Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. patvirtinimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis D. J., gimęs 1995-09-23, teistas: 2017-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. (3 epz.), - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 2 m.; 2019-11-04 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi panaikintas 2017-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir skirta galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2019-12-12. Bausmės pabaiga: 2022-06-10.

Nuteistasis bus atlikęs 1/3 paskirtos bausmės laiko 2020-12-12. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 2 metai 25 dienos.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje 2020-05-15 protokolu Nr. LK - 88, bei vadovaudamasi LR BVK 164 str. 2 d., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė, kad:

Nuteistasis pirmą kartą su policija susidūrė būdamas 22-iejų metų. Šis nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, yra pirmasis jo padarytas nusikaltimas. Anksčiau nuteistasis D. J. teistas nebuvo. Nusikalstama veika, už kurią nuteistasis 2017 m. lapkričio 16 d. nuteistas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, yra nusikalstamų veikų modelio dalis – šiame teisme nuteistasis teistas pagal 3 epizodus.

Nuteistasis vienerius metus prieš įkalinimą, gyveno R centre. Reabilitacijos centre nuteistasis gydėsi pagal programą. Anksčiau iki gydymo, nuteistasis su sugyventine gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini).

Po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis grįš į tą patį reabilitacijos centrą V. Kaip pasakoja nuteistasis, jo laukia „gydymas, apmokymai, vėliau – tarnavimas bažnyčiai“. Nuteistasis turi planų kurti šeimą ir kartu su sugyventine gyventi kartu. Dėl gyvenamosios vietos nuteistajam nekyla problemų. Jis po paleidimo iš įkalinimo įstaigos gyvenamąją vietą turi, bus suteikta gyvenamoji vieta reabilitacijos centre, adresu: (duomenys neskelbtini).

Iš to, kas pateikta, galima daryti išvadą, kad nuteistojo gyvenimo sąlygos yra vienas apsauginių veiksnių, mažinančių nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis mokėsi Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre, kuriame įgijo vidurinį išsilavinimą bei baigė specialybę – automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikas. Po mokslų vienoje V įmonių atliko praktiką, po kurios darbdavys pasiliko nuteistąjį dirbti. Paskutinius 4-erius metus nuteistasis dirbo elektriku. Nuteistasis darbo naudą suvokia kaip privalumą, žino dirbamo darbo naudą. Nuteistasis labai motyvuotas dirbti po paleidimo iš pataisos įstaigos, siekia dirbti, užsidirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą.

Iš to galima daryti išvadą, nuteistojo išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti į vienas iš apsauginių veiksnių, turinčių įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui.

Nuteistojo pagrindinis finansinis šaltinis buvo jo gaunamas darbo užmokestis. Nuteistasis turėjo darbą, ir, teigia, gaunamų pajamų užteko pagrindiniams po poreikiams patenkinti.

Šiuo metu nuteistasis turi apie 1200 eurų antstolių. Žinant, kad nuteistasis motyvuotas dirbti, yra anksčiau dirbęs bei gaudavęs stabilias pajamas, pajėgus išmokėti skolas. Nors skolų dydis nuteistajam yra nemažas, tačiau jis teigia, kad skolos jam yra įveikiamos. Pradėjęs dirbti reabilitacijos centre, ketina išmokėti visus turimas skolas. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, jokių pajamų negauna. Finansiškai nuteistąjį remia mama bei pastorius iš reabilitacijos centro.

Kadangi nuteistasis po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bus įdarbintas reabilitacijos centre ir turės nuolatines pajamas, pradės mokėti skolas, galima daryti išvadą, kad nuteistojo finansinė padėtis priskirtina vienam iš apsauginių veiksnių, mažinančių nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis savo šeimos nariais įvardija mamą, sesę ir močiutę. Mama gyvena V, sesė mokosi V, močiutė gyvena V. Savo dabartinius santykius su šeimos nariais, nuteistasis apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, palaikančius, nekritikuojančius, motyvuojančius ateityje savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis taip pat turi sugyventinę, su kuria gyveno iki įkalinimo. Ateityje planuoja su ja kurti šeimą. Santykiai su sugyventine, kaip teigia nuteistasis, yra labai geri, šilti ir palaikantys, lanko pasimatymuose, artimai bendrauja laiškais, skambina iš taksofono. Nuteistasis artimus ryšius palaiko ir su reabilitacijos centro pastoriumi (duomenys neskelbtini)., kuris lanko nuteistąjį pataisos įstaigoje. Jis – vienas žmonių, kuris emociškai palaiko nuteistąjį ir skatina ateityje nekartoti klaidų ir nenusikalsti. Teigiami ir palaikantys santykiai su šeimos nariais bei drauge, gali būti apsauginis nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys.

Teigia, narkotines medžiagas (iš kanapių) vartojo apie 4 metus su pertraukomis. Jautęs psichologinę priklausomybę bei supratęs narkotinių medžiagų žalą sau ir visuomenei. Reabilitacijoje gydėsi savo noru nuo 2019 m. spalio mėn. po to, teigia narkotinių medžiagų daugiau nebevartojo. Šiuo metu asmuo grįžta tęsti gydymo reabilitacijoje suvokdamas ,,atkryčio‘‘ galimybes bei norėdamas visam gyvenimui, pasak jo atsisakyti šių kenksmingų medžiagų. Vyrauja itin aukšta motyvacija atsisakant narkotinių medžiagų vartojimo. Medicininiuose asmens dokumentuose priklausomybės nuo narkotinių medžiagų nėra fiksuota, įstaigoje –taip pat. Tai, jog nuteistasis priėmė sprendimą pats atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo, kas buvo susijęs su jo nusikaltimu bei to kryptingai siekia, yra veiksnys mažinantis jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

Asmuo neigia, alkoholio vartojimą. Įstaigoje vartojimo fiksuota nėra. Medicininiuose dokumentuose priklausomybės fiksuota taip pat nėra. Alkoholio nevartojimas yra nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai): 39 balai pagal OASys rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką, iš jų: - 25 balus sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus);- 14 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kurie gali keistis.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatuoja, kad nuteistasis turi palaikančius santykius su šeimos nariais, teigiama nuostata darbui, savo elgesio pasekmių įžvelgimas, kritiškas savo elgesio pasekmių vertinimas, lankstus mąstymas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutaria taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 3 d. ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: - taikyti LR BK 75 str. 2 d. 7 p. ir viso lygtinio paleidimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su oficialiu darbu; - taikyti LR BK 75 str. 2 d. 10 p. - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų viso lygtinio paleidimo metu.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūras prašo nutarimo netvirtinti ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.

Nurodo, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad D. J. šiuo metu bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą (3 epizodus), t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Tokių nusikaltimų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o vertinant D. J. padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, spręstina, jog nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistemą, kadangi sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas už sunkius nusikaltimus, jų neatliekant realiai, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, ir nepasieks savo prevencinės paskirties.

Teigia, kad itin svarbu įvertinti tai, kad nuteistajam D. J. jau buvo taikoma valstybės probacija jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, kadangi D. J. du kartus įspėtas už probacijos sąlygų pažeidimą padarė du administracinius nusižengimus, nevykdė pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą, be to, jo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. Po to, kai po šių pažeidimo nuteistajam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, nuteistasis du kartus pažeidė šią pareigą, vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Šios aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą. Nuteistasis nepateisino jam suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį, todėl vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas.

Pažymi, kad nuteistasis yra atlikęs labai mažą paskirtos bausmės dalį, likusi neatliktos bausmės dalis - 2 m. 25 d., vertinant su visa paskirta bausme, yra labai didelė, vertintina, kad nuteistasis atliko per trumpą paskirtos bausmės laiką, o tai gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkius tyčinius nusikaltimus. Nuteistasis dar tik pradėjo vykdyti jam sudarytą reabilitacijos planą, todėl spręstina, kad pakankamai didelę likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Vertinant aptartų aplinkybių visumą, daro išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį D. J. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Nuteistasis dar nėra įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų, padaręs dėl jų reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys, taip pat išlieka pavojus, jog D. J. būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei ir pavojingą elgesį.

Teisėjas visiškai sutinka su pateiktomis prokuroro išvadomis, kurios yra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos.

Komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. LK-88 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tačiau Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai) rizika pagal OASys metodiką yra 39 balai.

Nėra nuteistajam visiškai palanki ir jo socialinio tyrimo išvada, kurioje pažymėta, kad nuteistasis be pateisinamų priežasčių nesilaikė probacijos sąlygų, į reabilitacijos įstaigą priklausomybės ligoms gydyti kreipėsi tik Probacijos tarnybai pateikus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Nuteistasis realiai nepatyrė jokių suvaržymų ir elgėsi, kaip asmuo , kuriam jokia bausmė nepaskirta. Jis nepateisino suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį.

Jis nėra nė karto skatintas, o baustas jau teikimą svarstant teisme ir nuobauda galiojanti. Be to, jis jau yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.

Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė, o nuteistojo paleidimas laisvėn galimas tik pagrįstai manant, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nesusikals, dėl ko yra pasiekta prevencinė laisvės atėmimo bausmės paskirtis. Teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (LR BVK 157 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. LK-88, taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsisakytinas tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti 2020 m. gegužės 15 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriaus nutarimą taikyti nuteistajam, D. J., gimusiam(duomenys neskelbtini)., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Nr. LK-88.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.