Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1026-580/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
e2A-1026-580/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18369-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1026-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18369-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį dėl atlyginimo už automobilio pasaugą, pareikštą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečias asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Tomadas“ prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 1 502,93 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-11-04 ieškovas ir trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VPK sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas. Pagal Sutarties 1 priede numatytus paslaugų įkainius atsiskaito transporto priemonės savininkas / valdytojas, o pagal 2 priede nurodytus įkainius – Vilniaus apskrities VPK. 2015-11-09 ieškovas gavo pareigūnų iškvietimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimu konfiskuota iš E. G. Prievolė atsiskaityti už nuvežimo ir saugojimo paslaugas nuo 2015-11-09 iki teismo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos (2015-12-23) kilo Vilniaus apskrities VPK. Nuo 2015-12-23, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimas, nuosavybės teisė į transporto priemonę „Renault Laguna“ perėjo valstybei. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2016-05-12 Valstybinei mokesčių inspekcijai išdavė Leidimą atsiimti konfiskuotą transporto priemonę iš automobilių saugojimo aikštelės. 2016-05-13 transporto priemonė išduota atsakovo įgaliotam asmeniui UAB „Sauda“, tačiau atsakovas neatsiskaitė už suteiktas saugojimo paslaugas.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog konfiskuotą turtą perima pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkto 1 dalį, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos privalo užtikrinti, kad su saugojimo paslaugas teikiančiais asmenimis būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys. Valstybės institucijų išlaidos saugojimui apmokamos iš skirtų biudžeto asignavimų. Kol atsakovas negavo turto apskaitymui reikalingų dokumentų ir turto neapskaitė, turtas nėra atsakovo žinioje ir apmokėjimas už saugojimo paslaugas turi būti vykdomas pagal Taisyklių 5 punkto 1 dalį. Teismo posėdyje atsakovas sutiko apmokėti skolą, taikant 0,97 Eur už parą saugojimo mokestį.

Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VPK sutiko su ieškiniu, bet nurodė, kad ieškovas taiko netinkamą įkainį. Sutartyje tarp ieškovo ir trečiojo asmens numatytas vienos paros saugojimo įkainis 0,97 Eur įskaitant PVM, už 143 paras transporto priemonės saugojimas turėtų kainuoti 138,71 Eur. Valstybei perimant konfiskuojamą turtą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sutartis sudaryta remiantis 2015-08-05 skelbto supaprastinto viešojo pirkimo konkurso rezultatais pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl nėra pagrindo teigti, kad saugojimo įkainiai yra ekonomiškai nepagristi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, ieškovo UAB „Tomadas“ naudai 1 502,93 Eur skolą už automobilio „Renault Laguna“ saugojimą, 5 procentų metinės palūkanas už 1 502,93 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad 2015-11-04 sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pareigūnui iškvietus, priverstinai nuvežti transporto priemonę į ieškovo saugomą aikštelę ir ją saugoti. 2015-11-09 ieškovas gavo policijos pareigūnų iškvietimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Renault Laguna“, kurios savininkas E. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimu transporto priemonė konfiskuota, nutarimas įsiteisėjo 2015-12-28. Nuo nutarimo įsiteisėjimo transporto priemonės savininku tapo atsakovas. Sprendė, jog ieškovas teisėtai priverstinai nuvežė į savo aikštelę transporto priemonę „Renault Laguna“, todėl įgijo teisę į priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą. Nors transporto priemonė nebuvo faktiškai perduota valstybei, šis faktas negali paneigti to, kad ieškovas suteikė saugojimo paslaugas ir įgijo teisę gauti atlyginimą. Atsakovo atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl transporto priemonės neatsiėmė iš karto, kai sužinojo apie įsiteisėjusį teismo nutarimą.

Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimo įsiteisėjimo iki transporto priemonės atsiėmimo praėjo 143 dienos. Sutarties 1 priede nurodyti įkainiai taikomi, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ir / ar valdytojas. Už 143 dienas susidarė 1 502,93 Eur skola. Pagal Sutarties 2 punktą nustatyta ieškovo teisė imti mokestį iš transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo už nuvežimo ir saugojimo paslaugą, taikant Sutarties 1 priede nustatytą įkainį. Sutarties 2 priede nustatytas įkainis taikomas, kai transporto priemonės yra konfiskuojamos teismo sprendimu (nuvežamos, perkeliamos, saugojamos) iki teismo sprendimo (įsiteisėjimo). Nesutiko, kad įkainis yra per didelis ir neprotingas, nes Sutartis sudaryta viešo pirkimo būdu pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Atsakovas, turėdamas duomenis apie konfiskuotą transporto priemonę (antstolio D. K. 2016-02-15 pranešimas Nr. 2-DK-E-4056), nesidomėjo transporto priemonės saugojimo įkainiais, neperkėlė jos į savo saugojimo aikštelę pagal byloje esančią 2015-06-03 sutartį Nr. (1.10-04-2)-22-128/2015. Atsakovo nepateisinamas neveikimas padidino išlaidas už saugojimą. Esant atsakovo neveikimui, nebūtų teisinga ir protinga išlaidas sumažinti ieškovo sąskaita.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-28 nutartimi ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryta apsirikimo klaida ir nurodyta, jog ieškinys teisme gautas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo 2015-05-10, o nuo 2017-05-10 dienos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-10 sprendimą, sumažinant priteistą sumą iki 138,71 Eur arba 207,35 Eur ir ištaisyti rašymo klaidą ir rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad metinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo 2015-05-10, o nuo 2017-05-10. Pažymėjo, kad Taisyklių 5 punktas įpareigoja valstybės institucijas sudaryti ekonomiškai pagrįstas saugojimo sutartis. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimui, ieškovas pradėjo taikyti daugiau nei 10 kartų didesnį automobilio saugojimo įkainį, nei buvo taikomas iki įsiteisėjant nutarimui. Kainos šuolis nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, saugojimo kaštai nepasikeitė. Antstolis 2016-02-15 Turto arešto aktu automobilį įvertino 300 Eur, o perimdamas automobilį į apskaitą atsakovas įvertino 900 Eur. Priteista skola žymiai didesnė už automobilio vertę. Toks saugojimo įkainis už neilgą laiko tarpą nėra ekonomiškai pagrįstas ir turėjo būti sumažintas. Ekonomiškai pagrįstu įkainiu gali būti laikomas Sutarties 3 punkte numatytas 0,97 Eur už parą įkainis, todėl skola mažintina iki 138,71 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje protingu atlyginimo dydžiu įtvirtinta 1,45 Eur suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-833-823/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016). Skaičiuojant po 1,45 Eur, skola negali viršyti 207,35 Eur. Prašė remtis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais.

Rašymo apsirikimą prašė ištaisyti, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodyta 5 procentų metines palūkanos už priteistos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-10, tačiau byla iškelta 2017 metais.

Ieškovas UAB „Tomadas“ prašė apeliacinį skundą dalyje dėl skolos sumažinimo atmesti, o dalyje dėl rašymo apsirikimo ištaisymo – tenkinti, nustatant, kad metinės procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2017-05-10. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-05-12 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba apeliantui, kuris yra atsakingas už konfiskuoto turto saugojimo išlaidų atlyginimą, išdavė Leidimą atsiimti konfiskuotą transporto priemonę iš ieškovo automobilių saugojimo aikštelės. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimo įsiteisėjimo dienos iki faktinio transporto priemonės atsiėmimo atsakovas nesidomėjo saugojimo įkainiais, neperkėlė transporto priemonės į savo aikštelę. Ieškovas transporto priemonę saugojo pagal Sutartį. Apeliantui ieškovo paslaugų sąlygos pagal Sutartį buvo priimtinos, pretenzijų nereiškė. Apelianto nepateisinamas neveikimas padidino saugojimo išlaidas.

Ieškovas neturėjo pagrindo taikyti Sutarties 3.3 punkto, 2 priedo nuostatų ir skaičiuoti mokestį po 0,97 Eur. Sutarties 2 punktas numato, jog pagal 1 priedo įkainius (10,51 Eur su PVM) saugoma, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais ir už šias paslaugas turi susimokėti automobilio savininkas ar valdytojas. Sutarties 3.3 punktas numato, jog paslaugos teikiamos pagal 2 priede nurodytus įkainius (0,97 Eur su PVM), kai transporto priemonės yra konfiskuojamos teismo sprendimu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Svarbu yra ne kainų šuolis ar saugojimo kaštų pasikeitimas, tačiau pats teisinis santykis, kurio pagrindu transporto priemonė saugoma. Mažesnis įkainis taikomas išskirtinai trečiajam asmeniui, kadangi jo tyrimai gali užtrukti. Nesutiko su kainos ekonominiu nepagrįstumu, nes Sutartis sudaryta viešo pirkimo būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 yra pažymėjęs, jog paslaugos įkainio dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai, tačiau konkreti saugojimo išlaidu dydžio apskaičiavimo formulė nepateikta. Apelianto skolai transporto priemonės vertė įtakos neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities VPK prašė apylinkės teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir ištaisyti rašymo apsirikimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, priteista skola už konfiskuotos transporto priemonės saugojimo paslaugas bei nagrinėjamas ginčas dėl taikyto pasaugos įkainio dydžio pagrįstumo.Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, kad ieškovas UAB „Tomadas“ su Vilniaus apskrities VPK 2015-11-04 sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pareigūnui iškvietus, priverstinai nuvežti transporto priemonę į ieškovo saugomą aikštelę ir ją saugoti. 2015-11-09 ieškovas gavo policijos pareigūnų iškvietimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Renault Laguna“, kurios savininkas E. G. Minima transporto priemonė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimu konfiskuota, nutarimas įsiteisėjo 2015-12-28. Atsakovas transporto priemonę atsiėmė praėjus 143 dienoms, už saugojimo paslaugas ieškovas paskaičiavo 1 502,93 Eur skolą po 10,51 Eur su PVM už saugojimo parą. 2016-02-15 Turto arešto aktu vykdomojoje byloje dėl įsiteisėjusio administracinio teisės pažeidimo nutarimo vykdymo, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis areštavo transporto priemonę. 2016-03-01 Turto priėmimo-perdavimo aktu atsakovas iš antstolio kontoros perėmė transporto priemonę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2016-05-12 Valstybinei mokesčių inspekcijai išdavė Leidimą atsiimti konfiskuotą transporto priemonę iš automobilių saugojimo aikštelės. 2016-05-13 Turto priėmimo-perdavimo aktu Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas transporto priemonę perdavė UAB „Sauda“. Konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, 4.67 straipsnis). Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės neginčijo pareigos atsiskaityti ieškovui už konfiskuoto automobilio saugojimą po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat apeliaciniu skundu neginčijama, jog po Vilniaus apylinkės teismo 2015-12-03 nutarimo įsiteisėjimo automobilis ieškovo valdomoje saugojimo aikštelėje buvo saugomas 143 dienas, apeliaciniame skunde skaičiuodamas priteistino mokesčio dydį atsakovas pats remiasi 143 dienų saugojimo trukme. Apeliacine tvarka atsakovas prašė patikrinti tik ieškovo priteisto saugojimo įkainio dydį. CPK 320 straipsnio 1 dalis nurodo, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Kadangi atsakovas apeliaciniame skunde neginčija atsiskaitymo už ieškovo suteiktas paslaugas pareigos, tai šis klausimas apeliacine tvarka nenagrinėjamas ir teismas pasisako tik dėl transporto priemonės saugojimo įkainio pagrįstumo. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.Byloje nustatyta, jog Vilniaus apskrities VPK ir UAB „Tomadas“ 2015-11-04 sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286. Sutarties sudėtine dalimi yra 1 ir 2 priedai, kuriuose nustatyti skirtingi paslaugų įkainiai. Sutarties 2.1 punktas nurodo, jog 1 priedo įkainiai (10,51 Eur su PVM) taikomi, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga) ir už šias paslaugas turi sumokėti automobilio savininkas ar valdytojas. Sutarties 3 punkte nurodomi atvejai, kada taikomi 2 priede nustatyti įkainiai (0,97 Eur su PVM): 1) priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas, vykdomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalies atveju; 2) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtos transporto priemonės iki sprendimo grąžinti jas asmeniui; 3) transporto priemonės konfiskuojamos teismo sprendimu iki teismo sprendimo; 4) transporto priemonės nuvežamos į policijos nurodytas automobilių saugojimo vietas. Byloje nagrinėjamas atvejis atitinka Sutarties 3.3 punktą, pagal kurį mažesnis įkainis taikomas, kai transporto priemonės konfiskuojamos teismo sprendimu iki teismo sprendimo. Pažodžiui skaitant Sutarties 3.3 punktą matyti, jog Vilniaus apskrities VPK su ieškovu susitarė, jog 0,97 Eur įkainis bus taikomas iki teismo sprendimo konfiskuoti transporto priemonę, o nuo šio sprendimo, transporto priemonei nuosavybės teisei perėjus valstybei, taikomas Sutarties 1 priede nurodytas įkainis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 išaiškinta, jog tai, kad policijos pareigūnai pagal sutartį perduoda saugoti atsakovo automobilį ieškovui, o šis automobilį saugo, atitinka CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą, suponuojantį ieškovo pareigą kompensuoti išlaidos, kurias patyrė ieškovas, veikdamas atsakovo interesais (CK 6.233 straipsnis). CK 6.233 straipsnis nustato, kad asmeniui tvarkiusiam kito asmens reikalus reikalinga atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Imdamasis tvarkyti kito asmens reikalus, t. y. tardamasis dėl kitų asmenų turto saugojimo išlaidų, Vilniaus apskrities VPK turi užtikrinti, jog šios išlaidos būtų būtinos ir naudingos. Pasisakant dėl išlaidų dydžio, jų būtinumo ir naudingumo vertintinas Taisyklių 5 punktas. Taisyklių 5 punktas nurodo, jog tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą. Byloje aptariamu atveju kainų, numatytų Sutarties 1 ir 2 prieduose, skirtumas sudaro daugiau nei 10 kartų. Jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl saugojimo kaina po transporto priemonės perėjimo valstybės žinion padidėja tokiu dideliu mastu, nepateikta. Byloje buvo nurodyta, jog mažesnis tarifas gali būti siejamas su ilga ikiteisminio tyrimo, kurio metu saugoma transporto priemonė, trukme. Šio teiginio pagrindimui jokie skaičiavimai, kokia yra vidutinė ikiteisminio tyrimo metu saugomų transporto priemonių saugojimo trukmė, nepateikta, todėl ši prielaida nevertinama. Nėra svarbu, ar Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, nes ja susitariama dėl dviejų skirtingų įkainių, kurių tik vienas susijęs su trečiojo asmens tiesioginėmis išlaidomis. Šioje byloje nenustatyta, ar ne policijos įstaigai pasiūlytos automobilio saugojimo kainos atitinka rinkos kainas. Transporto priemonės saugojimo išlaidos mėnesiui sudaro apie 315 Eur su PVM. Sudarydamas tokius susitarimus, neįsitikinęs dėl rinkos kainų saugojimui taikymo, Vilniaus apskrities VPK neužtikrino Taisyklių 5 punkto reikalavimų vykdymo bei atsakovui naudingų ir pagrįstų kainų nustatymo. Ginčydamas jam taikyto pasaugos mokesčio dydį atsakovas prašė įvertinti tai, kad transporto priemonės vertė yra mažesnė, nei jos saugojimo išlaidos. 2016-02-15 Turto arešto aktu areštuodamas transporto priemonę, antstolis ją įkainavo 300 Eur. 2016-03-01 Turto priėmimo-perdavimo aktu iš antstolio kontoros perimdamas transporto priemonę, atsakovas ją įkainavo 900 Eur. 2016-05-13 Turto priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas transporto priemonę perdavė UAB „Sauda“, transporto priemonė įkainota 720 Eur. Žinodami, kad transporto priemonė „Renault Laguna“ yra nedidelės vertės, Sutarties 1 priede nustatytos kainos gali labai greitai viršyti automobilio vertę, Sutarties šalys turėjo veikti rūpestingai ir tvarkydami atsakovo reikalus imtis veiksmų atkreipti jo dėmesį į galimas pasekmes. Vertindamas tai, kad sudarydami Sutartį ieškovas bei trečiasis asmuo neįsitikino atsakovui taikytinų kainų atitikimu rinkos kainai, saugojimo kaina sudaro net 315 Eur mėnesiui ir nėra adekvati transporto priemonės vertei, teismas sprendžia, jog Sutarties 1 priede nustatyta kaina negali būti laikoma naudingomis ir būtinomis išlaidomis, kurios gali būti priteisiamos CK 6.233 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nustatant saugojimo kainos dydį remiamasi 1,45 Eur kaina, kuri buvo pripažinta pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016. Atsakovo apeliaciniame skunde buvo prašoma ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 sprendimo rezoliucinėje dalyje. Šio reikalavimo sprendimas tapo neaktualus, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-28 nutartimi ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryta apsirikimo klaida ištaisyta atsakovo prašomu būdu ir nurodyta, jog ieškinys teisme gautas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos ne nuo 2015-05-10, o nuo 2017-05-10 dienos.Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtos šios bylinėjimosi išlaidos: už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas patyrė 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2017-10-02 PVM sąskaita faktūra bei 2017-10-04 apmokėjimo dokumentai). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, tai šios išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atsakovo ieškovui priteista 34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teismo sprendimas keičiamas, tai bylinėjimosi išlaidos perskirstomos proporcingai ieškinio tenkinimo procentui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-10 sprendimą, sumažinant priteistą sumą iki 207,35 Eur ir išdėstyti sekančiai: iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovo UAB „Tomadas“ naudai priteisti 207,35 Eur (du šimtus septynis eurus 35 centus) skolos už transporto priemonės „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojimą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 207,35 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-05-10 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė