- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-244/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palgeda“, K. P., R. P.
- Ieškovas
- AB SEB bankas "Palgeda"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Palgeda“, K. P. ir R. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6523-262/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Palgeda“, K. P. ir R. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Palgeda“, K. P. ir R. P., prašydamas priteisti iš atsakovų 1162096,55 Lt už suteiktą ir negrąžintą kreditą, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, delspinigius, baudas bei banko turėtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 15621 Lt žyminį mokestį. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė atsakovų atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovams UAB ,,Palgeda“, K. P. ir R. P. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Ieškovo AB ,,SEB bankas“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovams UAB „Palgeda“, K. P. ir R. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ieškinio reikalavimo sumai, t.y. 1162096,55 Lt, turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsakovui UAB ,,Palgeda“ išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmens ar įkeisti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 1162096,55 Lt – yra didelė, tai gali padidinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiraisiais skundais atsakovai UAB „Palgeda“, K. P. ir R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskiruosius skundus atsakovai grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas, pareikšdamas civilinį ieškinį atsakovams, piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi atsakovo UAB „Palgeda“ prievolės įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertė didesnė, nei pati ieškinio suma, hipoteka.
2. Ieškovui įkeisto turto vertė šiai dienai yra 1100000 Lt, ką patvirtina atsakovų pateikta preliminari išvada dėl turto vertės. Vadinasi, ieškovas turi realią galimybę išieškoti iš atsakovo UAB „Palgeda“ susidariusį įsiskolinimą, nukreipdamas išieškojimą į jam įkeistą 1100000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą.
3. Atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei turto hipoteka suvaržo atsakovų teises į kelis kartus didesnės vertės turtą, nei yra skolos suma. Tokie suvaržymai atsakovų turtui yra neproporcingi procese siekiamiems tikslams, tai yra, suvaržo atsakovų teises labiau, nei yra būtina ieškovo reikalavimo patenkinimui.
4. Ieškovo piktnaudžiavimą savo teisėmis rodo ir ta aplinkybė, kad atsakovė R. P. nėra prisiėmusi jokių turtinių įsipareigojimų, susijusių su UAB „Palgeda“ skola ieškovui, todėl ieškinys jos atžvilgiu neturi jokio teisinio pagrindo.
5. Prezumpcija dėl didelės sumos turtinio ginčo, kai didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų UAB „Palgeda“, K. P. ir R. P. atskiruosius skundus ieškovas prašo atmesti atskiruosius skundus ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, o skundžiama nutartis yra teisėta. Ieškovas teigia, kad iš atsakovo UAB „Palgeda“ pateiktos 2009 m. birželio 18 d. preliminarios išvados dėl turto vertės matyti, kad ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra 830000 Lt. Pagal vėlesnius vidutinių rinkos verčių duomenis (VĮ Registrų centro vertinimas pagal 2009 m. gruodžio 1 d. būklę) ieškovui įkeisto žemės sklypo vertė yra 223000 Lt. Vadinasi, tuo atveju, jei teismas tenkintų AB „SEB bankas“ ieškinį dėl 1162096, 55 Lt skolos priteisimo iš atsakovų, ieškovas negautų visiško savo reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto vertės.
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Palgeda“ atskirąjį skundą atsakovai K. P. ir R. P. prašo tenkinti UAB „Palgeda“ atskirąjį skundą. Atsakovai K. P. ir R. P. atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais motyvais, išdėstytais atsakovo UAB „Palgeda“ atskirajame skunde. Tokius pačius motyvus nurodo ir atsakovas UAB „Palgeda“ savo atsiliepime į atsakovų K. P. ir R. P. atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti atsakovų K. P. ir R. P. atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių esmės, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o vertina tik aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Dėl to atskirųjų skundų argumentai (kad atsakovė R. P. nėra tinkama šalis civiliniame procese, ar ieškovas nepiktnaudžiauja savo teisėmis) nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, o gali būti svarbūs tik bylą nagrinėjant iš esmės.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai.
Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas UAB „Palgeda“ netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus pagal 2007 m. rugpjūčio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. 1750711010343, o atsakovai K. P. ir R. P. 2008 m. rugpjūčio 27 d. laidavimo sutartimi Nr. 17507110103431 įsipareigojo atsakyti Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinis skolininkas UAB „Palgeda“ bei laidavo visu savo turtu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Palgeda“ savo prievolės – kredito grąžinimo užtikrinimui ieškovo naudai įkeitė savo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą bei pastatą, esančius Laurų g. 15, Vilniuje. Šiam turtui 2007 m. rugsėjo 7 d. buvo įregistruota hipoteka. Įkeičiamo turto vertė jo įkeitimo metu nustatyta 1620000 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.
Kaip nurodyta ieškinyje, atsakovo UAB „Palgeda“ skola ieškovui pagal Kredito sutartį, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovai K. P. ir R. P., sudaro 1162096,55 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bendra įkeičiamo turto vertė yra 1620000 Lt. Įkeisto turto vertė buvo nustatyta jį vertinant 2007 m. rugsėjo 7 d. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė įkeisto žemės sklypo išrašus iš VĮ Registrų centro svetainės apie vidutines rinkos vertes, kurios nustatytos atliekant masinį vertinimo būdą. Atsakovai kartu su atskiraisiais skundais pateikė minėto žemės sklypo 2009 m. birželio 18 d. preliminarią išvadą dėl turto vertės (b.l.17-18), iš kurios matyti, kad ieškovui įkeisto žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną, t.y. 2009 m. birželio 17 d., yra 1100000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepagrįstai prašo remtis VĮ Registrų centro vidutinėmis rinkos vertėmis, kurios yra nustatytos atliekant masinį vertinimo būdą, kai tuo tarpu atsakovų pateikta preliminaria išvada dėl turto vertės nustatymo turto vertė nustatyta turtą vertinant lyginamuoju metodu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis apie įkeisto turto vertę ir patvirtintų, kad šio turto vertė yra iš esmės pasikeitusi ir jos nepakaktų pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 178 str., 314 str.).
Pažymėtina, jog, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad ieškovo reikalavimo, kilusio iš sudarytų kredito sutarčių, patenkinimas gali būti įvykdytas iš įkeisto turto, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus atsakovų turto suvaržymus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovo AB „SEB bankas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus situacijai ir paaiškėjus, jog įkeisto nekilnojamojo turto realiai nepakanka tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vėl gali būti reiškiamas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.