Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovams advokatui Audriui Saulėnui, advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei,

trečiajam asmeniui I. P., jos atstovams advokatui Raimondui Simonavičiui, advokato padėjėjai Ramunei Riaukei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovui M. J. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys N. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Onava“, akcinė bendrovė „Luminor bank“, B. J., S. J., I. P., uždaroji akcinė bendrovė „Mineraliniai vandenys“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė V. J. 2017 m. liepos 10 d. pateiktu patikslintu ieškiniu (el. b. t. II, psl. 175-180) ir 2017 m. spalio 18 d. teismui pateiktu papildomu reikalavimu (el. b. t. III, psl. 72) prašo teismo:

– šalių nepilnametės dukters O. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. J.;

– priteisti iš atsakovo M. J. nepilnametės dukters O. J. išlaikymui po 400 eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės;

– dukters išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J.;

– santuokos metu įgytas 67 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei V. J.;

– priteisti iš atsakovo M. J. 10 531 Eur kompensaciją (už atsakovui tenkančią didesniąją turto dalį ir už sumažintą ieškovės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje);

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė V. J. prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas M. J. – dėl ieškovės kaltės. Atsakovas savo reikalavimą grindžia ieškovės neištikimybe.

Įvertinus teismui pateiktus įrodymus, kuriais grindžiama ieškovės neištikimybė, pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 30 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. III, psl. 1-2) yra užfiksuoti A. E. paaiškinimai, kad ieškovė 2015 m. pabaigoje buvo jo artima bičiulė, taip pat D. L. paaiškinimai, kad jis prieš tam tikrą laiką sužinojo, jog A. E. skiria ieškovės ir atsakovo šeimą. Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo įtarimų dėl ieškovė ištikimybės, tačiau savaime nėra pakankamas ieškovės neištikimybės įrodymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti išimtinę ieškovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nors vienas iš sutuoktinių atliko aktyvius veiksmus, stengdamasis išsaugoti šeimą. Todėl, teismo vertinimu, dėl tarpusavio konfliktų santuokinis gyvenimas nesusiklostė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalys turi nepilnametį vaiką, atsakovas turi teisę pasirinkti po santuokos nutraukimo pasiliekamą pavardę, todėl jo priešieškinio reikalavimas tenkintinas, jam po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė – „J.“, o ieškovei grąžinama iki santuokos turėta pavardė – „J.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

Tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnamečio vaiko O. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas šiuo metu gyvena su ja, jai tenka kasdienis rūpinimasis jais, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, atsakovo amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia tai daryti. Būdamas darbingas žmogus, atsakovas turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko poreikius. Kartu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo iš darbinės veiklos gaunamos pajamos nėra didelės (el. b. t. II, psl. 53, 87), t. y. yra apie 450 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi butą, taip pat turi skolinių įsipareigojimų pagal būsto paskolos sutartį, priverstine tvarka pagal vykdomuosius įrašus iš jo vykdomas išieškojimas kreditoriams I. P., UAB „Mineraliniai vandenys“. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką orientaciniu kriterijumi nustatant vaikui būtino išlaikymo dydį gali būti minimali mėnesinė alga (400 Eur). Pirmiau minėti byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis būtų tokia, kad atsakovas galėtų teikti savo vaikui didesnį nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą per mėnesį. Todėl, teismo vertinimu, paisant vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principo, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu šalių išdėstytą poziciją, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Dėl turto padalijimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad santuokos metu ieškovė įgijo 67 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (2008 m. birželio 30 d. – 34 vnt., 2012 m. lapkričio 19 d. – 33 vnt.) (el. b. t. I, psl. 20). 2016 m. rugsėjo 22 d. ieškovė šias akcijas už nominalią vertę perleido atsakovui (el. b. t. I, psl. 134). Pažymėtina, kad nors atsakovas iš ieškovės šias akcijas įgijo jau esant iškeltai santuokos nutraukimo bylai, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad akcijos sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad vienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur (el. b. t. I, psl. 134). Nurodyti turtą, kuris įtrauktinas į dalintino turto balansą yra sutuoktinių pareiga. Nesant ginčo dėl minėtų akcijų priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, atsakovui nepareiškus prieštaravimo, kad šios akcijos būtų priteistos natūra ieškovei, jam priteisiant kompensaciją, taip pat nesant ginčo dėl šio turto vertės apskaičiavimo pagal nominalią akcijų vertę, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas tenkinamas, ieškovei natūra priteisiant akcijas, o atsakovui iš ieškovės priteisiant 970,16 Eur (28,96 x 67 / 2) kompensaciją už jam netenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo teismas pažymi, kad atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl patikslintame ieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei, jų vertės bei padalijimo būdo, todėl šis patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas, nurodytus kilnojamuosius daiktus (kurių bendra vertė 3 160 Eur) priteisiant atsakovui natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisiant pusės jų vertės kompensaciją, t. y. 1 580 Eur (3 160 / 2).

Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Nekilnojamojo turto registro duomenys (el. b. t. II, psl. 148-149) patvirtina, kad šį turtą ieškovė įsigijo iki santuokos sudarymo, t. y. pagal 2007 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį (el. b. t. II, psl. 148-149). Kartu nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta ir tai, kad santuokos metu 2009 m. rugpjūčio 21 d. aktu ginčo patalpos buvo pripažintos tinkamomis naudoti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad buvo atlikta baro „(duomenys neskelbtini)“ ir sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, prijungiant jas prie baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. II, psl. 70-71). Byloje esančiame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 9 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą (el. b. t. IV, psl. 83-86) užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. buvo atlikta baro „(duomenys neskelbtini)“ ir sandėliavimo patalpų rekonstrukcijos darbų už 1 038 121,44 Lt; patalpų vidutinė rinkos vertė padidėjo 868 844 Lt; rekonstrukcijos darbus atliko UAB „CATUS“.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių santuokos metu buvo atlikta ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukcija ir šie pagerinimai, atsižvelgiant į turto rinkos vertės padidėjimą, laikytini esminiais. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar šie pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Atsakovo argumentų kontekste paminėtina, kad minėtame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 9 d. pranešime konstatuota, kad dėl pirmiau aptariamos rekonstrukcijos V. J. gavo 909 890 Lt pajamų, kurios, nepateikus tai paneigiančių įrodymų, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat kad nuo šių pajamų turi būti sumokėtas pajamų mokestis. Teismo vertinimu, šiame rašte išdėstytos preliminarios mokesčius administruojančios institucijos išvados ir jų pagrindu formuluojamos su mokesčių mokėjimu susijusios rekomendacijos, neturi teismui išankstinės galios ir turi būti vertinamos kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio baro rekonstrukcijos darbus atliko ne atsakovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdama pagal šios bendrovės ir ieškovės sudarytą nuomos sutartį. Teismo vertinimu, bendrovės išlaidos barui įrengti negali būti tapatinamos su atsakovo asmeninėmis ar sutuoktinių bendromis lėšomis, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas buvo šios įmonės dalyvis. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus patvirtinančius, kad iki santuokos sudarymo (2007 m. gegužės 8 d.) buvo sudariusi kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc (el. b. t. II, psl. 14). Byloje taip pat yra 2014 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovės tėvai tretieji asmenys S. J. ir B. J. dovanoja ieškovei 700 000 Lt (el. b. t. II, psl. 13) . Teismo posėdyje tretieji asmenys davė paaiškinimus, kad šios lėšos buvo padovanotos ieškovei per tam tikrą laiką iki minėtos dovanojimo sutarties įforminimo. Įvertinus šių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra paneigta ta aplinkybė, jog ieškovė turėjo asmeninių lėšų, kuriomis galėjo atlikti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukciją. Trečiojo asmens I. P. teismo posėdyje duotų paaiškinimų kontekste pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad I. P. manė, jog pinigines lėšas pagal M. J. išrašytus vekselius skolina baro remontui, nereiškia, kad šios lėšos buvo tam panaudotos. Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovas (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 48-49 min.), skolintos lėšos buvo naudojamos ir baldams, turto išpirkimui. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas atsakovo asmeninėmis arba bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti ginčo patalpas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat prašo pripažinti 86 370,60 Eur (298 220,42 Lt) vertės baro įrangą, kurią sutuoktiniai kartu nusipirko iš UAB „Catus“. Pažymėtina, kad, nutraukiant santuoką, yra dalijamas santuokos nutraukimo metu sutuoktiniams priklausantis turtas. Iš byloje esančios 2011 m. balandžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties (el. b. t. II, psl. 167-170) galima daryti išvadą, kad baro įranga yra parduota. Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniui ar sutuoktiniams nebepriklausantis turtas negali būti įtrauktas į dalintino turto balansą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešieškinio reikalavimai tiek, kiek jie susiję su negyvenamosios patalpos – baro, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančios baro įrangos įtraukimu į dalintino sutuoktinių turto balansą ir padalinimu pagal CK trečiosios knygos nuostatas, atmetami, kaip neįrodyti.

Dėl sutuoktinių prievolių

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prievoles kreditoriams Nordea Bank Finland Plc pagal 2007 m. gegužės 7 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais, I. P. pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Mineraliniai vandenys“ pagal 2013 m. spalio 21 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) prašo pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Byloje taip pat pateiktas trečiojo asmens I. P. ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti 80 000 Eur skolą su 6 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 80 000 Eur., nuo 2017-09-05 iki pilno išieškojimo atsakovų V. J. ir M. J. (sutuoktinių) solidaria prievole.

Sprendžiant dėl šalių prievolių pobūdžio po santuokos nutraukimo, pažymėtina, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Plenarinė sesija išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnį. Faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė su Nordea Bank Finland Plc 2007 m. gegužės 8 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. II, psl. 14). Vėliau ši sutartis buvo keičiama ir pildoma 2008 m. gegužės 8 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 9 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 12 d. pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. vasario 25 d. pakeitimu (duomenys neskelbtini). Pagal šią kreditavimo sutartį bankas ieškovei vartojimo poreikiams tenkinti suteikė 332 900,00 Eur kreditą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas sudarant sutartį nedalyvavo, sutarties vykdymas buvo užtikrintas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu, kaip paaiškino proceso dalyviai, panaudotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio negyvenamosios patalpos – baro, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Pažymėtina ir tai, kad kredito sutartis dėl visos kredito sumos buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, o vėlesni pakeitimai buvo susiję su papildomomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ar kitų sutarties sąlygų keitimu, kurios, teismo vertinimu, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl prievolės pobūdžio. Pažymėtina, kad šiame sprendime jau konstatuota, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti negyvenamąsias patalpas – barą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu nėra pagrindo daryti išvados, kad ši ieškovės ir trečiųjų asmenų laiduotojų S. J. ir B. J. prievolė buvo prisiimta šeimos interesais ar yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl trečiojo asmens I. P. reikalavimo pripažinti prievolę solidaria teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. atsakovas išrašė vekselį 80 000 Eur sumai kreditorei I. P. (el. b. t. III, psl. 67). Vekselyje nurodyta, kad pinigus pagal jį atsakovas yra gavęs nuo 2010 m. gruodžio 3 d. grynais pinigais. Šio vekselio pagrindu 2017 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimas pripažinti šią prievolę solidaria sutuoktinių prievole iš esmės grindžiamas tuo, kad ji buvo susijusi su turtu, kurį prašoma pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. ginčo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Iš vekselio turinio, trečiojo asmens I. P. paaiškinimų, liudytojo R. P. parodymų nustatyta, kad skolinantis pinigus ir išduodant vekselį dalyvavo tik atsakovas. Kaip minėta, vien ta aplinkybė, kad I. P. manė, jog pinigines lėšas pagal M. J. išrašytus vekselius skolina ginčo baro remontui, nereiškia, kad šios lėšos buvo tam panaudotos. Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovas (2018 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 48-49 min.), skolintos lėšos buvo naudojamos ir baldams, turto išpirkimui. Todėl teismas laiko labiau tikėtina aplinkybę, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, o ne skirti šeimos poreikiams. Teismo vertinimu, asmens dalyvavimas įmonės veikloje, net jei iš šios įmonės gaunamomis pajamomis yra išlaikoma šeima, nereiškia, kad jo, kaip įmonės dalyvio prisiimti įsipareigojimai, tampa solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Be to, pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu jau konstatuota, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti ginčo patalpas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti ir išvados, kad ginčo prievolė buvo priimta šeimos interesais ar yra susijusi su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad iš atsakovo vykdomas išieškojimas pagal 2013 m. spalio 21 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai UAB „Mineraliniai vandenys“. Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti prievolę UAB „Mineraliniai vandenys“ solidaria sutuoktinių prievole teismas pažymi, kad iš byloje medžiagos (el. b. t. V, psl. 8) matyti, kad ši prievolė atsakovo buvo prisiimta tiek, kiek susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų įmonių veikla. Kaip minėta, asmens dalyvavimas įmonės veikloje, net jei iš šios įmonės gaunamomis pajamomis yra išlaikoma šeima, nereiškia, kad asmens, kaip įmonės dalyvio prisiimti įsipareigojimai, tampa solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Atsakovas vekselį išdavė vienas, įrodymų, kad ieškovei buvo žinoma apie skolintas lėšas, ar kad jos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šią prievolę pripažinti solidaria šalių prievole.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atsakovo reikalavimas dėl patikslintame priešieškinyje nurodytų prievolių pripažinimo solidariomis sutuoktinių prievolėmis, taip pat trečiojo asmens I. P. ieškinys atmetami, kaip neįrodyti.

Dėl kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę

Byloje ieškovė yra suformulavusi reikalavimus priteisti jai kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, atsakovui vykdant asmenines prievoles ir bendro turto.

Asmeninės sutuoktinio prievolės, be kita ko, yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 8 341,20 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę tiek, kiek, ieškovės teigimu, iš bendrų sutuoktinių ir asmeninių ieškovės lėšų trejus metus buvo išlaikomas atsakovo sūnus, teismas pažymi, kad šis atsakovės reikalavimas yra grindžiamas tik hipotetiniais skaičiavimais, atsakovo sūnaus išlaikymo faktas, taip pat tai, iš kokių lėšų tai buvo daroma nėra pagrįstas jokiais į bylą pateiktais įrodymais, todėl, teismo vertinimu, atsakovė šio savo reikalavimo neįrodė ir jis netenkintinas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo M. J. 15 307,97 Eur kompensaciją už sumažintą ieškovės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tiek, kiek tai susiję su atsakovo paskolos už asmeninės nuosavybės teise įgytą butą mokėjimu, teismas pažymi, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas 2008 m. vasario 19 d. sudarė būsto kreditavimo sutartį su Nordea Bank Finland Plc (el. b. t. II, psl. 84-85). Taigi ieškovo asmeninė prievolė bankui didžiąją dalimi buvo vykdoma santuokos metu. Ieškovės skaičiavimais, pagrįstais teismui pateiktu atsakovo banko sąskaitos išrašu (el. b. t. III, psl. 73-139), laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 8 d. iki 2015 m. spalio 1 d., vykdant šią asmeninę atsakovo prievolę, bankui buvo sumokėta 30 615,94 Eur. Atsakovas šių paskaičiavimų neginčijo, įrodymų, pagrindžiančių, kad šią prievolę vykdė iš asmeninių lėšų, į bylą neteikė. Pagal CK 3.88 straipsnio I dalies 5 punktą, sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Iš teismui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti ir tai, kad didžiąją dalį įplaukų į banko sąskaitą, iš kurios buvo vykdoma prievolė, sudarė atsakovo darbo užmokestis. Todėl teismas daro išvadą, kad kreditas buvo mokamas iš atsakovo darbo užmokesčio, kuris buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Vadinasi, 30 615,94 Eur lėšų, priklausiusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo panaudotos kredito dengimui šalių santuokoje. Po santuokos nutraukimo ginčo butas liko ieškovo nuosavybe, todėl atsakovė turi teisę į ½ dalies bendrų lėšų, panaudotų butui įgyti, kompensavimą CK 3.98 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, pagrindu. Vienas atvejų, kada vienas sutuoktinis turi kompensuoti kitam sutuoktiniui bendro turto sumažėjimą, įtvirtintas CK 3.115 straipsnio 2 dalyje: jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2013). Byloje įrodyta, kad lėšos, kuriomis buvo mokamos kredito įmokos už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nutraukus santuoką ir pripažinus butą asmenine atsakovo nuosavybe, jis turi kompensuoti ieškovei pusę sumokėtų įmokų už jo asmeninį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

Taigi ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 15 307,97 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę yra pagrįstas ir tenkintinas.

Įskaičius priešpriešines ieškovės ir atsakovo prievoles dėl kompensacijų išmokėjimo ieškovei iš atsakovo priteistina galutinė 15 917,81 Eur (1580+15307,97-970,16) kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė yra sumokėjusi 316 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės neturtiniai reikalavimai, susiję su santuokos nutraukimu, patenkinti visiškai, todėl už šiuos reikalavimus sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, šį reikalavimą patenkinus iš dalies iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio. Pareikštus kitus turtinius reikalavimus, kurių suma laikytina 25 838,97 Eur, patenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 148,47 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai nepateikė, todėl jos nepaskirstomos. Pažymėtina, kad, trečiojo asmens reikalavimą atmetus, šios išlaidos trečiajam asmeniui iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. J. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „J.“, atsakovui M. J. palikti santuokos metu turėtą pavardę „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2016 m. kovo 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-207-1030/2018 (ankstesnis Nr. e2-4912-793/2016) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui – panaikinti nuo šio teismo sprendimo priėmimo.

Nustatyti, kad atsakovas M. J. su nepilnamečiu vaiku O. J. bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant 67 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų.

Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant:

– kėdes baltas (virtuvėje), 4 vnt., vertė 100 Eur;

– baltą ovalų stalą (virtuvėje), 1 vnt., vertė 140 Eur;

– veidrodį su baltu rėmu (virtuvėje), 1 vnt., vertė 50 Eur;

– kavos virdulį (juodą), 1 vnt., vertė 30 Eur;

– virtuvės indus, 1 komplektas, vertė 100 Eur;

– skalbimo mašiną, 1 vnt., vertė 200 Eur;

– rūbų džiovinimo mašiną, 1 vnt., vertė 200 Eur;

– baltas komodas (miegamajame ir vaiko kambaryje), 2vnt., vertė 300 Eur;

– baltas miegamojo spinteles, 2 vnt., vertė 70 Eur;

– dvi juodas stalines lempas, 2 vnt., vertė 60 Eur;

– virtuvės šviestuvą (krištolinį), 1 vnt., vertė 100 Eur;

– vaiko kambario šviestuvą (juodu gaubtu ir krištolu), 1 vnt., vertė 100 Eur;

– miegamojo šviestuvą (krištolinį), 1 vnt., vertė 100 Eur;

– miegamojo lovą, 1 vnt., vertė 300 Eur;

– vonios aukštą spintelę (baltą), 1 vnt., vertė 30 Eur;

– vonios spintelę (baltą, su dviem stalčiais), 1 vnt., vertė 30 Eur;

– vonios pakabinamą spintelę (baltą), 1 vnt., vertė 30 Eur;

– vonios kriauklę su spintele (balta), 1 vnt., vertė 150 Eur;

– televizorių miegamajame, 1 vnt., vertė 200 Eur;

– televizorių svetainėje, 1 vnt., vertė 200 Eur;

– garso kolonėles svetainėje, 1 komplektas, vertė 150 Eur;

– kiemo dirbtinę žolę, vertė 450 Eur;

– žoliapjovę, 1 vnt., vertė 70 Eur.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 917,81 Eur (penkiolikos tūkstančių devynių šimtų septyniolikos eurų 81 euro centų) kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį ir atsakovo už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę.

Pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – baras, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintina.

Pripažinti, kad ieškovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė akcinei bendrovei „Luminor bank“ (Nordea Bank Finland Plc teisių perėmėjui) pagal 2007 m. gegužės 7 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais po santuokos nutraukimo lieka ieškovės prievole, solidariai su laiduotojais pagal šią sutartį S. J. ir B. J.

Pripažinti, kad atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. rugsėjo 4 d. vekselį 80 000 Eur sumai, kurio pagrindu išduotas 2017 m. rugsėjo 8 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole.

Pripažinti, kad atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė uždarajai akcinei bendrovei „Mineraliniai vandenys“ pagal 2013 m. spalio 21 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole.

Kitus ieškovės V. J. patikslinto ieškinio (su papildomu reikalavimu) ir atsakovo M. J. patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti.

Trečiojo asmens I. P. ieškinį (savarankišką reikalavimą) atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 223,47 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 47 euro centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 54 (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį ieškovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.