- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 1-591-917/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.2.17.11Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gretai Gurkšnytei, Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, kaltinamajai A. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, išsilavinimas - aukštasis, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, padalinio vadove, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 str. 1 d. ir 207 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. suklastojo dokumentą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2013-05-10, tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodama technines priemones, sumaketavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos Nr.K13/05-02:01 trečiąjį ataskaitos lapą, nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis – nekilnojamojo turto vertę objektui padidindama nuo 133 000 Lt (38519,46 eurų) iki 170 000 Lt (49235,40 eurų), bei keturioliktąjį ataskaitos lapą, įrašydama tikrovės neatitinkančius skaičiavimus ir duomenis, atspausdino spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu, taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, 2013-05-02 -2013-05-10 laikotarpyje, tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodama technines priemones, sumaketavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos Nr.K13/05-02:02 trečiąjį ataskaitos lapą, nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis – nekilnojamojo turto vertę objektui padidindama nuo 151 000 Lt (43732,62 eurų) iki 185 000 Lt (53579,70 eurų), bei tryliktąjį ataskaitos lapą, įrašydama tikrovės neatitinkančius skaičiavimus ir duomenis, bei juos atspausdino spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu.
Taip pat A. T. apgaule gavo kreditą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2013-05-10, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame AB DNB banko Kauno Tvirtovės padalinyje, banko darbuotojai D. Z. pateikė suklastotas turto vertinimo ataskaitas Nr.K13/05-02:01 ir Nr.K13/05-02:02, ko pasėkoje jai buvo patvirtintas ir išduotas kreditas, tokiu būdu apgaule gavo kreditą 205 000 Lt (59372,10 eurų).
Kaltinamoji A. T. teisme savo kaltės dėl abiejų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad yra mačiusi turto vertinimo lapus, ten buvo klastotė, ji nežino kas tai padarė, ji mano, kad tarpininkė V. K. galėjo tai padaryti, bet ji nėra tuo tikra. Kaltinamoji norėjo imti paskolą iš DNB banko, banke bendravo su T. R., jos bendravo ne vieną kartą, nežino, kodėl T. R. pasakė, kad su jais bendravo tik vieną kartą. Su T. R. bendravo norėdami gauti paskolą. DNB banką pasirinko todėl, kad jis buvo arčiausiai namų. Sąskaitos DNB banke neturėjo, paskolos kaltinamajai reikėjo tam, kad įsigyti Ispanijoje butą. Banke nebuvo nurodoma tiksli suma, kurios joms reikia, nes buvo keli variantai būtų Ispanijoje su skirtingomis kainomis, jie butus žiūrėjo pagal pinigų galimybes. Tvarkantis paskolos reikalus bendravo su tarpininke V. K., ir su T. R.. Su T. R. susitiko atsitiktinai išsimušusi talonėlį DNB banke. Su Tatjana buvo aptariama, kad norint gauti paskolą reiks įkeisti įsigyjama turtą, tačiau bankui kitoje šalyje esantis turtas netinka, tada tarėsi, kad reikia įkeisti du butus, taip pat dar buvo galimybė įkeisti jai priklausantį trečią butą, tačiau T. R. sakė, kam jiems dar vieną butą užstatyti neverta, geriau dukra būna laiduotoja. Dėl sumos jie apsisprendė, tada kai buvo skirta tarpininkė, kad įvertintų jų galimybes, tuo metu, jiems reikėjo 200000 litų dydžio paskolos. T. R. nurodė, kad tokiomis sąlygomis tai yra (įkeitus du butus ir laiduojant), jie gali gauti tokią pinigų sumą. Norint gauti tokią pinigų sumą iš DNB banko, jiems reikėjo įvertinti savo butus, vertintoją jiems rekomendavo V. K.. Su V. K. susipažino per dukrą. Dukra buvo baigusi vadybą, lankė kažkokius kursus turėjo paskirtą mentorių. Su mentoriumi dukra pasitarė dėl galimybių pasiimti paskolą, tada mentorius V. parekomendavo, paskolų tarpininkę V. K., ji su dukra su ja susisiekė, iš pradžių su V. K. bendravo jos dukra. V. K. jiems atrodė, žmogus kuris išmano savo darbą, ji turėjo joms patarti, jie aptarė kokia bus ta paskola, išsakė savo lūkesčius, V. K. joms minėjo, kad turi nekilnojamo turto Tenerifėje, tai joms patarė kaip elgtis. Joms papasakojus apie butus, kuriuos jos turi, V. K. pasakė, kad realu gauti paskolą tokio dydžio. Vertinimas vyko taip susitiko trise, ji, tarpininkė V. K., taip pat vertintoja J. D.. Užstatas buvo Kaune esantys butai, jie nuvyko į butą, jis yra centre daugiabutyje, vonioje tuo metu vyko remontas, vertintojams tai rodiklis, kaltinamoji vaikščiojo kartu ir rodė buto privalomumus, rodė, kad remontas garantuotai įvyks. Pirmiausia su vertintoja ir tarpininkę vyko į butą esantį (duomenys neskelbtini). Galbūt vertintoja viską užsirašinėjo, ji nekreipė dėmesio. Kitas butas (duomenys neskelbtini), tą butą taip pat apžiūrėjo, ji norėjo, kad atkreiptų dėmesį į vaizdą. Kaltinamoji nei vertintojai, nei tarpininkei nesakė, kokia suma turi būti įvertinti butai. Su V. K. kalbėjo, dėl ko jai reikalingas tas vertinimas, ji pati pasakė, kad tai yra realu. Už vertinimo paslaugas 2-3 tūkstančiai litų, buvo įvertinta 2013 balandžio 26 dieną, o atsiėmę nepamena kada, vertinimus padavė įstaigoje, ne pati V. K.. Ji vertinimo nežiūrėjo, ji susitiko su V. K. tą pačią dieną ir jai perdavė tą įvertinimą, gavus ataskaitą ji nežiūrėjo kiek buvo įvertinta, ji dokumentų nevartė, nesidomėjo. Turtas jai rūpi, tačiau tada nežiūrėjo. Kai perdavė dokumentus V. K., laukė skambučio iš banko. T. R. pranešė, kad eina atostogauti, ir, kad dokumentus pristatyti kolegei. Kreditą gavo 205 000 litų ir pasirašė laidavimą, laidavimą pasirašė M. T.. Jie jau Ispanijoje būdami sužinojo, kad gauta paskola, ir Ispanijoje susitvarkė pirkimo- pardavimo sutartis, V. K. už tarpininkavimą tarp jos ir banko sumokėjo 2 ar 3 tūkstančius litų, grynais sumokėjo. Ne kaltinamoji suklastojo dokumentus. Ji būtų gavusi paskolą, nors ir nebūtų jai suteikia paskolos, butas Ispanijoje mažiau kainavo, jie prašė maksimalios sumos, jie norėjo viską vietoje susitvarkyti ir greitai, jie galėjo ir mažesnę sumą imti. Kaltinamoji supranta, kad yra teisiama dėl klastojimo, tačiau ji mano, kad V. K. galėjo suklastoti, ikiteisminio tyrimo metu taip pat galvojo, nes nežino daugiau kam to reikėjo. Ji sutinka su pačiu klastojimo faktu ir ji žino, kad to nedarė, tai nežino ką daugiau ir įtarti, kaip V. K., kuri gavo už tai atlygį. Ji V. K. sumokėjo už tarpininkavimą. Ji jai mokėjo už patarimus, kaip paskola turi vadintis ir taip toliau, ji manė, kad turto vertinimas yra svarbus. Iki šiuo įvykio jai teko susidurti su turto vertinimu, tačiau labai senai perkant butą. DNB Banko buvo paskirtas „Butas Tau“ vertintojai J. D. buvo iš įmonės „Butas tau“. V. K. ir J. D. bendravo kaip draugės, kaltinamoji dėl klastojimo įtarinėja V. K., nes ji už tai gavo pinigus. Bankas davė sąrašą iš jam priimtinų vertintojų, kuriame buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, V. K. patarė kreiptis į „(duomenys neskelbtini)“. Ji V. K. pasitikėjo, nes manė, kad ji žino, kas geriau vertina. Su T. R. tarėsi apskritai, kiek jie įsivaizduoja, kiek jų turtas vertas, bet manė, kad ji tikslios sumos nėra įvardijusi. Kaltinamoji pasiūlė vieną butą, antrą butą užstatyti, dar vėliau trečią, kadangi jos dažnai su dukra vaikščiojo, T. R. pasakė, kad nepasimoka trečio buto užstatinėti, kadangi tas trečias butas, buvo užstatytas kitame banke, tai T. R. pasakė, kad dukra gali būti laiduotoja.
Papildomai teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji parodė, kad ji liudytoją V. K. pažįsta, kaip tarpininkę dėl paskolos. Ne V. K. surašė turto vertinimą, bet V. K. buvo atvykusi į kaltinamosios butą, vertinimą rašė vertintoja, V. K. apžiūrėti buto buvo atvykusi kartu su turto vertintoja. Kaltinamosios subjektyvia nuomone V. K. sukalstojo dokumentus, taip pasakė dėl to, kad kaltinamoji neklastojo, o V. K. gavo pinigus už tarpininkavimą. Pinigus V. K. kaltinamoji sumokėjo už tarpininkavimą, konsultavimą, paskolos gavimo klausimais tam, kad ji gautų paskolą, ji su V. K. bendravo, jos buvo susitikusios ir bendravo. Kaltinamoji mokėjo pinigus V. K., tikslios sumos nepamena, tai buvo apie 3000 litų, tai yra pusantro procento nuo paskolos, ji pinigus perdavė tiesiai į rankas V. K., sutartis nebuvo pasirašyta, pinigų perdavime V. K., ji dalyvavo viena. Nurodyta pinigų sumą ji gavo iš atlyginimo ir grynaisiais pinigais padavė V. K.. Ne vieną kartą yra susitikusi su V. K.. Ji vertinimą perdavė V. K. (II t., b.l. 89-90). Sutartis buvo žodinė dėl bendradarbiavimo rašytinės sutarties ji neturi. Su šiomis moterimis jokio pykčio neturi. Susitarimas buvo iš dviejų dalių. Ji tuo metu dirbo atsakingą darbą ir daug ką darė jos dukra. Jos domėjosi keliuose bankuose, kad gauti paskolą. Vienas bankas buvo DNB bankas. V. paklausė kokį banką pasirinkote, dukra pasakė DNB ir K. pasakė labai gerai. Ji pasakoja ką pasakojo dukra. Su V. ir su K. susitiko „Hyper Maximoj“ kavinukėj. Susitiko ne vieną kartą. Kai ji sutiko tarpininkauti, dažniausiai susitikinėdavo jos automobilyje. Jos automobilis buvo džipas, kokia markė, kokia spalva, kaltinamoji neatgamina. Ji vertinimo ataskaitą padavė K., kad nuneštų į banką. Turto vertinimo ataskaitą gavo vieną, įstaigoj išdavė ne D., kita moteris. Kaltinamoji nesutikrino egzempliorių, kad atitiktų. Paskui susitiko su K. jos automobilyje. Vietos, kur buvo susitikusios nepasakys. Jai perdavė abi ataskaitas. Ji neatsimena kaip ataskaitos pateko į banką. Į banką reikėjo vaikščioti dėl visokių reikalų ir negali teigti ar pati padavė bankui dokumentus. Kai tvarkaisi paskolą tai vaikštai į banką, kaip į darbą. Gali būti, kad ji pristatė dokumentus į banką. Kaltinamoji su dukra ieškojo tarpininko kaip papildomos garantijos. Jos abejojo dėl laiko. Jos už tuos pinigus norėjo įsigyti butą Ispanijoj. Bilietus reikia nusipirkti iš anksto, reikėjo garantijų. Jos garantu naudojomės. K. išaiškino, kad realu per tą laiką gauti paskolą. K. mokėjo pinigus už teikiamas paslaugas. Buvo pusantro procento nuo paskolos, kuri bus gauta. Jai atrodo sumokėjo K. 3000 litų. Turto vertintojo paslaugos brangios. Ji mokėjo K. ir už turto vertinimą įstaigai kur dirbo D.. Sumokėjo už ataskaitas ir už tarpininkavimą. Ji mokėjo po 300 litų už kiekvieną butą. Iš viso 600 litų. K. darbas buvo administruoti visą paskolą. Sutarties nebuvo sudarę. Ne kaltinamoji suklastojo dokumentus. Dokumentus galėjo suklastoti K.. Ji galėjos suklastoti tuo metu kai pas ją buvo vertinimo bylos. Ji kai jas gavo iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės ir pagal susitarimą perdavė juos K.. Kaltinamoji nestovėjo šalia ir negali pasakyti, kad K. ištaisė skaičius. Gali būti, kad nunešė ataskaitas pati į banką. Ji nuoširdžiai sako, ką prisimena tai prisimena, ką atgamina tą atgamina. K. perdavė abu egzempliorius, po to gali būti, kad juos jai grąžino. Jai ji juos padavus liepė matyt nunešti į banką. Tai galėjo būti pirmą gegužės dešimtadienį. Ji nežinojo tuo metu K. darbo metodų, ji garantavo, kad gausim be problemų paskolą ir per tokį laiką. Kai gavo turto ataskaitas, neperžiūrėjo atrodo ataskaitų. Jei būtų įvertinta mažiau būstas, tai būtų atitinkamai mažesnė paskola. Būtu jos ir tada įsigiję būstą Ispanijoje. Ji turiu prašymą, kurį atmetė prokuroras. Per akistatą K. minėjo apie filmavimo kameras. Paskui jos aiškinosi kaip galėjo įvykti. Dukra draugavo su B. ir prieš išvažiuojant perdavė V. B. K. telefoną. V. B. nesusijęs šioje byloje. Jis yra kaltinamosios žentas. Jis pasinaudojo mūsų rekomendacija ir pasinaudojo K. paslaugomis. Jis atsiskaitė su K. banko pavedimu. Jis turi dokumentus. Jis pamatė, kad darbo metodas vienodas. Kaltinamosios atvejis buvo išskirtinis. Yra papildomų įrodymų, kad buvo dirbama be sutarčių. Sąsaja tokia, kad K. teikė paslaugas be rašytinių susitarimų. Kaltinamoji pateikė tokias aplinkybes, yra toks pats klastojimo atvejis. K. klastojo jos žentui. Žentui buvo suklastotos turto ataskaitos. Čia jos toks paaiškinimas, kad su V. K. jos pažįstamos (2 t., b.l. 96-99).
Motyvuojamoji dalis
Nors A. T. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Liudytoja J. D. teisme parodė, kad kaltinamąja pamena, jas siejo tarnybiniai reikalai, skolų, pykčių nėra. 2013 metai ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ vertintoja, kaltinamajai vertino butą, ji pati kreipėsi į ja, bet gerai nepamena gal buvo skambinta į įmonę, užsakymą gal galėjo priimti kita jos kolegė. Užsakymu buvo norima įvertinti turtą ir nebuvo jokio noro įvertinti kuo daugiau, jos sutarė susitikti, buvo dar vienas asmuo kartu, moteris, V. K., iki to vertinimo ji su V. K. yra bendravusi ji tarpininkaudavo su klientais. Jų įmonė su banku pasirašiusi sutartį, ar klientė buvo pasirašiusiu su banku nežino, ji tik atliko savo darbą, įvertinimą pasiėmė pati užsakovė. A. T. sumos kokia norėtų, kad būtų įvertinti butai nesakė, ir nesakė kiek jai reikia paskolos. Liudytoja surašė ataskaitas, ataskaitos buvo realios, ataskaitą surašė savaitės bėgyje. Ataskaitų egzemplioriai daromi 2, vienas užsakovui, kitas įmonei. Kaltinamoji nesusipažino jos akivaizdoje, su ataskaita jai tiko vertinimo suma, įvertinta buvo kiek nepasakys, vertinta buvo realia suma. Ataskaitą pasirašė liudytoja ir įgaliotas asmuo L. S.. Ne DNB bankas prašė originalo antro egzemplioriaus ,o policija. Ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisimininė (2 t., b.l. 68-69).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., balsu perskaitė J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji dirba turto vertintoja UAB „Butas tau“. 2013 metais į ją telefonu kreipėsi A. T., dėl dviejų butų įvertinimo telefonu ji pasakė adresus, ir nurodė koks buto plotas ir kitus niuansus. Ji jai telefonu nurodė preliminarią butų vertę. Klientė A. T. pradžioje netiko preliminaraus vertinimo suma. Po kurio laiko A. T. kreipėsi vėl į ją, prašydama įvertinti nekilnojamąjį turtą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), bei adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Ji kartu su A. T. apžiūrėjo abu butus. Klientė A. T. pageidavo, kad butai būtų įvertinti maksimaliai sumai. Ji apžiūrėjo abu butus, ir surašė nekilnojamojo turto ataskaitas. Ataskaitas atsiėmė pati A. T.. Abu butus įvertino realia to meto verte. Turto vertinimo ataskaitas pasirašė ji ir įgaliotas asmuo L. S.. Šiais metais jų bendrovei AB DNB bankas pateikė paklausimą apie jų bankui rašytas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, prašydami nurodyti įvertintų objektų vertes. Jie surašė jų bendrovės AB DNB bankui teiktų nekilnojamojo turto ataskaitose nurodytas vertes. Tada paaiškėjo, kad bankui buvo pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos su kitokiomis, didesnėmis vertėmis. Kas galėjo suklastoti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas Nr. K13/05-02:01 bei Nr. 13/05-02:02, ji nežino. Pateikė tyrimui įmonėje saugomus antrus turto vertinimo ataskaitų egzempliorių originalus (I t., b.l. 164).
J. D. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie yra teisingi. Ar kaltinamoji atsivertė ataskaitą ar ne, ji nepamena, ji pasakė, kad kaltinamajai tiko įvertinama suma dėl to, kad kaltinamoji sumokėjo pinigus ir atsiėmė ataskaitą (2 t., b. l. 69).
Papildomai teisiamojo posėdžio metu J. D. parodė, kad ji K. pažįsta iš matymo. Jų santykiai darbiniai ir minimalūs. Su ja asmeniškumų nėra, pykčio nėra. Jos su K. tarpininkavo vertinant būstą. 2013 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Kai buvo įvertintas būstas T., ji pasirašė vertinimą. K. nedalyvavo pasirašant. K. neperduotas nė vienas egzempliorius. T. gavo vieną egzempliorių. Buvo dvi ataskaitos. Vienas pasiliko pas jas. Į banką ataskaita nekeliavo. Jos atiduoda užsakovui, jis neša kur nori. Buvo T. skambutis į įmonę kiek tas butas gali kainuoti, paskui paskambino Vita ir pasakė, kad reikia vertinti tokį ir tokį būstą. Ji nuvykus į tą butą, kurį reikėjo įvertinti, ten sutiko kaltinamąją ir K.. Sutiko jas tam bute, kurį reikėjo vertinti. Turto vertinimo ataskaita buvo išduota įstaigoj. Ji buvo ir buvo jos kolegė. Buvo vertinami du butai, ji gavo vieno ir kito buto vertinimus po egzempliorių. Jie nebuvo taisyti. Netikrino ataskaitų, jie yra identiški, privaloma taip. Liudytoja neatsimenu ar peržiūrėjo kaltinamoji ataskaitas. Tos bylos storos (II t., b.l. 96-98).
Liudytoja D. Z. parodė, kad ji kaltinamąja iš matymo pažįsta, ji su ja nesaistoma giminystės ryšiais, skolų nėra. Šiuo metu liudytoja nedirba, 2013 metais dirbo DNB banke, T. R. konsultavo kaltinamąją, kadangi Tatjana atostogavo, tai ji priėmė. Kaltinamoji jai padavė turto vertinimą, tada teikiamas teikimas, pagal banko tvarka, kai patenkinimas teikimas, tada kredito sutartis, hipoteka, ir išmokomas kreditas. Kaltinamoji tiesiogiai jiems vertinimą padavė, bet jie netikrina parašų autentiškumo, A. T. buvo išduota paskola, dėl pateiktų ataskaitų, jiems iš Vilniaus paskambino prevencijos skyrius DNB banko atstovai jie apklausė, tada kvietė į policijos komisariatą. Dėl ko kilo viskas liudytoja nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, ji apklausiama policijos įstaigoje aplinkybes prisiminė geriau (2 t., b.l. 69).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., balsu perskaitė D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji dirba AB DNB banko Kauno Tvirtovės skyriuje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), asmenine šeimos bankininke. Į jų banką 2013-04-17 kreipėsi dėl kredito gavimo A. T.. Su ja bendravo jos kolegė T. R., pas ją ir buvo užpildyta kredito paraiška. Vėliau į ją kreipėsi A. T., pateikdama jau 2-jų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų originalus. Kada tiksliai tai buvo, ji neprisimena, tiksliai nurodyti negali, bet tai buvo prieš pasirašant 2013-05-10 kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutarties eiga yra tokia - klientui užpildžius kredito paraišką, jis vėliau pateikia nekilnojamojo turto ataskaitas, kuriuo bus užtikrintas kreditas. Klientui pateikus nekilnojamojo turto ataskaitas, kolegė T. R. tuo metu atostogavo, ji formavo kredito teikimą, darė klienčių, t.y. A. T. bei laiduotojo M. T. patikras duomenų bazėse. Kredito teikimą tikriną jos tiesioginis vadovas. A. T. pateikus nekilnojamo turto vertinimo ataskaitas nekilnojamam turtui adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) ir Kaunas, (duomenys neskelbtini), jai nekilo jokių įtarimų, kad šios nekilnojamojo turto ataskaitos galėtų būti suklastotos. Pareigos tikrinti turto vertintojų parašų ar antspaudų autentiškumą ji neturiu. Patikrinus šias dvi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, jai jokių įtarimų nekilo. Kilus įtarimams, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas jie gali pateikti patikrinti jų banke esančiam Turto vertinimo skyriui, bet kadangi šiuo konkrečiu atveju jokių įtarimų ar klausimų nekilo, todėl ir netikrino. Priėmus sprendimą suteikti kreditą A. T., su A. T. 2013-05-10 buvo pasirašyta kreditavimo sutartis, su laiduotoja M. T. buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Po kreditavimo ir laidavimo sutarties pasirašymo, šį kreditą toliau perdavė savo kolegei T. R.. Kas ir dėl kokių priežasčių galėjo suklastoti turto vertinimo ataskaitas nežino ir nieko ji neįtaria (2 t., b.l. 165).
D. Z. šiuos parodymus patvirtino, jie yra teisingi. Ji nepastebėjo, kad tai yra klastotė (2 t., b.l. 69).
Liudytoja T. R. parodė, kad ji prisimena šią moterį (kaltinamąją), ji buvo jos klientė, giminystės ryšių nėra, nėra skolų, ji ją tik konsultavo. Apie kredito išdavimą nieko negali pasakyti, nes ji tuo laiku nebuvo, klientė atėjo į banką 2013 metų balandžio mėnesį, ji dirbo asmenine bankininke DNB banke, kaltinamoji norėjo dėl būsto kredito, tai buvo atsitiktinis klientas, ji pasakė, kad šalia gyvena ir užėjo, liudytojas jos klausė, eilinių klausimų, kokios sumos, kam reikalinga paskola, jie tada duoda leidimą patikroms, jie paklausia ar dirba, apie kreditus ar neturiu skolų, kiek uždirba , kokios pareigos, jie nustato lentelę, kur nustatydavo kiek preliminariai galėtume duoti kreditą. 200000 litų kredito norėjo kiek žino iš policijos, jos nekalbėjo apie kaltinamosios turtą, liudytoja tik pasakė, kad jos turtas turėtų būti, nes nuo didesnės sumos įvertinimo didesnis kreditas. Kaltinamoji pasakė, kad turi daug nekilnojamo turto, kad gali ne vieną ir ne du nekilnojamus turtus įkeisti, o ir tris. DNB bankas turi susitarimą su nekilnojamojo turto vertintojais, jie pateikiama sąrašą ir viskas, bet ar ji šiuo atveju teikė sąrašą, nepamena, jie neturi teisės pasakyti kur klientams eiti pas kurį vertintoją. Ji klientei pasakė, kad išeina atostogų ir kad ją pavaduos jos kolegė. Ji su kaltinamąja galėjo būti susitikusi vieną ar 2 kartus, ji nepamena, kada ji paraišką pildė. Nebuvo kalbos apie norimą sumą, jie konsultuoja preliminariai, komisija priima sprendimą. Kai ji grįžo po atostogų jau buvo suteiktas kaltinamajai kreditas, kad jai paskambino iš Vilniaus, ji sistemoje kuravau šį žmogų, jai jie pradėjo aiškinti, kas čia įvyko, ji jiems pasakė, kad ji tik konsultavo, ji nebuvo kada jai buvo suteikta paskola, ir nežino kas priėmė dokumentus, jai pasakė iš Vilniaus, kad kyla neaiškumų dėl turto vertinimo. Neaiškumas kilo pačiame banke. Nebuvo nurodyta konkreti suma, jie procentaliai gali pasakyti kaip pavyzdį, pagal preliminarų vertinimą ir pagal lenteles, kuriomis jie remiasi, apie sumas jie niekada nekalba. A. T. buvo viena atvykusi, apie laidavimą buvo kalbama, kad dukra laiduos, dukra realiai pinigų neturėjo ji buvo kaip moralinė laiduotoja. Jie užduoda klausima, kam reikalingi jums pinigai pasakė, kad pirkti Ispanijoje butą, čia buvo paskola, nenurodyta kam ji skirta, ji ką norėjo tą galėjo daryti su tais pinigais. Kai asmuo ateina su vertinimu tik tada nustatomas procentas. Jei nebūtų padidinta vertė tai būtų lengvai gavusi paskolą, jei būtų buvusi mažesnė vertė paskolos nebūtų gavusi (2 t., b.l. 69-70).
Liudytoja M. B. parodė, kad kaltinamoji yra jos mama, pykčių nėra. Kai jos su mama nusprendė imti paskola, pasižiūrėjo, kad jų turima turto vertė atitinka kreditą, joms reikėjo greitai, susirado V. K. tarpininkę, viską susitvarkė ir gavo kreditą. Ji mokėsi moters užimtumo centre, buvo programa verslo vadybą, jai buvo paskirtas mentorius, ir ji su juo bendravo, klausė ar galėtų ką nors rekomenduoti kokį asmenį, kuris padėtų dėl paskolos gavimo, mentorius parekomendavo V. K., ji per jį ir susipažino su V. K.. DNB banką pasirinko dėl to, kad arti namų su mama kartu nuėjo. Suma apie 200000 litų. Konsultantė banke buvo T. R., ar buvo nurodytas sąrašas turto vertintojų nepamena, konsultantė paaiškino aplinkybes, ir sakė atsinešti atlyginimo pažymas. Nekilnojamo turto agentūra rekomendavo V. K., ji apsiėmė viską nuo pat pradžių, ji viską reguliavo, ji sakė, ką daryti, liudytoja skambino į nekilnojamo turto agentūra dar nesant V. K., dėl vertinimo, ir vertintas buvo netenkintinas, agentūros permažai nurodė vertinimus. Mums reikėjo agentūros , kuri realią vertę įvertintų. V. K. viską pati suderino dėl vertinimo, ji atsivedė „(duomenys neskelbtini)“ mergaitę, vertintoją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., balsu perskaitė M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji įkalbėjo mama nuvykti į Ispaniją, ten apžiūrėti nekilnojamojo turto, ten išsirinko butą. Jo įsigijimui reikėjo 200 000 litų, bei dar mokesčiams, nes įsigyjant nekilnomąjį turtą Ispanijoje, viską apmoka pirkėjas. Su mama pasiskaičiavo, kad jos turimų dviejų butų vertė turi būti pakankama, kad gauti banke tokio dydžio paskolą. Nuėjo į artimiausiai esantį banką DNB, kuriame konsultavosi, jas konsultavo banko darbuotoja vardu „T.“. Buvo įteiktas sąrašas, kur galima įvertinti nekilnomąjį turtą, prieš jį įkeičiant. Ji pasidomėjusi keliose turto vertinimo agentūrose sužinojo, kad abu butai bus įvertinti per mažai. Tada apie susidariusią situaciją ji pasikalbėjo su savo mentoriumi „V.“, kuris jai pasakė, kad turi pažįstama moterį, kuri gali suderinti paskolos gavimo klausimu visus reikalus. Sekantį kartą jie susitiko trise: ji, V. ir V. K., iš kur liudytoja žino jos pavardę, ji neprisimena. Su ja kalbėjosi ir susitarė apie tai, kad ji tarpininkaus tiek gaunat paskolą banke, t. y. kad bus galutinis rezultatas – iš banko gauta reikalingo dydžio paskola. Už tai V. K. norėjo gauti tam tikrą procentą nuo paskolos. Ji iš karto paklausė, iš kokio banko bus imama paskola, liudytoja pasakė, kad iš DNB, apibūdino darbuotoją, gal netgi pasakė jos vardą, kad T., dabar neprisimena. Liudytoja labai apsidžiaugė ir pasakė, kad viską sutvarkys, iš jos suprato, kad ji pažįsta T.. Su V. K. nebuvo kalbėtasi, kokiomis priemonėmis ji tai padarys, nebuvo kalbėta, kad bus daroma kažkas neteisėto ar nelegalaus. Ji tikėjosi, ir galvojo, kad ji legaliai sutvarkys reikalingus paskolai dokumentus, kaip žinantis visus niuansus žmogus ir turintis daug pažįstamų banko darbuotojų bei turto vertintojų. Po susitikimo ji greičiausiai davė mamai V. K. kontaktus, gal V. jai mandagiai pasakė, kad toliau su V. K. bendrautų mama. Vėliau mama A. T. pasakė, kad V. K. sakė, kad nenori su ja daugiau turėti jokių reikalų, kadangi ji jai pasirodė „šlykšti merga“, todėl jos mama toliau su V. K. bendravo tiesiogiai. Daugiau V. K. ji nėra mačiusi ir su ja nėra bendravusi, tik žino iš mamos, kad visus reikalus toliau tvarkė V. K.. Mano, kad V. K. pati ir ieškojo turto vertintojų, nes ji pati tai tikrai neieškojo. Ieškodama ir tardamasi su V. K., nei ji, nei mama neieškojo, kad kas suklastotų turto vertinimo ataskaitas ar kaip kitaip nelegaliai elgtųsi, tikėjosi greito ir sklandaus rezultato, ir galvojo, kad tai legalu. Be to, turėjo bilietus į Ispaniją, ir norėjosi, kad paskola būtų sutvarkyta iki to laiko, kai jos ten nuvyks. Kas tiksliai pateikė tas ataskaitas bankui, ji nežino, neprisimena, greičiausiai V. K.. Apie tai, kad mama A. T. buvo iškviesta į banką dėl suklastotų turto vertinimo ataskaitų, ji nežinojo iki iškvietimo į policiją apklausai, nes tuo metu ji laukėsi, ir mama jai nieko nepasakojo. Iš V. K. elgesio ji suprato, kad tai yra nevienkartinis atvejis, kaip ji taip padeda sutvarkyti paskolas, todėl mano, kad tokių atvejų gali būti ir daugiau (2 t., b.l. 2-3).
Liudytoja M. B. patvirtino perskaitytus parodymus. Papildomai paaiškino, kad kiek kitos agentūros pateikė turto vertinimą nepamena, tai buvo mažas skirtumas nuo realios sumos gal 10-15 tūkstančių litų (2 t., b.l. 71).
Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamąją matė per akistatą, lyg tol ji su ja ryšių neturėjo, turto vertinimo ji neatliko, nes neturiu tam galimybių, pykčių, noro apkalbėti nėra. Ji buvo apklausta ikiteisminiame tyrime, taip pat akistatoje su A. T., nenori klaidinti teismo tai teismas gali pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes nieko pridėti nei atimti ji negali.
Teismas, vadovaujantis BPK 253 str.,276 str., protokoline nutartimi pagarsina V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji dirba pagal individualios veiklos pažymą. Jos veiklos klasifikatorius yra G-18-22.2. Ji konsultuoja nekilnojamojo turto pirkimo klausimais, ir finansinių paslaugų teikimo klausimais. Savo veiklos ji nereklamuoja, klientai ja susiranda vienas per kitą. Su turto vertintojais ji bendrauja taip pat. Patikrinus savo telefono adresų knygelę, mato telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir mato, kad tai yra V., kurį ji žino kaip asmenį, kuris tarpininkaudavo dėl nekilnojamojo turto pardavimo, jo pavardės ji nežinojo niekada. V. pažįsta jau daugelį metų, susipažino bendraudama dėl nekilnojamo turto. Vytautą ji matė paskutinį kartą prieš gerus du metus, jis prašė pakonsultuoti jo asmeninę draugę, kurios vardą ji gerai prisimena – R., ji norėjo pirkti nekilnojamą turtą, tačiau pagal jos situaciją ji negalėjo jai nieko pagelbėti. Daugiau susitikimų, kad būtų kartu su V., ji neprisimena, kad jis būtų organizavęs kokį nors susitikimą su kokiomis kitomis moterimis. Kad su A. T. ir M. T. būtų bendravusi ar tarpininkavusi ji neprisimena. Galėjo būti susitikusi su jomis pirminei konsultacijai, bet ne daugiau. Įprastai ji nekilnojamojo turto apžiūroje nedalyvauja. Susitikusi su klientu, sužino jo situaciją, paaiškina, kiek, kokiame banke ir kokio dydžio paskolą jis gali gauti. Daugių daugiausiai suveda su banko vadybininku, duoda telefono numerį, kad skambintų asmeniškai ir tartųsi dėl priėmimo. Įprastai sudaro rašytinę sutartį su klientu, kur aptariama paslaugos suteikimo sutartis. Jeigu kalbantis su klientu nepatinka žmogaus bendravimas, mato, kad nepasako visos tiesos, ji nesiima darbo, nes žino, kad paskui būna problemų. Įprastai ji klientui pavarde niekada neprisistato, tik kai sudarinėja sutartį, tada pamato pavardę. V. negalėjo jos pristatyti pavarde, nes ji tą pavardę nesenai pasikeitė – 2011 metais pasiėmė senelio pavardę, V. tos pavardės tiesiog nežinojo. Pagal apklausos metu parodytas turto vertinimo ataskaitas ir buto nuotraukas, ji neprisimena, kad būtų buvusi tuose butuose, ar turėjusi reikalų su A. T. ir M. T.. T. R. ji pažįsta kaip buvusią Banko DNB darbuotoją. T. R. pažįsta tik tiek, kiek jai teko su ja bendrauti paskolų ar nekilnojamo turto klausimais. Daugiau darbuotojų iš to banko skyriaus, kuriame dirbo T. R., ji nežino ir nepažįsta. Niekada iš klientų neima jokių turto vertinimo ataskaitų, kad jas perduotų banko vadybininkams. Nėra klastojusi jokios turto vertinimo ataskaitos ar jos perdavinėjusi DNB banko vadybininkei, ar kitai vadybininkei. Klientas pats turi pateikti bankininkui turto vertinimo ataskaitas (1 t. b.l. 175-176).
Liudytoja V. K. teisme nurodė, jog tai teisingi parodymai. Minėdama sakinį „pagal turima situaciją, ji nieko negalėjau padėti“ tai turėjo omenyje tai, kad pajamos neatitiko tai kokį jį turtą norėjo pirkti, ji nepamena ar tai išsiskolinimai kokie buvo ar kas, kad ji neturėjo pajamų ir negalėjo įsigyti turto, kurio norėjo. Ne ji turto vertinimą surašė, tam yra specialistai, kurie tai daro. Reikia kaltinamosios paklausti kodėl ji ją kaltina klastojimu. Ji su kaltinamąja galėjo susitikti tik konsultacijai, bet nedaugiau, gal buvo su ja susitikusios 10-15 min. Nes jei ji apsiims daryti darbus tai susirašė sutartis dvišaliais, tada finansines galimybes, ką jie gali gauti, tada ji kreipiasi pati arba veda pas banko vadybininkus, bet šito dalyko su šiomis klientėmis tai yra su kaltinamąją ir jos dukra tikrai nebuvo ir jokio atlygio tikrai ji nėra gavusi. J. D. ji pažįsta, ne ji turto vertintoja, ji daug turto vertintojų pažįsta. Ji nežino iš kur toks kaltinamosios pasitikėjimas ja, reikia kaltinamosios klausti. Ji tik vieną kartą yra susitikusi, jei yra susitikusi su A. T. ir tik konsultacijai. Kaltinamoji jai nedavė jokio turto vertinimo, ji nenori kaltinamosios apkalbėti. Ikiteisminio tyrimo tyrėjos paklausė kada viskas prasidėjo, A. T. buvo kviečiama spalio 22 dieną į ikiteisminio tyrimą, jei jau ji tokia kalta, kodėl jos duomenis kaltinamoji pateikė tik vasario mėnesį. Akistatoje šis jos klausimas buvo užduotas. Kai tyrėja jai paskambino tai ji ir atvyko. Kaune ją daug kas pažįsta, sakydama prieš tai atsakant į klausimą ar ji nebuvo autoritetas, tai ji turėjau omenyje A. T., nes ji jos nepažinojo ir jokių reikalų neturėjo. Kadangi ji jas konsultavo, tai gal ją kaltina dėl to, kad reikia kažkam kaltę suversti. Ji su turto vertintojais nevažinėjo į butus, galėjo nebent duoti turto vertintojų sąrašą, kuris yra ir taip viešai prieinamas internete. Už Lietuvos ribų ji nekilnojamojo turto neturėjo, tik Lietuvoje. Niekada turto Tenerifėje neturėjo, tik ji ten dažnai važinėjo, nes tai susiję su jo darbu. Ji nėra buvusi pas kaltinamąja butuose, kurie yra Savanoriuose. Ji nedalyvavo niekur. Ikiteisminio tyrimo ji savo parodymus daviau teisingus, gal gerbiama teisėja, A. T. ir J. D. susitariusios, ji jokių pykčių J. D. neturi, ji jos gal nėra mačiusi pora metų (2 t., b.l. 89-90).
Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad ji tame bute nebuvo. Ji tą moteriškę pamatė pirmą kartą apklausoj pas tyrėją. Gal buvo koks pokalbis. Ji galėjo pasinaudoti duomenimis. Liudytoja visada sakė klientams kad prisistatytų. Ji tame bute nebuvo. Sutarties ji su T. nėra pasirašiusi. Galėjo Jolitai prisistatyti nuo jos. Liudytoja klientę lydi į bankus į notarines, liudytoja su ja niekur nėra buvusi. Aš pykčio su tomis moterimis neturi. Gal jos yra susitarusios vienas iš aspektų. Ir sunku jai atsiminti ar ji buvo ar ne. Ji vertindavo butus, ir yra buvę, kad yra vežusi dokumentus iki butų, nes jie dirba. Bet T. nėra vežusi dokumentų. Gal buvo susitikimas dešimčiai minučių su T. ir pokalbis galėjo būti bendros informacijos. Kai pradedami darbai, ji visada susirašo sutartis. Su bankais bendradarbiauja. Jiems sutarties nereikia, bankui yra atvedamas klientas. Praeitą posėdį ji buvo klausiama ar atvedė į banką. Tikrai ji negavo ataskaitos. Kai ji paklausė per apklausą ir mamos, ir dukters kas nuvedė į banką, tai atsakė jos, kad nuėjo pačios. Tai pasakė prie tyrėjos akistatoj. Iš jos nepaėmė jokių ataskaitų, ji su tomis moterimis neturėjo jokių bendrų ryšių. Buvo pas tyrėją jų pirmas puolimas ant jos, ko žiūri. Liudytoja neigia susitikimus su T.. Automobilyje su klientais ji nesusitinka. Pačios jos atsinešė į banką, pasiėmė pačios įvertinimą. Jei ji tarpininkauja, ji vaikšto visur su klientu. Jei ji apsiima, tai kur ji galiu dingti savaitei. Jei ji eina į banką ji privalo turėti sutartį, kad galėtų pateikti dokumentus. Ji turi tik kopijas, originalų ji negali turėti. Jos pasakė su dukra, kad pačios ėjo į banką, kad pačios nešėsi. Su B. nėra pažįstama. Gal turėjau konsultaciją 10 minučių. V. žino, pažįsta nuo 2005 metų, pažįsta, kai pradėjo dirbti nekilnojamame turte. Jo telefoną nurodė ikiteisminiame tyrime. Jis galėjo duoti jos telefoną. Už kokias tarpininkavimo paslaugas mokėjo T., jokių pinigų ji nėra iš jos gavusi. Nevedė T. į banką. Kiekvienam banke yra filmuojama, tikrai ji jos nevedė (2 t., b.l. 96-99).
Akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu tarp liudytojų M. B. ir liudytojos V. K., jos abi pasiliko prie savo parodymų duotų parodymų liudytojų apklausų metu. (2 t. 4-6)
Akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu tarp įtariamosios A. T. ir liudytojos V. K., jos abi pasiliko prie savo parodymų duotų parodymų ankstesnių apklausų metu. (2 t. 8-9).
AB DnB Banko pareiškimu policijai nustatyta, kad indentifikuotos dvi 2013 m. gegužės 3 d. turto vertinimo ataskaitos, kuriose rasta akivaizdžių neatitikimų dėl klientės A. T. turto (1 t., b.l. 9-134).
Poėmio protokolu nustatyta, kad paimtos iš AB DnB Banko dvi turto vertinimo ataskaitos: K13/05-02:01, 26 lapai, ir K13/05-02:02, 28 lapai (1 t., b.l. 148).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. D. pateikė tyrimui dvi turto vertinimo ataskaitas: K13/05-02:01 (originalas), 26 lapai, ir K13/05-02:02 (originalas), 28 lapai (1 t., b.l. 149).
2015-10-23 specialisto išvada Nr. 20-IS1-1605 nustatyta, kad: 1) tirti pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. K13/05-02:01 (Nr. 1) trečiame lape esantis spausdintinis tekstas yra sumaketuotas, parašai ir apvalių antspaudų atspaudai yra išpildyti spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu, t.y. panaudojus technines priemones. Šio dokumento trečiame lape esantys parašai nebuvo nukopijuoti nuo palyginamajam tyrimui pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. Kl3/05-02:01 (Nr. 3) trečiame lape esančių parašų. Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. K13/05-02:01 (Nr. 1) trečiame lape esantis apvalaus antspaudo ,,UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ ,, (duomenys neskelbtini)“ KAUNO SKYRIUS“ atspaudas yra nukopijuotas nuo palyginamajam tyrimui pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. Kl3/05-02:01 (Nr. 3) trečiame lape esančio apvalaus antspaudo ,,UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ ,, (duomenys neskelbtini) " KAUNO SKYRIUS“ atspaudo, nėra galimybes, kadangi spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu atliktuose atspauduose neatsispindi specialieji individualieji požymiai. 2) Tirti pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. K13/05-02:02 (Nr. 2) trečiame lape esantis spausdintinis tekstas yra sumaketuotas, parašai ir apvalių antspaudų atspaudai yra išpildyti panaudojus spalvotą rašalinį spausdinimo įrenginį, t.y. technines priemones. Šio dokumento trečiame lape esantys parašai nebuvo nukopijuoti nuo palyginamajam tyrimui pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. K13/05-02:02 (Nr. 4) trečiame lape esančių parašų. Atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. Kl3/05-02:02 (Nr. 2) trečiame lape esantis apvalaus antspaudo ,,UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVE „(duomenys neskelbtini)“ KAUNO SKYRIUS“ atspaudas yra nukopijuotas nuo palyginamajam tyrimui pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. Kl3/05-02:02 (Nr. 4) trečiame lape esančio apvalaus antspaudo ,,UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ ,, (duomenys neskelbtini)“ KAUNO SKYRIUS“ atspaudo, galimybes, kadangi spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu atliktuose atspauduose neatsispindi specialieji individualieji požymiai. 3) Tirti pateiktos 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. K13/05-02:01 (Nr. 1) keturioliktas lapas ir 2013-05-02 turto vertinimo ataskaitos Nr. K13/05-02:02 (Nr. 2) tryliktas lapas yra atlikti panaudojant technines priemones, t.y. spausdintiniai tekstai ir lentelės yra sumaketuoti iš atskirų dalių ir atspausdinti spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumento pagrindinė funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių, aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-321/2007). BK 300 str. įtvirtintas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai suklastojo tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti, motyvas ar tikslas kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys Nr. 2K-407/2008, Nr. 2K-426/2010). Taigi, subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.
Pagal LR BK 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) kredito gavimą apgaule; 2) paskolos gavimą apgaule; 3) subsidijos gavimą apgaule; 4) laidavimo ar banko garantijos raštų gavimą apgaule; 5) kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pagal to paties Įstatymo 22 straipsnio nuostatas, turto arba verslo vertinimo ataskaita sudaroma raštu. Taigi, turto vertinimo ataskaita laikytina dokumentu, kurio tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą, realią informaciją apie turto vertę. Turto vertinimo ataskaita šioje byloje yra svarbiausias reglamentuotas informacijos šaltinis, parodantis tikrąją turto vertę, kurios pagrindu bankas sprendžia dėl kredito dydžio fiziniam asmeniui suteikimo. Turto vertinimas, kurio tikslas – kreditavimas, kaip ir yra nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, grindžiamas rinkos verte. Rinkos vertė - tai labiausiai tikėtina suma, už kurią nuosavybė gali būti parduota konkurencinėje ir atviroje rinkoje, laikantis visų sąlygų, reikalingų teisingam sandėriui tarp pirkėjo ir pardavėjo sudaryti, esant sąlygai, kad kiekvienas iš jų veikia atsakingai ir kad kainos neįtakoja jokie papildomi stimulai.
Nors kaltinamojo A. T. savo kaltės visiškai nepripažino, tačiau tokia jos pozicija laikytina tik gynybinio pobūdžio, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad M. B. yra kaltinamosios duktė, kurių tarpusavio santykiai yra geri, jos abi kartu ieškojo nekilnojamojo turto Ispanijoje, M. B. buvo laiduotoja, kuomet A. T. gavo kreditą iš banko, todėl jos parodymai neabejotinai yra naudingi ir palankūs kaltinamajai. Esant tokiai situacijai, teismas jų parodymus vertina taip pat tik kiek, kiek juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. O kaip seka iš kaltinamosios A. T. parodymų, ketindama įsigyti nekilnojamojo turto Ispanijoje, A. T. šiuo tikslu norėjo iš banko gauti kreditą. Tai nurodo ir M. B.. Su AB DNB banko atstove T. R. buvo sutarta, kad kredito gavimui bus užstatomi du A. T. priklausantys butai, esantys Kaune, o M. B. bus laiduotoja, tad buvo būtina atlikti nekilnojamo turto vertinimą. Teisme apklausiama liudytoja T. R. patvirtino, jog kaltinamoji kreipėsi dėl kredito gavimo, jos norimas gauti kreditas buvo apie 200 000 tūkstančių litų nekilnojamajam turtui Ispanijoje įsigyti, laiduotoja buvo siūloma A. T. dukra. T. R. patvirtino, kad bankas turi jam priimtinų nekilnojamojo turto vertintojų sąrašą.
Liudytoja apklausiama J. D. parodė, kad į ją kaip turto vertintoją kreipėsi A. T. dėl dviejų butų įvertinimo, kuriai J. D. telefonu nurodė preliminarią butų vertę, tačiau A. T. pradžioje netiko preliminaraus vertinimo suma. Po kurio laiko A. T. kreipėsi vėl į J. D., prašydama įvertinti nekilnojamąjį turtą adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), bei adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). J. D. kartu su A. T. apžiūrėjo abu butus. Klientė A. T. pageidavo, kad butai būtų įvertinti maksimaliai sumai. J. D. apžiūrėjo abu butus, ir surašė nekilnojamojo turto ataskaitas, kurias atsiėmė pati A. T., o butai buvo įvertinti realia to meto verte. Vienas turto vertinimo ataskaitų egzempliorius liko jų įmonėje. Abu butus apžiūrinėjo ji ir A. T..
Teisiamojo posėdžio metu akistaton suvedus kaltinamąją su liudytojomis J. D. ir V. K., pastarajai kategoriškai neigiant, kad dalyvavo kaltinamosios turto vertinime, o J. D. nurodant, kad kaltinamosios turtą vertino ji pati, dalyvaujant kaltinamajai, tarp šių asmenų nenustačius jokių asmeninio pobūdžio pykčių ar noro apkalbėti bei įvertinus faktą, kad būtent A. T. buvo suinteresuota kaip įmanoma aukštesne savo butų verte, kadangi tai turėjo tiesioginę įtaką planuojamo imti kredito dydžiui, teismas tiki J. D. ir V. K. parodymais bei jais remiasi analizuodamas A. T. kaltę ir kitų įrodymų kontekste.
Liudytoja D. Z. teisme parodė, kad į banką 2013-04-17 kreipėsi A. T. dėl kredito gavimo. Su ja bendravo jos kolegė T. R., pas ją ir buvo užpildyta kredito paraiška. Vėliau į ja kreipėsi A. T., pateikdama jau 2-jų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų originalus. Ji formavo kredito teikimą, darė klienčių, t. y. A. T. bei laiduotojo M. T. (M. B.) patikras duomenų bazėse. Priėmus sprendimą suteikti kreditą A. T., su A. T. 2013-05-10 buvo pasirašyta kreditavimo sutartis, su laiduotoja M. T. (M. B.) buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Apie tai, kad turto vertinimo ataskaitos yra suklastotos, nieko nežinojo. 2015-10-23 specialisto išvada Nr. 20-IS1-1605 nustatyta, kaip, kokiu būdu ir kuri turto vertinimo ataskaitų dalis yra suklastota (1 t., b.l. 157-163), t.y. būtent ta, kurioje nurodoma turto vertė, reikšminga kreditui gauti.
Kaip seka iš pačios kaltinamosios parodymų, ji neatsimena, kokiu būdu turto vertinimo ataskaitos pateko į banką, t.y. ar jas nunešė ji pati, ar tai padarė V. K.. Ši kaltinamosios versija taip pat atmestina įvertinus liudytojos D. Z. virš paminėtus parodymus, kad bankui pateikė turto vertinimo ataskaitas būtent A. T., bei liudytojos V. K., kategorišką teiginį, kad ji niekada nenešė į banką A. T. turto vertinimo ataskaitų ir jų niekada neėmė iš kaltinamosios, su A. T. mašinoje, kaip nurodo kaltinamoji, susitikę nebuvo. Nors kaltinamoji nurodo, kad su V. K. buvo sudariusi susitarimą bei už tarpininkavimą sumokėjusi pinigus, tačiau V. K. paneigė šias aplinkybes, nurodė, kad su savo klientais visada sudaro rašytines sutartis, ko šiuo atveju nėra. A. T. teismui nepateikė jokių rašytinių sutarčių tarp jos ir V. K., pinigų perdavimo-priėmimo tarp jos ir V. K. kvitų, kad teismas galėtų aptikėti kaltinamosios parodymais šioje dalyje. Be to, V. K. neturėtų ir jokio tikslo klastoti turto vertinimo ataskaitą, kadangi ne jai asmeniškai kreditas iš banko buvo reikalingas.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina nusikalstamą veiką, visuma.
Vienas svarbiausių nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių yra kaltė. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. T. pasitvirtino. Faktiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, A. T. panaudodama technines priemones, sumaketavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos Nr.K13/05-02:01 trečiąjį ataskaitos lapą, nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis – nekilnojamojo turto vertę objektui padidindama nuo 133 000 Lt (38519,46 eurų) iki 170 000 Lt (49235,40 eurų), bei keturioliktąjį ataskaitos lapą, įrašydama tikrovės neatitinkančius skaičiavimus ir duomenis, atspausdino spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu, taip pat, tęsdama nusikalstamą veiką, 2013-05-02 -2013-05-10 laikotarpyje, tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodama technines priemones, sumaketavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitos Nr.K13/05-02:02 trečiąjį ataskaitos lapą, nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis – nekilnojamojo turto vertę objektui padidindama nuo 151 000 Lt (43732,62 eurų) iki 185 000 Lt (53579,70 eurų), bei tryliktąjį ataskaitos lapą, įrašydama tikrovės neatitinkančius skaičiavimus ir duomenis, bei juos atspausdino spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu, taip suklastojo dokumentą, kurį pateikė AB DNB banko padalinio banko darbuotojai D. Z., ko pasėkoje jai buvo patvirtintas ir išduotas kreditas, tokiu būdu apgaule gavo kreditą 205 000 Lt (59372,10 eurų. Kaltinamosios nusikalstama veika padaryta tyčia. A. T. suvokė suvokė ir suprato, kad pateikus tikrąsias jos turto vertinimo ataskaitas bankui, negaus pageidaujamo dydžio kredito ir negalės įsigyti nekilnojamojo būsto Ispanijoje. Darytina išvada, kad kaltinamoji tyčia panaudodama technines priemones sumaketavo turto vertinimo ataskaitos atitinkamus lapus, nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis – nekilnojamojo turto vertę objektui padidindama nurodomomis sumomis, bei juos atspausdino spalvotu rašaliniu spausdinimo įrenginiu, taip suklastojo dokumentus, kuriuos sąmoningai pateikė bankui, turėdama tikslą gauti reikiamo dydžio kreditą, tokiu būdu tyčia suklaidindama atsakingus banko darbuotojus dėl kredito A. T. išdavimo, ir norėjo taip elgtis. A. T. aiškiai suvokė, jog toks jos elgesys prieštarauja įstatymams, gali sukelti tam tikrų padarinių, kurie yra naudingi tik pačiai kaltinamajai, ir to siekė. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, A. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį , 207 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamosios padarytos veikos – du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.), kaltinamoji neteistas, administracine tvarka nebausta (2 t. b.l. 25), psichiatrinis gydymas, įskaita: neregistruota. (2 t. b.l. 33), narkologinis gydymas, įskaita: neregistruota. (2 t.b.l. 31). Nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvykdytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, aplinkybę, kad A. T. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bauda.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. T. panaikintina.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų apmokėjimui nepateikta.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Vokas su dviem vienetais turto vertinimo ataskaitų egzemplioriais Nr. K13/05-02:01 ir Nr. K13/05-02:02 paimtais iš banko DNB (suklastota), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
2. Vokas su dviem vienetais turto vertinimo ataskaitų egzemplioriais Nr. K13/05-02:01 ir Nr. K13/05-02:02 paimtais iš J. D. (originalai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 112 str., 115 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 312 str., 313 str.,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę - 10 MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių Eurų 60 ct) baudą.
A. T. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę - 10 MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių Eurų 60 ct) baudą.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. T. paskirti 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 564,90Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių Eurų 90 ct) baudą.
Įpareigoti A. T. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos, Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, ji privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma per antstolį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Voką su dviem vienetais turto vertinimo ataskaitų egzemplioriais Nr. K13/05-02:01 ir Nr. K13/05-02:02 paimtais iš banko DNB (suklastota), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
2. Voką su dviem vienetais turto vertinimo ataskaitų egzemplioriais Nr. K13/05-02:01 ir Nr. K13/05-02:02 paimtais iš J. D. (originalai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.