- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-272-825/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08681-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- A. A. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, L. J., Indrei Žilinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A. K., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatei R. V., išnagrinėjęs A. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. K. 2014 m. lapkričio 13 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Fiat Scudo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, daugiabučių namų kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais A. A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
A. A. K. pripažįsta, kad taip įvyko, bet ne viskas taip vyko, kaip parašyta. Jis nebuvo mašinoje, kai ji atsitrenkė į kitą mašiną. Treti asmenys nustūmė. Buvo mašinos pastatytos aikštelėje, ten kalniukas ir jis užstatė mašinas. Kai grįžo, nerado mašinos ir pamatė, kad jo mašina atsirėmusi į kitą mašiną. Ratas buvo atsirėmęs į tą mašiną. Pažeidimų jokių nepamatė, susinervavo. Gal rankinio neužtraukė. Viskas įvyko per 5 minutes. Tik užbėgo raktus paduoti.
Liudytoja I. A. paaiškino, kad lapkričio 13 dieną buvo darbe. (duomenys neskelbtini) buvo pastačiusi automobilį Mercedes Benz. Atėjo sargas ir pasakė, kad atsitrenkė į jos mašiną ir nuvažiavo. Kitas vyras matė, užsirašė numerius. Jis užrašė automobilio numerį ir užkišo lapelį. Išsikvietė policiją, surašė aktą. Numerius sulankstė ir buferį įskėlė. Draudimas sumokėjo 2200 litų.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad važiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini), jis ten gyvena. Atvažiavo ne prie jo kiemo, o prie dvylikaaukščio įvažiavimo. Brolis turėjo raktus atiduoti. Brolis liepė palaukti. Sunkiai pastatė mašiną, buvo daug mašinų. Jis ne eilėje pastatė automobilį, bet kaip ir užstatė automobilį, nes trumpam nubėgo paduoti raktus. Liko, bet nubėgo nusipirkti cigarečių į kioskelį. Automobilis buvo nerakintas, viskas matosi. Grįžo gal po 5 minučių, brolio dar nebuvo. Automobilis jau stovėjo ne toje vietoje, jis buvo gal už 7 - 10 metrų, pasisukęs užpakaline dalimi į mašinų eilę. Nematė, ar jis buvo atsirėmęs į kokią mašiną. Matė, kad ateina brolis. Priėjo pirmas, žiūri automobilis stovi šonu į kažkokią mašiną. Priėję su broliu apžiūrėjo. Brolis sakė gal rankinio neužtraukė, bet nieko neatsitiko. Apžiūrėjo, buvo automobilis atsirėmęs. Apgadinimų nematė.
Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad buvo gautas pilietės pareiškimas, ji nurodė, kad į jos automobilį atsitrenkė juodos spalvos automobilis. (duomenys neskelbtini) namo kieme. Savininkas pateikė automobilį apžiūrai ir jį apžiūrint rado atplaišėlių, ant to kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ant ratlankio atplaišos buvo ką tik atsiradusios. Apžiūrėjo sekančią dieną, bet žymės matėsi. Buvo ant bamperio nubraukimų, matėsi, kad visas apdaužytas, bet kitos detalės buvo apsinešusios, dulkėm. O ant ratlankio buvo šviežios atplaišėlės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniais pranešimais (2 - 3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), I. A. paaiškinimu (6 b. l.), fotonuotraukomis (8 - 12 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (19 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (20 - 24 b. l.), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.
A. A. K. neginčija ir pripažįsta, kad 2014 m. lapkričio 13 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Fiat Scudo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino, bet nurodo, kad tai ne jis vairavo, o kažkas nustūmė jo automobilį. Šių paaiškinimų niekas nepatvirtina. Paties A. A. K. bei jo brolio R. S. paaiškinimus, kad automobilį pastūmė tretieji asmenys, teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Be to, šis pažeidimas įrodomas liudytojų I. A., Ž. M. paaiškinimais. Liudytojas Ž. M. A. A. K. automobilį apžiūrėjo 2014 m. lapkričio 18 d. ir ant jo matėsi susidūrimo žymės (12 b. l.). Tai užfiksuota automobilio „Fiat Scudo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės techninės apžiūros akte (19 b. l.).
A. A. K. ginčija ir nepripažįsta 2014 m. lapkričio 13 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), padaręs turtinę žalą ir nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiam, nei policijai, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nurodo, kad transporto priemonių apgadinimų nepastebėjo. Žala padaryta maža.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino netyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-930-785/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/864825) [2014-10-01]).
A. A. K. suvokė apie jo padarytą eismo įvykį, nes tai pripažino jis pats, taip nurodė liudytojas R. S.. Nes abu, jų teigimu, atėję prie stovėjusio automobilio pastebėjo, kad jis stovi nepaliktoje vietoje ir atsirėmęs į kitą automobilį. Tai, kad jie nepastebėjo apgadinimų, paneigiama užfiksuotais automobilių apgadinimais (8 – 12), eismo įvykio schemoje (5 b. l.), aprašant automobilio apgadinimus, automobilio „Fiat Scudo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės techninės apžiūros akte (19 b. l.), kurių nepastebėti asmenys negalėjo.
Aptarti duomenys leidžia teigti, kad A. A. K., padarydamas nustatytus apgadinimus privalėjo objektyviai pajusti, kad padarė autoįvykį, ir suprasti, kad padarė teisės pažeidimą, t. y. A. A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus.
Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis A. A. K. privalėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Vietoje to A. A. K. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu Artūras A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 231.1 punkto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
A. A. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pripažino padaręs pažeidimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
Teismas atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-6-1411/2012, kurį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-200-200/2013 paliko galioti, nurodė, kad: “Skiriant nuobaudą už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, atsižvelgiama į tai, kad automobilio VW Golf vertė nedidelė, nukentėjusysis jį įvertino 2000 Lt. Padaryti sugadinimai nežymūs, iš esmės neturėjo įtakos transporto priemonės prekinei išvaizdai, o jų remontas palyginti nebrangus- nukentėjusysis nurodė, kad durelių perdažymo kaina apie 300- 400 Lt, tačiau jos surūdijusios. Šoninis veidrodėlis savo funkcionalumo po įvykio neprarado ir naudojamas iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad S. B. pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes visumoje, teismo nuomone įstatyme numatytas teisės atėmimo minimalus terminas 3 metai, akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų ir trumpintinas.”
Byloje nėra duomenų, kad A. A. K. pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes visumoje, teismo nuomone įstatyme numatytas teisės atėmimo minimalus terminas 3 metai, akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų ir trumpintinas.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nutartis Nr. ATP-1370-508/2013).
Teismas atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai nėra žymūs, į A. A. K. asmenį, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas asmens nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų, t. y. 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų, t. y. 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų, t. y. 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.