- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-10027-1052/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04620-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Atsakovas
- A. K.
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „ASV statybos“ atstovui, bankroto administratoriui N. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „ASV statybos“ ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. K. 17 327,49 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas bankroto administratorius N. J., nurodė, kad 2018 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei (toliau – IĮ) „ASV statyba.“ Nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 3 d., įmonės bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto administravimo paslaugos.“ 2018 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismas įpareigojo IĮ „ASV statyba“ savininką per 10 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, antspaudą ir visus dokumentus. Taip pat įmonės savininkas per tuos pačius terminus įpareigotas pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Bankroto administratorius vykdymas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) jam įtvirtintas pareigas nustatė, kad nuo įmonės įregistravimo, t. y. nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos ieškovės savininkas ir vadovas buvo atsakovas A. K., todėl direktoriaus registruotu gyvenamuoju adresu nusiuntė pranešimą apie iškeltą bankroto bylą IĮ „ASV statyba“ ir nurodymą perduoti įmonės turtą ir dokumentus teismo paskirtam bankroto administratoriui. Nurodymas dėl turto ir dokumentų perdavimo atsakovui įteiktas 2018 m. liepos 13 d., todėl jam apie bankroto bylos iškėlimą ir pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus žinoma. Iki ieškinio pateikimo dienos, įmonės savininkas nėra įvykdęs jam įstatymu bei nutartimi nustatytų pareigų, t. y. neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų, nesudarė balanso bankroto bylos iškėlimo dienai bei savo turto sąrašo. Dėl atsakovo veiksmų nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, išaiškinti tikrosios įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo ir t. t. Dėl tokių atsakovo veiksmų, administratorius neturėjo galimybės patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį, nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Neperduodamas dokumentų atsakovas kaltais veiksmais užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, nustatyti kokį turtą turi įmonė, ar ji vykdė veiklą nepažeidžiant teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų, todėl atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) yra akivaizdūs. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, ar įmonė turi turto, kurį būtų galima parduoti ar debitorinių skolų, kurias būtų galima išieškoti, todėl laikytina, kad kreditoriniai reikalavimai liks nepasikeitę, nes nėra iš ko tokių reikalavimų patenkinti. Įmonei patyrus žalą dėl neperduotų įmonės finansinių dokumentų bei turto, žala kyla ir įmonės kreditoriams, nes tokiu būdu sumažėja (tampa nebeįmanoma) kreditorių galimybė, kad jų finansiniai reikalavimai bus patenkinti. Atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma t. y. 17 327,49 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu. Teismo posėdžių metu atsakovas nedalyvavo, jo atstovė advokato padėjėja I. Š. palaikė atsiliepime nurodyta aplinkybes, papildomai nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl negali būti tenkinamas. Ieškiniu prašoma taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, kaip buvusiam IĮ „ASV statyba“ savininkui, tik dėl to, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai, nenurodytas įmonės bei asmeninis turtas. IĮ „ASV statyba“ buvo įkurta 2005 m. siekiant vykdyti statybų verslą, tačiau verslas nepasisekė. Atsiradus nesąžiningiems žmonėms, kurie pasinaudojo jo įmone, įmonė taip pelno ir negavo, tačiau atsirado prievolė valstybei sumokėti mokesčius. Mokesčius visuomet mokėjo pagal išgales, ėmė greitąsias paskolas, atsiskaitė su darbuotojais, bet negavus pajamų veikla visiškai nutrūko. Nuo 2009 m. įmonė veiklos nevykdo, tačiau nuo 2009 m. jis vis moka skolas valstybei susijusias su įmone. Kad padengti skolas ir baudas teko parduoti santuokos metu įgytą žemės sklypą ir pinigus panaudoti skolų dengimui. Visi bankrutavusios įmonės kreditoriniai reikalavimai atsiradę nuo 2009 m. ir jie nedidėja, nes veikla nevykdoma. Įmonės likviduoti negalėjo, nes įmonė turėjo skolų valstybei. Kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, taip pat negalėjo, nes nuolat mokėdamas skolas (baudas) ir negaudamas pajamų neturėjo jokių finansinių galimybių kreiptis į teismą, todėl ne dėl jo neperduotų dokumentų ar turto sąrašų bankroto administratoriui nepateikimo atsirado ieškinyje nurodyta žala. Įmonė neveikia nuo 2009 m. ir jokių dokumentų nėra išlikę, todėl jis fiziškai neturėjo ką perduoti bankroto administratoriui. Įmonė neturi jokių skolininkų, iš kurių būtų galima prisiteisti skolą ir padengti kreditorinius reikalavimus. Jo, kaip individualios įmonės savininko turtą sudaro ½ dalis 0,0660 ha sodo sklypo ir ½ dalis 46,09 kv. m. bendrojo ploto sodo namo, esančių (duomenis neskelbtini), kur jis realiai gyvena. Šį sodo namą nupirko jo sutuoktinė iš santaupų ir ji išpirko žemę prie namo, tačiau nutraukiant santuoką sodą pasidalino po ½ dalį, nes jis jokio kito turto neturėjo ir jo netekęs net neturėtų kur gyventi. Jis vis dar dengia įmonės kreditorinius įsipareigojimus. Iš jo minimalios pensijos antstoliai nuolat nurašo pusę sumos. Jei ne vaikų pagalba, atsakovas net neturėtų galimybės prasimaitinti, jei iš jo būtų priteista prašoma žala, jam gresia fizinio asmens bankrotas. Įmonės turto perduoti negalėjo, nes įmonė jokio turto neturėjo ir nebuvo jokio turto, kurį būtų galima įtraukti į įmonės turto sąrašą. Įmonės balanso sudaryti negalėjo, nes įmonės buhalterės nėra, o kitos pasamdyti neturėjo finansinių galimybių. Įmonė veiklos nevykdo nuo 2009 m. ir jokių sandorių nėra sudarinėjusi, nėra jokių įmonės dokumentų, kuriuos būtų galima pateikti bankroto administratoriui. Įmonė neturėjo debitorių, todėl dokumentų nepateikimas neužkirto kelio vykdyti debitorinių skolų išieškojimą. Įmonėje nebuvo ką perduoti bankroto administratoriui. Jei dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui būtų padidinęs kreditorinius įsipareigojimus, bankroto administratorius pagrįstai galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Visi kreditoriniai reikalavimai atsirado nuo 2009 m. ir vienaip ar kitaip tęsėsi iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, be to jie buvo dalinai dengiami, išieškant iš jo pensijos. Dokumentų neperdavimas žalos nepadidino, nes nuo 2009 m. įmonė veiklos nevykdė, sandorių jokių nesudarinėjo, niekam nieko neskolino, kad bankroto proceso metu būtų galima atsiimti skolą. Realiai įmonėje jokių dokumentų nėra, kuriuos būtų galima perduoti bankroto administratoriui, tačiau dėl to kreditorių reikalavimai nei didėja, nei mažėja. Nėra jokio priežastinio ryšio, tarp jo pareigos perduoti administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentus, turtą, pateikti įmonės balansą įmonės bankroto dienai ar nurodyti savo asmeninį turtą, su kreditorinių reikalavimų bankroto byloje atsiradimu ar jų patenkinimu. Todėl ši sąlyga neįrodyta. O nesant įrodytoms visoms keturioms civilinės atsakomybės sąlygoms ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos rašytiniais duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. ieškovės savininkas ir vadovas buvo atsakovas A. K. (el. b. l. 9-10). 2018 m. birželio 20 d. nutartimi (toliau – nutartis) Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą IĮ „ASV statyba“ (el. b. l. 6-8). Minėta nutartimi atsakovui, kaip IĮ „ASV statyba“ vadovui nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (el. b. l. 7). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 3 d. (el. b. l. 12). Atsakovo registruotu gyvenamuoju adresu buvo išsiųstas pranešimas apie iškeltą bankroto bylą IĮ „ASV statyba“ ir nurodyta perduoti įmonės turtą ir dokumentus teismo paskirtam bankroto administratoriui (el. b. l. 12-14), kuris atsakovui įteiktas 2018 m. liepos 13 d. (el. b. l. 22). Iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovas nėra įvykdęs jam įstatymu bei nutartimi nustatytų pareigų, t. y. neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų, nesudarė balanso bankroto bylos iškėlimo dienai bei savo turto sąrašo ir šios aplinkybės pats atsakovas neginčija, tik nurodydamas, kad to nepadarė, kadangi nebuvo nieko, ką jis galėtų pateikti (el. b. l. 37-39, 62-64). 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios IĮ „ASV statyba“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų suma – 17 327,49 Eur (el. b. l. 25). Bankrutuojančios IĮ „ASV statyba“ 2018 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimo metu, be kita ko, vienbalsiai buvo nutarta iš įmonės vadovo neišreikalavus įmonės dokumentų ir turto, kreiptis į teismą ir teikti civilinį ieškinį dėl kreditorių patirtos žalos išieškojimo (el. b. l. 27). 2017 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5859-944/2017 buvo nutraukta atsakovo A. K. ir jo sutuoktinės L. K. santuoka. Nutraukiant santuoką atsakovas neginčijo ir prisiėmė turimus kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir IĮ „ASV statyba“ 14 470,88 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui (el. b. l. 58-61). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. spalio 28 d. duomenimis IĮ „ASV statyba“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra 14 470,88 Eur ir šie įsiskolinimai nuo 2009 m. dengiami nebuvo (e. b. l. 149-150). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VFDFV Kauno skyrius) duomenimis IĮ „ASV statyba“ valstybinio socialinio draudimo įmokų skola 2009 m. sausio 1 d. buvo 14 990,77 Lt įmokų, skola buvo dengiama ir 2018 m. birželio 20 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą IĮ „ASV statyba“ jos skola sudarė 2 566,88 Eur, po ko buvo atlikti dar du mokėjimai ir skolos suma sumažėjo iki 2 422,42 Eur, kuri yra nepadengta iki šiol (e. b. l. 151-154).
Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau ir – IIĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą, jos savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas (IIĮ 7 straipsnio 1 dalis). Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (IIĮ 7 straipsnio 2 dalis). Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui, taip pat turi ir kitas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas teises ir pareigas. Įmonės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys (šiuo atveju vadovas) turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta įmonės vadovo prievolė perduoti teismo, nagrinėjant juridinio įmonės bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismui iškėlus bankroto bylą IĮ „ASV statyba“ atsakovui A. K. atsirado pareiga bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą, sudaryti savo turimo turto sąrašą ir įmonės turto balansą bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat perduoti visus su įmonės veikla susijusius dokumentus, reikalingus bankroto procesui. Apie pareigą atsakovas buvo informuotas tinkamai (el. b. l. 22), ko neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau savo pareigos nevykdė, ko taip pat neginčijo bylos nagrinėjimo metu, deklaratyviai nurodydamas, kad nieko nepateikė dėl to, kad nebuvo jokio turto, kurį būtų galima įtraukti į įmonės turto sąrašą, įmonės balanso sudaryti negalėjo, nes įmonės buhalterės tuo metu jau nebuvo, o kitos pasamdyti neturėjo finansinių galimybių, įmonei nevykdant veiklos nuo 2009 m. jokių sandorių nėra sudaryta, įmonė neturėjo skolininkų. Vertinant atsakovo nurodomas aplinkybes, pažymėtina, kad jis, būdamas individualios įmonės vadovu ir savininku, kuriam yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, bei žinant, apie jam priklausančios ir valdomos individualios įmonės bankroto procedūrų pradžią ir savo prievolę pateikti duomenis ir bendradarbiauti su bankroto procedūras ir įmonės likvidavimą vykdančiu bankroto administratoriumi nebendradarbiavo, elgėsi pasyviai, neteikė duomenų ir informacijos bankroto administratoriui, kurie galėtų palengvinti įmonės bankroto procedūrą. Pažymėtina, kad atsakovas A. K. nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. būdamas ieškovės IĮ „ASV Statyba“ savininkas ir vadovas turėjo pareigą tvarkyti apskaitą taip, kad jos informacija būtų objektyvi, išsami ir palyginama, pateikiama laiku ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, į apskaitą įtraukiant visas ūkines operacijas, įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu ir yra atsakingas už tokios apskaitos organizavimo bei jos dokumentų, registrų išsaugojimo įstatyme nustatyta tvarka reikalavimų nevykdymą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis), todėl jo nurodomos aplinkybės, kad jis neturėjo galimybės pateikti bankroto administratoriui įmonės dokumentų dėl to, kad jis jų neturėjo, kadangi jie buvo perduoti įmonės buhalterei, nepaneigia jo paties, kaip įmonės vadovo atsakomybės už įmonės dokumentų tvarkymą, ir nepateisina savo pareigos perduoti dokumentus bankroto administratoriui, o tik patvirtina jo aplaidų ir nerūpestingą elgesį atliekant įmonės vadovo funkcijas ir vedant įmonės finansinę apskaitą (CK 2.87 straipsnio 1, 2, 7 dalys, IĮĮ 7 straipsnio 5 dalis, BAĮ 17 straipsnis).
Siekiant taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, tačiau Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų pats bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.). Atsakovo A. K. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pasireiškė neveikimu, nes jis, nevykdė savo, kaip vienintelio IĮ „ASV Statyba“ įmonės vadovo ir savininko, prievolės, dėl ko įmonės kreditoriai patyrė žalą, be to, savo neveikimu atsakovas užkirto kelią galimam patirtos žalos dydžio sumažinimui. Pažymėtina, kad paties fakto, kad atsakovas nevykdė savo pareigos atsakovas neginčija ir patvirtina šią aplinkybę (el. b. l. 37-39, 62-64).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad žala gali būti laikoma tik ta pinigų suma, kuri bankroto proceso metu nepadengs kreditorių patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011), o iš esamo įmonės turto tenkinus kreditorių reikalavimus yra įmanoma tiksliai nustatyti žalos (likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų), jeigu tokia yra, faktą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Atsakovui ginčijant žalos buvimo faktą bei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų, atsakovas nurodo, kad visi kreditoriniai reikalavimai atsirado nuo 2009 m. ir tęsėsi iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, jie buvo dalinai dengiami, o atsakovo, kaip įmonės vadovo ir savininko pareigos nevykdymas ir dokumentų nepateikimas bankroto administratoriui kreditorių reikalavimai nei didėjo, nei mažėjo, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp kreditorinių reikalavimų atsiradimo ar jų nepatenkinimo ir jo neveikimo – dokumentų ir turto sąrašo nepateikimo. Vertinant šias atsakovo nurodomas aplinkybes pasisakytina, kad byloje svarbus yra pats žalos buvimo faktas, kuris nulemtas nepadengtais kreditorių finansiniais reikalavimais. Nors atsakovas deklaratyviai ir nurodo, kad IĮ „ASV Statyba“ nuo 2009 m. nevykdė jokios veiklos, neturėjo jokio turto ir nesudarė jokių naujų sutarčių, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių faktų. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota contra spoliatorem (lot. nepalankus pažeidėjui) prezumpcija, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017 ir kt.). Neturint iš esmės jokių duomenų apie įmonės vykdytą veiklą, turėtą turtą, gautą pelną ir turėtas turtines teises, bankroto administratorius neturėjo jokios galimybės patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį, nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovas savo neveikimu užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debitorinių skolų nustatymą ir galimą išieškojimą, nustatyti kokį turtą turi, ar turėjo įmonė, ar vykdė veiklą nepažeidžiant teisės aktų nustatytų teisių ir pareigų. Tokiais veiksmais atsakovas papildomai apsunkino bankroto procedūras ir atitinkamai sumažino tikimybę, kad kreditorių finansiniai reikalavimai bus patenkinti. Kaip jau minėta, iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad IĮ „ASV Statyba“ bankroto administratoriui nėra perduotos jokios piniginės lėšos, taip pat dėl atsakovo neteisėto neveikimo nėra nustatyta, ar įmonė turi turto, kurį būtų galima parduoti ar debitorinių skolų, kurias būtų galima išieškoti, todėl laikytina, kad kreditoriniai reikalavimai liks nepasikeitę, nes nėra iš ko tokių reikalavimų patenkinti. Žalos suma šiuo atveju yra visa bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma. Nustatant žalos buvimo faktą atsižvelgtina ir į Lietuvos teismų formuojamą praktiką, pagal kurią bankrutuojančios bendrovės balanso nesudarymas bankroto bylos iškėlimo dienai ir finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-492/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013; ir kt.).
Teismui nustačius žalos buvimo faktą ir pripažinus, kad atsakovas privalo atlyginti žalą bankrutuojančiai IĮ „ASV Statyba“, svarbus yra žalos dydis. Bankroto byloje teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 17 327,49 Eur, kuriuos sudaro 14 470,88 Eur skola VMI prie FM, 2 566,88 Eur skola VSDFV, 289,73 Eur skolą UAB „IPF Digital Lietuva“, tuo vadovaudamasi ieškovė prašo pripažinti visą šią sumą patirta žala ir visą 17 327,49 Eur sumą priteisti iš atsakovo. Ginčo dėl 14 470,88 Eur skolos sumos VMI prie FM nėra, šia aplinkybę patvirtina byloje esantis 2017 m. birželio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5859-944/2017 kuriame nustatytas faktas, kad atsakovas neginčijo ir prisiėmė turimus kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir IĮ „ASV statyba“ 14 470,88 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui (el. b. l. 58-61) ir šis įsiskolinimas, nors atsakovas ir nurodo, kad atlieka mokėjimus ir dengia įsiskolinimus, tačiau teismo turimais duomenimis šis įsiskolinimas nuo 2009 m. dengiamas nebuvo (el. b. l. 149-150). Ginčo dėl IĮ „ASV statyba“ 289,73 Eur skolos UAB „IPF Digital Lietuva“ buvimo fakto taip pat nėra, duomenų, kad ši skola yra padengta byloje taip pat nėra, todėl laikytina, kad skola šiuo metu dar nėra padengta. Nors ieškovė ir prašo priteisti visą 2 566,88 Eur skolą VSDFV, nurodydama, kad ši skola nėra padengta, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jau po bankroto bylos iškėlimo, kai buvo nustatyta 2 566,88 Eur skola buvo atlikti dar du mokėjimai t. y. 89,69 Eur 2018 m. liepos 23 d. ir 54,77 Eur 2019 m. rugpjūčio 21 d. (e. b. l. 151-154), todėl laikytina, kad šios bylos nagrinėjimo metu skola VSDFV yra ne 2 566,88 Eur, o 2 422,42 Eur.
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas A. K., būdamas neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinio asmens – IĮ „ASV Statyba“ vadovu ir savininku, privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau netinkamai atliko savo, kaip vienintelio IĮ „ASV Statyba“ vadovo ir savininko funkcijas, t. y. nevykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimų perduoti administratoriui įmonės dokumentus. Atsakovo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais (CPK 177 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 17 183,03 Eur žala (CK 2.87 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), žalos sumą atitinkamai sumažinus ją 144,46 Eur (89,69 + 54,77) suma, kuri buvo padengta po bankrutuojančios IĮ „ASV Statyba“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Be to, iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsni 1 dalis).
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies (reikalavimas tenkinamas 99,17 procento) valstybei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 386,76 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 8,43 Eur, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies (reikalavimas tenkinamas 99,17 procento), valstybei iš atsakovo priteisiamos 8,33 Eur dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jų dydis viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalimi, 2.87 straipsnio 7 dalimi, 6.210 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 83, 93, 98, 144, 145 straipsniais, 424 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės „ASV Statyba“, juridinio asmens kodas 300142522, naudai 17 183,03 Eur (septyniolikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų 3 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 183,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 386,76 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 76 ct) žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, 8,33 Eur (aštuonių eurų 33 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, išaiškinant, kad šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660 (kvitą pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baigtų civilinių bylų raštinę kabinetas Nr. 115 (Kaunas, Laisvės al. 103)).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.