Alytaus apylinkės teismo nutartis

2014-05-02 · Civilinė byla Nr. 2-89-445/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-02
Bylos Nr.
2-89-445/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Pareiškėjas
V. Z.
Kreditorius
BAB banką Snoras
Kategorijos
  • 129.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-89-445/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00950-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 129.12.; 129.13.; 129.15. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gegužės 2 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjos V. Z. IĮ atstovei advokatei R. S., antstolei Audronei Muzikevičienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. Z. IĮ skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų, suinteresuotais asmenimis nurodant antstolę Audronę Muzikevičienę ir išieškotoją BAB banką Snoras, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. Z. IĮ paduotu skundu prašo pripažinti antstolės A. Muzikevičienės veiksmus neteisėtais ir panaikinti jos priimtus 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo Nr. SD-1910 dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo Nr. SD-Ž-7043 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, dalyje dėl turto (parduotuvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), turto ekspertizės, priteisti pareiškėjai V. Z. IĮ iš suinteresuoto asmens antstolės A. Muzikevičienės visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad antstolė A. Muzikevičienė vykdo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 111V/2009, pagal kurį pradėta vykdomoji byla Nr. 0151/10/01554 dėl V. Z., R. Z. ir V. Z. IĮ priklausančio turto pardavimo iš varžytynių išieškotojui BAB bankui Snoras. 2013 m. liepos 1 d. patvarkymu Nr. SD-Z-4514 antstolė paskyrė ekspertizę V. Z. IĮ nuosavybės teise priklausančių 298,55 kv. m. bendro ploto parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertei nustatyti, pavedant turto vertinimą atlikti turto vertintojui UAB „IdeArt“. Turto vertintojas UAB „IdeArt” įvertino turtą ir antstolei pateikė Nekilnojamojo turto (parduotuvės 1E1p su kiemo statiniais nuomojamame 0,0467 ha žemės sklype) vertės nustatymo ataskaitą (ekspertizės aktą) Nr. 2013-069, pagal kurį vertinamo turto rinkos vertė - 450000 Lt. BAB bankas Snoras, susipažinęs su UAB „IdeArt“ atlikta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, nesutiko su šia ataskaita ir joje padarytomis išvadomis bei pateikė antstolei prieštaravimus ir paprašė skirti pakartotinę ekspertizę. Antstolė 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. SD-1910 paskyrė pakartotinę ekspertizę V. Z. IĮ nuosavybės teise priklausančiam turtui, esančiam M. K. Čiurlionio g. 46, Druskininkuose, pavedant ją atlikti kitam turto vertintojui (ekspertui). Antstolė 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. SD-Z-7043 šio turto vertei nustatyti ekspertizę pavedė atliktis turto vertintojui UAB „Daineda“.

Mano, kad antstolės 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymas Nr. SD-1910 (toliau - Patvarkymas Nr. 1) (Patvarkymo kopija - Priedas Nr. 2) ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymas Nr. SD-Ž-7043 dalyje dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau - Patvarkymas Nr. 2) (Patvarkymo kopija - Priedas Nr. 3) yra neteisėti ir pažeidžiantys skolininko interesus, taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, todėl teikiamas skundas dėl antstolės veiksmų ir prašoma panaikinti skundžiamus patvarkymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje konstatuota, kad tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje - tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas - paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo Įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, priklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (LAT 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3 K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d nutartis civ. Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-430/2010; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-71/2011). Šio ginčo atveju BAB bankas Snoras susipažinęs su turto vertintojo UAB „IdeArt“ pateikta turto vertinimo ataskaita (ekspertizės aktu) pateikė antstolei prieštaravimus dėl šio ekspertizės akto ir pateikė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgiant į teismų praktiką, antstolė turėjo įvertinti šiuos prieštaravimus ir tik tokiu atveju jeigu šie prieštaravimai pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo - antstolis gali skirti pakartotinę ekspertizę. Kaip matyti iš Patvarkymo Nr. 1 turinio, antstolė pakartotinę ekspertizę paskyrė tik dėl to, kad buvo įteikti BAB Snoras prieštaravimai. Antstolė nevertino pateiktų prieštaravimų pagrįstumo, niekaip nepagrindė, kad šie prieštaravimai leidžia abejoti turto vertintojo UAB „IdeArt“ pateikta ekspertizės ataskaita, antstolė pati nevertino ekspertizės akto kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą (nors tai antstolio pareiga) ir nenurodė kokių abejonių sukėlė jai pateikta ekspertizės ataskaita ir ar pagrįsti išieškotojo pateikti prieštaravimai. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, tačiau nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876) 3 straipsnio 1 dalis). Mano, kad antstolės veiksmai skiriant pakartotinę ekspertizę yra neteisėti ir nepagristi, o pakartotinės ekspertizės skyrimas, to nemotyvuojant jokiais argumentais ar pagrįstomis abejonėmis dėl turto vertės, nustatytos pirminės ekspertizės metu, galėtų būti traktuojama kaip vilkinantys vykdymo procesą, didinantys skolininko - V. Z. ĮĮ išlaidas vykdymo procese (kadangi pakartotinės ekspertizės sąnaudos bus dengiamos iš skolininko lėšų), taigi, prieštaraujantys proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. V. Z. IĮ priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) vertino ir antstolio paskirtą pirminę ekspertizę atliko bei Nekilnojamojo turto vertės nustatyme ataskaitą (ekspertizės aktą) Nr. 2013-069 parengė UAB „IdeArt“ turto vertintoja R. V., kuri taip pat turi teismo eksperto kvalifikaciją ir LR Teisingumo ministro 2013 m sausio 15 d. įsakymu Nr. 1R-14 įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų, nekilnojamojo turte vertinimo ekspertizėms atlikti, sąrašą. Todėl turto vertinimą atlikusi turto vertintoja R. V. turi aukščiausią vertintoje eksperto kvalifikaciją, kaip tai numato LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 14 straipsnis, o ekspertams yra keliami aukščiausi kvalifikacijos reikalavimai. Ši aplinkybė, kad pirminę ekspertizę atliko teismo ekspertų sąrašuose esanti ekspertė, akivaizdžiai pagrindžia išvadą, kad šios turto vertintojos kvalifikacija yra neabejotinai aukščiausia ir dėl jos atliktos ekspertizės neturėtų kilti abejonių ir tuo labiau pakartotinę ekspertizę skirti turto vertintojui UAB „Daineda“, kurios nekilnojamojo turto vertintoja E. C., kuri atliks pakartotinę ekspertizę, neturi aukščiausios turto vertintojo kvalifikacijos ir nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad išieškotojo BAB banko Snoras pateikti prieštaravimai, kurie yra nepagrįsti ir niekaip neįtakojantis UAB „IdeArt“ nustatyto turto rinkos vertės, nepagrindė abejonės dėl teismo ekspertės R. V. atlikto vertinimo metu nustatytos turto vertės teisingumo, kadangi aukščiausia vertintojos ekspertės kvalifikacija neleidžia abejoti atliktu vertinimo teisingumu ir atitikimu turto vertinimą reglamentuojantiems teisės aktams;

Dėl išieškotojo pateiktų ir antstolio turimų įrodymų, keliančių abejonių dėl turto vertintoji UAB „IdeArt“ nustatytos turto vertės.UAB „IdeArt“ atlikusi pirminę ekspertizę nustatė 450000 Lt dydžio turto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę. Išieškotojas BAB bankas Snoras pateikė prieštaravimus dėl minėtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurie yra nepagrįsti ir niekaip neįtakojantys UAB „IdeArt“ nustatytos turto vertės. Tačiau svarbu pažymėti, kad išieškotojas nepateikė jokių įrodymų, kad ši vertė galėtų būti kitokia (be to nežinia, ar mažesnė, ar didesnė nei nustatyta pirminės ekspertizės metu). Antstolė taip tai nenurodė, kokie įrodymai (dokumentai) pagrindžia abejones dėl UAB „IdeArt“ nustatytos turto vertės. UAB „IdeArt“ nustatyta turto vertė yra artima Nekilnojamojo tuno registre fiksuojamai vidutinei turto rinkos vertei. Nekilnojamojo turto registre fiksuojama 437030 Lt dydžio turto vidutinė rinkos vertė. Nepaisant to, kad ši vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, nereiškia, kad individualaus vertinimo būdu ir masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė gali ženkliai skirtis, nebent individualios vertinamo turto savybes yra išskirtinės. Šiuo atveju vertinamas objektas neišsiskiria išskirtinėmis individualiomis savybėmis, kurios ženkliai padidina ar sumažina turto vertę, kadangi jis yra senos statybos, nerekonstruotas ir kapitaliniu būdu neremontuotas, rūsio patalpose didelę dalį užima nenaudingas plotas (žemos patalpos, vamzdynai), o likusi rūsio patalpų dalis yra prastos fizinės būklės. Be to, Nekilnojamojo turto registre esanti turto vertė buvo fiksuojama nekilnojamojo turto kainų aukščiausiu pakilimo laikotarpiu, po kurio nekilnojamojo turto kainos ženkliai krito ir iki šiol nepasiekė tuo metu buvusio nekilnojamojo turto kainų lygio. Teismų praktikoje Nekilnojamojo tuno registro išrašai vertinami kaip patikimi oficialūs rašytiniai įrodymai juose esančių duomenų (inter alia) vidutinės rinkos vertės atžvilgiu, tačiau kartu šiuos duomenis vertina tik kaip vieną iš turto rinkos kainos kriterijų, ir lygint juos su ekspertizės išvados duomenimis. Tais atvejais, kai skirtumas tarp nekilnojamojo turte registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertes yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada (LAT 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-604/2008). Ginčo atveju skirtumas tarp viešame registre esančios vertės ir UAB „IdeArt“ yra itin nedidelis, todėl nėra jokio pagrindo abejoti UAB „IdeArt“ pirminės ekspertizės nustatytos vertės teisingumui skirti pakartotinę ekspertizę. Todėl darytina išvada, kad išieškotojas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad turto vertė yra kitokia nei nustatyta pirminės ekspertizės metu, o antstolė neturėdama jokių įrodymų, pagrindžiančių abejonę dėl pirminės ekspertizės nustatytos turto vertės teisingumu nepagrįstai paskyrė pakartotinę ekspertizę.

BAB bankas Snoras nurodomi prieštaravimai yra niekiniai, paremti paties banko, kuris neturi nekilnojanojo turto vertintojo kvalifikacijos, nuomone ir pasvarstymais, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio dokumentu nustatyta turto verte, taigi, prieštaravimai nepagrįsti, kadangi:

pirma. Bankas nurodo, kad atlikta ekspertizė ne visiems bankui įkeistiems daiktams. Pažymėtina, kad žemės nuomos teisė negali būti ir nebus realizuota (parduota varžytynėse) atskirai nuo ant žemės sklypo esančių statinių, todėl akivaizdu, kad ši daiktinė teisė turi būti vertinama kartu su vertinamais statiniais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta pirminės ekspertizės metu. UAB „IdeArt“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę nustatė atsižvelgdama ir įvertindama aplinkybę, kad žemė, esanti po vertinamu statiniu yra naudojama nuomos teise. Tai patvirtina ir pačioje vertinimo ataskaitoje nurodomas vertinimo objektas (ataskaitos 1-2, 9 psl.);

antra. Bankas nurodo, kad UAB „IdeArt“ atlikta vertės nustatymo ekspertizė neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio nustatytiems reikalavimams teismo ekspertizės įforminimui (turiniui). Pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo atliekama teismo ekspertizė, kadangi teismo ekspertizę gali skirti tik teismas CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka, o šiuo atveju ekspertizę skyrė antstolis, o praktikoje ekspertizę atlikę turto vertintojai teikia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kurios turi atitiki Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, o ne Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus. Todėl pagal antstolės užsakymą UAB „IdeArt“ atliktam vertinimui ir parengtai Nekilnojamojo turto vertės nustatyto ataskaitai (ekspertizės aktui) Nr. 2013-069 negali būti taikomas Teismo ekspertizės Įstatymas, kurio 24 straipsnis reglamentuoja būtent teismo paskirtų ekspertų parengtų ekspertizės aktų turinį;

trečia. Bankas nurodo, kad UAB „IdeArt“ atliktame ekspertizės akte nėra pateikiamos formulės, skaičiavimų sekos, tuo grubiai pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir Turto vertinimo metodiką. Pažymėtina, kad UAB „IdeArt“ atliko vertinimą ir jo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus. Šioje ataskaitoje yra nurodyti visi skaičiavimai, kurie turto vertintojo - ekspertės manymu yra būtinos atskleisti ir pagrįsti turto vertei (ataskaitos 4, 7-9 lentelės ir kt.);

ketvirta. Bankas nurodo, kad UAB „IdeArt“ taikydamas lyginamąjį metodą netinkamai parinko lyginamuosius objektus. Pažymėtina, kad lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba Panašaus turto skirtumus, požiūriu (Turto vertinimo metodikos 57-58 punktai). Turto vertintojas parinko maksimaliai panašius tiek savo statybos metais, tiek statybos medžiagų atžvilgiu, tiek naudingu ir pagalbiniu plotu, tiek paskirtimi 3 turto objektus, nurodė atitinkamus pataisos koeficientus. Todėl teigti, kad buvo pažeista Turto vertinimo metodika nėra jokio pagrindo, o banko nurodomas vieno iš objektų vertės 3,35 kartų skirtumas nuo kitų objektų nėra reikšmingas, kad būtų teikiama pirmenybė kitiems vertinimo metodams, kadangi būtent šiuo metodu nustatyta turto vertė realiausiai atspindi tikrąją turto rinkos vertę vertinimo dienai, kadangi ji pagrįsta rinkos duomenimis. Pažymėtina, kad turto vertintojas turtą vertino ir kitais metodais, tačiau pajamų metodu gauta vertė yra tikėtina ir nepagrįsta dėl nepakankamo prognozių apie būsimas nuomos pajamų ir išlaidų tendencijas pagrindimo, o išlaidų (kaštų) metodu gauta vertė yra taipogi tikėtina;

penkta. Bankas nurodo, kad dalis vertinamų patalpų yra rūsyje, tačiau į šį svarbų faktorių vertinant turtą neatsižvelgta. Banko pastaba yra nepagrįsta, kadangi rūsio patalpų buvimas buvo vertinamas (6, 11, 15 psl. 7 lentelė), net palyginamieji objektai parinkti su pagalbinėmis patalpomis (rūsiais) ir atliekant skaičiavimus vertinama pagalbinio ploto pataisa (4 lentelė);

šešta. Bankas nurodo, kad nustatant vertę pajamų metodu nėra pateikiami skaičiavimai, neaišku kokiu pagrindu skaičiuojamas nurodytas nekilnojamojo turto mokestis, žemės nuomos mokestis, draudimas, administravimo išlaidos, rezervai. Pažymėtina, kad visi skaičiavimai taikant pajamų metodą, kurie turto vertintojos - ekspertės manymu yra būtini atskleisti ir pagrįsti turto vertei yra pateikti (15-17 psl.). Kaip ir nurodyta vertinimo ataskaitoje naudojami duomenys, kurie gauti iš turto savininko, taip pat viešai prieinamų registrų (ataskaitos 5 psl.). Net ir įvertinus banko nurodomą netikslumą dėl nurodomo nekilnojamojo turto mokesčio, turto vertė, nustatyta pajamų metodu nepasikeistų, be to, kaip ir minėta, pajamų metodu nustatyta turto rinkos vertė yra tik tikėtina, dėl ko turto vertintojas padarė galutinę išvadą, kad lyginamosios vertės metodas teisingiausiai atspindi esamą situaciją rinkoje, todėl rinkos vertės nustatymui pasirinko lyginamosios vertės metodą;

septinta. Bankas nurodo, kad turto vertintojas, skaičiuojant turto vertę išlaidų (kaštų) metodu netinkamai nustatė funkcinį ir ekonominį nusidėvėjimą. Pažymėtina, kad išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Taigi, šiuo atveju, išlaidų metodu turto rinkos vertės turto vertintojas net ir neprivalėjo skaičiuoti, kadangi vertinamas objektas nei specialios paskirties, nei retai rinkoje parduodamas objektas, dėl ko galutinė turto rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertes metodu, todėl banko nurodomi „neatitikimai“ neturi įtakos galutinei turto rinkos vertei. Be to, turto vertintojas pats savo nuožiūra parenka duomenis, kurie teisingiausiai atspindi turto rinkos vertę;

aštunta. Bankas nurodo, kad turto vertintojas pateikė klaidingus duomenis dėl komunikacijų. Bankas klaidingai interpretuoja turto vertintojo nurodomus duomenis, kadangi 11 psl. aprašydamas vertinamą objektą turto vertintojas nurodo, kad šildymas - miesto centrinis yra atjungtas, o 4 lentelėje kaip pataisa nurodoma, kad dėl to, kad centrinis miesto šildymas yra atjungtas, šildymas atliekamas elektra (elektriniais šildytuvais) ir tai vertinamas kaip trūkumas. Taigi nėra jokio prieštaravimo, tiesiog skirtingose vietose nurodomos informacijos tikslingumas yra kitas: 11 psl. objekto aprašymas, o 4 lentelėje - pataisų koeficientai;

devinta. Bankas nurodo, kad vertinimo ataskaitos prieduose pateikiami kadastrinių matavimų duomenys, kurie neįregistruoti. Bankas nenurodo, kaip ši pastaba įtakoja turto vertintojo nustatytą turto rinkos vertę, nes ši aplinkybė niekaip šios vertės ir neįtakoja. Prie ataskaitos pridėti iš turto savininko gauti duomenys apie turtą, o turto vertintojas savo ataskaitoje atskleidžia šią aplinkybė, kad yra neįregistruoti kadastriniai duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas nepateikė, o antstolė nenurodė jokių argumentų, kad UAB „IdeArt“ atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat išieškotojas teikdamas prieštaravimus nepateikė, o antstolė nenurodė, kad turto vertė galėtų būti kitokia nei nustatyta UAB „IdeArt“, o išieškotojo pateikti prieštaravimai dėl UAB „IdeArt“ nustatytos turto rinkos vertės yra niekiniai, paremti iš esmės paties banko nuomone bei pasvarstymais, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte, mano, kad antstolė neturėjo jokio pagrindo abejoti UAB „IdeArt“ nustatytos turto vertės teisingumu ir pažeidžiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus skirti pakartotinę ekspertizę, dėl ko skundžiami Patvarkymai Nr. 1 ir Nr. 2 turėtų būti panaikinti, kaip pažeidžiantys skolininko teises ir teisėtus interesus, taip pat teisės aktų reikalavimus.

Antstolė A. Muzikevičienė 2013-11-22 patvarkymu atsisakė tenkinti V. Z. IĮ skundą. Nurodė, kad antstolės kontoroje pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. 110V/2009, išduotą 2009 04 16, užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/10/01554 dėl V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Z. IĮ, į. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB banko Snoras naudai. Vykdomojoje byloje 2013 m. rugsėjo 12 d. gautas 2013 m. rugsėjo 9 d. V. Z. IĮ skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo Nr. SD-1910 dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo V. Z. IĮ priklausančiam turtui - 298,55 kv. m. parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo Nr. SD-Ž-7043 dalyje skirti ekspertizę V. Z. IĮ priklausančio turto - 298,55 kv. m. parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Skundu prašoma patvarkymą Nr. SD-1910 ir patvarkymą Nr. SD-Ž-7043 dalyje dėl ekspertizės turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. Skundas grindžiamas netinkama patvarkymu Nr. SD-Z-7043 paskirto vertintojo kompetencija, bei pakartotinės ekspertizės minėtam turtui nepagrįstumu.

Patvarkymu Nr. SD-Ž-7043 V. Z. IĮ priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti UAB "Daineda“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), adresas Rinktinės g. 45-16, Vilnius). Skundu teigiama, kad 2013 m. liepos mėnesį turto vertinimą atlikusios UAB „IdeArt“ ekspertė R. V., kadangi įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, yra aukščiausios kvalifikacijos ekspertė, todėl jos ataskaitomis nėra pagrindo abejoti. Tuo tarpu, pareiškėjos teigimu, paskirtoji UAB „Daineda“ ekspertė yra žemesnės kvalifikacijos, nes neįrašyta į teismo ekspertų sąrašus. Aukščiau išdėstyti pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Tiek UAB „IdeArt“, tiek UAB „Daineda“ turi įstatymais nustatyta tvarka išduotus pažymėjimus (atitinkamai pažymėjimų numeriai Nr. 000046 (pažymėjimas išduotas 2012 m. rugpjūčio 1 d.) ir Nr. 000042 (pažymėjimas išduotas 2012 m. rugpjūčio 1 d.), suteikiančius teisę verstis turto vertinimo veikla. Tiek UAB „IdeArt“ turto vertintoja R. V., tiek UAB „Daineda“ turto vertintoja E. C. yra išlaikiusios būtinus egzaminus bei turi nustatyta tvarka išduotus jų turto vertintojų kvalifikaciją pažyminčius pažymėjimus (atitinkamai pažymėjimų numeriai Nr. A000556 (pažymėjimas išduotas 2009 m. birželio 10 d.) ir A000339 (pažymėjimas išduotas 2005 m. birželio 1 d., kas reiškia jog E. C. vertintoja dirba 4 metais ilgiau bei sukaupusi daugiau patirties nei UAB „IdeArt“ vertintoja). Įstatymai abiem vertintojom suteikia vienodą teisę atlikti nekilnojamojo turto objektų vertinimą, todėl, kol pažymėjimai nėra panaikinti, nėra jokio pagrindo teigti, jog kuri nors iš vertintojų neturi teisės atlikti pagal patvarkymą priskirto nekilnojamojo turto objekto vertinimo ar vienos iš šių vertintojų kvalifikacija žemesnė už kitos bei vienos iš jų atliktas vertinimas bus mažiau tikslus bei atitinkantis realią turto kainą.

Pastebėtina ir tai, kad asmens įrašymas į teismo ekspertų sąrašą nėra asmens kvalifikaciją pažyminti aplinkybė. Tai aplinkybė, pažyminti, jog asmuo, savo valia ir veiksmais išreikšdamas pageidavimą, atliko įstatyme numatytus veiksmus, ko sekoje gavo papildomą atlygintiną teisę atlikti atitinkamų institucijų paskirtas ekspertizes bei teismo ekspertams įstatymuose numatytas pareigas, tačiau tai jokiu būdu nesuteikia šiam asmeniui kvalifikacinio pranašumo prieš kitus vertintojus, LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pagrindais turinčius teisę vertinti tos paties rūšies objektus ir nesiekusius įgauti įstatymais suteikiamos minėtosios papildomos teisės ir naujų pareigų.

Antstolė nurodo, kad pareiškėjos skundu teigiama, jog pakartotinė ekspertizė paskirta nepagrįstai, remiantis ne turto vertinimo specialisto, t. y. banko vien niekuo neparemtais argumentais ir pamastymais. Pareiškėjos nuomone, pakartotinė ekspertizė pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pažeidžia jos interesus, vykdymo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Pareiškėja nesutinka su antstolės 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. SD-1910 ir dalimi patvarkymo Nr. SD-Ž-7043, teigdama, jog pakartotinė ekspertizė paskirta neturint jokių pagristų įrodymų, reikalaujančių šios pakartotinės ekspertizės.

Išdėstytieji pareiškėjos argumentai vertintini kaip neturintys pakankamo teisinio pagrindo. Antstolis vykdymo proceso metu, remdamasis įstatymais suteikiamomis teisėmis bei įtvirtintais įpareigojimais, privalo veikti sąžiningai, nepažeisdamas įstatymo normomis įtvirtintų veikimo ribų saugoti proceso šalių teises bei užtikrinti jų teisėtus interesus, nesuteikdamas nei vienai šaliai perdėto, nepagrįsto procesinio pranašumo bei nesudarydamas prielaidų kurios nors šalies teisėtiems interesams pažeisti. Vienas iš esminių vykdymo proceso institutų yra iš varžytynių parduodamo turto teisingos rinkos kainos nustatymas. Tik nustačius teisingą kainą būtų apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko teisėti interesai, nei vienos iš šalių teisės nebūtų pažeistos.

Vykdomojoje byloje Nr. 0151/10/01554:

Šalies argumentai

-2010-07-23 prašymu išieškotojas AB Snoras nurodė, jog šalys buvo susitarusios dėl V. Z. IĮ priklausančio turto - 298,55 kv. m. parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės ir prašė šio parduodamo turto vertę nustatyti 854.000 Lt (vykdomosios bylos I tomas, 10 lapas);

- 2012-08-29 antstolės kontoroje gautas V. Z. IĮ savininkės V. Z. prašymas, kuriuo prašoma nesiimti veiksmų dėl parduotuvės pardavimo, kadangi yra nesutinkama su AB banko „Snoras" turto įvertinimu bei ketinama kreiptis dėl turto įvertinimo į UAB „Krivita“ (vykdomosios bylos II tomas, 58 lapas);

-2012-09-26 antstolės kontoroje pagal 2012-09-24 užklausimą Nr. SD-6422 gautas UAB „Krivita“ informacinis raštas, kuriuo informuojama, jog pagal V. Z. užsakymą atlikus turto vertinimą, turto vertė nustatyta 855.000 Lt (vykdomosios bylos II tomas, 77 lapas);

-2012-10-02 patvarkymu Nr. SD-6533 paskelbtos V. Z. IĮ priklausančios parduotuvės varžytynės, kuriose pradinė turto kaina nustatyta 684.000 Lt (80 procentų nustatytosios rinkos vertės) (vykdomosios bylos II tomas, 105 lapas);

-2012-11-07 antstolės kontoroje gautas BUAB banko „Snoras" prašymas stabdyti veiksmus byloje, kadangi skolininkė yra pateikusi bankui pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo (vykdomosios bylos II tomas, 110 lapas);

-2013-05-29 antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas tęsti vykdymo veiksmus (vykdomosios bylos II tomas, 114 lapas);

-2013-05-31 patvarkymus Nr. SD-1137 vėl paskelbtos V. Z. IĮ priklausančios parduotuvės varžytynės, kuriose pradinė turto kaina nustatyta 684.000 Lt (80 procentų nustatytosios rinkos vertės) (vykdomosios bylos II tomas, 126 lapas)

-2013-06-17 antstolės kontoroje gautas pareiškėjos atstovės prašymas sustabdyti varžytynes bei turtą, atsižvelgiant į tai, kad varžytynės paskelbtos remiantis prieš metus atliktu vertinimu, turtą perkainoti (vykdomosios bylos II tomas, 168 lapas);

-2013-06-25 patvarkymu SD-Ž-4316 paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Turto vertę nustatyti paskirta UAB „Krivita“ (vykdomosios bylos II tomas, 160 lapas);

-2013-06-25 antstolės kontoroje gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriuo prašoma vertintoju paskirti UAB „IdeArt“ (vykdomosios bylos II tomas, 150 lapas);

-Antstolės kontoroje taip pat gautas 2013-06-28 V. Z. IĮ pareiškimas, kuriuo reiškiamas vertintojui UAB „Krivita“, prieš metus pagal pačios pareiškėjos užsakymą atlikusiam turto vertinimą, nušalinimas (vykdomosios bylos II tomas, 159 lapas);

-vertintoju turto Atnaujinus veiksmus, 2013-05-31 patvarkymu Nr. SD-1137 vėl paskelbtos V. Z. IĮ priklausančios parduotuvės varžytynės, kuriose pradinė turto kaina nustatyta 684.000 Lt (80 procentų nustatytosios rinkos vertės) (vykdomosios bylos II tomas, 126 lapas);

-2013-07-01 patvarkymu SD-Z-4514 pagal pareiškėjos prašymą paskirta ekspertizė turto vertei nustatyta. Turto vertinimą atlikti įpareigota UAB „IdeArt“ (vykdomosios bylos II tomas, 182 lapas);

-Turto vertinimo metu turto kaina nustatyta 450.000 Lt (vykdomosios bylos II tomas, 198 lapas);

-2013-08-13 antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę (vykdomosios bylos II tomas, 254 lapas);

-2013-08-19 ir 20 d. pareiškėjos skundžiamais patvarkymais paskirta pakartotinė pareiškėjai priklausančios parduotuvės ekspertizė turto vertei nustatyti.

CPK 682 str. proceso šalims, nesutinkant su turto įkainojimu, suteikta teisė motyvuotu prašymu prašyti pakartotinės turto ekspertizės turto vertei nustatyti. 2013-08-13 antstolės kontoroje išieškotojas BAB bankas Snoras pateikė motyvuotą prašymą ekspertizei pakartoti. Antstolis nėra ekspertas, galintis tinkamai įvertinti banko prašyme išdėstytų motyvų pagrįstumą, lygindamas juos su UAB „IdeArt“ atliekant ekspertizę naudotais metodais, būdais bei pasirinktais atlikti veiksmais, todėl vertina juos vadovaudamasis savo teisine savimone bei visų kitų aplinkybių visuma. Išieškotojo prašymas pateiktas motyvuotas, išieškotojas, kaip ir skolininkas, turi procesinę teisę, nesutikdamas su įvertinimu, gindamas savo interesus teikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, o ši teisė negali būti nepagrįstai apribota, kadangi priverstinis išieškojimo procesas visų pirma skirtas apginti nuostolius patyrusią šalį, t.y. išieškotoją, siekiant atkurti iki tarp proceso šalių santykių pradžios buvusią teisinę ir finansinę padėtį.Tuo pačiu pastebėta, jog tarp 2012 metais ir 2013 metais atliktų ekspertizių nustatytų kainų skirtumas sudaro 405.000 Lt (turto kaina nuo 855.000 Lt sumažėjusi iki 450.000 Lt). Mažai tikėtinas toks didelis turto nuvertėjimas. Tai yra didelė suma. Taigi, kainų skirtumas ir aktyvios skolininko pastangos nustatyti kaip įmanomą mažesnę parduotino iš varžytynių turto kainą, kas paprastai būna priešingai, kadangi kiekvienas savininkas suinteresuotas parduoti turtą kuo brangiau) yra pakankama abejones dėl kainos pagrįstumo kelianti aplinkybė ir pakankamas pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti teisingą parduotino turto kainą. Pakartotinai neįsitikinus dėl kainos realumo bei nustačius 405.000 Lt mažesnę nei prieš metus buvo nustatyta, kainą, gali būti pažeisti išieškotojo interesai bei išieškotojui, kai šiuo atveju skolininko likęs įsiskolinimas sudaro 1.135.927,89 Lt (vykdomosios bylos II tomas, 34 lapas), padaryta didelė žala. Pardavus turtą už didesnę kainą nenukentėtų, o priešingai, būtų užtikrinti ir skolininko interesai.

Atsižvelgiant į vykdomosios bylos aplinkybes, į proceso šalių interesus, į įstatymais nustatytą antstoliui pareigą įvertinti turtą teisinga kaina, įvertinat antstolio teisę perkainoti turtą bei šalių teises prašyti turto pakartotinės ekspertizės, V. Z. IĮ turtui - 298,55 kv. m. parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti būtina.

Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, su skundu nesutinka, jis nepagrįstas ir atmestinas. Nurodė, kad vertinant skundžiamus Antstolės veiksmus visų pirma pažymėtina, kad vykdomoji byla dėl išieškojimo Banko naudai iš Pareiškėjos įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pradėta dar 2010 m. ir iki šiol dar neįvyko nei vienos turto varžytynės. Tą sąlygojo Pareiškėjos ir jos savininkės V. Z. įvairūs ieškiniai, skundai bei prašymai, ko pasėkoje turto pardavimo varžytynės negalėjo įvykti (2010-11-02 Antstolės patvarkymas Nr. SD-4815, 2011-07-08 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1466-340/11, 2012-02-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3P-191/2012). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2012 atmetus Pareiškėjos ir jos savininkų skundą bei panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, Pareiškėjos savininkė V. Z. ir toliau siekė vilkinti išieškojimo procedūrą bei kreipėsi į antstolę dėl vykdymo veiksmų nesiėmimo, taip pat savo iniciatyva atliko turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą ir UAB „Krivita” 2012 m. 09 mėn. nustatė įkeisto turto vertę 855 000 Lt. Ši vertė buvo pagrindas skelbti įkeisto turto varžytynes. Varžytynės buvo paskelbtos 2012-11-08 nustatant pradinę 684 000 Lt kainą. Paskelbus varžytynes buvo jaučiamas potencialių pirkėjų susidomėjimas ir ketinimas dalyvauti varžytynėse, tačiau jos ir vėl nebuvo įvykdytos, nes V. Z. pateikė Bankui pasiūlymą įsigyti įkeistą turtą už 755 000 Lt. Įvertinus šį pasiūlymą su Pareiškėja bei jos savininkais 2013-01-17 buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2013-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1510-553/2013. Pagal taikos sutartį Pareiškėjos savininkai 755 000 Lt Bankui turėjo pervesti iki 2013-03-31, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė ir atnaujinus vykdymo veiksmus paprašė stabdyti varžytynes bei perkainoti turtą. Turto vertintojo UAB „IdeArt” kandidatūrą pasiūlė Pareiškėja. UAB „IdeArt” vertės nustatymo ataskaitoje (ekspertizės akte) nurodė, kad bendra turto rinkos vertė vertinimo dienai (2013-07-11) yra 450 000 Lt. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia abejoti UAB „IdeArt” nustatyta turto rinkos verte, nes kaip mato maždaug prieš pusmetį iki ataskaitos surašymo už turtą buvo siūloma 305 000 Lt didesnė suma. Atsižvelgiant į tai ir į UAB „IdeArt” vertės nustatymo ataskaitos (ekspertizės akto) trūkumus, Bankas paprašė antstolės skirti pakartotinę ekspertizę, nenurodydamas kas ją turėtų atlikti. Antstolė, atsižvelgdama į Banko prašyme išdėstytus argumentus bei visas bylos aplinkybes, pagrįstai paskyrė pakartotinę ekspertizę bei nurodė ją atlikti nei su viena proceso šalimi nesusijusiam vertintojui UAB „Daineda”. Mano, kad tokiu būdu bus užtikrintas objektyvus ir nešališkas turto vertės nustatymas ir taip bus apsaugoti tiek išieškotojo, tiek skolininko teisėti interesai. Paskyrus pakartotinę ekspertizę nei vienos iš proceso šalių teisės nėra pažeistos, nes Antstolė pagrįstai galėjo suabejoti UAB „IdeArt” nurodyta turto rinkos verte, kuri nuo paskutinio įvertinimo, atlikto pareiškėjos prašymu prieš 10 mėnesių, skiriasi beveik dvigubai. Tokiam ženkliam vertės pokyčiui nėra jokių ekonominių prielaidų, juo labiau, kad už turtą 2013 m. buvo siūloma suma, artima UAB „Krivita” įvertinimui. Vertinant nekilnojamojo turto kainų tendencijas pastebėtina, kad paskutiniais metais kainos tik didėjo, taip pat daugiau buvo parduodama ir nekilnojamojo turto. Bankui nesuprantamas pareiškėjos siekis neišnaudojus visų įstatyme numatytų galimybių nustatyti kuo mažesnę įkeisto turto pardavimo iš varžytynių kainą, nes taip nebus užtikrinti nei skolininko, nei išieškotojo interesai. Skolos dėl kurios vykdomas išieškojimas dydis yra 1 135 927,89 Lt ir ženkliai viršija įkeisto turto vertę. Pareiškėjos veiksmai vykdymo procese galėtų būti paaiškinami tik Pareiškėjos siekiu parduoti turtą jos pasiūlytam pirkėjui už kuo mažesnę kainą, taip padarant žalą išieškotojui.

CPK 682 str. 2 d. Antstoliui suteikiama teisė gavus išieškotojo ar skolininko motyvuotus prieštaravimus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, todėl, mano, kad Antstolis gavęs Banko motyvuotus prieštaravimus bei atsižvelgdamas į visą vykdomosios bylos eigą ir siekdamas turtą įvertinti teisinga kaina, pagrįstai paskyrė pakartotinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „Daineda“. Pastebėtina, kad LR CPK 682 str. 2 d. numatyta, jog Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui, tačiau šiuo atveju teismui skundžiamas Antstolio patvarkymas skirti pakartotinę ekspertizę.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pakartotinę ekspertizę atliksiančios vertintojos kvalifikacija mažesnė, nes ji nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašus. Šie Pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 p. numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nustatytus reikalavimus. UAB „Daineda“ ir joje dirbantys vertintojai atitinka minėtus reikalavimus, o tai, kad nei vienas vertintojas nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašus nėra asmens kvalifikaciją pažyminti aplinkybė ir ji nesuteikia tokiam asmeniui kvalifikacinio pranašumo prieš kitus vertintojus.

Pareiškėja skunde detaliai analizuoja Banko pateiktus prieštaravimo argumentus. Tai tik įrodo, kad yra esminis nesutarimas dėl UAB „IdeArt“ atlikto vertinimo ir yra pagrįstų abejonių dėl šiame vertinime nustatytos turto rinkos vertės. Kadangi vykdymo proceso metu įkeisto turto vertė per nepilnus metus ženkliai keitėsi, be to, atsižvelgiant į tai, kad turtą buvo ketinama įsigyti už daug didesnę kainą nei paskutinė nustatyta jo rinkos vertė, mano, Antstolė užtikrindama tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus pagrįstai pasinaudojo jai suteikta teise bei paskyrė pakartotinę ekspertizę. Banko manymu tokia ekspertizė yra būtina ir tik ją atlikus turtas bus įvertintas teisinga kaina.

Pareiškėjo (skundą padavusios asmens) atstovė skundą palaikė ir paršė tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo byloje, antstolė, prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą, jos patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą pagrindais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2013-11-22 patvarkymu antstolė A. Muzikevičienė atsisakė tenkinti V. Z. IĮ skundą (b.l. 11-14).

Antstolė nurodė, kad antstolės kontoroje pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. 110V/2009, išduotą 2009 04 16, užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/10/01554 dėl V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Z. IĮ, į. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB banko Snoras naudai. Vykdomojoje byloje 2013 m. rugsėjo 12 d. gautas 2013 m. rugsėjo 9 d. V. Z. IĮ skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. dėl 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymo Nr. SD-1910 dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo V. Z. IĮ priklausančiam turtui - 298,55 kv. m. parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymo Nr. SD-Ž-7043 dalyje skirti ekspertizę V. Z. IĮ priklausančio turto - 298,55 kv. m. parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Skundu prašoma patvarkymą Nr. SD-1910 ir patvarkymą Nr. SD-Ž-7043 dalyje dėl ekspertizės turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. Skundas grindžiamas netinkama patvarkymu Nr. SD-Z-7043 paskirto vertintojo kompetencija, bei pakartotinės ekspertizės minėtam turtui nepagrįstumu.

Skundą padavęs asmuo nurodo, kad pakartotinė ekspertizė paskirta nepagrįstai, remiantis išieškotojo nepagrįstais argumentais. Pakartotinė ekspertizė pažeidžia pareiškėjos interesus, vykdymo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.Pareiškėja nesutinka su antstolės 2013 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. SD-1910 ir dalimi patvarkymo Nr. SD-Ž-7043, nurodydama, jog pakartotinė ekspertizė paskirta neturint jokių pagristų įrodymų, reikalaujančių šios pakartotinės ekspertizės.

Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).

CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui.

CPK 681 str.1 d. numatyta, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolė ir savarankiškai gali spręsti dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės ( CPK 681 str.1 d.).

CPK 682 str. 2 d. numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta tokia situacija :

2010-07-23 prašymu išieškotojas AB Snoras nurodė, jog šalys buvo susitarusios dėl V. Z. IĮ priklausančio turto - 298,55 kv. m. parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės ir prašė šio parduodamo turto vertę nustatyti 854.000 Lt (vykdomosios bylos I tomas, b.l. 10 );

2012-08-29 antstolės kontoroje gautas V. Z. IĮ savininkės V. Z. prašymas, kuriuo prašoma nesiimti veiksmų dėl parduotuvės pardavimo, kadangi yra nesutinka su AB banko „Snoras" turto įvertinimu bei ketina kreiptis dėl turto įvertinimo į UAB „Krivita“ (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 58 );

2012-09-26 antstolės kontoroje gautas UAB „Krivita“ informacinis raštas, kuriame nurodyta, pagal V. Z. užsakymą atlikus turto vertinimą, turto vertė nustatyta 855.000 Lt (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 77 );

2012-10-02 patvarkymu Nr. SD-6533 paskelbtos V. Z. IĮ priklausančios parduotuvės varžytynės, kuriose pradinė turto kaina nustatyta 684.000 Lt (80 procentų nustatytosios rinkos vertės) (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 105 );

2012-11-07 antstolės kontoroje gautas BUAB banko „Snoras" prašymas stabdyti veiksmus byloje, kadangi skolininkė yra pateikusi bankui pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 110 );

2013-05-29 antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas tęsti vykdymo veiksmus (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 114 );

2013-05-31 patvarkymus Nr. SD-1137 vėl paskelbtos V. Z. IĮ priklausančios parduotuvės varžytynės, kuriose pradinė turto kaina nustatyta 684.000 Lt (80 procentų nustatytosios rinkos vertės) (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 126 )

2013-06-17 antstolės kontoroje gautas pareiškėjos atstovės prašymas sustabdyti varžytines bei turtą, atsižvelgiant į tai, kad varžytynės paskelbtos remiantis prieš metus atliktu vertinimu, turtą perkainoti (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 168 );

2013-06-25 patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Turto vertę nustatyti paskirta UAB „Krivita“ (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 160 );

2013-06-25 antstolės kontoroje gautas pareiškėjos elektroninis laiškas, kuriuo prašoma vertintoju paskirti UAB „IdeArt“ (vykdomosios bylos II tomas, b.l.150 );

2013-06-28 gautas V. Z. IĮ pareiškimas, kuriuo reiškiamas vertintojui UAB „Krivita“, prieš metus pagal pačios pareiškėjos užsakymą atlikusiam turto vertinimą, nušalinimas (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 159 );

2013-05-31 patvarkymu vėl paskelbtos V. Z. IĮ priklausančios parduotuvės varžytynės, kuriose pradinė turto kaina nustatyta 684.000 Lt (80 procentų nustatytosios rinkos vertės) (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 126 );

2013-07-01 patvarkymu pagal pareiškėjos prašymą paskirta ekspertizė turto vertei nustatyta. Turto vertinimą atlikti įpareigota UAB „IdeArt“ (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 182 l), nustatyta turto kaina - 450.000 Lt (vykdomosios bylos II tomas, b.l.198 );

2013-08-13 antstolės kontoroje gautas išieškotojo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę (vykdomosios bylos II tomas, b.l. 254 );

2013-08-19 ir 2013-08-20 paskirta pakartotinė pareiškėjai priklausančios parduotuvės ekspertizė turto vertei nustatyti.

Pritartina antstolės nurodytai pozicijai, kad antstolis nėra ekspertas, galintis tinkamai įvertinti banko prašyme išdėstytų motyvų pagrįstumą, lygindamas juos su UAB „IdeArt“ atliekant ekspertizę naudotais metodais, būdais bei pasirinktais atlikti veiksmais, todėl vertina juos vadovaudamasis savo teisine savimone bei visų kitų aplinkybių visuma. Išieškotojo prašymas pateiktas motyvuotas, išieškotojas, kaip ir skolininkas, turi procesinę teisę, nesutikdamas su įvertinimu, gindamas savo interesus teikti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, o ši teisė negali būti nepagrįstai apribota, kadangi priverstinis išieškojimo procesas visų pirma skirtas apginti nuostolius patyrusią šalį, t.y. išieškotoją, siekiant atkurti iki tarp proceso šalių santykių pradžios buvusią teisinę ir finansinę padėtį.

Teisme darytina išvada, sistematiškai aiškinant turto vertės nustatymą, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.

Pagal pareiškėjos prašymus atlikto turto vertės nustatymas labai skirtingas – nuo 855.000 litų iki 450000 litų, ir toks vertės pasikeitimas nurodytas laikotarpiu 2012-09-25 - 2013-07-11. Darytina išvada, kad per ne pilną vienerių metų laikotarpį turto vertė skiriasi vos ne du kartus ( tiek sumažėjo), vertinta skirtingų turto vertintojų. Akivaizdi aplinkybė, kad ginčijamo turto vertė turi būti nustatinėjami skiriant ekspertizę. Šiuo atveju gal svarbus momentas, kad atliekant ekspertizę turto vertės nustatymui būtų panaudoti tokie patys turto vertinimo metodai, kaip ir ankstesnėse, taip realiai nustatant tikrąją turto vertę konkrečiu, tiriamu laikotarpiu.

Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. ir kt. v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v. S. M. turistinė įmonė ,,Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. v. antstolis D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė A. R. Ž. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-397/2010).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad būtent skundą padavusi pareiškėja nesutinka su jos pačios išrinktais turto vertintojais, kurie nustatė ginčijamo turto vertę. Taigi apie vykdymo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų vykdymus skundą padavęs asmuo galėtų kalbėti, jeigu ginčijamos aplinkybės tarp skolininkės ir išieškotojo būtų nustatytos išieškotojo ar antstolės iniciatyva.

Nagrinėjamu atveju vertinamos aplinkybės, kaip ir civilinėje teisėje egzistuojančios nuostatos aiškinant sutartis, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys ( CK 6.193 str.). Ar skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę , sprendžia antstolis priklausomai kokie kilę prieštaravimai ir kaip juos galima pašalinti.

Skundą atmetant, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nėra priteisiamos ( CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 510 str.1-4 d., 513 str.1-3 d., 682 str.1-6 d.,teismas

nutarė:

Skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Dalis Žilionis