- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 1-1583-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27676-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuo 2018 m. balandžio 4 d. 15.00 val. iki 2018 m. birželio 5 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), grožio salone (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), prie centrinės „(duomenys neskelbtini)" turgavietės, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą tikslą, apgaule, tai yra piktnaudžiaudama nukentėjusiosios J. J. pasitikėjimu, sudarydama patikimos aiškiaregės įvaizdį, psichologiškai įbaugindama ją dėl tariamai gresiančių nelaimių, už apeigas, turinčias pagerinti gyvenimą, sveikatą ir verslą, aiškiai suvokdama, kad tokių paslaugų suteikti negali, iš J. J. per 13 kartų apgaule įgijo 955 eurus ir 100 eurų vertės auksinį žiedą, tačiau realios pagalbos nesuteikė, pinigų ir žiedo negrąžino, su nukentėjusiąja ryšius nutraukė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. J. priklausantį 1055 eurų vertės turtą.
Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. Sutinka, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą, kurio vertė yra 1055 eurai. Jos vardas yra R., o kitas vardas yra M. . Dažniausiai ją vadina M. . Ji gyvena K., ten nėra kirpyklų. Autobusu atvažiavo į Šiaulius ir užėjo į kirpyklą, kur dirba nukentėjusioji, ji dažosi plaukus, dėl to ėjo į saloną. Buvo uždarytos durys, paskambino, išėjo nukentėjusioji. Pasiūlė jai išmesti kortas, tuo pačiu nusidažyti plaukus. Plaukų nenusidažė. Buvo pas nukentėjusiąją, metė jai kortas, kortas meta, nes tai paprotys. Už kortų metimą ji jai atskirai mokėjo po 20 Eur. Kartu gerdavo kavą, susidraugavo. Apie gresiančias bėdas, nelaimes su nukentėjusiąja nekalbėjo. Viskas buvo draugiškai, net nemanė, kad taip išeis. Ji „varažino“ nukentėjusiajai. Ką rodė kortos, tą ir sakė. Neprisimena, ką jai rodė kortos. Kažką apie gyvenimo knygą kalbėjo, bet neprisimena, čia nukentėjusioji apie ją kalbėjo. Nežino, ar į gyvenimo knygą galima įdėti pinigų. Kitus kartus ji pati ją kviesdavo, kalbėdavosi, pasakodavo, kad nesugyvena su seserimi. Ji jai parodė nuotraukų albumą, rodė žmones, ant kurių „pavaražintų“, bet atsisakė. Nukentėjusioji jai sakydavo, kad tas žmogus negeras, kad ką nors ant jo padarytų, pati rodė žmones. Ji nukentėjusiosios per daug negąsdino – ji tik metė kortas. Nežino, ar nukentėjusioji ja pasitikėjo. Gali būti, kad ji suprato, jog yra aiškiaregė. Gal ji pasakė kokį žodį apie gresiančias nelaimes, bet dabar visko nebeprisimena. Gali būti, kad sakė nukentėjusiajai, kaip galima pagerinti jos gyvenimą ir sveikatą. Gailisi, kad suklaidino nukentėjusiąją. Ateityje nieko panašaus nebus – tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Ne kaskart atėjusi gaudavo pinigų. Ji pati siūlydavo jai pinigus. Iš nukentėjusiosios gavo 955 Eur ir 100 Eur vertės auksinį žiedą. Neatsimena, per kiek kartų gavo pinigus iš nukentėjusiosios, gal per 12 kartų. Neturi to auksinio žiedo, neprisimena, kur jį padėjo. Žiedo grąžinti neturėjo. Nukentėjusioji pasakė, kad paimtų, parduotų lombarde, nusipirktų valgyti. Nukentėjusioji pasiūlė jos paslaugas savo dukrai, bet atsisakė. Ji mokytas žmogus, tai, jei manė, kad ją apgaudinėja, kam siūlė apgauti jos dukrą. Nukentėjusioji paėmė jos pasą, savo ranka surašė raštą, kad jai skolina pinigus, nes ji nemoka rašyti, suprato, kad turės tuos pinigus grąžinti. Tuos pinigus, kuriuos skolino, ruošėsi grąžinti. Pinigai, žiedas nebuvo išvilioti iš nukentėjusiosios. Jei būtų viliojusi, nebūtų gėrusi kavos. Nukentėjusioji jai pati davė pinigus. Per visą bendravimą nukentėjusioji jos neprašė grąžinti pinigus, to neprisimena. Ji jai paskolino, dar ne visus atidavė. Atidavė 300 Eur. Jei ji manė, kad ji ją apgauna, tai kaip rašė raštą, kad ji skolina pinigus. Nori grąžinti pinigus, bet nebeturi sveikatos. Neturėjo realios galimybės grąžinti pinigus anksčiau. Turi mergaitę, kuri yra neįgali. Jos finansinė padėtis prasta. Jei būtų galėjusi, pinigus būtų atidavusi. Nieko vertingo neturi, neturi turto. Pirmą kartą yra tokioje situacijoje. Nuo to, kai pradėjo bendrauti su nukentėjusiąja J. J., nebandė jos įbauginti ar grasinti jos artimiesiems, kad pablogės jų sveikata, jei nukentėjusioji kreipsis į policiją. Po įvykio taip pat nebandė J. J. kaip nors paveikti, su ja nekalbėjo, nes susitiko tik teisme. Neprašė, kad skolintųsi pinigų iš dukros. Nespaudė nukentėjusiosios, kad imtų pinigus iš kitų. Nesakė, kad ji mirs, jei nepaduos pinigų. Nukentėjusioji ją siuntė į kapines. Sutinka su 765,83 eurų civiliniu ieškiniu turtinei žalai atlyginti, jos nėra atlyginusi, bet ketina tai padaryti. Dėl 3000 eurų neturtinės žalos nesutinka, nes nežino, ar nukentėjusioji galėjo patirti kokią nors neturtinę žalą, ji irgi galėtų eiti per gydytojus, susirinkti čekius už vaistus ir reikalauti atlyginti žalą.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-04-04 apie 15.00 val. į grožio saloną „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), atėjo romų tautybės moteris, kuri pasiūlė jai išburti ateitį. Buriant ateitį, ji jai pasakė, kad jai yra uždėtas prakeiksmas, kurį ji neva žadėjo panaikinti. Už būrimą ji paprašė duoti jai 50 eurų. Ji jai padavė 50 eurų. Tada minėta moteris jai pradėjo sakyti, kad ji gali nuimti prakeiksmą bei pagydyti jos sveikatą, tačiau tam, kad tai padaryti, ji jai turi duoti dar 50 eurų, nes ritualui jai reikia nupirkti žvakių, užsakyti mišias bažnyčioje ir panašiai. Ji jai padavė dar 50 eurų. 2018-04-13, laiko tiksliai neprisimena, pas ją į grožio saloną atėjo vėl ta pati moteris ir paprašė 200 eurų, nes tam, kad jos sveikata pagerėtų ir verslas klestėtų, juos reikia įdėti į „gyvenimo knygą“ ir palaikyti. Pinigus ji žadėjo grąžinti kitą dieną, tačiau negrąžino. Susisiekus su ja telefonu Nr. 860421592 ir paklausus, kada ji jai grąžins pinigus, (duomenys neskelbtini) tautybės moteris jai pasakė, kad juos grąžins 2018-05-01 susitikus su ja (duomenys neskelbtini)turgavietėje. 2018-05-01 apie 12.00 val. susitikus su minėta moterimi (duomenys neskelbtini)turgavietėje, ji jai pasakė, kad ji yra M. R. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir prašė ją vadinti būrėja M. arba R.. Susitikus R. jai 200 eurų negrąžino, o paprašė duoti dar 100 eurų, nes neįdėjusi kitų pinigų ji negali išimti iš „gyvenimo knygos" 200 eurų. Ji vėl davė 100 eurų. Jie buvo skirti prakeiksmui nuimti. Taip pat jos susitarė susitikti kitą dieną pas ją darbe. 2018-05-02 apie 13.00 val. pas ją į darbą atėjo būrėja M. ir paprašė 200 eurų už tai, kad jos anūkė P. nesirgtų ir būtų sveika. Kadangi ji turėjo tik 100 eurų, todėl jai padavė 100 eurų, o nuo rankos nusiėmė savo auksinį vestuvinį žiedą, kuris yra apie dviejų gramų svorio, 100 eurų vertės, ir padavė būrėjai M. i. Taip pat ji paaiškino, kad žadėtų 200 eurų ji neatnešė, nes šiuo metu negali iš „gyvenimo knygos" jų paimti, nes jeigu juos paims, tai jai atsitiks nelaimė. 2018-05-03 apie 13.00 val. pas ją vėl atėjo būrėja M. , kuri jai pasakė, kad į „gyvenimo knygą“ vėl prašo jos įnešti 200 eurų. Ji šiuos pinigus padavė būrėjai M. i. Šiuos 200 eurų ji pasiskolino iš savo dukros J., nes pati pinigų neturėjo. Pinigus dukra jai pervedė į sąskaitą. Kadangi jau per tą knygą nebeturėjo pinigų, kitą dieną paskambino būrėjai M. i ir paprašė uždaryti šią knygą ir grąžinti jai 200 eurų. Būrėja M. sutiko, tačiau paaiškino, kad negalės iš knygos paimti 200 eurų, kol ji jai neduos 50 eurų, kuriuos ji turės padėti į knygą vietoj paimtų 200 eurų. Ji pas ją atvyko 2018-05-05 apie 13.00 val. ir vėl ją užbūrė savo žodžiais, negrąžino 200 eurų, o dar išviliojo 100 eurų, kurios neva žadėjo įdėti į „gyvenimo knygą". Per gegužės mėnesį būrėja M. pas ją buvo atėjusi dar kelis karus, tačiau tikslių datų neprisimena. Per tą laiką iš jos apgaulės būdu išviliojo dar 100 eurų, kurios neva įdėjo į „gyvenimo knygą", kuri jos prašė tai padaryti. Jai duodavo po 10, 20 eurų, tačiau kiek ir kada, neprisimena. Žino, kad bendroje sumoje smulkiomis kupiūromis jai davė 100 eurų. Paskutinį kartą būrėjai M. i davė 55 eurus, tai buvo 2018-06-05 apie 13.00 val. savo darbe, t. y. grožio salone „(duomenys neskelbtini)". Šiuos pinigus ji kaip visada turėjo įdėti į „gyvenimo knygą". Dabar nuo jos hipnozės truputį atsipeikėjo ir suprato, kad yra apgaudinėjama, būrėja M. melagingai įtikinėja ją, kad nuims prakeiksmą maldomis, pagydys ją, jos anūkę, nors tokių sugebėjimų ji neturi ir jokios „gyvenimo knygos" nėra, čia tik būdas išvilioti iš jos pinigus. Šiuo metu daugiau nieko papildyti negali, nes dar yra labai išsiblaškiusi, suprato, kad yra apgauta. Dėl šio įvykio patyrė 1055 eurų turtinį nuostolį. Papildomų apklausų metu nukentėjusioji J. J. parodė, kad R. B. anksčiau nepažinojo. Ji ją įtikino ir psichologiškai ją įbaugino, teigdama, kad ji susirgs, kad pablogės artimųjų sveikata. R. B. iš jos apgaulės būdu per 13 kartų išviliojo 955 eurų ir aukso žiedą, 100 eurų vertės. Žiedas neturėjo išskirtinių požymių, buvo paprastas, lygus ir siauras. R. pas ją atvykdavo, kai nebūdavo klientų salone, nes ji pati paderindavo taip, kad prieš atvykstant R.i, salone nebūtų klientų ir niekas netrukdytų. Iš bankomato pinigus gryninosi du kartus prekybos centruose „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)" . Abu kartus R. buvo šalia. Pinigus R.i paduodavo išėjus iš prekybos centro. Kai jai pinigus skolino dukra, ji dukrai nesakė, dėl kokių priežasčių skolinasi. Jai buvo gėda pasakoti apie tai dukrai. R. jos atžvilgiu jokių burtų neatliko, „gyvenimo knygos" jai nerodė. Ji jokio pagerėjimo nejuto ir verslas klestėti nepradėjo. Ji R.i turi skundų, kad ji apgaulės būdu iš jos išviliojo 955 eurus ir aukso žiedą, 100 eurų vertės. Su R. buvo surašiusi raštelį, kad R. jai grąžins pinigus, raštelis yra pas R.. R. jai pinigų negrąžino. Taip pat parodė, kad raštelį, kurį jai parodė tyrėja ir kurį pateikė R. B., ji atpažįsta. Jį rašė ji pati. Šio raštelio turinio iniciatorius yra ji. Jį parašė viena iš anksto ir kitą dieną padavė jį R.i. Įvardino jį „skolos rašteliu" todėl, kad kai jai dukra J. M., gyv. (duomenys neskelbtini) m., M. M. g., namo numerio neatsimena, nieko nežinodama apie būrėją R. (M.), jai paskolino 200 eurų, ji vėliau pradėjo jos prašyti, kad ji tuos pinigus jai grąžintų. Todėl ji sutarė su R. (M. ), kad jai dovanos visus tuos pinigus, kuriuos davė jai už būrimus, svarbu, kad ji jai grąžintų tuos 200 eurų, kuriuos jai reikia grąžinti dukrai. Iki to skolos raštelio surašymo ji jau R.i buvo davusi apie 830 eurų ir aukso žiedą, 100 eurų vertės. Raštelyje surašė, kad R. pasiskolino 200 eurų, kuriuos ji įsipareigojo jai grąžinti iki 2018-05-11. Tačiau iki nurodytos datos R. jai minėtų pinigų negrąžino. Skolos grąžinimo terminą abipusiu susitarimu jos pratęsė du kartus ir galutinė skolos grąžinimo data buvo 2018-06-11. Dėl terminų pratęsimo naujų raštelių nerašė, tai pasižymėjo savo asmeniniame kalendoriuje. Jos surašyto skolos raštelio egzempliorius yra tik vienas, kurį turėjo R.. Šį skolos raštelį dar rašė todėl, kad taip norėjo sužinoti R. asmens duomenis, jei ji kartais sugalvotų ją apgauti, tai yra nepagerinti jos sveikatos savo apeigomis, negrąžintų pinigų iš „gyvenimo knygos". Nepaisant to, R. ją vis tiek apgavo. Ji sakė, kad, kai rašė skolos raštelį, būtų dovanojusi visus pinigus, kuriuos R.i buvo davusi už paslaugas, bet tuomet dar ji laukė savo sveikatos pagerėjimo, kaip kad jai žadėjo R.. Jei ji nebūtų sulaukusi pagerėjimo, ji būtų reikalavusi grąžinti visus pinigus ir žiedą. To reikalauja dabar, nes tikrai jokio pagerėjimo nejuto. R. jai siūlė tokias paslaugas, kaip kad kortomis išmesti, apeigas su „gyvenimo knyga", apeigas su pinigais bažnyčioje, apeigas kapinėse su žvakėmis bei jai nešė gerti užburtą vandenį dėl sveikatos gerinimo. Iš visų šių minėtų paslaugų ji pati matė tik kortų išmetimą ir gėrė jos atneštą vandenį. Kitų R. apeigų atlikimo ji nematė ir nepatyrė, tik pati R. jai pasakojo, kaip jas atlieka. Sutinka taikytis su R. B., kadangi ji savo kaltę pripažino, atlygino civilinio ieškinio dalį, tai yra 100 eurų, o likusią dalį - 955 eurus pažadėjo atlyginti per 9 mėnesius pervesdama į jai priklausančią banko sąskaitą po 106,11 eurų kas mėnesį. Su tokiomis sąlygomis sutinka, atleidžia R. B. ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas kaip susitaikius (1 t., b. l. 83-86, 99-101, 104-106, 108).
Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį (tikslios datos neprisimena) jos mama J. J., paskambinusi telefonu papasakojo, kad pas ją darbo metu (duomenys neskelbtini), į grožio saloną „(duomenys neskelbtini)" atėjusi nepažįstama moteris išmetė kortas ir pradėjusi burti paėmė iš mamos šimtą eurų. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis ji atidavė 100 eurų, ji tiksliai nežino, kadangi tuo metu su ja nebuvo ir paties įvykio nematė. Jos mama pasipasakojo, kad šią moterį matė pirmą kartą, R. B. ji asmeniškai nepažįsta ir jos niekada gyvai nematė. Žino, kad R. B. yra aferistė, kadangi „facebook" tinklalapyje paskelbus šios moters nuotrauką (nuotrauką jai persiuntė mama, kadangi ji buvo nufotografuota jos mamos) su skelbimu dėl nežinomos moters pinigų išviliojimo, daug žmonių atsiliepė į patalpintą skelbimą. R. B. iš jos mamos reikalavo pinigų aiškindama, kad jeigu neatiduos tam tikros nurodytos pinigų sumos, jos mama ar jos artimieji susirgs. Jokių paslaugų mama iš R. B. niekada neužsakinėjo, tiesiog ši moteris, įkyriai vaikščiodama pas ją į grožio saloną, reikalaudavo pinigų. Iš viso, kiek jai žinoma, jos mama R. B. davė 1000 eurų ir auksinį vestuvinį žiedą (kurio vertės nežino), per kiek laiko ir kiek kartų, taip pat nežino. Asmeniškai ji į mamos sąskaitą pervedė 200 eurų, kadangi mama 2018-05-03 prašė jos atlikti pavedimą, kadangi jai reikėjo pinigų, kokiu tikslu, tuo metu ji nežinojo. Tik vėliau 2018-05-07 iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) gavus žinutę, kad paskambintų, ji 2018-05-20 paskambino nurodytu telefonu, kur atsiliepusi moteris iš jos reikalavo pinigų, sakydama, kad jeigu ji neperves pinigų savo motinai, tai jai ar jos artimiesiems įvyks kažkas baisaus. Bendraujant telefonu su šia moterimi, ji siūlė ją išburti, nurodydama, kad prieš tai ji turi pervesti jai pinigus. Kokia tai turėtų būti pinigų suma, ji neįvardino, tačiau siūlė jai būrimo paslaugas. 2018-05-20 paskambinusi R. B. pasakė, kad ji sugrąžintų jos motinai visus pinigus, tačiau ji atsakė, kad jos mama jai pinigus duodavo savo valia ir ji nieko nesugrąžins. Su R. B. gyvai bendrauti neteko, su ja kalbėjo tik telefonu, prieš tai su šia moterimi nieko bendro neturėjo ir jos nepažinojo (1 t., b. l. 114).
Iš 2018-06-11 protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji J. J. pranešė apie nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 9-10).
Iš 2018-06-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmame aukšte esantis grožio salonas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 16-23).
Iš 2018-07-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji savanoriškai pateikė pinigų išgryninimo kvitus (1 t., b. l. 38-42).
Iš 2018-07-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus J. J. priklausančios banko sąskaitos išrašo ir vaizdo analizę, matyti, jog J. J. dukra J. M. pervedė jai 200 eurų. J. J. kelis kartus, jos nurodytomis datomis, atliko pinigų išgryninimo operacijas bei iš pateiktų bankomatų vaizdo stebėjimo įrašymo sistemos 87 fotonuotraukų matyti, kad trijose fotonuotraukose užfiksuota R. B., stovinti atokiau nuo bankomato, prie kurio tuo metu pinigus išsiėmė J. J. (1 t., b. l. 49-52).
Iš 2018-07-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamoji R. B. pateikė skolos raštelį (1 t., b. l. 53).
Iš 2018-09-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. J. pateikė savo abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines už 2018 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, o iš 2018-10-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad J. J. su R. B. trumpųjų žinučių ir skambučių pagalba bendravo 2018 m. balandžio mėnesį (12 kartų), gegužės mėnesį (26 kartus), birželio mėnesį (10 kartų) (1 t., b. l. 54-77, 78-80).
Iš 2019-06-03 nukentėjusiosios J. J. prašymo matyti, kad R. B. laiku neatlygino padarytos turtinės žalos, nevykdydama 2018-10-11 susitarimo dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55, 56).
Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad 2019-01-31 nukentėjusiajai buvo pervesta 150 Eur, o 2019-03-13 – 50 Eur (2 t., b. l. 63, 64).
Pagal LR BK 182 straipsnio 1dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Pažymėtina, kad sukčiavimu gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką iš kitų veikų, kuriomis užvaldomas svetimas turtas, yra apgaulė. Sukčiavimo atveju apgaulė yra priemonė neteisėtai ir neatlygintinai įgyti svetimą turtą. Apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tą atspindi ir gausi teismų praktika: kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-309/2013, 2K-312/2013, 2K-336/2013, 2K-523/2013, 2K-526/2013, 2K-123/2014 ir kt. Tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui būdinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-697/2016).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamoji R. B., piktnaudžiaudama nukentėjusiosios J. J. pasitikėjimu, sudarydama patikimos aiškiaregės įvaizdį, psichologiškai įbaugindama ją dėl tariamai gresiančių nelaimių, už apeigas, turinčias pagerinti gyvenimą, sveikatą ir verslą, aiškiai suvokdama, kad tokių paslaugų suteikti negali, apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai J. J. priklausantį, turtą – 955 eurus ir auksinį, 100 eurų vertės, žiedą, t. y. apgaule įgijo svetimą 1055 eurų vertės turtą. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamoji pripažino tokias aplinkybes, paaiškindama, kad nukentėjusioji galėjo suprasti, kad ji yra aiškiaregė, ji nukentėjusiajai galėjo pasakyti apie gresiančias nelaimes, kalbėjo ir apie tai, kaip galima pagerinti jos gyvenimą ir sveikatą, gailisi suklaidinusi nukentėjusiąją ir iš jos gavusi 955 Eur ir 100 Eur vertės auksinį žiedą. Teismas remiasi ne tik tokiu pačios kaltinamosios prisipažinimu, bet ir tyrimo metu duotais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, rašytine bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į turto, kurį R. B. įgijo apgaule, vertę, kaltinamosios padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad atlygino dalį padarytos žalos (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
Skirdamas kaltinamajai R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
R. B. , veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už šios nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio nuostatomis, tačiau kaltinamajai be pateisinamų priežasčių neįvykdžius teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 119-120; 2 t., b. l. 47-49, 73-74), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 122-133), nedirbanti (1 t., b. l. 134), Užimtumo tarnyboje neregistruota (1 t., b. l. 135), turinti nustatytą neįgalumą (nustatytas 55 procentų darbingumas), auginanti vidutinį neįgalumo lygį turinčią dukrą (2 t., b. l. 150). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas R. B. už padarytą nusikalstamą veiką skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajai tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).
Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1055 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 95). Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 779,78 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurį ir palaikė (2 t., b. l. 119-120, 147-148). Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo J. J. nurodė, kad R. B. apgaule pasisavino jai priklausančio turto, kurio vertė 1055 Eur, taip pat dėl šio įvykio ji pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo 24,78 Eur. Kas reiškia, kad turtinę žalą sudaro 1079,78 Eur. Tačiau nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji jai yra atlyginusi 300 eurų, todėl likusi neatlyginta ir prašoma priteisti suma dėl turtinės žalos atlyginimo yra 779,78 Eur.
Teismas, pripažinęs nukentėjusiosios parodymus patikimais, neturi pagrindo abejoti jos nurodytų piniginių sumų, apgaulės įtakoje perduotų kaltinamajai, dydžiu, ar netikėti, kad ji perdavė nurodytą auksinį žiedą. Be to, su tokia kaltinime įvardinta suma, kurią dėl apgaulės prarado nukentėjusioji, sutiko ir pati R. B.. Bylos duomenys liudija, jog kaltinamoji ir nukentėjusioji 2018-10-11 pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo dalimis. Tame pačiame susitarime nurodyta, kad kaltinamoji R. B. nukentėjusiajai J. J. grąžino 100 Eur (2 t., b. l. 56). Iš J. J. prašymo (2 t., b. l. 55) bei mokėjimo dokumentų (2 t., b. l. 63, 64) matyti, kad 2019-01-31 nukentėjusiajai buvo pervesta 150 Eur, o 2019-03-13 – 50 Eur. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji nukentėjusiajai J. J. yra atlyginusi 300 Eur. Kas reiškia, kad likusi nusikaltimu padaryta ir neatlyginta žala yra 755 Eur. Paminėtina ir tai, kad nukentėjusioji, teikdama 2019-09-25 civilinį ieškinį, nurodė, kad dėl jai paskirto gydymo už vaistus ji sumokėjo 10,83 Eur, o 2019-11-11 teikdama patikslintą ieškinį, nurodė, kad papildomai už pirktus vaistus sumokėjo 13,95 Eur (pateikė tai patvirtinančių mokėjimo čekių kopijas (2 t., b. l. 122, 149)). Pateikti dokumentai liudija, kad nukentėjusioji, pirkdama vaistus, turėjo išlaidų, kurių suma sudaro 24,78 Eur. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad nukentėjusioji po šio nusikaltimo padarymo kreipėsi į medikus, jai buvo skirtas gydymas, dėl ko turėjo pirkti vaistus (2 t., b. l. 121). Kaltinamoji taip pat sutiko su prašoma atlyginti suma dėl vaistų pirkimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiosios J. J. prašoma atlyginti suma dėl patirtos turtinės žalos yra pagrįsta bylos medžiaga, šią žalą nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų kaltinamosios R. B. veiksmų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 779,78 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi.
Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį šioje dalyje grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios R. B. veiksmų patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, dėl tariamai gresiančių nelaimių buvo įbauginta psichologiškai, patyrė neigiamus išgyvenimus, sutriko sveikata, teko kreiptis į gydytoją, pirkti vaistus, pablogėjo jos savijauta, prarado pasitikėjimą žmonėmis, kurie, siekdami pasipelnyti, bet kokiais nedorais būdais stengiasi išvilioti iš kitų žmonių pinigus.
Pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos baudžiamosiose bylose turinį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į LR CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus: padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.
Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, dėl ko teko lankytis pas gydytojus, kurie padėtų susidoroti su neigiamomis emocijomis ir nuostatomis, likusiomis po prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai J. J. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiosios turtą, kaltinamosios veiksmų pobūdį - tai, kad nusikalstama veika tęsėsi palyginti ilgą laiko tarpą – nuo 2018-04-04 iki 2018-06-05 (t. y. du mėnesius), o kaltinamoji iš nukentėjusiosios apgaulės būdu turtą įgijo net per 13 kartų, kaltinamosios kaltę – tyčinę formą, įgyto turto vertę (1055 Eur, kuri negali būti vertinama kaip itin didelė), taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, nes J. J. pateiktas medicininis pažymėjimas liudija, kad jai buvo nustatytas būsenos pablogėjimas po psichotraumuojančios situacijos (2 t., b. l. 121), medikamentų vartojimą po nusikaltimo padarymo. Sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamosios prastą finansinę padėtį, į tai, kad ji rūpinasi neįgalia dukterimi, pati turi nustatytą neįgalumo lygį, šeimyninę padėtį – yra našlė, taip pat į tai, kad nusikalstama veika žala buvo padaryta nukentėjusiosios turtui, o ne sveikatai.
Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, kad J. J. sveikatos pažymėjime nurodyta, kad nukentėjusioji Psichikos sveikatos centre lankosi ir gydosi ambulatoriškai jau eilę metų. Kas rodo, kad sveikatos problemų nukentėjusioji jau turėjo ir iki jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios J. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamosios 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.
Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajai J. J. buvo skirta atstovė advokatė L. M.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. patikslinta pažyma Nr. (2.19) NTP-7-6344, iš kurios matyti, kad už J. J. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 212,29 Eur.
LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos duomenys liudija, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-11-11 sprendimu Nr. 2.5 (NTP-2)-19-T-2574-17711 kaltinamajai R. B. buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba, nes buvo nustatyta, kad jos pajamos yra mažos. Taip pat spęsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra nedirbanti, gauna mažas pajamas, turi neįgalumą, yra našlė, viena prižiūri neįgalią dukterį, jos finansinė padėtis sunki. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu buvo visiškai patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš dalies patenkintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamosios nepriteisintos.
Daiktinis įrodymas - skolos raštelis (prisegtas prie bylos pirmo tomo viršelio), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Daiktinis įrodymas - viena skaitmeninė laikmena su banko AB „Swedbank" pateiktomis fotonuotraukomis (prisegta prie bylos pirmo tomo viršelio), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalies 2 punktu, R. B. skirti draudimus ir įpareigojimus: nesilankyti nukentėjusiosios J. J. darbovietėje - grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ ir gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su nukentėjusiąja J. J.; per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. J. 500 (penkis šimtus) eurų padarytos turtinės žalos dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę R. B. nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalies 2 punktu, R. B. skirti draudimus ir įpareigojimus: nesilankyti nukentėjusiosios J. J. darbovietėje - grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ ir gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su nukentėjusiąja J. J.; per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. J. 500 (penkis šimtus) eurų padarytos turtinės žalos dalį.
Nukentėjusiosios J. J. pareikštą 779,78 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios R. B. priteisti nukentėjusiajai J. J. 779,78 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios J. J. pareikštą 3000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios R. B. priteisti nukentėjusiajai J. J. 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nepriteisti iš R. B. 212,29 eurų valstybei už nukentėjusiajai J. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinį įrodymą - skolos raštelį (prisegtą prie bylos pirmo tomo viršelio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Daiktinį įrodymą - vieną skaitmeninę laikmeną su banko AB „Swedbank" pateiktomis fotonuotraukomis (prisegtą prie bylos pirmo tomo viršelio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.