Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Blandus“ bankroto administratorės MB „Renema“ įgalioto asmens J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Blandus“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) bankroto administratorės UAB „Renema“ įgaliotas asmuo J. S. pateikė teismui prašymą panaikinti jam skirtą 1000 Eur baudą.Nurodė, kad bauda buvo paskirta nepagrįstai. Administratorės įgaliotas asmuo pirmą kartą kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas buvusiam BUAB „Blandus“ vadovui skirti baudą už teismo įpareigojimo perduoti administratorei įmonės dokumentus bei turtą pagal finansinę atskaitomybę nevykdymą. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad administratorė neatliko pakankamai aktyvių veiksmų. Administratorės įgaliotas asmuo, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutarties argumentais, 2018 m. balandžio 4 d. pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas buvusiam BUAB „Blandus“ vadovui D. G. skirti baudą, tačiau teismas prašymo netenkino, vadovaudamasis iš esmės tais pačiais motyvais. Nors su 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartyse nurodytais teismo motyvais administratorės įgaliotas asmuo nesutiko, trečią kartą neteikė prašymo dėl baudos skyrimo, siekdamas nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tai, kad pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą nurodyta, jog teismo nutartis yra vykdytinas dokumentas, nereiškia, jog toks dokumentas savaime tampa vykdomuoju dokumentu. Pagal CPK 587 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomieji dokumentai yra teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais. Tačiau jokia teisės norma nenumato, jog teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ar jos dalis, kuria teismas nustato terminą, per kurį bendrovės vadovas privalo perduoti bankroto administratoriui bendrovės buhalterinius dokumentus, yra vykdomasis dokumentas. Administratorės įgaliotas asmuo, neturėdamas jokio teisinio pagrindo pateikti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo antstoliui vykdyti, pagrįstai suprato, jog teismas D. G. baudos neskirs, kol antstolis nepradės vykdyti teismo įpareigojimo, todėl, nors ir suprasdamas, kad teismo pozicija prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, prašė išduoti jam vykdomąjį raštą, kurį, pagal bankroto bylą nagrinėjančio teismo reikalavimą, galėtų pateikti antstoliui vykdyti kaip tinkamą vykdomąjį dokumentą CPK prasme. Šiuo prašymu administratorės įgaliotas asmuo siekė įgyvendinti teismo nurodymą priverstinai vykdyti nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytą įpareigojimą D. G. ir apginti bendrovės ir pažeidžiamus kreditorių interesus dėl ĮBĮ nuostatų nevykdymo. Administratorės įgaliotas asmuo, teikdamas prašymus teismui, elgėsi sąžiningai, siekė tinkamai vykdyti pareigas, išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, apginti kreditorių ir viešąjį interesą, taip pat tinkamai vykdyti kitas ĮBĮ numatytas pareigas, o šiam procesui yra reikalingi bendrovės buhalteriniai dokumentai, kuriuos administratorė siekia gauti. Administratorės įgaliotas asmuo neturėjo tikslo piktnaudžiauti procesu. Teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, skyrė jos vadovui D. G. 300,00 Eur baudą už tai, jog šis asmuo teismui neteikė bankroto bylos nagrinėjimui reikšmingų dokumentų, taigi, byloje yra duomenys, jog šis asmuo nevykdė, nevykdo ir ateityje tikėtina nevykdys teismo įpareigojimų. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog priverstinis nutarties vykdymas per antstolį savo tikslo nepasieks, o vykdymo procesas tik vilkins bylos nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi sumažino Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administratorės UAB „Renema“ įgaliotam asmeniui J. S. paskirtą 1 000,00 Eur baudą iki 300,00 Eur.Teismas nurodė, kad administratorės įgaliotas asmuo, reikšdamas žinomai nepagrįstus prašymus, neabejotinai pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, nes, nežiūrint to, kad teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje administratorei yra išaiškinęs, jog 2017 m. birželio 20 d. nutarties dalis dėl įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą yra vykdomasis dokumentas ir CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jis kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas, vertindamas, kad tokius administratorės įgalioto asmens veiksmus iš esmės lėmė netinkamas teisės aktų bei teismų praktikos interpretavimas, jam paskirtą baudą sumažino iki 300,00 Eur.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės BUAB „Blandus“ bankroto administratorės MB „Renema“ įgaliotas asmuo J. S. (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti bankroto administratorės prašymą dėl baudos panaikinimo bei panaikinti 2018 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtą 1 000,00 Eur baudą BUAB „Blandus“ bankroto administratorės MB „Renema“ įgaliotam asmeniui J. S.. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, jog jei bankrutuojančios bendrovės valdymo organai neperduoda administratoriui bendrovės buhalterinių dokumentų ir turto, jiems, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis bankroto bylą nagrinėjantis teismas skiria baudą, o priverstinis tokio įpareigojimo vykdymas per antstolį yra nevykdomas. Kauno apygardos teismas nepagrįstai 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. nutartimis nurodė administratorei priverstine tvarka vykdyti dokumentų išieškojimą per antstolį.Teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdytino ir vykdomojo dokumento sampratą. Teismas netinkamai aiškino CPK 587 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra vykdytinas dokumentas, kurį galima tiesiogiai pateikti antstoliui vykdyti.Teismo argumentas, kad teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo dalyje, kuria bendrovės valdymo organai yra įpareigoti perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės buhalterinius dokumentus ir turtą, gali būti pateikta antstoliui vykdyti, savaime nereiškia, jog ši nuostata yra teisėta ir tinkamai suformuluota, atsižvelgiant į CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento sampratą. Aplinkybė, kad teismo nutartis yra vykdytinas dokumentas savaime nesudaro pagrindo teikti tokį dokumentą antstoliui.Teismas nepasisakė dėl apelianto argumentų dėl baudos sumažinimo, tiesiog savo nuožiūra sumažino paskirtos baudos dydį. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl baudos panaikinimo, turėjo motyvuotai pasisakyti, kodėl administratorės įgaliotam asmeniui negali būti panaikinta paskirta bauda.Administratorė siekė, jog teismas skirtų sankciją asmeniui, kuris trukdo bankroto procedūrai ir nevykdo ĮBĮ nustatytos prievolės perduoti buhalterinius dokumentus administratorei, t. y. pateikė prašymus dėl baudos skyrimo. Šiais prašymais administratorė nesiekė piktnaudžiauti procesu ir siekė apginti kreditorių ir bendrovės interesus, kurie yra pažeisti dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų ir ĮBĮ nustatytų įpareigojimų nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti baudą paskirtą bankroto administratorės įgaliotam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi UAB „Blandus“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė MB „Renema“. 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi netenkino bankroto administratorės prašymo skirti baudą įmonės buvusiam vadovui už pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą neįvykdymą, motyvuojant tuo, kad bankroto administratorė neišnaudojo visų galimybių, taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo kreiptasi į antstolį dėl vykdymo. 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas netenkino ir pakartotinio bankroto administratorės prašymo dėl baudos skyrimo, nutartį grįsdamas argumentais, kad bankroto administratorė nepateikė naujų aplinkybių. Šioje nutartyje teismas išaiškino, kad nutartis iškelti bankroto bylą yra tiesiogiai vykdytinas dokumentas. 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl įmonės valdymo organų įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratorei ir skyrė bankroto administratorės įgaliotam asmeniui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skundžiama 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi teismas atsisakė panaikinti baudą, tačiau ją sumažino iki 300 Eur.Apeliantas skundu kvestionuoja teismo atsisakymą panaikinti baudą. Apelianto įsitikinimu, jis nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teismų praktiką įpareigojęs bankroto administratorę kreiptis į antstolį dėl priverstinio nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ir valdymo organų įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus, vykdymo. Apelianto įsitikinimu, ir bauda buvo paskirta nepagrįstai, ir atsisakymas ją panaikinti yra nepagrįstas.Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuoja CPK 95 straipsnis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymų dėl baudos paskyrimo buvusiam įmonės vadovui dėl pareigos perduoti įmonės dokumentus ir turtą nevykdymo, nesivadovavo aktualia ir vieninga Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017 suformuota praktika bei nepagrįstai nurodė administratorei priverstine tvarka vykdyti dokumentų išieškojimą per antstolį. Todėl teismas, administratorei pareiškus prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nepagrįstai sprendė, kad bankroto administratorė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, jog vykdomieji dokumentai priimtos nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindu neišduodami, kadangi teisinėms pasekmėms už pareigos perduoti įmonės turtą ar dokumentus nevykdymą (už pareigos atlikti įstatymo nustatytus veiksmus nevykdymą) esant įtvirtintoms specialiame įstatyme –ĮBĮ (bauda ir (ar) teisės būti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovu ribojimas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 10 straipsnio 14 dalis)), CPK 646 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą, tuo atveju, kai valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, netaikytina; tokiu atveju būtent bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl bankrutuojančios įmonės valdymo organams nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdymo pasekmių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1482-330/2017 ir kt.). Tokiu atveju vykdomąjį procesą reglamentuojančios teisės normos netaikomos, o viršenybę prieš jas turi specialusis įstatymas – ĮBĮ (CPK 1 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).Taigi, apeliantas, nesutikdamas su teismo atsisakymu panaikinti jam paskirtą baudą, pagrįstai nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017 suformavo vieningą teismų praktiką, jog tuo atveju, kai valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ar turtą, CPK 646 straipsnio 1 dalis netaikytina; tokiu atveju būtent bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia dėl bankrutuojančios įmonės valdymo organams nutartimi nustatytų įpareigojimų neįvykdymo pasekmių, kurios aptartos šios nutarties 13 punkte.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo, vadovaudamasis paskutine suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl teisinių pasekmių už pareigos perduoti įmonės turtą ar dokumentus nevykdymą, pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu skirti buvusiam įmonės vadovui baudą. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. ir pakartotinai 2018 m. balandžio 6 d. nutartimis bankroto administratorės įgalioto asmens prašymo skirti baudą netenkino, nurodydamas pareiškėjui, kad jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad administratorė ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų perimti įmonės turtą ir dokumentus, kad buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties vykdymo. Esant tokiems teismo nurodymams, bankroto administratorė privalėjo spręsti klausimą dėl kreipimosi į antstolį, tačiau kartu privalėjo įvertinti aplinkybę, kokį vykdomąjį dokumentą susiklosčiusioje situacijoje yra pagrindas pateikti antstoliui.Kas yra vykdomieji dokumentai, yra nurodyta CPK 587 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo nutartys yra vykdomieji dokumentai tuomet, kai pagal įstatymą jie laikomi vykdomaisiais dokumentais, t. y. tik tokiu atveju, taip pat kituose šio straipsnio punktuose aptartais atvejais, atitinkamos nutartys/teismo įsakymai/nuosprendžiai/nutarimai yra vykdomi tiesiogiai, be teismo išduoto vykdomojo rašto. Taigi, nei CPK, nei ĮBĮ nėra nustatyta, kad nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, kartu nustatanti įpareigojimą buvusiam įmonės vadovui perduoti įmonės turtą ir dokumentus, pagal įstatymus yra laikoma vykdomuoju dokumentu.Todėl bankroto administratorė, vadovaudamasi šios nutarties 16 punkte nurodytomis įstatymo nuostatomis, tačiau kartu vykdydama Kauno apygardos teismo nurodymus, kokių veiksmų privalo imtis administratorius, siekdamas tinkamai atlikti savo pareigas, turėjo procesinį pagrindą kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nors akivaizdžiai žinojo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą priešingą praktiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti administratorės piktnaudžiavimo procesu, nes pradžioje jos procesinį elgesį (prašymų skirti baudą pateikimą) apsprendė Lietuvos apeliacinio teismo formuojama vėliausia vieninga praktika, o vėlesnį prašymą išduoti vykdomąjį raštą – Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis prašymai skirti baudą buvo atmesti, nesiaiškinant įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratorei priežasties.Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administratorės UAB „Renema“ įgaliotam asmeniui J. S. paskirtą 1 000 Eur baudą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi UAB „Renema“ įgaliotam asmeniui J. S. paskirtą 1 000 Eur baudą.