- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- e2S-2882-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02181-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- UAB „Sauda“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sauda“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Sauda“ kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMĮ prie FM), priteisti 10 307,50 Eur skolos, 40 Eur pavėluoto mokėjimo išieškojimo išlaidų kompensaciją, 318,54 Eur mokėjimo palūkanas iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir 8.00 proc. dydžio palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant užmokestį už advokato suteiktas paslaugas
2. Ieškovas nurodė, kad ginčas tarp jo ir Valstybės kilo dėl atsiskaitymo už priverstinai sulaikytos ir saugojimo metu konfiskuotos transporto priemonės suteiktas pasaugos paslaugas. Atsiskaitymo prievolė kyla iš specialiosios teisės normos - Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau- SEAKĮ) 33 str. 6 d.. Civilinis kodeksas (toliau CK) nustato, kad prievolės, tarp jų kylančios iš įstatymo, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.1-6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra ir būtų sumokėtos įstatymų nustatytos palūkanos (CK 6.213 str. 1 d., 6.37 str. 1 d.). SEAKĮ 33 str. 3 d. nurodyta: „6. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.“
3. Ieškovas nurodė, kad valstybė yra savininkas, kuriam lygiai su kitais savininkais yra taikomos SEAKĮ ir CK normos (CK 2.36 str. 1 d.). Ieškinys pareikštas išimtinai dėl konfiskuotos transporto priemonės pasaugos atlyginimo priteisimo nuo nuosavybės teisės Valstybei atsiradimo dienos.
4. Ieškovas nurodė, kad 2010-09-15 iš Pavilnionių gatvės Vilniuje pagal Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VAVP komisariatas) sulaikytą transporto priemonę Chrysler Town Country, atvežė į savo saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius, ir ją saugojo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje automobilis buvo konfiskuotas. Valstybė nuosavybės teisę į automobilis įgijo, kai po 20 dienų įsiteisėjo teismo nutartis. UAB „Sauda“ Automobilį (duomenys neskelbtini) saugojo iki tol, kol VMI prie FM jį išsaugotą atsiėmė 2017-09-06 pagal VAVP komisariato 2017-09-05 leidimą atsiimti konfiskuotą transporto priemonę. Savininkui- Valstybei už 2 375 dienų laikotarpį nuo nuosavybės teisės atsiradimo iki pasaugos pasibaigimo (nuo 2011-03-07 iki 2017-09-06) SEAKĮ 33 str. 6 d. pagrindu atsirado prievolė sumokėti automobilio (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidas.
5. Ieškovas nurodė, kad atsakovui nepasiūlius taikyti sutartinės atsakomybės už piniginių prievolių nevykdymą, santykiams, kylantiems iš priverstinio saugojimo sutarties, taikomi tie teisės aktai, kurie galioja atitinkamo teisinio santykio atsiradimo metu, įskaitant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – MAPKSVPĮ) nustatytą reguliavimą. Nei Valstybė, nei VAVP komisariatas, nutraukęs sutartį, Automobilio (duomenys neskelbtini) neatsiėmė. Už susiklosčiusią situaciją atsakinga Valstybė, nes nesirūpino konfiskuotu turtu ir VAVP komisariatas, nes pažeidė 2016 metams atnaujintą priverstinio saugojimo sutartį. Jeigu VAVP komisariatas pranešimą dėl sutarties nutraukimo būtų pateikęs prieš 3 mėnesius iki metų pabaigos, tai priverstinio saugojimo sutartis 2016 metams nebūtų buvusi atnaujinta ir jos nebūtų reikėję neteisėtai nutraukinėti. Naują pasaugos sutartį VAVP komisariatas su trečiuoju asmeniu sudarė tik 2015-11-04, tačiau ir tada Valstybė Automobilio (duomenys neskelbtini) neatsiėmė. SEAKĮ ir įstatymo vykdymui priimtuose teisės aktuose nenumatyta galimybė saugotojui neatsiimtą daiktą, kuris gali būti konfiskuotas, parduoti, nenumatyta, kad saugotojas (UAB „Sauda“) gali spręsti dėl priverstinio saugojimo racionalumo (CK 6.840 str. 4, 6 d., 6.843 str. 2 d., 6.850 str).
6. Ieškovas transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą vykdė nuo 2001-05-04, kai tarp ieškovo ir VAVP komisariato, kai buvo sudaryta sutartis „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“ , kurios objektas buvo VAVP komisariato sulaikytų ir ieškovui, saugotojui UAB „Sauda“ perduotų transporto priemonių transportavimas ir saugojimas. Priverstinio saugojimo sutartis pagal jos 9 punktą buvo automatiškai kasmet pratęsiama, tačiau nuo 2014-12-31 VAVP komisariato iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta. Priverstinio saugojimo sutarties sudarymo metu 2001 m. buvo nustatytas 15 Lt su PVM (4,34 Eur su PVM) įkainis už kiekvieną vienos saugomos transporto priemonės saugojimo dieną, kurį ieškovas taikė ir automobilio (duomenys neskelbtini) pasaugai (2 375 x 4,34=10 307.50 Eur).
7. Saugotojo pareigą grąžinti (atiduoti) išsaugotą transporto priemonę ir saugotojo teisę už tai gauti atlyginimą imperatyviai nustato įstatymas. Šių normų tikslas apsaugoti saugotoją nuo nuostolių, kurie gali atsirasti dėl nemokių ar nesąžiningų trečiųjų asmenų, todėl šių prievolių negalima pakeisti ar panaikinti, o naudos gavėjas (savininkas, valdytojas, jų atstovas) neturi teisės atsisakyti reikalavimo teisės į sulaikytą saugomą turtą ir išvengti prievolės sumokėti saugotojo patirtas išlaidas atlyginimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė VMĮ pateikė atsiliepimą, kuriu prašo ieškinį atmesti.
9. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neteisingai traktuoja SEAKĮ 33 str. 6 d. nuostatą, pagal SEAKĮ 33 str. 6 d. transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai atlygina išlaidas, susijusias su transporto priemonių priverstiniu nuvežimu, bet tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, 6 dalies nuostata taikoma apmokant išlaidas, susijusias su transporto priemonių priverstiniu nuvežimu ir tokių nuvežtų transporto priemonių saugojimu, tačiau netaikoma, kai priverstinai nuvežta transporto priemonė konfiskuojama.
10. Atsakovė nesutinka, kad ieškovas turėjo pareigą saugoti sulaikytą transporto priemonę, kadangi sutartis buvo nuraukta, o ieškovas, žinodamas, kad transporto priemonė yra konfiskuota ir kad ieškovą su atsakove nesiejo jokie sutartiniai santykiai, neinformavo atsakovės apie nuo 2011 m. pradžios saugomą konfiskuotą transporto priemonę. Ieškovo ir VAVP komisariato sudaryta sutartis reglamentavo priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą ir tokių transporto priemonių iš saugojimo aikštelės grąžinimą savininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Tačiau sutartis nėra ir negalėjo būti taikoma, kai priverstinai nuvežtos saugoti transporto priemonės konfiskuojamos, nes sutartis nereglamentavo atsiskaitymo tvarkos konfiskavus transporto priemones.
11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovo už transporto priemonės pasaugą laikotarpyje nuo 2011-03-07 iki 2017-09-06 pritaikytu 4,34 Eur tarifu (įskaitant PVM), kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-04 nutartyje civ. b. Nr. e2A-833-823/2017 konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016 protingu pripažino 1,45 Eur dydžio atlyginimą už transporto priemonių saugojimą už kiekvieną jų saugojimo dieną. Atsakovas teigė, kadangi teismų praktikoje jau yra nustatytas atlyginimas už konfiskuotų transporto priemonių saugojimą tarp tų pačių šalių ir tos pačios sutarties galiojimo pagrindu, tai šio tarifo turi būti laikomasi.
12. Atsakovas teigė, kad neneigia pasaugos fakto, bet sutinka apmokėti už įvykdytą pasaugą, taikant 1,45 Eur tarifą ir nesutinka, jog šiam ginčui galima taikyti MAPKSVPĮ ir jo pagrindu priteisti iš atsakovės 318,54 Eur mokėjimo palūkanų ir 40 Eur pavėluoto mokėjimo iš ieškojimo išlaidų kompensaciją, kadangi sutartis nebuvo komercinė valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-14994-854/2018 nagrinėjimą iš esmės. Sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-14994-854/2018 pagal ieškovo UAB „Sauda“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, nagrinėjimą iki kasacine tvarka bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-68-3-18363-2017-0.
14. Teismas sprendė, kad atsakovas iš principo neginčijo savo prievolės atsiskaityti su ieškovu už teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuotos transporto priemonės saugojimą. Byloje kilo ginčas dėl to, kokiu būdu (pagal sutartį ar vadovaujantis teisės aktais) nustatytina bei kokiais kriterijais vadovaujantis apskaičiuotina atsakovo ieškovui už saugojimo paslaugą mokėtina suma. Atsakovas teigia esąs ieškovui nebeskolingas, nes sumokėjo jam už ginčo transporto priemonės saugojimą, taikydamas 1,45 Eur už parą tarifą, kuris atsakovo teigimu yra protingas ir pagrįstas. Atsakovas grįsdamas šį savo teiginį prašė vadovautis susiformavusia teismų praktika, pagal kurią teismai būtent tokio dydžio tarifą yra pripažinę taikytinu analogiškuose teisiniuose santykiuose.
15. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 26/07). Pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
16. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomose civilinėse bylose Nr. e3K-3-140-219/2016 ir Nr. 3K-3-362-701/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, t.y. aplinkybės, ar taikytas tarifas pagrįstas ir/ar protingas kasacinis teismas nenagrinėjo, kaip ir nepasisakė dėl taikytino tarifo nustatymo kriterijų. Tačiau sutiktina, kad atsakovo nurodyta Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėta civilinė byla 2A-1026-580/2018 (proceso Nr. 2-68-3-18363-2017-0), nors jos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi ne visiškai sutampa, aktuali dėl to, jog nurodytoje byloje teismas būtent ir sprendė klausimą dėl tarifo už konfiskuotų automobilių saugojimą nustatymo būdo ir kriterijų. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad šioje byloje yra pateiktas kasacinis skundas, kuris 2018 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (3P-1458/2018) priimtas nagrinėti. Įvertinęs pateikto kasacinio skundo turinį, teismas daro išvadą, kad būsimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 2-68-3-18363-2017-0 sukurs precedentą nagrinėjamoje byloje, todėl siekiant išvengti nevienodos teismų praktikos tuo pačiu klausimu, tikslinga bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas nurodytoje byloje (CPK 164 str. 4 p.).
III. Atskirojo skundo esmė
17. Apeliantas (ieškovas) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr.e2-14994-854/2018 nagrinėjimas.
18. Apeliantas teigia, kad byloje viešojo intereso nėra, nes vertinamas paslaugos, kuri Valstybei buvo teikiama dėl jos pačios aplaidumo neatsiėmus konfiskuoto automobilio, atlygintinumo klausimas, todėl teismui nebuvo pagrindo rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 d.).
19. Fakultatyvaus bylos stabdymo CPK 164 str. nurodytu teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, teismui aiškiai ir išsamiai motyvavus esant pagrindą, kad bylą sustabdyti yra būtina: nutartį dėl bylos sustabdymo aiškiai ir pagrįstai motyvuoti taip, kad ši atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus, sustabdymas vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendimas byloje galėjo būti priimtas 2018-09-26, tokiu būdu be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.).
20. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, kurios nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, nes teismui neaišku, kaip spręsti dėl atsakovo Valstybės atsikirtimų dėl Valstybės teisės vienašališkai spręsti dėl suteiktos paslaugos kainos, yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas ir pažeidžiami apelianto interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis).
Šalies argumentai
21. Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismo nurodomas nuosavybės teisės Valstybei atsiradimo pagrindas (konfiskavimas) nėra reikšmingas, kai sprendžiama dėl turto pasaugos įkainio. Ieškinys yra pareikštas už laikotarpį nuo nuosavybės teisės į saugomą turtą atsiradimo dienos, kai Valstybė buvo laisva savo nuožiūra spręsti dėl automobilio atsiėmimo iš pasaugos ar tolesnio saugojimo. Apeliantas savo klientų neskirsto pagal tai, ar saugomas turtas yra privatus, ar priklauso Valstybei. Visiems pasaugos davėjams pasaugos įkainiai taikomi lygiais pagrindais (CK 2.36 str. 1 d.).
22. Apeliantas teigia, kad koks įkainio dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.
Atsiliepimas
23. Atsakovas VMĮ, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, apelianto atskirąjį skundą prašo atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, dėl civilinės bylos Nr.e2-14994-854/2018 sustabdymo palikti nepakeistą.
24. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, kadangi teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visus šalių argumentus, padarė išvadą, kad būtina bylos nagrinėjimą atnaujinti. Atsakovas nurodo, kad nėra ginčo dėl prievolės atsiskaityti su apeliantu, nes atsakovas tą prievolę yra įvykdęs, ginčas yra dėl saugojimo kainos nustatymo pagrįstumo.
25. Atsakovo nuomone, teismas įvertino ne tik bylos medžiagą ir šalių pateiktus argumentus, bet ir išanalizavo su šios bylos dalyku susijusių kitų instancijų teismų procesinius sprendimus. Įvertinęs faktą, kad civilinėje byloje Nr. 2A-1026-580/2018 yra pateiktas kasacinis skundas, jo turinį, teismas, priimdamas nutartį dėl bylos sustabdymo, laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 str. nustatyto kooperacijos principo, t. y. ėmėsi priemonės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Teismas įvertino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo būsimas (toliau- LAT) išaiškinimas sukurs precedentą nagrinėjamoje byloje, todėl ėmėsi priemonių išvengti skirtingos praktikos taikymo tuo pačiu klausimu. Kaip žinia, pagal CPK 4 str., vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina LAT. Be to, LAT išaiškinimas teismams būtų kaip ratio decidendi , t. y. procesinis sprendimas ar jo dalis būtų privaloma kitiems teismams tokio paties ar panašaus pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
26. Atsakovas nesutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytu motyvu, kad teismo nutartyje nenurodyta jokia teisės norma, kurios išaiškinimo teismas tikisi kasacinėje byloje ir kurios taikymas būtų reikšmingas (precedentinis) šioje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje aiškiai bei nedviprasmiškai konstatavo, kad nutartimi siekia išvengti nevienodos teismų praktikos tuo pačiu klausimu. LAT išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 2A-1026-580/2018 sukurs precedentą, kuris bus taikomas ateityje nagrinėjant tokias ar panašias bylas, kuriose ginčo dalyku bus konfiskuotų transporto priemonių saugojimo įkainių pripažinimas ir taikymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
Atskirasis skundas netenkinamas.
27. Ieškovas (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir bylą sustabdė iki kasacine tvarka bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2-68-3-18363-2017-0.
28. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 162³ str. nurodyta, kad bylos sustabdymas, tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pateikti tiek privalomo, tiek teismo diskrecijai priskirto bylos sustabdymo atvejai (nebaigtiniai sąrašai, CPK 163, 164 straipsniai).
29. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šios bylos ir kasacinio teisme nagrinėjamos bylos ratio decidendi ne visiškai sutampa, tačiau byla sustabdyta fakultatyviuoju pagrindu. Iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu, t.y. aplinkybės, ar taikytas tarifas pagrįstas ir/ar protingas kasacinis teismas nenagrinėjo, kaip ir nepasisakė dėl taikytino tarifo nustatymo kriterijų, tačiau Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėta civilinė byla 2A-1026-580/2018 (proceso Nr. 2-68-3-18363-2017-0 ) yra aktuali dėl to, jog nurodytoje byloje teismas būtent ir sprendė klausimą dėl tarifo už konfiskuotų automobilių saugojimą nustatymo būdo ir kriterijų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. eCIK-1067/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-18363-2017-0) tikėtinai sukurs precedentą nagrinėjamoje byloje, todėl siekiant išvengti nevienodos teismų praktikos tuo pačiu klausimu, tikslinga bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas nurodytoje byloje (CPK 164 str. 4 p.).
30. Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu Teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).
31. Teismo vertinimu CPK 7 str. nurodytas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, būtų pažeistas tęsiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sustabdytos bylos nagrinėjimą, kadangi tęsiant bylos nagrinėjimą neabejotinai būtų prailginta bylos nagrinėjimo trukmė ir atitolintas bylos išsprendimas, padidėtų bylinėjimosi išlaidos šalims.
32. Įgyvendinant proporcingumo principą, teismo nuomone svarbu užtikrinti privataus juridinio asmens ieškovo ir Valstybės, kuri šioje byloje tiesiogiai viešo intereso negina, interesus. LAT 2006 m. kovo 22 d. nutartyje konstatavo, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų įmonėms.
33. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, siekdamas įgyvendinti CPK 7 str. įtvirtiną koncentracijos ir ekonomiškumą principą, užtikrinti tinkamą viešo intereso įgyvendinimą, mano kad tikslinga stabdyti bylos nagrinėjimą iki kasacinis teismas priims sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1026-580/2018 siekiant išvengti nevienodos teismų praktikos tuo pačiu klausimu formavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, teismas,
nutaria:
Ieškovo UAB „Sauda“ atskirojo skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.