Kauno apygardos teismo nutartis

2. Atsakovė BUAB „Enerstena“ prašo kreditorės Polata s.r.o. patikslinto finansinio reikalavimo netvirtinti. Atsakovė kreditorei pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo, netenkinus kreditorės POLATA s.r.o. pareikšto finansinio reikalavimo, 2021 m. gegužės 7 d. kreditorės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą laikyti niekiniu ir atsakovei BUAB „Enerstena“ iš kreditorės POLATA s.r.o. priteisti 170 692,91 Eur įsiskolinimą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Kreditorė Polata s.r.o. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

3.1. kreditorės ir atsakovės sudaryta 2020 m. balandžio 2 d. tiekimo sutartis numato sutartinę Čekijos Respublikos teismų jurisdikciją ginčams iš sutarties spręsti. Atsakovė su ieškiniu turi kreiptis į atitinkamus Čekijos Respublikos teismus pagal Čekijos Respublikos materialinę ir procesinę teisę. Čekijos Respublikos teismams pripažinus, jog iš tikrųjų yra susidaręs kreditorės įsiskolinimas atsakovei, Lietuvos teismai galėtų šį faktą konstatuoti atsakovės bankroto byloje.

3.2. 2020 m. balandžio 2 d. tiekimo sutartimi (toliau – ir sutartis) atsakovė įsipareigojo atlikti jėgainės įrengimo darbus, tiekti kreditorei įrangą bei atsargines detales šilumos jėgainės (toliau – ir jėgainė) įrengimui ir jos veiklai palaikyti, kaip tai nurodyta sutarties 1 priede, t. y.: pagrindinę ir pagalbinę įrangą, atlikti pradinius jėgainės testavimus bei jos paleidimą užsakovo teritorijoje, sutartyje nurodytu adresu.

3.3. Priimant jėgainės įrengimo darbus nustatyta, kad atsakovė neaprūpino jėgainės atsarginėmis detalėmis jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui. 2021 m. balandžio 30 d. kreditorė pareikalavo atsakovės pateikti informaciją dėl numatomos atsarginių detalių pristatymo dienos, tačiau atsakovė atsarginių detalių nepristatė. Kreditorė pati įsigijo būtinų atsarginių detalių jėgainės dvejų metų veiklos laikotarpiui užtikrinti iš UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s.r.o. Bendra šių apmokėtų sąskaitų suma yra lygi 16 230,30 Eur. Jėgainės užsakovo ir kreditorės sudaryta darbų ataskaitos 1.2 p. tiesiogiai nurodyta, jog atsargines detales pristatė pati kreditorė. Pagal Čekijos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CZCK) nuostatas kreditorė įgijo teisę reikalauti 16 230,30 Eur nuostolių atlyginimo.

3.4. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, kreditorė, kaip pagrindinė rangovė, privalėjo sumokėti ir 115 897,24 Eur (3 000 000 CZK) baudą užsakovui dėl laiku nepriduoto projekto. Sutarties 12.1 p. ir 12.13 p. pagrindu kreditorė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. 2021 m. gegužės 7 d., remdamasi CZCK nuostatomis, kreditorė atliko vienašalį tarpusavio prievolių 98 433 Eur sumos įskaitymą pagal atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016, apie tai informavo atsakovę, likusi nepadengta kreditorės turėtos sumokėti baudos suma sudaro 17 464 Eur. Atsakovė, nesutikdama su kreditorės reikalavimu dėl 17 464 Eur žalos atlyginimo, privalo kreiptis į Čekijos Respublikos teismus su ieškiniu dėl vienašalio tarpusavio prievolių įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, o ne formaliai neigti susidariusią skolą Lietuvos teismuose. Sutarties 12.1 p. kreditorei suteikiama teisė reikalauti ne tik sutartinių netesybų, tačiau ir netesybas viršijančių nuostolių.

3.5. Sutarties pagrindu atsakovė tapo subrangove kreditorės statomoje jėgainėje, privalėjo pasirūpinti ne tik atsarginių detalių tiekimu, bet atlikti ir papildomus jėgainės testavimo bei parengimo darbus, tačiau jų neįvykdė. Dėl to kreditorė, kaip pagrindinė rangovė, privalėjo atlikti atsakovės neįvykdytus darbus, dėl to patyrė 2 347,18 Eur nuostolių. Šiuo pagrindu atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 22210003. Šią sąskaitą ir joje nurodytą sumą atsakovė pripažino. Atsakovė nurodo, jog ši PVM sąskaitos faktūros Nr. 22210003 suma buvo įskaityta su atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IST21015. Tačiau ši atsakovės sąskaita nebuvo kreditorei niekada įteikta. Atsakovės pardavimų ir pinigų gavimo žurnalas negali patvirtinti šios sąskaitos egzistavimo. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pagrindas atsakovei atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą.

3.6. Sutarties 11.1.4 p. šalys sutarė, kad atsakovė įsipareigoja užtikrinti, kad jos atlikti darbai atitiks sutarties Priede Nr. 3 sutartus baigtumo kriterijus, jog atsakovė pateiks 24 mėn. garantiją atliktiems darbams. Pagal Sutarties Priedo Nr. 3 2.4.1 p., atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jėgainės darbingumas pirmais jos veiklos metais bus ne mažesnis kaip 98 proc. visų einamųjų metų. 2021 m. gegužės 24 d. pastebėta, jog atsakovė nekokybiškai įrengė jėgainės katilinės duris, pastebėta, jog durys yra nusėdusios 3 cm, dėl ko nebebuvo įmanoma jų sandariai uždaryti ir užtikrinti katilinės darbo saugos. Katilinės durys yra sudarytos iš karščiui atsparaus akmens, kurio svoris yra daugiau negu 100 kg. Katilinės vidaus degimo temperatūra vienu metu siekia iki 1000o C, nesant galimybės užtikrinti katilinės durų sandarumo, jokie degimo procesai negali būti pradedami, sudaroma didelė rizika gaisrui kilti. Dėl to jėgainės ir jos katilinės darbai privalėjo būti sustabdyti, jėgainės sutartas darbingumas ženkliai sumažėjo, negalėjo būti pasiektas 98 proc. numatytas einamųjų metų darbingumas. Atsakovė neatvyko apžiūrėti objekto, nešalino šilumos jėgainės durų trūkumo, net ir po pakartotinės pretenzijos. Toks sąmoningas atsakovės neveikimas pašalinti defektus pripažintinas sutarties pažeidimu, kreditorė pranešė atsakovei apie taikytiną baudą ir jos apskaičiavimo tvarką.

3.7. Per 30 kalendorinių (20 darbo) dienų, kuomet atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo pašalinti darbų defektus, jėgainės nedarbingumas padidėjo 720 val. (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis) arba 480 val. (skaičiuojant darbo dienomis), kas iš viso sudaro 8,22 proc. visų einamųjų metų darbingumo (jeigu skaičiuoti, jog metuose yra 8760 val.). Net jeigu atimti iš anksto planuotą 336 val. maksimalų jėgainės nedarbingumą, bendras darbingumas dėl atsakovės neištaisytų defektų sudaro 4,61 proc. Remiantis sutarties 12.3.5 p. atsakovė įsipareigoja sumokėti baudą, kuri sudaro 10 000 Eur už kiekvieną 0,1 proc. jėgainės nedarbingumą einamaisiais metais.

3.8. Sutartiniai santykiai, 2021 m. gegužės 7 d. kreditorės atliktas vienašalių tarpusavio prievolių įskaitymas, kuris buvo sudarytas Čekijos Respublikoje, turi būti vertinami pagal galiojančias Čekijos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, vyraujančią teismų praktiką bei teisės doktriną. Nagrinėjamu atveju, tai yra reguliuojama CZCK 2894, 2952 straipsniais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kreditorė turėjo teisę atlikti tarpusavio prievolių įskaitymą, t. y. panaikinti dalį atsakovės priešpriešinių reikalavimų dėl pačios atsakovės neteisėtais veiksmais sukeltos žalos užsakovui, kurią turi pareigą atlyginti kreditorė. Sąskaitos Nr. 22210002 išrašymas neturi teisinės reikšmės kvalifikuoti momentą, nuo kurio atsirado atsakovės prievolė atlyginti jos pačios neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pagal vyraujančią teisės doktriną (oficialius CZCK komentarus) prievolės atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsiradimo momentas laikytinas žalos padarymo momentas, o ne konkrečios sąskaitos išrašymas arba kreditorės atliktas apmokėjimas užsakovui. 2021 m. gegužės 7 d. buvo tik formaliai pasirinkta kaip įskaitymo (vienašalio sandorio) sudarymo data, faktiškai žala buvo patirta 2021 m. balandžio 30 d., kuomet užsakovas atsisakė priimti jėgainę dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės pristatyti dviejų metų eksploatacijai skirtų atsarginių dalių. Sąskaita Nr. 22210002 tik formalizuoja žalą. Žalos faktas yra įvykęs, atsakovės pozicija, kad ji nepripažįsta sąskaitos, yra visiškai nesvarbi. Atsakovė sutarties ne tik neįvykdė pilnai, tačiau ta apimtimi, kuria sutartį įvykdė, ji sutartį įvykdė su defektais, neleidžiančiais tinkamai eksploatuoti jėgainės.

3.9. Netgi jeigu ir būtų laikoma, kad 2021 m. gegužės 7 d. vienašalis tarpusavio prievolių įskaitymas yra negaliojantis, atsakovės išankstinė sąskaita Nr. IST21016 35 000 Eur sumai vis vien nebūtų mokėtina. Išankstinė sąskaita yra išrašoma tik tuomet, kai paslaugos tiekėjas nori papildomai apsidrausti, jog jam bus sumokėta prieš jam atliekant darbus. Tai, kad atsakovė savo poziciją grindžia išankstine sąskaita, per se patvirtina, kad atsakovė šioje išankstinėje sąskaitoje nurodytų darbų nebuvo suteikusi. Atsakovė turėjo teisę išrašyti sąskaitą faktūrą už išankstinėje sąskaitoje nurodytus darbus tik po sutarties 7.1.6 p. numatytos sąlygos įvykdymo, t. y. po įrenginio sėkmingo paleidimo ir užbaigto bandomojo paleidimo. Nustačius atsakovės darbų defektus ir atsakovei nepateikus atsarginių detalių, negalima tvirtinti, kad sutarties 7.1.6 p. buvo įgyvendintas, o atsakovė įgijo teisę reikalauti atitinkamo apmokėjimo už sėkmingą jėgainės paleidimą ir užbaigtą bandomąjį paleidimą.

3.10. 2021 m. balandžio 8 d. kreditorė su atsakove sudarė sutarties pakeitimą Nr. 3, kuriuo, be kita ko, sutarė, kad 35 000 Eur suma bus sumokėta po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo (Sutarties pakeitimo Nr. 3 1.3 p.), ir kad likusi suma, susijusi su Sutarties 7.1.7 p. nurodytu mokėjimu (40 100 Eur), bus sumokėta po draudimo bendrovės garantijos, skirtos garantiniam laikotarpiui pateikimo. Sutarties užbaigimo darbams buvo skirta 10 proc. dydžio suma nuo sutarties kainos (131 000 Eur). Sutarties pakeitimu Nr. 3 buvo išdėstyta šios sumos apmokėjimo tvarka: 20 000 Eur sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo atsakovės darbininkų atvykimo į vietą KW14; 35 000 Eur sumokėta ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 17 d., jeigu trūkumų ištaisymas bus užbaigtas iki šios dienos; 35 000 Eur bus sumokėta po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo; bei likusi suma po draudimo bendrovės garantijos pateikimo. Likusi 75 100 Eur suma pagal sutarties pakeitimą Nr. 3 nėra mokėtina atsakovei dėl minėtų atsakovės darbų defektų ir atsarginių detalių nepristatymo.

3.11. Išankstinė sąskaita Nr. IST21015 yra tariamai sudaryta 2021 m. balandžio 26 d. Jos apmokėjimo terminas yra 2021 m. balandžio 26 d., t. y. išankstinės sąskaitos apmokėjimo terminas yra jos sudarymo diena. Tokie terminai apskritai negalėjo būti nustatomi, kadangi sutarties 7.2 p. aiškiai nustato, kad mokėjimai (išskyrus 7.1.1 p. numatytą mokėjimą) atliekami pagal sąskaitą faktūrą per 21 dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo.

3.12. PVM sąskaita-faktūra Nr. ENR20210156 40 100 Eur sumai pagal sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 p. taip pat nėra apmokėtina, kadangi atsakovė niekada nepateikė kreditorei jokios draudimo bendrovės garantijos, skirtos visam garantiniam sutarties laikotarpiui.

3.13. Kreditorė prašo teismo iš naujo vertinti priešieškinio jurisdikcijos klausimą priimant galutinį teismo sprendimą. Šis klausimas Lietuvos apeliacinio teismo nebuvo nagrinėtas iš esmės, todėl nėra aukštesnės instancijos teismo nutarties, kuri patvirtintų Lietuvos teismų jurisdikciją.

3.14. Kreditoriaus vertinimu, Lietuvos teismų jurisdikcija atsakovės priešieškinio atžvilgiu yra apskritai negalima. Vienas iš priešieškinio reikalavimų yra pripažinti 2021 m. gegužės 7 d. vienašalį tarpusavio prievolių įskaitymą niekiniu ir jo pagrindu taikyti restituciją (grąžinti šalis į pradinę padėtį). Atsakovė formuoja iš sutartinių santykių kilusį reikalavimą, jos reikalavimas susijęs su komercine sutartimi, kuriai yra taikomos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos (Briuselis 1-bis). Briuselis 1-bis jurisdikcijos išimtys bankroto bylose gali būti taikomos tik tuomet, kai yra įrodoma, jog ieškinį kreditorius arba bankroto administratorius galėjo pareikšti tik po bankroto bylos iškėlimo. Reikalavimą dėl 2021 m. gegužės 7 d. vienašalio įskaitymo akto atsakovė galėjo pareikšti dar iki bankroto bylos jai iškėlimo, kuri buvo iškelta 2021 m. rugsėjo 15 d.

3.15. Būtina įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra tiesiogiai kilęs iš bankroto bylos ir yra glaudžiai susijęs su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis. Atsakovės ir kreditorės tarpusavio santykiai, susiję su ginčijamu įskaitymu bei atsakovės nurodoma tariama kreditorės skola atsakovei, atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad byloje pareikštas priešieškinis, kaip ieškinys, galėjo būti pareikštas pačios atsakovės, atstovaujamos buvusių valdymo organų, ir dar iki bankroto bylos iškėlimo. Priešieškinis nėra grindžiamas specialiomis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) taisyklėmis, priešieškiniu yra tik siekiama pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir prisiteisti skolą už suteiktas rangos paslaugas ir su jomis susijusias pateiktas prekes. Ieškinio dėl skolos priteisimo senaties terminas nėra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą, o yra taikomas bendrasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintas ieškinio senaties terminas. Tai, kad atsakovės priešieškinis analogiškomis sąlygomis negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose patvirtino ir pats teismas kitoje civilinėje byloje, kur buvo nagrinėjamas kito atsakovės kreditoriaus prašymas palikti atsakovės priešieškinį nenagrinėtu. Vienintelis ir iš esmės neesminis civilinės bylos Nr. eB2-731-578/2022 ir šios civilinės bylos skirtumas yra tai, kad aptartoje byloje buvo sudaryta arbitražinė išlyga, o šioje byloje susitarimas dėl Čekijos Respublikos teismų jurisdikcijos. Tuo atveju, jeigu teismas nenustatytų Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos, CPK 782 straipsnio pagrindu atsakovės priešieškinis turėtų būti paliktas nenagrinėtu.