Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-538-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2018-03-06Vilniaus apygardos teismas
  4. T-1025-1100/2019Nutartis · 2019-09-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-350-1027/2019Nutartis · 2019-11-04Utenos apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-02Panevėžio apygardos teismas
  7. T-253-305/2020Nutartis · 2020-06-16Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-17Kauno apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-17
Bylos Nr.
1S-538-919/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52327-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-538-919/2020Proceso Nr. 1-01-1-52327-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. J. (toliau – D. J.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistajam panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

2. Bausmės pradžia - 2019 m. gruodžio 12 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 10 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skundo autoriaus nuomone, Marijampolės apylinkės teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl jam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas, kadangi jis savo elgesiu įrodė, jog ateityje bus doras Lietuvos Respublikos pilietis, kad nebevartos narkotinių medžiagų ir nebenusikals. Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis yra dalyvavęs pataisos namų organizuojamuose užsiėmimuose susijusiems su kova su narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimu. Šios aplinkybės teismas tinkamai neįvertino.

4.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnį teismas turi patvirtinti Komisijos nutarimą, o ne nuteistąjį vertinti iš naujo. Komisija tiesiogiai bendrauja su nuteistaisiais ir mato pažangą nuteistųjų elgesiuose. Be to, skundo autoriaus nuomone, jis pilnai atitinkam BVK 157 straipsnio reikalavimus ir gali būti lygtinai paleistas. Skundo autoriaus nuomone, Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė įstatymus, teismo išvados neatitinka aplinkybių ir įrodymų.

Atsiliepimas

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys atsiliepimu į nuteistojo skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad sprendžiant dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis paskirtą bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą (3 nusikalstamos veikos) - neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Tokių nusikaltimų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o vertinant D. J. padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, spręstina, jog nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistemą, kadangi sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas už sunkius nusikaltimus, jų neatliekant realiai, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, ir nepasieks savo prevencinės paskirties.

5.2. Prokuroras pažymi, kad nuteistajam D. J. jau buvo taikoma valstybės probacija jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi D. J. du kartus įspėtas už probacijos sąlygų pažeidimą padarė du administracinius nusižengimus, nevykdė pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, be to, jo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Po to, kai po šių pažeidimų nuteistajam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nuteistasis du kartus pažeidė šią pareigą, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą. Nuteistasis nepateisino jam suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį, todėl vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, tai yra, paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas.

5.3. Be to, prokuroras pažymi ir tai, kad nuteistasis yra atlikęs labai mažą paskirtos bausmės dalį, likusi neatliktos bausmės dalis - 2 metai 25 dienos, vertinant su visa paskirta bausme, yra labai didelė, vertintina, kad nuteistasis atliko per trumpą paskirtos bausmės laiką, o tai gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkius tyčinius nusikaltimus. Nuteistasis dar tik pradėjo vykdyti jam sudarytą reabilitacijos planą, todėl spręstina, kad pakankamai didelę likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo D. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 39 balai (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

9. Įvertinus D. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Taip pat, žinodamas, kad turi problemų su narkotinių medžiagų vartojimu savanoriškai dalyvauja reabilitacijos programose. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. J. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutarties argumentas, jog nėra pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo metu D. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl tai prieštarauja šalies įstatymams, tačiau su šiais teiginiais sutikti negalima, nes apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (39 balai), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 24 balai, iš ko seka, kad D. J. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (nekintantis) ir ankstesnis gyvenimo būdas (kintantis).

11. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno reabilitacijos centre ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo elektriku), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio D. J. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

12. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis D. J. per bausmės atlikimo laikotarpį (kiek daugiau nei 7 mėnesiai) skatintas nebuvo, tačiau nuteistasis 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir už tai buvo baustas drausmine tvarka (nevykdė administracijos nurodymų). Tai neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iš esmės yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu D. J. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

13. Nors praeityje nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą (3 nusikalstamos veikos). Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam D. J. buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 metų laikotarpiui, tačiau per bausmės atėjimo laikotarpį nuteistasis du kartus pažeidė jam paskirtas probacijos sąlygas, padarė du administracinius nusižengimus ir nevykdė pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, be to, jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Po šių probacijos sąlygų pažeidimų nuteistajam buvo paskirtas papildomi įpareigojimai, tačiau ir jų D. J. nesilaikė, todėl jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atėjimas. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad D. J. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu. Nors minėtoje baudžiamojoje byloje nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio, tačiau visgi tai neabejotinai atskleidžia, jog nuteistasis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iš esmės yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu D. J. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai - nuteistasis yra atlikęs mažiau kaip 1/5 bausmės laiko.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus D. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė