- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-403-372/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05573-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-481/2022 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei R. B. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovės R. B. priešieškinį ieškovei L. D. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. L. D. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti L. D. ir R. B. naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais – žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pastatu-gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)), ūkiniais pastatais, inžineriniais statiniais, (duomenys neskelbtini), tvarką: naudojimosi žemės sklypu ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tvarką pagal D. B. parengtą Žemės sklypo naudojimosi dalių planą: ieškovei L. D. (2) priskirti naudotis iš viso: 500 kv. m, iš jų privataus naudojimo plotas 321 kv. m, plane pažymėta raudona spalva – indeksu 2, bendro naudojimo plotas 179 kv. m, plane pažymėta žalia spalva; atsakovei R. B. (1) – priskirti naudotis iš viso: 220 kv. m, iš jų: privataus naudojimo plotas 135 kv. m, plane pažymėta mėlyna spalva – indeksu 1; bendro naudojimo plotas 85 kv. m, plane pažymėta žalia spalva; ieškovei L. D. ir atsakovei R. B. priskirti bendrai naudotis pastatu-ūkiniu pastatu ((duomenys neskelbtini)), pastatu-ūkiniu pastatu ((duomenys neskelbtini)), pastatu-ūkiniu pastatu ((duomenys neskelbtini)), kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais (tvora: 22,20 m, 44,80 m, 3,5 m, 0,80 m, 9,30 m, 0,70 m, ll,30 m, 15,30 m, kiemo aikštelė: 80,0 kv. m, 6,10 kv. m, 3,0 kv. m, šulinys – 6 m, kanalizacijos šulinys – 2,40 m) ((duomenys neskelbtini)); naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei L. D. priskirti naudotis individualiai: koridoriumi 1-1 (3,51 m2), kambariu 1-2 (18,54 m2), virtuve 1-3 (7,08 m2), vonia ir tualetu 1-4 (8,78 m2) (patalpoje 1-4 yra įrengta virtuvės kampas, vonia su tualetu), patalpa 1-8 (l,22 m2) (sandėlis), 1-11 veranda (6,15 m2), koridoriumi 1-12 (15,45 m2), kambariu 1-13 (10,22 m2), kambariu 1-14 (14,06 m2), kambariu 1-15 (10,03 m2), atsakovei R. B. priskirti naudotis individualiai: kambariu 1-5 (8,98 m2), kambariu 1-6 (18,31 m2), patalpa 1-7 (1,13 m2), virtuve 1-10 (7,54 m2); ieškovės L. D. ir atsakovės R. B. bendram naudojimui priskirti: rūsio patalpas R-l (bendras plotas 15,15 m2), rūsio patalpas R-2 (bendras plotas 5,30 m2), įėjimo patalpą (tambūrą) – 1-9 (bendras plotas 3,11 m2). Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 12491,97 Eur ieškovės patirtų bendro turto išlaikymo, pagerinimo išlaidų; patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypo naudojimosi dalių planas parengtas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis. Bendraturčių bendro naudojimo dalis sudaro bendras kiemas bei plotas po pastatais. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas labiausiai atitinka bendraturčių interesus, nes ieškovei individualiai naudotis tenka ta žemės sklypo dalimi, kuria ji jau ilgą laiką naudojasi, yra jos pasodinti želdiniai; atsakovei individualiai naudotis tenka ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojosi jos tėvas J. B.. Ieškovė nurodė, jog prašo priskirti šalims bendrai naudotis pastatais-ūkiniais pastatais bei kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamojo turto objekto (pastato) dalių paskaičiavimo projektą parengė UAB „Matininkų centras“, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas dalis. Ieškovės vertinimu, pastato-gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nustatytina pagal UAB „Matininkų centras“ parengtą nekilnojamojo turto objekto (pastato) dalių paskaičiavimo projektą.
3. Ieškovė taip pat nurodė, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso iš viso 500/720 dalių žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), tai sudaro 69 procentus; 61/200 ir 39/100 dalys pastato-gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), tai sudaro 69 procentus, o atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 220/720 dalių žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), tai sudaro 31 procentą, 61/200 dalys pastato, tai sudaro 31 procentą. Ieškovė, patikslindama piniginį reikalavimą, nurodė, kad viso gyvenamojo namo priežiūrai, remontui, pagerinimams, žemės sklypo priežiūrai patyrė 18941,29 Eur, dalies gyvenamojo namo atstatymo darbams preliminariai reikalinga 11689,40 Eur suma. Ieškovės vertinimu, atsakovė proporcingai turimai turto daliai turėtų atlyginti 31 procentą šių išlaidų. Ieškovė prašė atidalinti turtą natūra.
4. A. R. B. patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausantį turtą: 1) 0,0720 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą-gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)); 3) pastatą-ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)); 4) pastatą-ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)); 5) pastatą-ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)); 6) kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius ((duomenys neskelbtini)) priklausanti 1/1 dalis (tvora: 22,20 m, 44,8 m, 3,5 m, 0,80 m, 9,30 m, 0,70 m, 11,30 m, 15,30 m, kiemo aikštelė: 80,0 kv. m, 6,10 kv. m, 3,0 kv. m. šulinys – 6 m, kanalizacijos šulinys – 2,40 m); 7) kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), vienu iš siūlomu būdų: 1) 220/720 žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 61/200 pastato-gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); 61/200 kitų statinių ((duomenys neskelbtini)) priklausanti 1/1 dalis (tvora: 22,20 m, 44,8 m, 3,5 m, 0,80 m, 9,30 m, 0,70 m, 11,30 m, 15,30 m, kiemo aikštelė: 80,0 kv. m, 6,10 kv. m, 3,0 kv. m. šulinys – 6 m, kanalizacijos šulinys – 2,40 m); kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti natūra ieškovei L. D., o atsakovei R. B. iš ieškovės L. D. priteisti 21570,22 Eur piniginę kompensaciją už jai priteistą atsakovei R. B. priklausantį turtą natūra; 2) pagal UAB „Inventorizacija LT“ Nekilnojamojo daikto dalių paskaičiavimo projektą“ (brėžinių 2 variantas) ieškovei L. D. priteisti natūra rūsio patalpas, pažymėtas plane geltona spalva R-2, 5,30 kv. m, R-1, 15,15 kv. m; namo pirmojo aukšto patalpas, plane pažymėtos geltona spalva ir indeksais 1-3, 7,8 kv. m; 1-4, 8,78 kv. m; 1-2, 18,24 kv. m; 1-8, 1,22 kv. m; 1-5, 8,98 kv. m; 1-9, 2,16 kv. m (plane pažymėtas mėlyna spalva); atsakovei R. B. natūra priteisti patalpas namo pirmajame aukšte, pažymėtas žalia spalva ir indeksais 1-10, 7,54 kv. m; 1-6, 18,31 kv. m; 1-7, 1,13 kv. m; 1-9, 0,95 kv. m, žemės sklypo dalį, pažymėta plane skaičiumi 2 ir raudona spalva 500 kv. m priteisti natūra ieškovei L. D.; žemės sklypo dalį, pažymėta plane skaičiumi 1 ir melsva spalva 220 kv. m priteisti natūra atsakovei R. B.; 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); kitų statinių ((duomenys neskelbtini)) (tvora: 76,90 m, kiemo aikštelė: 6,10 kv. m, 3,0 kv. m, kanalizacijos šulinys – 2,40 m), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti natūra ieškovei L. D.; kitų statinių ((duomenys neskelbtini)) (tvora: 31 m, kiemo aikštelė: 80,0 kv. m, šulinys – 6 m), esančius (duomenys neskelbtini) priteisti natūra atsakovei R. B.; atsakovei R. B. iš ieškovės L. D. priteisti 4245,22 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkantį 10,14 m2 didesnį namo plotą natūra ir ūkinius pastatus, ir 11442 Eur kompensaciją už jai tenkančias blogesnio vertingumo namo patalpas; 3) pagal UAB „Inventorizacija LT“ Nekilnojamojo daikto dalių paskaičiavimo projektas“ (brėžinių 1 variantas) rūsio patalpas, pažymėtas plane mėlyna spalva ir indeksais R-2, 5,30 kv. m, R-1, 15,15 kv. m; patalpa 1-9, 3,11 kv. m priteisti natūra bendram naudojimui ieškovei L. D. ir atsakovei R. B.; namo pirmojo aukšto patalpas, pažymėtos plane geltona spalva ir indeksais 1-3, 7,8 kv. m; 1-4, 8,78 kv. m; 1-2, 18,24 kv. m; 1-8, 1,22 kv. m priteisti natūra ieškovei L. D.; namo pirmojo aukšto patalpas, pažymėtas plane žalia spalva ir indeksais 1-5, 8,98 kv. m; 1-10, 7,54 kv. m; 1-6, 18,31 kv. m; 1-7, 1,13 priteisti natūra atsakovei R. B.; žemės sklypo dalį, pažymėta plane skaičiumi 2 ir raudona spalva, 500 kv. m priteisti natūra ieškovei L. D.; žemės sklypo dalį, pažymėtą plane skaičiumi 1 ir melsva spalva, 220 kv. m priteisti natūra atsakovei R. B.; 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ dal pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); ½ dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)); 61/200 kitų statinių ((duomenys neskelbtini)) (tvora: 76,90 m, kiemo aikštelė: 6,10 kv. m, 3,0 kv. m, kanalizacijos šulinys – 2,40 m), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti natūra ieškovei L. D.; kitų statinių ((duomenys neskelbtini)) (tvora: 31 m, kiemo aikštelė: 80,0 kv. m, šulinys – 6 m), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovei R. B.; atsakovei R. B. iš ieškovės L. D. priteisti 2331,86 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkantį 3,9 m2 didesnį namo plotą natūrą ir ūkinius pastatus, ir 11442 Eur kompensaciją už jai tenkančias blogesnio vertingumo namo patalpas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju nei gyvenamojo namo, nei ūkinių pastatų, nei kiemo statinių, kitų inžinierinių statinių ir žemės sklypo natūra be neproporcingos žalos padarymo atidalyti natūra nėra įmanoma. Gyvenamojo namo bendras plotas yra 154,26 kv. m, gyvenamasis plotas 79,84 kv. m, aukštų skaičius 1, kambarių skaičius 6, tačiau name dar yra įrengta mansarda, veranda. Dalis šio gyvenamojo namo (visa mansarda, kuri yra namo antrame aukšte) (duomenys neskelbtini) yra padovanota ieškovei jos tėvo, šia dovanojimo sutartimi buvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, kuri yra nurodyta VĮ Registrų centras pažymoje. Ši tvarka yra privaloma ir atsakovei. Pagal šią nustatytą tvarką ieškovė naudojasi visomis patalpomis, esančiomis mansardoje, tad gali būti padalintos natūra tik patalpos, esančios namo pirmame aukšte. Pirmame namo aukšte yra tris kambariai. Tik pirmame namo aukšte yra įrengta virtuvė su miesto vandentiekiu ir kanalizacija, įrengtas vonios kambarys su vandens šildytuvu, miesto vandentiekiu ir kanalizacija, šildymo kietu kuru įrenginys, šildantis visą namą, atvestos dujų komunikacijos. Kitos buto patalpos yra pagalbinės paskirties, t.y. veranda 6,15 kv. m, kuri yra ieškovės naudojama kaip jos patalpa patekimui į antrame aukšte esančias jos patalpas. Be to, namo patalpos yra ieškovės savavališkai pertvarkytos ir neatitinka faktiškai nurodyto buvusio namo pirmojo aukšto išplanavimo. Dalis patalpų yra atskirta nuo kitų patalpų ieškovės pastatytos mūrinės sienos, kuri atskiria dalį patalpų nuo koridorių ir komunikacijų, todėl naudotis koridoriais, vonia, tualetu, miesto vandentiekiu ir kanalizacija, virtuve, šildymu, atskyrus ieškovei dalį patalpų namo pirmame aukšte, nebūtų galimybės ir bendraturčiai turėtų griauti esamą namo sieną, įvesti naujas komunikacijas. Neįmanoma namo pirmo aukšto padalinti be neproporcingos žalos jo paskirčiai padarymo, kadangi jį padalijus pagal šalims tenkančios nuosavybės dalis, nėra galimybės atidalinti bendro naudojimo patalpų (vonios, virtuvės, koridorių ir kt.), o įrengti atskiras šios paskirties patalpas nėra galimybių. Iš namo plano akivaizdu, kad jame suformuoti du atskirus savarankiškus nuosavybės teisės objektus – atskiras, neturinčias bendrų patalpų, namo dalis nėra jokios realios galimybės. Be to, toks pertvarkymas iš esmės būtų žalingas turto paskirčiai, nes ginčo patalpos yra gyvenamosios, dėl kurių pertvarkymo galėtų būti neracionaliai ir ne pagal paskirtį panaudotas buto gyvenamasis plotas. Esama padėtis nesuteikia galimybės atidalinti namo pirmą aukštą taip, kad neliktų bendrojo naudojimo patalpų, nes iškyla bendro naudojimo patalpų atidalijimo problema, o bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas galimas tik po atidalijimo nelikus bendro naudojimo patalpų. Ūkinius pastatus atidalinti taip, kad neliktų bendrojo naudojimo patalpų, būtų atskiri įėjimai į juos, negalima, kadangi jie yra nedideli ir suformuoti juose po dvi atskiras patalpas, nepadarant jiems žalos, negalima. Be to, patekti atsakovė į šiuos ūkinius pastatus negali dar ir dėl to, kad jie yra užstatyti ieškovės pastatytais neįteisintais statiniais, kurie uždengia praėjimą į ūkinius pastatus. Taip pat negalima padalinti tvoros, šulinio, kanalizacijos šulinio, aikštelės.
6. Žemės sklypas yra 7,2 arų dydžio. Jį atidalijus į du atskirus turto objektus, jų plotas būtų 2,2 arai ir 5 arai. Akivaizdu, jog toks turto padalijimas padarytų jam neproporcingai didelę žalą, nes tokio dydžio sklypu atsakovė negalės nei naudotis, nei jį realizuoti. Ant žemės sklypo yra pastatyti ir neįteisinti ieškovės statiniai ir dėl jų buvimo negalima patekti į ūkinius pastatus. Žemės sklypas yra užstatytas namu, ūkiniais pastatais, ieškovės pastatytais neįteisintais statiniais. Sklypo užstatyta teritorija yra 7,2 arų, t.y. dalinti užstatytos teritorijos dalį šalims priklausančiomis dalimis be neproporcingos žalos jo paskirčiai yra neįmanoma.
7. Atsakovė pažymėjo, kad gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais ir žemės sklypu naudotis negali, nes šiuo metu name gyvena ir visu turtu naudojasi ieškovė bei jos sugyventinis. Santykiai tarp šalių yra įtempti, nedraugiški, ieškovė neįsileidžia atsakovės į namo kiemą, į namą, yra pasikeitusi kiemo vartų, namo raktus ir jų neduoda, neatiduoda atsakovei net mirusio tėvo daiktų, nors ji yra turto bendrasavininkė. Vertinant šalių santykius, namo išplanavimą, ūkinių pastatų dydį ir jų išdėstymą, žemės sklypo užstatymą, tai, kad turtą be neproporcingos žalos jam atidalint negalima bei tą aplinkybę, kad atsakovė negali savo turtu naudotis ir name gyventi dėl susiklosčiusių santykių tarp šalių, bei, kad atidalinti turtą natūra be žalos daiktui padarymo neįmanoma, atsakovė prašo atidalinti jai priklausantį turtą, priteisiant šį turtą ieškovei, o jai – kompensaciją už ieškovei tenkančią atsakovės turto dalį, išmokant atsakovei 21570 Eur kompensaciją.
Atsiliepimas
8. Atsakovė nurodė, jog jeigu teismas prioritetą teiks gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, kitų inžinierinių statinių ir žemės sklypo atidalijimui natūra, tai atsakovė prašo ši turtą padalinti natūra pagal jos siūlomus turto padalijimo 2 variantus. Tačiau pagal atsakovės siūlomą namo atidalijimo tvarką pateiktuose abiejuose variantuose šalims atitenka skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybėmis) patalpos, nes atsakovei atitenka patalpos, kuriose nėra virtuvės, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo. Atidalijus patalpas pagal vieną iš dviejų pateiktų patalpų atidalijimo variantų, atsakovei atitenka patalpos, kuriomis ji negalėtų tinkamai naudotis pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį, t.y. gyventi jose. Tam, kad galėtų jose gyventi, atsakovė turi į jas įsivesti dujas, vandentiekį, nuotekas, įrengti šildymo sistemą. Kad galėtų įsirengti jai atitenkančiose namo patalpose virtuvę, vonią, tualetą, įsivesti šildymo sistemą bei komunikacijas, atsakovė turės išgriauti jai atitenkančiose patalpose dalį sienų, grindų, lubų, tai taip pat pareikalaus papildomų piniginių lėšų. Atsakovė sutinka, kad šalių turtas būtų padalintas natūra pagal vieną iš jos dviejų pasiūlytų turto atidalijimo būdų, ir jai ieškovė sumokėtų kompensaciją už tenkančias blogesnio vertingumo patalpas bei sumokėtų kompensaciją už ieškovei tenkančia didesnę turto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti; priešieškinį patenkinti iš dalies; atidalinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tarp bendrasavininkių ieškovės L. D. ir atsakovės R. B. taip: ieškovei L. D. nuosavybės teise priteisti 220/720 dalis žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), 61/200 dalis pastato-gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), 61/200 dalis kitų statinių ((duomenys neskelbtini)) (tvoros: 22,20 m, 44,8 m, 3,5 m, 0,80 m, 9,30 m, 0,70 m, 11,30 m, 15,30 m, kiemo aikštelės: 80,0 kv. m, 6,10 kv. m, 3,0 kv. m, šulinio – 6 m, kanalizacijos šulinio – 2,40 m), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. B. priteisti iš ieškovės L. D. už ieškovei (bendrasavininkei) atitenkantį aukščiau išvardintą turtą 12347,85 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovės L. D. atsakovei R. B. 7460,99 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės L. D. valstybei 36,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.
10. Teismas nurodė, kad iš esmės naudodami tuos pačius metodus, teismo ekspertai padarė labai skirtingas išvadas. Esant skirtingiems turto vertinimams, teismas nusprendė vadovautis VĮ Registrų centras pateikta masinio vertinimo turto verte, kuri yra nurodyta 69235,00 Eur. Skaičiuodamas, kad atsakovei R. B. priklauso 31 procentas ginčo turto, kurio vertė yra 21462,85 Eur, tokio dydžio kompensaciją priteisė atsakovei iš ieškovės, ieškovei priteisus turtą natūra.
11. Teismas vertino, kad ankstesnis teismo sprendimas priteisti ieškovei ginčo turtą natūra, o atsakovei priteisti kompensaciją, tenkino abi šalis. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentus, jog ji neturi iš ko sumokėti kompensacijos, pašalina galimybė jai, kaip ginčo turto vienintelei savininkei, po sprendimo įsiteisėjimo ginčo turtą parduoti ir taip atsiskaityti su atsakove. Teismas konstatavo, kad atidalinus turtą natūra, ar nustačius naudojimosi juo tvarką, kiltų nauji konfliktai, tarp šalių nebūtų atkurta teisinė taika, todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nustatyti naudojimosi turtu tvarką bei padalinti turtą natūra atmestini.
12. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė leistinų rašytinių įrodymų apie tai, kad patyrė realias išlaidas, kad tos išlaidos buvo būtinos, siekiant išsaugoti turtą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 9928,14 Eur bendro turto išlaikymo, pagerinimo išlaidų, atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
13. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) L. D. prašo panaikinti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2022-04-15 sprendimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dalyje – priteisti iš atsakovės ieškovės patirtų bendro turto išlaikymo, pagerinimo išlaidas – 9928,14 Eur – patenkinti; kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą, nes nenurodė aiškių motyvų dėl padarytų išvadų ir įrodymų vertinimo, tai lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą.
13.2. Pirmosios instancijos teismas darė teisiškai nepagrįstas išvadas, paneigdamas ieškovės teisę reikalauti remonto ar pagerinimo darbų išlaidų iš atsakovės. Tai, kad ieškovė po jos brolio ir atsakovės tėvo mirties nepareiškė kreditorinio reikalavimo įpėdinei paveldėjimo byloje, nepaneigia jos teisės reikalauti išlaidų dėl bendro turto išlaikymo. Atsakovė, gindamasi nuo ieškovės reikalavimo, motyvavo ieškovės praleistu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatytu terminu, tačiau neprašė taikyti ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsisakyti ginti pažeistą ieškovės teisę ir termino praleidimu motyvuoti teismo sprendimą.
13.3. Teismas neatsižvelgė į aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neįsigilino į byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos vertino. Paprastai žmonės tvarkydami, išlaikydami, prižiūrėdami turtą, nerenka išlaidas patvirtinančių dokumentų, jų neišsaugo. Ieškovės sudarytos lentelės pagrįstos išlikusiais dokumentais, kurie buvo pateikti į bylą, tačiau teismo neįvertinti: 2018-12-19 kartu su prašymu priimti papildomus dokumentus pateiktas 2017-05-20 važtaraštis Nr. PC1050316108, pirkimo kvitai dėl šarvuotų durų, dalies PVC plastikinių dailylenčių pirkimo; kartu su pradiniu 2018-08-27 ieškiniu pateikti: 2003-11-07 Daikto perdavimo priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad ieškovė išperkamosios nuomos būdu įsigijo 3 vnt. plastikinių langų; 2005-10-29 mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė iš UAB „Šiaulių židinių centras“ įsigijo židinį. Ieškovė aplinkybes dėl gyvenamojo namo priežiūros, pagerinimo grindė ir tokiais rašytiniais dokumentais kaip 1995-10-26 sudaryta gamtinių dujų tiekimo sutartis, kurią pasirašė ieškovės tėvas B. B., 1998-01-09 gamtinių dujų pardavimo sutartį sudarė ieškovė. Ieškovė savo lėšomis įrengė, įvedė vandentiekį, kanalizaciją, sudarė ir pasirašė 2003-08-04 vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. 2005-10-06 už mirusį tėvą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ieškovė, taip pat savo vardu atskiru kliento kodu sudarė elektros energijos teikimo sutartį, nes gyvenamajame name yra įrengti du elektros energijos apskaitos prietaisai. Nors atsakovės tėvas gyvenamajame name gyveno nuo 1999 m. rugsėjo, tačiau jokių veiksmų, susijusių su gyvenamojo namo priežiūra, išlaikymu, neatliko. Priešingai – nemokėjo už namo šildymą, užmūrijo duris ir atskyrė savo naudojamą namo dalį nuo ieškovės, dėl susidariusios skolos nuo 2002 m. rugpjūčio l d. buvo nutrauktas gamtinių dujų tiekimas į gyvenamąjį namą, o ieškovė turėjo name įrengti židinį, išvedžioti ortakius ir juo šildyti gyvenamąjį namą. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė, o ne atsakovės tėvas, atliko gyvenamojo namo priežiūros, remonto darbus, patyrė išlaidas dėl namo tvarkymo, pagerinimo, kartu didino ginčo turto vertę. Byloje apklausti liudytojai patvirtino darbų atlikimo faktą. Liudytojai taip pat nurodė, kad ieškovė keitė name langus, susidėjo grindis, mūrijo namo kaminus, židinys atsirado po ieškovės tėvų mirties, nes atsakovės tėvas atjungė radiatorius, ieškovė su vyru apkalė namo dalį dailylentėmis, atsakovės tėvas neprisidėjo, sakė, kad jam ir taip gerai, žadėjo savo dalį nusidažyti. Ieškovė prižiūrėjo gyvenamojo namo aplinką, ją tvarkė. Teismas nepagrįstai nevertino šių įrodymų ir sprendime nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, nors jie patvirtina, kad ieškovė, o ne atsakovės tėvas, nuosekliai rūpinosi turtu, darė išlaidas dėl bendro turto, kurios buvo būtinos ir neišvengiamos, kad būtų išvengta turto kokybės pablogėjimo. Byloje nepaneigta, kad darbai atlikti su atsakovės tėvo žinia ir pritarimu. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovės tėvas turėjo išlaidų bendram turtui ar, kad nedavė sutikimo atlikti ieškovės nurodytus pagerinimus. Be to, teismas darė nepagrįstą išvadą, kad namo pertvarkymai galėjo pabloginti bendraturčio gyvenimo sąlygas, nes tokių įrodymų į bylą nepateikta.
13.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės į pablogėjusios bendro daikto dalies atkūrimo išlaidas, kurias ieškovė grindė skaičiavimais, sudarytomis lentelėmis. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad namui nepakeista stogo danga, kad namo dalyje reikalinga išardyti ir naujai sumūryti krosnį, apšiltinti sienas, apkalti išorę dailylentėmis, pakeisti langus, atlikti patalpų remontą. Reikalingų medžiagų ir darbų kaina, ieškovės skaičiavimu (be kambario sienų remonto), yra 11689,40 Eur. Teismas turėjo pareigą ištirti ir įvertinti įrodymus, pagrindžiančius pablogėjusios daikto dalies atkūrimo apimtį ir išlaidas, motyvuoti, kodėl nesivadovauja ieškovės pateiktais įrodymais, o ne daryti nepagrįstą ir nesusijusią išvadą, kad bendraturčiai nebuvo susitarę ar davę leidimą remonto darbams, kad jokios išlaidos nebuvo patirtos. Teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą, nes nenurodė aiškių motyvų dėl padarytų išvadų.
13.5. Teismas ne tik netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, susijusius su ieškovės patirtomis bendro turto išlaidomis, kurios pagal savo pobūdį yra ieškovės nuostoliai, bet ir neteisingai juos vertino, nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Iš pateiktų į bylą įrodymų teismui buvo pagrindas įsitikinti ieškovės atliktų pagerinimų realumu, būtinumu, patirtų išlaidų egzistavimu ir vertinti ieškovės pateiktas lenteles dėl išlaidų. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės reikalavimą dėl jos patirtų bendro turto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų atsakovei tenkančioje dalyje (31 proc. ieškovės skaičiuojamų išlaidų).
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Ieškovė išlaidų atsiradimo priežastis sieja ne su atsakovės atliktais veiksmais, o su atsakovės mirusio tėvo (kaip bendraturčio) veiksmais ir pareiga tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), o tai reiškia, jog palikėją, savo brolį ir atsakovės tėvą, ieškovė laiko savo kreditoriumi. Mirusio asmens kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ieškovė reikalavimų atsakovei dėl to, kad jos tėvas yra ieškovės kreditorius, ir dėl to atsakovė turi atlyginti jai jos paveldėto turto išlaikymo, pagerinimo išlaidas, jokių reikalavimų nereiškė ir tokius reikalavimus teismui pareiškė tik 2021-02-08, t.y. praleidusi nustatytą trijų mėnesių ir naikinamąjį trejų metų terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Ieškovė neprašė pratęsti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendime vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl CK 5.63 straipsnio taikymo ir nuo jos nenukrypo. Atsakovė, priimdama savo tėvo palikimą, nepaveldėjo jokių tėvo turtinių skolų ieškovei už 1999-05-07 – 2017-01-11 laikotarpį, todėl ieškovės ieškinys dėl 9928,14 Eur išlaidų pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas ir šiuo pagrindu.
14.2. Tiek ekspertizės aktas, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog buvo atliktas remontas namo dalyje, kuri asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei iki atsakovės turto paveldėjimo (namo mansardoje), buvo atliktas perplanavimas namo pirmame aukšte po ieškovės tėvų mirties – įrengta vonia ir sanmazgas. Dalis turto, kuriuo iki mirties naudojosi atsakovės tėvas, yra apleista ir skiriasi nuo turto dalies, kuria naudojasi ieškovė. Iš panaudotų apdailos medžiagų bei matomų nusidėvėjimo požymių nustatyta, jog remonto ar pagerinimo darbai galėjo būti atlikti prieš 10-15 metų, o gal ir dar anksčiau, šis remontas neturi įtakos namo kainai ir vertei.
14.3. Ieškovė išlaidas, skirtas bendro turto pagerinimui ir išlaikymui, grindžia tik jos pačios sudarytomis lentelėmis. Ieškovė nepateikė jokių medžiagų įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, jokių patikimų įrodymų, kada buvo atlikti vieni ar kiti turto pagerinimo darbai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokia buvo šio turto būklė bei vertė palikimo atsiradimo momentu, kai ieškovė ir atsakovės tėvas paveldėjo turtą, bei kokia buvo to turto būklė ir vertė atsakovės palikimo atsiradimo momentu. Ieškovė turėjo įrodyti ne viso turto galimas pagerinimo sąnaudas ar kaštus, o tik šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto galimas pagerinimo sąnaudas ir kaštus, taip pat iš tikrųjų sumokėtas lėšas, tačiau to nepadarė.
14.4. Ieškovė atliko jai priklausančioje namo dalyje 2005-2006 metais einamąjį remontą, patalpas pritaikė savo poreikiams ir tokie daikto pertvarkymai buvo naudingi tik jai, o kitam namo bendraturčiui jie nebuvo reikalingi ir jo gyvenimo sąlygų negerino. Priešingai, jos atliktas patalpų perplanavimas tik pablogino buvusio bendraturčio gyvenimo sąlygas, nes jis nebegalėjo naudotis vandeniu, šildymu, virtuve, tualetu. Žemės sklypas nebuvo pagerintas. Ieškovės reikalavimas dėl išlaidų, kurias ji galimai turėjo 2005-2006 metais, priteisimo iš atsakovės 2022 metais, 2021 metų kainomis, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
14.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog dėl išlaidų būsimam remontui atlyginimo bendraturčiai nėra ir nebuvo susitarę ar davę leidimą. Išlaidos nebuvo patirtos, todėl pagrįstai ir nepriteistos. Pirmosios instancijos teismo sprendimu visas nekilnojamasis turtas tarp bendrasavininkių atidalintas ir atiteko natūra ieškovei. Ieškovė šios sprendimo dalies neginčija. Tad visi ieškovės nurodyti namo ir žemės sklypo pagerinimai atiteko jai ir atsakovė dėl to nepagrįstai nepraturtėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad į bylą pateikta ieškovės sudaryta lentelė, pagal kurią namo vidaus ir lauko remonto medžiagoms ir darbams ieškovė nurodė panaudojusi 18941,29 Eur asmeninių lėšų. Į bylą pateikta ieškovės sudaryta lentelė, kurioje ieškovė nurodė, kad namo remontui šiuo metu yra reikalinga 11689,40 Eur suma, kuri būtų panaudota stogo dangai pakeisti ir suremontuoti namo dalį, kurioje gyveno miręs atsakovės tėvas.
17. Į bylą pateikti draudimo polisai, iš kurių nustatyta, kad turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas. Pagal AB Lietuvos draudimas 2021-03-05 ieškovei pateiktą atsakymą į prašymą, ieškovės vardu pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2010-08-13 iki 2013-08-12 drausti Būsto Eko draudimu, nuo 2013-08-13 iki 2021-08-12 draudžiami būsto draudimu, nuo 2012-03-06 iki 2022-03-05 yra draudžiamas ir turtas, per nurodytus laikotarpius sumokėtos sumos už Būsto Eko draudimą 124,55 Eur, Būsto draudimą – 635,12 Eur, Turto draudimą – 635,89 Eur.
18. Ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 3500,00 Eur 2020-04-14, 4654,00 Eur 2020-04-03, 125,00 Eur 2020-05-11, 125,00 Eur 2020-06-12, 125,00 Eur 2020-07-13, 125,00 Eur 2020-08-09, 125,00 Eur 2020-09-13, 125,00 Eur 2020-10-12, 125,00 Eur 2020-11-12, 125,00 Eur 2020-12-14, 125,00 Eur 2021-01-12, iš viso sumokėta atsakovei suma sudaro 9279,00 Eur.
19. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2021-02-10 duomenų bazės išrašą 2018-03-08 atlikto masinio vertinimo būdu nustatyta turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra: žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) – 18900,00 Eur, pastato- gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) – 47300,00 Eur, pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) – 1460,00 Eur, pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) – 302,00 Eur, pastato-ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)) – 510,00 Eur, kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)) – 763,00 Eur, iš viso turto vidutinė rinkos vertė – 69235,00 Eur.
20. I. L. D. prašymu byloje buvo atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė vidutinei nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę atliko teismo ekspertas D. M., jo nustatyta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2021-08-13) yra 56600,00 Eur.
21. 2022-01-06 pirmosios instancijos teismas atsakovės R. B. prašymu paskyrė pakartotinę nekilnojamojo turto vertės ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei ekspertizės atlikimo dienai nustatyti, ekspertizę atliko teismo ekspertė K. V., ekspertizės aktas teisme gautas 2022-03-01, akto nurodyta, kad tiriamo turto rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai yra 66000,00 Eur. 2022-03-28 teisme gautas ekspertės raštas dėl ekspertizės akto siuntimo ir klaidos taisymo, kuriame nurodyta, kad ekspertė padarė klaidą atliktame skaičiavime, klaidą ištaisius, tiriamo turto rinkos vertė padidėjo iki 90200,00 Eur.
Dėl ginčo esmės
22. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl jos reikalavimo priteisti iš atsakovės 9928,14 Eur ieškovės patirtų bendro turto išlaikymo, pagerinimo išlaidų.
23. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016, 22 punktas).
26. CK 4.76 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
27. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad gyvenamajame name naudojamoje dalyje įsirengė virtuvę, vonią, tualetą, įvedė vandentiekį, kanalizaciją, įrengė židinį ir išvedžiojo ortakius patalpoms šildyti nuo židinio, nugriovė ir iš naujo sumūrijo, apskardino namo kaminus, pakeitė langus, apskardino lauko palanges, pakeitė vidaus ir išorės duris, atliko namo dalies vidaus patalpų remontą, apšiltino gyvenamojo namo dalį, ją apkalė dailylentėmis. Naudojamą žemės sklypo dalį apsodino medžiais, dekoratyviniais augalais, apželdino, tvarkė, prižiūrėjo aplinką, veją, suformavo ir įrengė betoninius takelius. Ieškovė namo, žemės sklypo pagerinimo darbus atliko su atsakovės tėvo J. B. sutikimu ir žinia. Ieškovė pažymėjo, jog jos brolis, atsakovės tėvas J. B. niekada nerodė suinteresuotumo prižiūrėti, tvarkyti, išlaikyti nekilnojamuosius daiktus. Atsakovės tėvas nesirūpino, neprižiūrėjo ir turto dalies, kuria faktiškai naudojosi. Turtui nuolat kilo grėsmė dėl galimo gaisro, sugriuvimo. Ieškovė pagrįsti faktinėms aplinkybėms dėl turto išlaikymo, pagerinimo į bylą pateikė išlikusiais sutartis, mokėjimo dokumentus, sudarė skaičiavimus ir lenteles pagal galiojančias kainas, gautus pasiūlymus, informaciją internete, vadovavosi bylos nagrinėjimo metu 2019-09-19, 2019-10-28 teismo posėdžiuose liudytojų duotais parodymais.
28. Ieškovė į bylą pateikė skaičiavimus – lenteles, iš kurių matyti, kad: 1) namo apšiltinimo ir fasado apdailos medžiagų ir darbų kaina yra 3834,00 Eur; ieškovė nurodė naudotas medžiagas, kiekį; 2) lauko durų ir pakeitimo išlaidų dydis – 264,00 Eur; 3) pakeistų namo ir verandos langų montavimo be apdailos išlaidos sudaro 2495,89 Eur; 4) kaminų remontui ir židinio pastatymui panaudotų medžiagų ir atliktų darbų kaina sudaro 2552,40 Eur; 5) vandentiekio ir kanalizacijos darbų ir medžiagų kaina – 2496,99 Eur; 6) namo vidaus apdailos medžiagų ir atliktų darbų kaina – 3727,01 Eur; 7) sodo augalams ir darbams išlaidos – 3571,00 Eur. Taip pat ieškovė apskaičiavo ir pateikė būsimam namo remontui reikalingų darbų ir medžiagų kiekius, minimalias sumas, iš viso – 11689,40 Eur. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl atsakovei priklausančios turto dalies 31 proc. išlaidų atlyginimo.
29. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas buvo nuvykęs apžiūrėti ginčo turto. Teismas nustatė, kad dalis turto, kuriuo iki mirties naudojosi atsakovės tėvas, yra apleista ir netvarkyta, ženkliai skiriasi nuo turto dalies, kuria naudojasi ieškovė. Iš panaudotų apdailos medžiagų bei matomų nusidėvėjimo požymių nustatyta, kad remonto ar pagerinimo darbai galėjo būti atlikti prieš 10-15 metų, o gal ir dar anksčiau. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir ekspertas D. M..
30. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad darbai buvo atlikti dar J. B. (atsakovės tėvui) esant gyvam; ieškovė, ieškovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad esant gyvam jos broliui, ieškovė nesikreipė į jį ir neprašė atlyginti išlaidų, kurias ji patyrė bendro turto išlaikymui ar pagerinimui.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, byloje nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl išlaidų remontui atlyginimo bendraturčiai nėra ir nebuvo susitarę, į bylą taip pat nepateikta jokių duomenų, kad bendraturtis J. B. ieškovei būtų davęs sutikimą ar leidimą atlikti bendro turto pagerinimus.
32. Byloje nustatyta, jog buvo atliktas remontas namo dalyje, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, kuri atliko jai priklausančioje namo dalyje remontą, patalpas pritaikė savo poreikiams. Dalis turto, kuriuo iki mirties naudojosi atsakovės tėvas, yra apleista ir skiriasi nuo turto dalies, kuria naudojasi ieškovė. Šias aplinkybes apeliaciniame skunde patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad gyvenamajame name naudojamoje dalyje įsirengė virtuvę, vonią, tualetą, įvedė vandentiekį, kanalizaciją, įrengė židinį ir išvedžiojo ortakius patalpoms šildyti nuo židinio, nugriovė ir iš naujo sumūrijo, apskardino namo kaminus, pakeitė langus, apskardino lauko palanges, pakeitė vidaus ir išorės duris, atliko namo dalies vidaus patalpų remontą, apšiltino gyvenamojo namo dalį, ją apkalė dailylentėmis, naudojamą žemės sklypo dalį apsodino medžiais, dekoratyviniais augalais, apželdino, tvarkė, prižiūrėjo aplinką, veją, suformavo ir įrengė betoninius takelius.
33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė negerino šalims priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovės atlikti daikto pertvarkymai buvo naudingi tik pačiai ieškovei, todėl ieškovės patirtos išlaidos negali būti vertinamos kaip išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė neįrodė, jog jos nurodytos išlaidos buvo būtinos, kad bendraturčių turtas būtų išsaugotas nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Bendraturčio sutikimo atlikti bendro turto pagerinimus nebuvo, be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo darbų kainas, kiek kainavo vienos ar kitos medžiagos, kadangi ieškovės skaičiavimai paremti vien subjektyviu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto galimų pagerinimo sąnaudų, kaštų, realiai sumokėtų lėšų.
34. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą, nes nenurodė aiškių motyvų dėl padarytų išvadų ir įrodymų vertinimo, tai lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą.
35. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl žyminio mokesčio
39. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi tenkintas ieškovės L. D. prašymas dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo; nutarta atidėti 173,00 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
40. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina atidėta žyminio mokesčio suma (CPK 84 ir 96 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
42. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2022-06-01 sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui), kurios suma 1000,00 Eur, 2022-06-03 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad už advokatės paslaugas sumokėta 1000,00 Eur suma.
43. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
44. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, todėl atsakovei R. B. iš ieškovės L. D. priteistina 1000,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 173,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.