Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2.

2018 m. lapkričio 27 d.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs, 2014-06-27 buvo teistas Kėdainių rajono apylinkė teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimu, iš Probacijos tarnybos įskaitos išregistruotas 2015-03-19),

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymiu sveikatos sutrikdymu, fizinio skausmo jam sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. birželio 19 d. apie 00.30 val., A. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., ištempė lovoje gulėjusį R. P. ant grindų ir gulinčiam tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis ir ne daugiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno vietas bei tyčia vieną kartą medine kėde sudavė į nugarą, taip šiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. P.fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokų srityje, odos nubrozdinimą kairio peties srityje, krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairėje pusėje ir dešinio dilbio srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, paties kaltininko prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. apie 00.30 val., A. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., ištempė lovoje gulėjusį R. P. ant grindų ir gulinčiam tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis ir ne daugiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno vietas bei tyčia vieną kartą medine kėde sudavė į nugarą, taip šiais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. P.fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokų srityje, odos nubrozdinimą kairio peties srityje, krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus kairėje pusėje ir dešinio dilbio srityje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime. Tai, kad kaltinamasis smurtavo, patvirtina ištirti nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai jį sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti ištirti įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, netiesioginių liudytojų V. Š., D. L., policijos pareigūnų R. M. ir N. S. parodymai apie tai, kad jiems nukentėjusysis pasakojo, jog smurtą jo atžvilgiu panaudojo kaltinamasis A. S.. Tai, kad nukentėjusysis įvardino kaltinamąjį, kaip jį sumušusį asmenį, patvirtina ir pranešimo BPC duomenys.

Nusikaltimas, numatytas BK 140 str., padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs, psichiškai sveikas ir blaivus – kaip tvirtino kaltinamasis, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smūgiavimas kumščiu nukentėjusiajam ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvos sritį, smūgiavimas kėde, sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusįjį nežymiai sužalojo, sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, tačiau tuo pačiu teismui iš esmės pareiškė, kad jį taip pasielgti išprovokavo pats nukentėjusysis, kas akivaizdžiai iliustravo, kad jo tik žodžiais ir tik po prokuroro bei gynėjo klausimo išsakytas gailėjimasis yra visiškai nenuoširdus, dėl ko, tokio prisipažinimo negalima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Tokį teismo įsitikinimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu neprisipažino, nurodė, kad pirmasis jį puolė nukentėjusysis, nors iš byloje ištirtų įrodymų aplinkybių visumos matyti, kad pagrindo tvirtinti, jog nukentėjusysis kaltinamąjį išprovokavo ar jį užpuolė pirmasis, nėra ir negali būti. Kaltinamasis tik teisme nurodė, kad jis sumušė nukentėjusįjį, nes šis girtas važiuodamas vos nesuvažinėjo jo dukros, tačiau tokios aplinkybės kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė. Tokios aplinkybės nenurodė ir nukentėjusysis. Policijos pareigūnų dar ligoninėje apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis, atėjęs kartu su broliu ir tėvu, jį sumušė todėl, kad jis nėjo pas jį dirbti į mišką, kas, nukentėjusiajam savo tokius parodymus tvirtinant, reikštų būtinybę svarstyti ar tokio pobūdžio veikoje nėra vergovę apibrėžiančio nusikaltimo, numatyto BK 147 str., požymių. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis smurtavo ne dėl pastarojo teisme nurodytos priežasties, o tikroji priežastis liko nutylėta. Atsižvelgiant į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimą, o antrą kartą nuteistas už smurtinį nusikaltimą kitų asmenų atžvilgiu, išvadų nepadarė, vėl smurtavo prieš žmogų, darytina išvada, kad taip elgdamasis pats kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina ir nepergyvena dėl padarytų veiksmų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo pozicija teisme ir jo elgesio priešistorė eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi trečią kartą vertinti kaip nuoširdų. Be to, padaręs nusikaltimą, kaltinamasis, kaip tai matyti iš ištirtos medžiagos, išėjo ir paliko pakankamai rimtai sumušą nukentėjusįjį, nesiėmė priemonių sušvelninti padarytos veikos padarinių – pasirūpinti po jo smurtinių veiksmų sužaloto nukentėjusiojo sveikata ir pan. Teismui akivaizdu, kad kaltinamasis, deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo ar nukentėjusiojo savijautos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).

Dėl kaltinamojo prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 str.

Pagal BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra jame (BK 38 str. 1-4 d.) nurodytos sąlygos, t. y. asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad, net formaliai ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso - atleisti kaltinamajam negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai ir turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, įvertinant veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, tikimybę pasitaisyti, kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-565/2012, 2K-77/2012).

Nors teismui ir buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo rašytinis susitarimas dėl susitaikymo, kuriame kaltinamasis pareiškia prisipažįstantis padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodo, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nors kaltinamasis ir neturi teistumo, nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja visos būtinos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios leistų baudžiamąją bylą nutraukti.

Byloje nustatyta, kad 2011-12-08, remiantis BK 38 str., kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinę nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. ir 138 str. 1 d., tačiau išvadų nepadarė ir 2014-06-27 buvo nuteistas už vėl padarytą smurtinę veiką pagal BK 140 str. 2 d., iš Probacijos tarnybos įskaitos išregistruotas 2015-03-19, todėl šioje byloje nagrinėją naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keliems mėnesiams nuo teistumo išnykimo už iš esmės analogišką veiką. Kaltinamasis ne vieną kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, paskutinį kartą baustas 2018-03-16 už tai, kad neblaivus vairavo dviratį. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis išvadų nepadarė, jo socialinis elgesys nepasikeitė, nes jis ir vėl smurtavo prieš žmogų, tai yra kaltinamojo veiksmai nebuvo atsitiktiniai jo gyvenime.

Todėl spręsdamas prašymą taikyti BK 38 str. nuostatas ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas daro išvadą, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų šios normos taikymui, nes kaltinamojo veikos pobūdis ir jį neigiamai charakterizuojantys duomenys nesuteikia pagrindo teismui manyti, kad kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną, tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą; atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusįjį mušė ciniškai ir žiauriai, sudavė pakankamai daug smūgių, mušė ir kėde; atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į asmenį charakterizuojančius duomenis (2 t., b. l. 1-23, 53, 55-62): 2011-12-08 teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. ir 138 str. 1 d., 2014-06-27 nuteistas už smurtinį nusikaltimą pagal BK 140 str. 2 d., teistumas išnykęs prieš 4 mėnesius iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, sveikas, kaltinamojo tvirtinimu – dirba, turi du mažamečius vaikus, atlygino 15,26 Eur žalą Ligonių kasai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išvadų nepadarančiam ir vis smurtaujančiam kaltinamajam, kuriam paskutiniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė įtakos jo elgesiui nepadarė, šį kartą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), bausmės laiką, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), ir, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teistumas išnykęs, į tai, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, į tai, kad kaltinamasis augina du mažamečius vaikus, siekiant kaltinamajam suteikti galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus - teismas mano, kad bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas ir, atsižvelgiant į jo kriminalinę priešistorę - atidėtas vidutiniam laikui, kaltinamajam skiriant jo elgesį koreguojančius ir kontroliuojančius įpareigojimus (BK 75 str. 1-3 d.). Teismo paskirtos bausmės pagrindinis tikslas - sustabdyti kaltinamąjį nuo nusikaltimų – ypač smurtinio pobūdžio, darymo ateityje, priversti jį suprasti, kad smurtavimas gali sukelti ypač sunkias pasekmes nukentėjusiam asmeniui, o tuo pačiu esminiai paveikti tiek kaltinamojo, tiek ir jo artimųjų gyvenimą.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis šioje byloje buvo sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas. Skaitmeninė laikmena su garso įrašu, saugoma voke prie II bylos tomo, paliktina saugoti byloje įsiuvant į bylą (t.1, b. l. 42).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 6,35 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus sveikatos nežymus sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas), ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, A. S. įpareigojant per visą šį laikotarpį:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje;

3) nevartoti psichiką veikiančių (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, saugomą voke prie II bylos tomo, palikti saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Priteisti iš kaltinamojo A. S. proceso (teismo pašto) išlaidas valstybei – 6,35 Eur (šešis eurus 35 ct) (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).