Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RAR kompanija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Borinta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-727-883/2017, kuria teismas netenkino bankroto administratorės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi UAB „RAR kompanija“ iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus.UAB „RAR kompanija“ bankroto administratorė UAB „Borinta“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl minėto teismo įpareigojimo nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi bankroto administratorės prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad įstatyme sureguliuota situacija, kuomet asmuo, kurį teismas įpareigojo perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus. Tokiu atveju teismas pagal įmonių bankrotą reguliuojančias teisės normas gali jam paskirti baudą iki 2 896 Eur. Teismas pažymėjo, kad ši įstatymo norma yra specialioji, todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą įpareigojimui įvykdyti.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde UAB „RAR kompanija“ bankroto administratorė UAB „Borinta“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, jog jo 2017 m. birželio 21 d. nutartis neskundžiama. Teismo pareigą išduoti vykdomąjį raštą reglamentuoja civilinio proceso įstatymas. Teismo nutartis, įpareigojantį buvusį įmonės valdymo organą bankroto administratorei perduoti įmonės turtą ir dokumentus, įsiteisėjo ir nėra įvykdyta. Tokiu atveju teisė gauti vykdomąjį raštą išaiškinta ir teismų praktikoje. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis)Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė išduoti vykdomąjį dokumentą, įmonės valdymo organams per teismo nutartimi nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą bei dokumentus, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinis teismas iš esmės nevertina atskirojo skundo argumento, kuriame bankroto administratorė UAB „Borinta“ (apeliantė) išreiškia nesutikimą su teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neskundžiama. Kaip matyti iš atskirojo skundo medžiagos, pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priėmė ir jį išsiuntė apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad bankroto administratorės teisė į apeliaciją nebuvo suvaržyta, todėl nurodytas atskirojo skundo argumentas prarado aktualumą ir neturi reikšmės vertinant apskųstosios nutarties pagrįstumą bei teisėtumą. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, apibrėžta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, yra ĮBĮ (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiška civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimą, konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016).Sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017, kurioje, siekdama suformuoti vieningą praktiką nagrinėjamam ginčui aktualiu klausimu, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teisinėms pasekmėms už pareigos perduoti įmonės turtą ar dokumentus nevykdymą esant įtvirtintoms specialiame įstatyme – ĮBĮ (bauda ir (ar) teisės būti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovu ribojimas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 14 dalis), CPK 646 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą, tuo atveju, kai įmonės valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, netaikytina.Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiau nurodytoje 2017 m. liepos 4 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad pagal ĮBĮ nuostatas teismas, vadovaudamasis įstatymu, nustato (privalo nustatyti) terminą įpareigojimams bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus įvykdyti, o pareiga perduoti juos kyla įstatymo pagrindu ir tik asmenims, kuriems šis įpareigojimas adresuojamas. Net jei pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nurodo įpareigojimą valdymo organams perduoti turtą ir dokumentus, tai vertintina tik kaip ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos pakartojimas (faktiškai turi būti nustatytas tik ĮBĮ įtvirtintos pareigos vykdymo laikotarpis). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, bendrovės valdymo organams nevykdant įpareigojimo bankroto administratorei perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą. Toks teismo procesinis sprendimas atitinka tiek įstatymų nuostatas, tiek suformuotą aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, o atskirajame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo šio sprendimo keitimui ar panaikinimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.