- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-257-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01463-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pagal kreditorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą Tauragės apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-4008-385/2022 ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. išduotas teismo įsakymas išieškoti iš skolininkės (duomenys neskelbtini) 100 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 110 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Tauragės apylinkės teisme gauti skolininkės prieštaravimai dėl teismo įsakymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė ieškinį, prašydama iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisti 100 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovę dėl vaizdo klipo sukūrimo. Ieškovės ir atsakovės vadovai buvo pažįstami, žodine paslaugų teikimo sutartimi ieškovė įsipareigojo sukurti reklaminį batutų vaizdo klipą ir jį perduoti atsakovei, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo už suteiktas paslaugas ieškovei sumokėti 100 Eur. Ieškovė paslaugą atliko ir 2021 m. liepos 6 d. elektroniniu paštu persiuntė atsakovei nuorodą į sukurtą reklaminį batutų vaizdo klipą. Atsižvelgusi atsakovės pateiktas pastabas ieškovė 2021 m. liepos 18 d. atsakovei persiuntė nuorodą į galutinį (visiškai užbaigtą) batutų reklaminį vaizdo klipą. Atsakovė patvirtino, kad nuorodą gavo ir nusiskundimų neturi. 2021 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė atsakovei 100 Eur sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė su sąskaitoje nurodyta suma sutiko, žadėdavo su ieškove atsiskaityti (apmokėti sąskaitą), nuolat prašydavo palaukti, skųsdavosi prastu sezonu, piniginių lėšų stygiumi ir t. t. Nepaisant ieškovės raginimų sumokėti įsiskolinimą, atsakovė šios savo pareigos nėra įvykdžiusi.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė pripažįsta 100 Eur dydžio skolą už paslaugas. Nurodė, kad, bendraujant su paslaugos teikėja elektroniniu paštu, jai buvo paaiškinta, kad įmonė neturi pinigų. Vasara buvo karšta ir lietinga, todėl renginys buvo nuostolingas, įmonė liko skolinga kitiems paslaugų teikėjams. Ieškovė situaciją suprato, sutiko palaukti. Ieškovei atsakovė pažadėjo, kad, kai pradės vėl vykdyti veiklą, sumokės ieškovei 100 Eur skolą už ieškovės suteiktas paslaugas. Tačiau ieškovė, nesikreipdama į atsakovę, nebandydama situacijos išspręsti taikiu būdu, kreipėsi į teismą. Po šio įvykio atsakovė dar kartą telefonu kreipėsi į ieškovę, paaiškino, kad yra susitarta dėl atsiskaitymo atidėjimo ir kad kreipimasis į teismą ginčo teisenos tvarka sudarys papildomų išlaidų ieškovei, tačiau ieškovė pareiškė, kad susitarimas nutraukiamas ir ji kreipsis į teismą. Todėl atsakovė teismo prašo priteisti 100 Eur skolą, tačiau nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, pažymėdama, kad tik pačios atsakovės veiksmai, o tiksliau, neveikimas, lėmė tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ieškovė ne vieną kartą prašė atsakovės grąžinti skolą, tačiau to padaryta nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 100 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei MB ,,(duomenys neskelbtini)“.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, t. y. sukūrė reklaminį batutų vaizdo įrašą, 2021 m. liepos 18 d. galutinį jo variantą išsiuntė el. paštu atsakovei ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė apmokėti 2021 m. rugpjūčio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas nesumokėjo, nurodė, kad šiuo metu neturi lėšų atsiskaityti su ieškove. Teismas konstatavo, jog atsakovė tinkamai nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas ir liko skolinga 100 Eur sumą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ne kartą priminė atsakovei apie neįvykdytą prievolę, paskutinis jos nustatytas terminas prievolei įvykdyti buvo 2022 m. gegužės 4 d., taigi ieškovė su atsakove bendradarbiavo, tačiau atsakovė savo prievolės iki šiol neįvykdė. Teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteista 100 Eur skola.
8. Dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas pažymėjo, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, 6 procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos, kai abi prievolės šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, šiuo atveju atsakovė yra asociacija – viešasis ne pelno siekiantis juridinis asmuo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju priteistinų palūkanų dydis turi būti nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, t. y. priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės, kadangi ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, ragindama atsiskaityti su ieškove, atsakovė tam turėjo pakankamai daug laiko, tačiau, atsakovei vengiant atsiskaityti, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, siekdama ginti savo pažeistą teisę. Teismas nurodė, kad, ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 270 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei 100 Eur skolą už suteiktas paslaugas, vykdymą atidedant, kol atsakovė vėl vykdys renginių organizavimo veiklą, nepriteisti ieškovei iš atsakovės procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
10.1. Apeliantė pažymi, kad byloje buvo pateiktas šalių susirašinėjimas, patvirtinantis, kad po paslaugų suteikimo ir sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei šalys tarėsi dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Atsakovė pasiūlė, kad mokėjimas už paslaugas būtų atidėtas iki juridinio fakto, kol atsakovė vėl vykdys veiklą. Ieškovė situaciją suprato, sutiko palaukti, laukė skolos sumokėjimo, vadinasi, tarp šalių yra susitarimas dėl 100 Eur atsiskaitymo, kuris priklauso nuo juridinio fakto – atsakovės veiklos vykdymo ir galėjimo atsiskaityti už paslaugas; susitarimas dėl atsiskaitymo sąlygų, atsakovės nuomone, yra sutarties dalis.
10.2. Akcentuojama, kad šalys susitarė dėl atsiskaitymo sąlygų ir šalys jas vykdė, buvo laukiama, kol atsakovė vykdys renginių veiklą ir atsiskaitys, o vėliau ieškovė, nesilaikydama susitarimo, nustatė atsakovei terminą, per kurį buvo reikalaujama atsiskaityti. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas aplinkybes ir šalių veiksmus, neatkreipė dėmesio į tai, kad šalys buvo susitarusios dėl atsiskaitymo tvarkos, šalys susitarė, kad už paslaugas bus atsiskaityta atsakovei pradėjus vėl vykdyti veiklą, o ieškovė praėjus kuriam laikui tiesiog vienašališkai nustatė atsakovei terminą (2022 m. gegužės 4 d.), per kurį ji turi atsiskaityti. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovė pažeidė susitarimą dėl atsiskaitymo sąlygų, o teismas neteisingai nustatė byloje faktines aplinkybes dėl šalių susitartos ir vykdytinos atsiskaitymo tvarkos.
10.3. Atsakovė pažymi, kad pati ieškovė atsakinga už patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė pažeidė paslaugų teikimo susitarimo dalį dėl atsiskaitymo sąlygų, o atsakovė neturėtų apmokėti ieškovės principais paremto kreipimosi į teismą išlaidų.
Atsiliepimas
11. Ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė pažymi, kad apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo, tačiau tuo pačiu skundu apeliantė prašo lygiai to paties, t. y. iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 100 Eur skolą. Ieškovės vertinimu, toks apeliantės reikalavimas neracionalus ir nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista 100 Eur skola, yra teisėtas ir pagrįstas.
11.2. Apeliantė neteisingai nurodo, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas sumokės po neapibrėžto laiko termino. Jokių duomenų, kad toks juridinę reikšmę turintis susitarimas egzistuoja, atsakovė į bylą nepateikė.
11.3. Pažymima, kad prievolę atsiskaityti su ieškove atsakovė turėjo iš karto po to, kai tik buvo perduotas atsakovei ieškovės atliktų darbų rezultatas, tačiau atsakovė pinigų ieškovei nesumokėjo, teisinosi prasta finansine padėtimi ir prašė atsiskaitymo už suteiktas paslaugas palaukti. Ieškovė nurodo, kad ji laukė, kol atsakovė atsiskaitys, tačiau bet koks laukimas turi ribas. Jokio susitarimo dėl galimo skolos sumokėjimo atidėjimo ar atsiskaitymo tada, kai atsakovė galės ar norės atsiskaityti, nebuvo.
11.4. Pažymima, kad tai, atsakovė vykdo veiklą ar ne, ją vykdys šiandien ar rytoj, nėra juridinis faktas, todėl apeliantės teiginiai, kad šalys buvo susitarusios, kad atsakovė sumokės ieškovei už suteiktas paslaugas tada, kada įvyks juridinis faktas – atsakovė pradės vykdyti veiklą ir turės pinigų, yra absoliučiai nepagrįsti.
11.5. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė, net ir prašydama teismo atidėti priteistos 100 Eur skolos mokėjimą, nenurodo jokio konkretaus termino, iki kada tas mokėjimas turi būti atidėtas, kaip atsakovė mokės šią skolą.
11.6. Pažymima, kad teikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo žyminį mokestį. Kitaip tariant, mokėti žyminį mokestį atsakovė turi pinigų, tam nereikia vykdyti veiklos, tačiau sumokėti vos 100 Eur skolos atsakovė ieškovei niekaip nesugeba jau beveik 2 metus.
Atsiliepimas
11.7. Atsakovė nesutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidų, tačiau pažymima tai, kad tik dėl atsakovės pateiktų prieštaravimų ieškovė buvo priversta pateikti ieškinį bendra tvarka, dėl ko buvo didinamos bylinėjimosi išlaidos. Nepaisant to, atsakovė apeliacine tvarka dar apskundė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, taigi vėl yra didinamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl turi būti priteistos iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsiskaitymo termino
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepaisant to, jog atsakovė pripažįsta skolą, tarp jos ir ieškovės buvo susitarimas, jog ieškovė lauks skolos sumokėjimo iki tol, kol įvyks juridinis faktas – atsakovė galės atsiskaityti su ieškove, todėl apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti iš jos ieškovės naudai 100 Eur skolą, tačiau mokėjimą atidėti, kaip šalys ir buvo susitarusios, iki tol, kol apeliantė vėl pradės vykdyti veiklą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti tokio apeliantės prašymo.
16. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6. 720 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
17. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau ginčo, jog ieškovė suteikė paslaugas atsakovei, nėra. Vadinasi, sutartimi nenustačius kitokių mokėjimo terminų už suteiktas paslaugas, atsakovė už suteiktas paslaugas privalėjo ieškovei sumokėti iš karto po paslaugų suteikimo, tačiau to nepadarė. Atsakovė, įrodinėdama, kad dėl sunkios finansinės padėties negalėjo su ieškove atsiskaityti, o ieškovė sutiko laukti skolos grąžinimo, kol atsakovė vėl pradės vykdyti veiklą, teismui pateikė elektroninį šalių susirašinėjimą. Tačiau, priešingai, nei teigia atsakovė, susirašinėjime aiškiai matyti, kad ieškovė vis prašo atsakovės, kad būtų sumokėta skola (pvz.: „laukiu skolos apmokėjimo iki 2022 m. gegužės 4 d.“), tačiau atsakovė vis teisinasi negalinti šios sumos sumokėti, prašo palaukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis susirašinėjimas patvirtina, kad jokio susitarimo dėl galimo skolos sumokėjimo atidėjimo ar atsiskaitymo tada, kai atsakovė pradės vykdyti veiklą, nebuvo. Nors šioje byloje atsakovė bando įrodyti, kad neva tarp šalių egzistavo susitarimas, pagal kurį ieškovė yra sutikusi laukti skolos grąžinimo neribotą laiką, tačiau tokias atsakovės nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius teiginius, o objektyvių duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl konkrečios skolos grąžinimo datos (ar skolos grąžinimo atidėjimo), atsakovė nepateikė.
18. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė ne kartą priminė atsakovei apie neįvykdytą prievolę (paskutinis jos nustatytas terminas prievolei įvykdyti buvo 2022 m. gegužės 4 d.), ieškovė su atsakove bendradarbiavo, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė. Pažymėtina, kad sąskaita už suteiktas paslaugas atsakovei buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 5 d., o į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreiptąsi 2022 m. rugpjūčio 10 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams. Teismo vertinimu, atsakovei buvo suteikta pakankamai laiko įvykdyti savo įsipareigojimus.
19. Be to, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais ieškovės argumentais, kad aplinkybė, jog atsakovė vykdo veiklą ar ne, ar ją vykdys ateityje, nėra juridinis faktas. Todėl apeliantės teiginiai, kad šalys buvo susitarusios, kad atsakovė sumokės ieškovei už suteiktas paslaugas tada, kada įvyks juridinis faktas – atsakovė pradės vykdyti veiklą ir turės pinigų, yra absoliučiai nepagrįsti. Be to, skolos sumokėjimas nėra siejamas su atsakovės vykdoma veikla. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė daugiau niekada nevykdys veiklos, pareiga atsiskaityti su ieškovė niekur nedingsta.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir ieškovei priteisė iš atsakovės 100 Eur skolą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindų
21. CK 6.37 straipsnis reglamentuoja įvairių rūšių palūkanų mokėjimą pagal pinigines prievoles. Mokėjimo pagrindą sudaro tai, kad pinigais išreikšta prievolė nustatytu laiku nėra įvykdoma. Viena vertus, ši prievolė turi būti piniginė, t. y. jos vykdymą sudaro pareiga perduoti pinigus. Antra, pagrindą skaičiuoti ir mokėti palūkanas sudaro tai, kad prievolė laikotarpiu, už kurį skaičiuojamos palūkanos, būtų realiai egzistuojanti ir dar galiojanti, t. y. neįvykdyta ar kitaip nepasibaigusi.
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 20 punktą).
24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).
25. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, jog teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra asociacija – viešasis ne pelno siekiantis juridinis asmuo, priteistinų palūkanų dydį pagrįstai nustatė pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, t. y. tenkindamas ieškovės prašymą iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
26. Nors atsakovė apeliaciniu skundu ir prašo nepriteisti ieškovei iš atsakovės procesinių palūkanų, tačiau tokiam prašymui tenkinti nėra jokių objektyvių priežasčių. Kaip jau minėta, atsakovė iki šiol nėra grąžinusi skolos ieškovei, o pagrindas priteisti šias palūkanas ir yra būtent skolininko atsakomybė už tai, kad jis, pažeisdamas kreditoriaus interesus, prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovei neteisingai buvo priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, nes, apeliantės vertinimu, atsakovė neturėtų atlyginti ieškovės principais paremto kreipimosi į teismą išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prievolę atsiskaityti su ieškove atsakovė turėjo iš karto (šalys sutarties sudariusios nebuvo, specialūs mokėjimo už suteiktas paslaugas atidėjimo terminai aptarti nebuvo), kai tik buvo perduotas atsakovei ieškovės atliktų darbų rezultatas, tačiau atsakovė iš karto su ieškove neatsiskaitė, teisinosi prasta finansine padėtimi ir prašė atsiskaitymo už suteiktas paslaugas palaukti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme teiktų šalių paaiškinimų, susirašinėjimo, ieškovė laukė pakankamai ilgą laiką – sąskaita už suteiktas paslaugas atsakovei buvo pateikta 2021 m. rugpjūčio 5 d., o į teismą kreiptasi 2022 m. rugpjūčio 10 d. Atsakovė 100 Eur skolos net nebandė padengti dalimis ir iki šios dienos už suteiktas paslaugas su ieškove nėra tinkamai atsiskaityta. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Atsakovė, gavusi teismo įsakymą, nesiėmė operatyvių veiksmų sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau reiškė byloje prieštaravimus. Ir nors atsakovė pripažįsta, kad yra skolinga ieškovei 100 Eur, tačiau skolos vis dar nėra grąžinusi.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priežastys, nulėmusios ieškinio pareiškimą, susijusios su pačios atsakovės veiksmais – atsakovei vengiant ilgą laiko tarpą sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, ieškovė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversta kreiptis į teismą, be to, atsakovė skolos ieškovei nesumokėjo net ir teismui priėmus teismo įsakymą, o dėl atsakovės pateiktų prieštaravimų ieškovė buvo priversta pateikti ieškinį bendra tvarka ir todėl dar padidėjo bylinėjimosi išlaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, atsakovė, sutikdama su 100 Eur skola ieškovei, įsiskolinimo nepadengė, o teikdama apeliacinį skundą patiria papildomų bylinėjimosi išlaidų.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Kadangi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė pačios atsakovės elgesys, remiantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ji turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį patenkinęs visiškai, ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteisė 270 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės ieškovei.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.