Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3031-1019/2025 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovams 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, V. B. dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

18.5. Skundžiama nutartimi neišspręstas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, klausimas.

18.6. Skundžiamoje nutartyje 4 kartus iškraipomi advokatės J. V. asmens duomenys, ją įvardijant „J. V.“.

18.7. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nesiremta suformuluota teismo praktika (ar net precedentu) civilinėje byloje Nr. 2-982-984/2023.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl ieškovės (apeliantės) atskirojo skundo argumentų

21. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė priimti ieškovės J. N. atsisakymą nuo ieškinio atsakovams 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai ir V. B. dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus, civilinę bylą Nr. 2-3031-1019/2025 (proceso Nr. 2-68-3-25911-2024-5) nutraukti, priteisti iš atsakovės 725-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškovės J. N. naudai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmesti ieškovės J. N. prašymą dėl baudos skyrimo V. B..

22. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl atmesto ieškovės prašymo priteisti 200 Eur pagal 2025 m. vasario 18 d. sąskaitą Nr. 12-V/2025 ir priteisti ieškovės naudai patirtas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal advokatės J. V. 2025 m. vasario 18 d. sąskaitą Nr. 12-V/2025 ir 2025 m. vasario 18 d. kvitą. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą priteisti patirtas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „nėra galimybės nustatyti, už kokių konkrečių teisinių paslaugų teikimą susidarė 200 Eur suma, nėra specifikuota, kokia paslauga kokią dalį sudaro nurodytoje sumoje, už kokioje byloje suteiktas paslaugas ji išrašyta. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad advokatei J. V. sumokėta 200 Eur suma buvo sumokėta būtent už civilinėje byloje Nr. 2-3031-1019/2025 atliktus veiksmus“.

23. Remiantis civilinės bylos Nr. 2-3032-1101/2025 duomenimis nustatyta, kad 2025 m. kovo 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė teismui pateikė 2025 m. vasario 18 d. sąskaitą, išrašytą advokatės J. V., už suteiktas paslaugas Nr. 12-V-/2025, kurios suma 200 Eur. Sąskaitoje nurodyta, jog ieškovei buvo suteiktos teisinės paslaugos (situacijos analizė, dokumentų vertinimas, konsultacija dėl strategijos formavimo, atsakovė – 725-oji daugiabučių namų savininkų bendrija). Teismui taip pat buvo pateiktas 2025 m. vasario 18 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis apie ieškovės 200 Eur sumos sumokėjimą advokatei už suteiktas teisines paslaugas. Išklausius 2025 m. kovo 4 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog ieškovė paaiškino, kad teikia tiktai sąskaitą už teisines paslaugas (už advokatės teiktas konsultacijas dėl strategijos formavimo), atstovavimo sutarties, sudarytos su advokate J. V., neteikia. Ieškovė taip pat paaiškino, kad advokatė ieškinio nerengė, tačiau ieškovė teisinių paslaugų išlaidas patyrė už advokatės teiktas konsultacijas, teisinių paslaugų sutartį su advokate ji turi, tačiau ji į bylą nepateikta, advokatė kol kas ieškovės byloje neatstovauja, o tik teikia patarimus bei konsultacijas. Teismas pateiktą sąskaitą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą pridėjo prie bylos.

24. Remiantis civilinės bylos Nr. 2-3031-1019/2025 duomenimis nustatyta, jog 2025 m. birželio 3 d. į nagrinėjamą bylą buvo pateikta 2023 m. gegužės 12 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp advokatės J. V. ir J. N.. Taip pat buvo pateikta 2024 m. spalio 28 d. sąskaita Nr. 46/1-V/2024 už teisines paslaugas (situacijos analizė, dokumentų vertinimas, konsultacija dėl 2024-05-28 atsakovės pakartotinio susirinkimo dokumentų ir susijusių dokumentų gavimo strategijos formavimo, atsakovė – 725-oji daugiabučių namų savininkų bendrija). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vienas iš ieškinio reikalavimų buvo įpareigoti atsakovę pateikti 2024-05-28 725-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pakartotinio susirinkimo protokolą ir balsavimo raštu biuletenius (civilinė byla Nr. 2-10842-1077/2025), sprendė, jog šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama civiline byla, todėl ieškovei priteistinos.

25. Atsižvelgdamas į nurodytus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog iš pateiktos 2025 m. vasario 18 d. sąskaitos Nr. 12-V/2025 civilinėje byloje Nr. 2-3032-1101/2025 už suteiktas teisines paslaugas (situacijos analizė, dokumentų vertinimas, konsultacija dėl strategijos formavimo, atsakovė – 725-oji daugiabučių namų savininkų bendrija), nėra galimybės nustatyti, už kokių konkrečių teisinių paslaugų teikimą bei kokioje konkrečioje byloje atliktus veiksmus susidarė 200 Eur suma, kurią ieškovė prašė priteisti kaip patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima neginčijamai spręsti, jog ieškovė advokatei J. V. sumokėjo 200 Eur sumą būtent už civilinėje byloje Nr. 2-3031-1019/2025 atliktus veiksmus, juolab, kad kaip nustatyta teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė reikalavimus taip pačiai atsakovei (725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai) reiškė ne vienoje civilinėje byloje. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovė 200 Eur dydžio išlaidas (pagal 2025 m. vasario 18 d. sąskaitą Nr. 12-V/202) patyrė už advokatės J. V. civilinėje byloje Nr. 2-3031-1019/2025 atliktus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą priteisti 200 Eur pagal 2025 m. vasario 18 d. sąskaitą Nr. 12-V/2025 atmetė pagrįstai.

26. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje, kuria nutarta atmesti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo V. B., ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba tenkinti ieškovės prašymą dėl 5 000 Eur baudos V. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, pusę šios sumos paskiriant ieškovės naudai. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ieškovės nurodytų atsakovės atstovo piktnaudžiavimo atvejų, nutarties nepagrindė bylos medžiaga, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovės atstovas neatsiėmė pašto siuntų, neteikė patvirtinimų apie procesinių dokumentų įteikimą, neteikė reikalaujamos informacijos, nesąžiningai vilkino procesą.

27. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.

28. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

29. Kaip nurodyta anksčiau, tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo.

30. Pirmiau įvardyti teisiniai svertai, be kita ko, yra reglamentuoti CPK 95 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t.y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

32. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

33. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

34. Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo, turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

35. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškeltos civilinės bylos Nr. 2-3031-1019/2025, Nr. 2-3032-1101/2025, Nr. 2-7262-1153/2025 ir Nr. 2-10842-1077/2025. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi, konstatavus, kad visose civilinėse bylose ginčai yra kilę tarp tų pačių šalių (tik civilinėje Nr. 2-7262-1153/2025 atsakovu, be bendrijos, dalyvauja V. B.), visose bylose ieškovė reiškia tapataus pobūdžio (kilmės) reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus bei ieškovės teisės tokią informaciją gauti įgyvendinimo, konstatavus, kad visose bylose nagrinėjami ginčai sudaro vieną visumą bei atsižvelgus į tai, kad visos bylos yra pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, nutarta prie civilinės bylos Nr. 2-3031-1019/2025 pridėti civilines bylas Nr. 2-3032-1101/2025, Nr. 2-7262-1153/2025 ir Nr. 2-10842-1077/2025. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi (atsižvelgiant į tai, kad prie civilinės bylos Nr. 2-3031-1019/2025 prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3032-1101/2025 jau vyko parengiamasis teismo posėdis, kitose civilinėse bylose nebuvo pateikti atsiliepimai, įvertinus ginčo pobūdį, siekiant geriau pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės) nutarta skirti parengiamąjį teismo posėdį, kurio metu tikslinga išsiaiškinti, ar yra galimybių išspręsti šalių ginčą taikos sutartimi, jei jų nėra – išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Teismas nutarė 2025 m. balandžio 3 d., 13 val. parengiamąjį teismo posėdį (paskirtą civilinėje byloje Nr. 2-3032-1101/2025) perkelti į 2025 m. balandžio 8 d., 9 val. 2025 m. balandžio 7 d. teisme gautas atsakovės 725-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko V. B. prašymas perkelti teismo posėdį. Teismo buvo prašoma perkelti parengiamojo teismo posėdžio, numatyto 2025 m. balandžio 8 d., laiką dėl šių priežasčių: 725-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas atostogauja nuo 2025-04-07 iki 2025-04-11; 725-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas nuo 2025-04-08 iki 2024-04-11 bus komandiruotėje užsienyje eidamas pareigas kitoje įmonėje, todėl posėdyje dalyvauti negalės; 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai reikalinga tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui, surinkti visą reikiamą informaciją bei atsakyti į pateiktus ieškinius, todėl reikia papildomai laiko. Teismas 2025 m. balandžio 7 d. rezoliucija prašyme nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis ir 2025 m. balandžio 8 d., 9 val. parengiamąjį teismo posėdį perkėlė į 2025 m. balandžio 17 d., 9 val.; atsakovės atstovą įpareigojo iki 2025 m. balandžio 15 d. pateikti įrodymus, pagrindžiančius negalėjimą dalyvauti 2025 m. balandžio 8 d., 9 val. parengiamajame teismo posėdyje, išaiškino, kad už teismo įpareigojimų nevykdymą gali būti skiriama bauda. 2025 m. balandžio 16 d. teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas „Dėl mokslo darbuotojo V. B. komandiruotės į Austriją“, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į 2025 m. kovo 31 d. V. B. prašymą, jis balandžio 8-11 d. komandiruojamas į Vieną, Austriją, aptarti bendradarbiavimo galimybes su Austrijos technologijų institutu vykdant 3220-SF417 (10-038-T-0047) sutarties veiklas. Teisme taip pat buvo gautas 2025 m. balandžio 3 d. V. B. prašymas 725-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl kasmetinių atostogų suteikimo laikotarpiu nuo 2025-04-07 iki 2025-04-11 imtinai. 2025 m. balandžio 17 d. teisme gautas 725-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko V. B. prašymas, kuriame jis prašė netenkinti ieškovės ieškinio dėl įpareigojimo pateikti informaciją. Taip pat gautas el. laiškas, kuriame nurodyta, jog procesiniai dokumentai yra peržiūrimi e-teismas.lt portale, todėl papildomai apie teismo siųstų el. laiškų gavimą informacija nebuvo teikiama. 2025 m. balandžio 17 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovė, jos atstovė ir atsakovės atstovas V. B.. Nušalinimo teismui byloje dalyvaujantys asmenys nereiškė. Parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas 2025 m. gegužės 20 d., 9 val., sudarant šalims galimybę bylą baigti taikiai. 2025 m. gegužės 20 d. ieškovės atstovė pateikė prašymą teismo posėdį atidėti dėl atsakovės pateiktų didelės apimties dokumentų kiekio, sudarant galimybę ieškovei ir jos atstovei su pateiktais dokumentais susipažinti bei pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui. 2025 m. gegužės 20 d., 9 val. parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovas V. B. dalyvavo, ieškovė bei jos atstovė neatvyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pateikė didelę dalį papildomų dokumentų, nutarė parengiamąjį teismo posėdį atidėti 2025 m. birželio 3 d., 13 val. 30 min., ir sudaryti ieškovei ir jos atstovei galimybę su pateiktais dokumentais susipažinti. 2025 m. birželio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovė, jos atstovė, atsakovės atstovas V. B.. Nušalinimo teismui byloje dalyvaujantys asmenys nereiškė.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės atstovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai ar sąmoningai siekė užvilkinti teismo procesą. Atsakovės atstovas teikė teismui reikalaujamus pateikti dokumentus, ieškovei bei jos atstovei buvo sudaryta galimybė su jais susipažinti, atsakovas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose dalyvavo, prašymą parengiamąjį teismo posėdį atidėti pagrindė įrodymais, kuriais nesivadovauti teismas neturi pagrindo, teismo proceso nevilkino, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios konkrečios bylos atveju negali būti vertinama, kad atsakovės atstovas nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti atsakovės atstovui baudą.

37. Atskirajame skunde ieškovė kelia abejones dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, nurodydama, kad parengiamųjų teismo posėdžių metu iš bylą nagrinėjančios teisėjos sulaukė nemažai replikų ar ilgų pasisakymų, kurie blaškė, vargino ir ilgino teismo posėdžių laiką, kurie nederėjo su teisėjo etika, kurie nepagrįstai moralizavo bei formavo nuomonę apie ieškovę.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išklausius 2025 m. balandžio 17 d., 2025 m. gegužės 20 d., 2025 m. birželio 3 d. parengiamųjų teismo posėdžių garso įrašus, nenustatyta jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo veiksmų, kurie patvirtintų ieškovės prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

40. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

41. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu, į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nušalinimo teismo sudėčiai nereiškė, su bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi sutiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė nagrinėjamu atveju nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

42. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad 2025 m. kovo 24 d. raštu „Dėl klaidingos informacijos 2025-02-27 ir 2025-03-14 nutartyse“ kreipėsi į teismo pirmininką ir nutarčių teisėjus, prašė teismo įvertinti pateiktą informaciją ir spręsti klausimą dėl 2025 m. kovo 14 d. nutarties tikslinimo. Ieškovės kelti klausimai nebuvo sprendžiami ir atsakymas į pateiktą raštą negautas. Esant tokioms aplinkybėms, yra poreikis dėl rašte keliamų klausimų pasisakyti apeliacinės instancijos teismui ir taip užtikrinti ieškovės teisę būti išklausytai ir teisę į teisingą teismą.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2025 m. vasario 27 d. ir 2025 m. kovo 14 d. nutartys nėra šios bylos apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti ir pasisakyti dėl šių nutarčių.

44. Dėl ieškovės atskirojo skundo argumento, jog skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, klausimas, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Taigi, teisę į teisminę gynybą turi tas asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami; įstatyme įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą reiškia asmens galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

45. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išieškomos į valstybės biudžetą. Šiuo atveju neegzistuoja materialinis teisinis ieškovės suinteresuotumas reikšti reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo.

46. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

47. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.