- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-2492-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11148-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., Kauno miesto 17-ojo notaro biuro
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Kategorijos
- 2.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 3.4.4.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. D. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1809-814/2015 pagal pareiškėjo E. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D. ir Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R. I. dėl nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. Č. prašė pratęsti terminą jo tėvo B. Č., mirusio 2011-(duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Nurodė, kad per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl mirusiojo turto paveldėjimo, kadangi mirusiojo tėvo turtą paveldėjo pareiškėjo sesuo R. D., tik po notarės 2015-04-08 pranešimo gavimo sužinojo apie savo teisę paveldėti po tėvo mirties atsiradusį turtą – 1/2 dalį mirusiajam B. Č. nuosavybėn Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-12-22 sprendimu perduoto 0,1511 ha dydžio žemės sklypo Šiaulių mieste ir 1/2 dalį piniginės kompensacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-10-01 nutartimi nutarė pareiškimą tenkinti, pratęsti (atnaujinti) pareiškėjui E. Č. praleistą palikimui priimti terminą po tėvo B. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priteisti valstybei iš pareiškėjo 4,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas per savo tėvo B. Č. laidotuves iš sesers R. D. sužinojo, kad jai testamentu paliktas butas ir kad daugiau palikėjo turto nėra, šias aplinkybes patvirtino ir notaras, į kurį pareiškėjas kreipėsi norėdamas išsiaiškinti, ar tikrai palikėjas testamentu paliko butą R. D., taip pat rekomendavo netęsti jokių procedūrų. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad pareiškėjas, žinodamas apie likusį turtą, kurį galima paveldėti – jo močiutei E. Č., gim. 1896 m., mirusiai (duomenys neskelbtini), 2014-12-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 31S-140 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę miesto gyvenamojoje vietovėje, ir jos turtą paveldėjo sūnus B. Č. (pareiškėjo tėvas), būtų nesikreipęs į notarų biurą dėl jo paveldėjimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas negalėjo žinoti apie kitą po jo tėvo mirties likusį paveldėtiną turtą. Įvertinęs pareiškėjo elgesį (pareiškėjas, sužinojęs apie po tėvo mirties likusį turtą iš notarės jam siųsto 2015-04-08 pranešimo, nedelsdamas, 2015-05-21 įgaliojo advokatą atstovauti jo interesams dėl palikimo priėmimo), teismas darė išvadą, kad pareiškėjas išreiškė valią ir buvo suinteresuotas priimti palikimą ir atliko visus veiksmus jam priimti, taigi buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Aukščiau nurodytas priežastis, byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs savo paveldėjimo teise, atsisakęs galimo palikimo, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas pripažintino svarbiomis (CK 5.57 straipsnis). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra asmuo, neturintis teisės paveldėti (CK 5.6 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde, kurį suinteresuoto asmens R. D. vardu pateikė advokatas S. B., prašoma panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-10-01 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, priteisti iš pareiškėjo R. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Su skundžiama teismo nutartimi nesutinka remdamasi šiais argumentais:
1. Prašymo faktiniam pagrindui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir teismas jokių įrodymų netyrė ir nevertino (CPK 178 straipsnis), nutartį grindė prielaidomis. Pareiškėjas laidotuvių metu nesikalbėjo su seserimi, nes laidotuvėse nedalyvavo, notarė R. I. taip pat nepatvirtino rekomendavusi pareiškėjui netęsti palikimo procedūrų.
2. Pareiškėjo nurodyta termino atnaujinimo priežastis – paveldimo turto nebuvimas ar jo masto nežinojimas, nėra pakankama priežastis termino palikimui priimti atnaujinimui. Pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, sąmoningai išreiškė valią palikimo nepriimti, vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, jam atrodė netikslinga pradėti paveldėjimo procedūras.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Asmens atidumas ir rūpestingumas turi būti nustatomas vertinant pareiškėjo elgesį po palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas ketverius metus elgėsi visiškai pasyviai, nedėjo pastangų palikimo priėmimui, paveldimo turto masto susižinojimui, raštu neteikė jokių pareiškimų ar prašymų notarui, neatliko kitų aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo atstovas advokatas G. Č. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
1. Teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutartį. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patikslino teismo nurodytas aplinkybes – kad laidotuvių laikotarpiu pareiškėjas su seserimi aiškinosi dėl palikėjo turto, kad pareiškėjas apie tėvo mirties faktą sužinojo net praėjus tam tikram laikui. Pažymi, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina į bylą išreikalautos mirusiojo B. Č. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, iš kurios matyti, kad suinteresuotas asmuo R. D. į notarą kreipėsi tik kaip testamentinė mirusiojo turto paveldėtoja, kuriai priklausytų paveldėti tik testamentu paliktą mirusiojo butą, tačiau ne kaip įstatyminė paveldėtoja.
2. Teismas pagrįstai sprendė, kad apie įstatyminiu pagrindu paveldėtiną turtą paveldėtojams nebuvo žinoma iki šio turto atsiradimo dienos, t. y. kada Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą mirusiojo B. Č. vardu.
3. Sprendimas pratęsti terminą palikimui priimti neįtakos R. D. interesų tiek, kiek sprendimas nepratęsti termino įtakotų pareiškėjo, kadangi R. D. ir taip testamento pagrindu paveldėjo palikėjo butą Kauno mieste, be to, jau paveldėjo ir 1/2 dalį 0,1511 ha dydžio žemės sklypo Šiaulių mieste, Sprudeikos gatvėje, ir 1 025 Eur dydžio piniginę kompensaciją, o nusprendus termino nepratęsti, pareiškėjas, būdamas palikėjo sūnus, nepaveldėtų jokios palikėjo turto dalies. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo yra brolis ir sesuo, jų miręs tėvas, žinodamas apie savo pateiktą pareiškimą ir galimybę atkurti nuosavybės teises į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą, dėl savo turto palikimo valią išreiškė vienašaliame sandoryje – testamente, kuriame nurodė, kad suinteresuotam asmeniui R. D. palieka tik butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini),, tačiau neišreiškė valios, kad teisės į nuosavybės atkūrimą į žemės sklypą taip pat būtų paliktos jai. Todėl darytina išvada, kad palikėjo valia buvo, jog šį žemės sklypą ar šią turtinę teisę lygiomis dalimis paveldėtų abu jo vaikai. Tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių šiuo metu pareiškėjas negali įgyvendinti tokios savo teisės ir, tikėtina, savo tėvo valios, kadangi tam prieštarauja suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/201).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011(duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo tėvas B. Č., gim. (duomenys neskelbtini),. 2011-10-12 suinteresuotas asmuo R. D., kuri yra pareiškėjo sesuo, kreipėsi į Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarę R. I. su pareiškimu dėl B. Č. palikimo priėmimo. 1996(duomenys neskelbtini), B. Č. sudarė testamentą, kuriuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą 26, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini),, paliko R. D.. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą R. D. notarė išdavė 2012-01-10. 2015-02-11 notarė išdavė liudijimą, kuriame nurodė, kad po B. Č. mirties palikimą priėmė įpėdinė pagal testamentą ir įstatymą duktė R. D., 2011-10-12 paduodama pareiškimą notaro biure. Remiantis 2014-12-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 31S-140 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje E. Č. notarė 2015-03-13 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad E. Č., gim. 1896 m., mirusios 1995(duomenys neskelbtini),, turtą paveldi sūnus B. Č.. R. D. pateikė 2015-03-13 prašymą išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. 2015-03-13 notarė išdavė R. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl B. Č. ½ turto – neišmokėtos kompensacijos pinigais (7 084 Lt) paveldėjimo. Notarė 2015-04-08 informavo E. Č. apie užvestą bylą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo B. Č. palikimą ir prašė iki 2015-05-15 kreiptis į Kauno miesto 17-ąjį notaro biurą. 2015-05-25 notaro biure gautas E. Č. atstovo advokato G. Č. prašymas dėl dokumentų ir informacijos pateikimo. 2015-06-02 pareiškėjas E. Č. pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėjas nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios jis praleido terminą po tėvo B. Č. mirties atsiradusiam palikimui priimti – apie paveldėtiną pagal įstatymą turtą jis nežinojo, R. D. apie šį turtą pareiškėjui nepranešė, apie tai sužinojo tik gavęs iš notarės 2015-04-08 pranešimą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas įrodė, kad jis dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti – nežinojo apie kitą po jo tėvo mirties likusį paveldėtiną turtą, tačiau sužinojęs apie jį, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir pratęsė pareiškėjui terminą palikimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs nustatytų bylos faktinių duomenų visetą, išklausęs teismo posėdžio garso įrašą pirmosios instancijos teisme, iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančias teisės normas. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, įpėdinis, praleidęs terminą palikimui priimti, gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia aplinkybe, kad per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą po jo tėvo B. Č., mirusio 2011(duomenys neskelbtini),, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes jam nebuvo žinoma apie visą paveldėtiną turtą, sesuo R. D. jį informavo tik apie testamentu paliktą turtą – butą, o apie vėliau atsiradusį paveldėtiną turtą – atkurtas nuosavybės teises į žemės sklypą Šiaulių mieste ir piniginę kompensaciją, sužinojo tik gavęs notarės 2015-04-08 pranešimą. Sprendžiant klausimą dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo, yra svarbu įvertinti būtent pareiškėjo nurodytas aplinkybes (priežastis) trijų mėnesių laikotarpiu po palikėjo mirties, kurios sutrukdė įgyvendinti pareiškėjui teisę į palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldimo turto masės, viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K.-3-246 2011, 2011-03-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Būtina nustatyti, ar termino pratęsimo siekiantis asmuo buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ta aplinkybė, jog asmuo, prašantis pratęsti terminą, nežinojo, kad po palikėjo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepranešė pareiškėjui apie visą paveldėtiną turtą, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas nedalyvavo savo tėvo laidotuvėse, apie mirties faktą sužinojo praėjus kuriam laikui (tai patvirtino ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje (17.30 min.). Tai leidžia daryti išvadą, jog tarp artimųjų – šeimos narių, nebuvo artimo bendravimo, kuris sąlygotas pasitikėjimu vienas kito pozicija, interesais, sąžine ir pan., todėl, tikėtina, kad pareiškėjas nežinojo apie procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau palikimo atsiradimo metu pareiškėjui buvo 61 metai, todėl jis turėjo apsisprendimo laisvę domėtis tėvo, jo giminės turto likimu (turtas, kurį pareiškėjas siekia paveldėti, yra jo tėvo motinai E. Č., mirusiai 1995(duomenys neskelbtini),, atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą Šiaulių mieste ir piniginė kompensacija). Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra ne objektyvios, o subjektyvaus pobūdžio (neva netinkamas sesers informavimas apie paveldėtiną turtą, notarės paveldėjimo procedūrų išaiškinimas) ir priklausė tik nuo pareiškėjo valios. Duomenų, kad pareiškėjo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese buvo suvaržyta, byloje nėra. Pareiškėjas nuo palikėjo mirties fakto sužinojimo žinojo apie palikimo atsiradimo faktą, turėjo galimybę atlikti aktyvius veiksmus, būtinus palikimui priimti, išreikšti norą jį priimti, tačiau to nepadarė per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjo atidumas ir rūpestingumas nustatytinas vertinant jo elgesį po palikimo atsiradimo dienos, o ne gavus notarės pranešimą apie neva naujai atsiradusį paveldėtiną turtą. Pažymėtina, kad turtinė teisė – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra palikimo dalis, kuris atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo jose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Ginčo situacijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas įgyvendindamos savo, kaip įpėdinio, teises.
Atsižvelgtina į tai, kad paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Vertinant termino pratęsimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu pastebėtina, kad šiuo atveju nuo palikimo atsiradimo praėjo nemažai laiko, palikėjo turtą paveldėjo kitas asmuo, kurio interesus termino palikimui priimti pratęsimas paveiktų neigiamai, nes, kaip nurodė suinteresuoto asmens R. D. atstovas teismo posėdžio metu, R. D. aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, ir jos sąžiningumas byloje nepaneigtas (CPK 178 straipsnis).
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai dėl palikėjo išreikštos valios dėl palikimo ir nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014. Šioje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje pareiškėjas siekė paveldėti motinos testamentu paliktą turtą. Kadangi nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tokios pačios, todėl nėra pagrindo ir vadovautis šia kasacinio teismo nutartimi.
Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas turėjo galimybę atlikti veiksmus, būtinus palikimui priimti, tačiau to nepadarė. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidusio įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinio (pareiškėjo) teisė į palikimą pasibaigė.
Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį neteisingai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti pratęsimą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 330 straipsnis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Pareiškėjo E. Č. prašydamas pratęsti terminą tėvo, B. Č., mirusio 2011(duomenys neskelbtini),, palikimui priimti atmestinas.
Byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 ir 98 straipsniuose įtvirtintas taisykles. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus pareiškimą, suinteresuotas asmuo R. D., kurios suinteresuotumas bylos baigtimi skyrėsi nuo pareiškėjo, įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Byloje esantys įrodymai (sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis), patvirtina, kad suinteresuotas asmuo turėjo 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, kurios neviršija 2015-03-19 redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintų dydžių, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui R. D..
Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą ir tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuri buvo skundžiama atskiruoju skundu, tačiau sumokėtas 31,60 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 4 dalis, 7 dalis). Tenkinus atskirąjį skundą, sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui R. D..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjo E. Č. prašymą pratęsti terminą jo tėvo B. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011(duomenys neskelbtini),, palikimui priimti atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 394,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.