosi ir dispozityvumo principai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Byloje esančiais duomenimis, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įkeisto turto vertė sumažėjo, palyginus ją su hipotekos registro išraše šalių susitarimu nustatyta turto verte. Taigi, pakartotinis ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra perteklinis, neatitinka protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principų.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės jau yra užtikrinti turto įkeitimu, nėra objektyvaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei atmestinas (338 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo AS UniCredit Bank, veikiančios per AS UniCredit Bank Lietuvos skyrių, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutartį siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Konstantinas GurinasGintaras Pečiulis