Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), veiklos vystymo vadovas, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 5 d., 144 str. terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 str. atidedant 2 metams 6 mėnesiams;

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 str. atidedant 1 metams;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 8 MGL dydžio bauda;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) subendrinta 550 MGL (27500 eurų) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 3 d.);

5) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausme 7 (septyneriems) metams (neįsiteisėjęs);

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 13 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto ir pipirinių dujų panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: prekybinėje patalpoje sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą S. K., kuris nuo smūgio pargriuvo, o nukentėjusiajam gulint, sudavė dar ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu į veidą bei papurškė pipirinėmis dujomis į veidą, tokiais veiksmais padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, viršutinės lūpos dešinėje, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais dešiniame žaste, dėl ko S. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė kumščiu G. K. ne mažiau kaip 4 smūgius į nugarą ir kairįjį šoną, taip padarydamas poodines kraujosruvas juosmens kairėje pusėje nugaros srityje, nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Iš 2023-09-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos koordinatės yra (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą matome pastatą, kuris apdengtas pilkos spalvos skarda. Įvykio vietoje matome atidarytus pakeliamus dvejus vartus, kurie yra pastato rytinėje pusėje, taip pat matome atidarytas įėjimo duris, kurios yra pietrytinėje pusėje. Priėję arčiau įvykio vietoje matome priėjimą prie pastato, kuris yra dengtas medinėmis lentomis. Šiaurinėje pusėje matome sudėtas rudos spalvos kartonines dėžes, šalia jų matome metalinius ratukus, su raudonos spalvos rėmu. Šiaurės rytų kryptimi matome metalines kopėčias. Vakarinėje pusėje matome baltos spalvos du vienetus šaldytuvų, šalia šaldytuvų matome margos spalvos kartoninę dėžę iš kurios matome iškritusius įvairius įrankius. Šiaurės vakarų pusėje matome oranžinės spalvos traktoriuką-žoliapjovę ant kurios yra užrašas ,,Tiga“, kuris yra su pilkos spalvos plastikinėmis apdailomis. Pietinėje pusėje matome baltos spalvos šaldytuvą. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 41--47).

Iš 2024-07-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pranešimų bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Juose užfiksuota, kaip 2023-09-17 12.41 val. M. prisistačiusi moteris praneša, kad (duomenys neskelbtini) jai iš kumščio į veidą trenkė prekeivis. Taip pat, kad 2023-09-17 12.53 val. R. Š. prisistačiusia moteris praneša apie muštynes (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 135-139).

Iš 2024-06-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūnei V. A. priskirtos kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų reagavimas į T. M. pranešimą apie (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip R. Š. policijos pareigūnei V. A. pasako: „Ateikit, ten du vyrai sukalė žmogų“, nuveda prie prekybinės palapinės, kur yra nukentėjusysis S. K.. S. K. paaiškina, kad prie jo palapinės atėjo du asmenys, vienas iš jų „iš karto man kalė į veidą, kokius nežinau kiek sykių, ir paskui visą dujų flakonėlį ar ką ten išpurškė“. Taip pat, kiek vėliau, S. K. nurodo kurioje vietoje jis stovėjo ir kur viskas įvyko, nurodo, kad jam trenkė kitas asmuo, kuris buvo su T. sūnumi, jie buvo dviese (2 t., b. l. 141-144).

Iš 2024-04-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. K. atpažino A. J. kaip panašiausią į jį sumušusį vyriškį (1 t., b. l. 83-90).

Iš 2024-08-21 akistatos protokolo matyti, kad 2024-08-21 atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo S. K. ir įtariamojo A. J. metu nukentėjusysis S. K. patvirtino ankščiau duotus parodymus (2 t., b. l. 60-68).

Iš 2024-05-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. K. nurodo A. J. nuotrauką kaip panašiausio asmens, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 157-161).

Iš 2024-08-21 akistatos protokolo matyti, kad 2024-08-21 atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo G. K. ir įtariamojo A. J. metu nukentėjusysis G. K. patvirtino ankščiau duotus parodymus (2 t., b. l. 71-74).

Iš 2024-01-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. K. pateikė 10 nuotraukų, kuriose užfiksuoti jo sužalojimai (1 t., b. l. 124-136).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. K. nustatytos poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, nugaros srityje. Sužalojimai padaryti ne trumpesniame nei 7-8 parų laikotarpyje iki apžiūros, į ką nurodo geltona poodinių kraujosruvų spalva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, ar panašiai, mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Tikimybė, kad G. K. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu G. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų G. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 150).

Iš prokuroro Giedriaus Jasulaičio 2024-11-20 nutarimo matyti, kad jis nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl galimo S. K. ir G. K. smurtavimo prieš D. M. 2023-09-17 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime pažymėta, kad nutarime paminėti duomenys leidžia abejoti D. M. parodymų patikimumu, ir padaryta išvada, kad D. M. nebuvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis. <...> (4 t., b.l. 45-48).

Iš prokurorės Linos Lomonienės 2024 m. gruodžio 20 d. nuarimo matyti, kad juo atsisakyta tenkinti D. M. įgalioto atstovo advokato G. Marcinkevičiaus skundą dėl prokuroro G. Jasulaičio 2024-11-20 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarasis prokuroro G. Jasulaičio 2024-11-20 nutarimas paliktas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas. <.... (4 t., b.l. 49-53).

Iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) matyti S. K. įmonės duomenys. Iš nuotraukų matyti S. K. pardavinėjamos prekės (4 t., b.l. 55-63).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Kaltinamajam A. J. inkriminuojamas BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šioje byloje A. J. kaltinamas tuo, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto ir pipirinių dujų panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes tyčia vartojo fizinį smurtą prieš S. K. ir G. K., taipogi papurškė pipirinėmis dujomis S. K. į veidą, taip savo kaltinime aprašytais veiksmais padarydamas jiems abiem nežymius sveikatos sutrikdymus bei sukeldamas jiems fizinį skausmą.

Iš kaltinamojo apklausų matyti, kad pats kaltinamasis A. J. duodamas parodymus proceso metu buvo nenuoseklus ir jo parodymai buvo prieštaringi – neneigdamas, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje jis buvo, matė nukentėjusiuosius, su S. K. turėjo kontaktą, ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino ir neigė sudavęs smūgius S. K. bei G. K., teigė, kad S. K. jį puolant, šį du kartus tik pastūmęs ir į šį papurškęs ašarinių dujų. Teisme gi kaltinamasis pradžioje teigė, kad S. K. suėmus jį už marškinėlių, jis atsistūmė, po to neužtikrintai nurodė, jog tikriausiai S. trenkė ir šis krito, nes užkliuvo už savo daiktų, po to S. paėmė metalinį daiktą, todėl jis šį nupurškė dujomis. Vėliau posėdžio metu A. J. jau tvirtino, kad neneigia smūgiavęs S. K. ir naudojęs dujas, bet nepripažįsta, kad trenkė gulinčiam S. ir kad smurtavo prieš G. K.. Teisme kaltinamasis pabrėžė, kad S. K. suduotas smūgis ir dujos buvo kaip savigyna, jo suduotas smūgis S. buvo suirzimo refleksas, gal jei S. nebūtų jo čiupęs, jis galimai ir nebūtų trenkęs, o dujų balionėlį jis panaudojo savigynai, kuomet S. paėmė metalinį rakandą. Teismas tokius kaltinamojo parodymus pateikiant savo įvykio versiją bei teigiant apie savigynos veiksmus prieš S. K., taipogi neigiant savo kaltę viso kaltinimo apimtyje, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgiant ir į A. J. parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo S. K. parodymų, jis viso proceso metu davė esminėse aplinkybėse nuoseklius parodymus apie tai, kaip kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jam iki tol nepažįstamas kaltinamasis, atėjęs į jo prekyvietę (duomenys neskelbtini), sudavė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo ko jis pargriuvo, po to jam gulinčiam kaltinamasis sudavė dar ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu į veidą bei papurškė pipirinėmis dujomis į veidą. Netikėti tokiais nuosekliais nukentėjusiojo S. K. parodymais, kurie atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus, jiems neprieštarauja, teismas pagrindo nenustatė.

Visų pirma teismas pastebi, kad tiek nukentėjusysis S. K., tiek kaltinamasis parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio abu vienas kito nepažinojo. Abejoti tokiomis jų nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo ir byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti kitaip.

Pasak šio nukentėjusiojo, jam būnant savo prekyvietėje, jis per 2-3 metrus nuo savęs pamatė kaltinamąjį, kuris artėdamas link jo pasakė: „Sveikas, draugelis“, kadangi jis šio nepažinojo, pagalvojo, kad tas žmogus nori pasisveikinti, todėl tiesė šiam ranką, tačiau kaltinamasis iškart trenkė jam kumščiu į veidą. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiojo S. K. parodymai neprieštarauja aukščiau nurodytai aplinkybei apie kaltinamojo nepažinojimą iki įvykio ir paaiškina atitinkamą nukentėjusiojo pasirinktą elgesio variantą minėtoje situacijoje – nepažįstamajam sveikinantis žodžiu atsakyti tuo pačiu ištiesiant ranką. Be to, liudytojas V. U., kuris kaltinime nurodyto įvykio metu buvo nukentėjusiojo S. K. prekyvietėje taipogi parodė, kad girdėjo lyg ir žodžius: „sveikas draugas“ ar panašiai ir po to pasigirdo bildesys. Tad abejoti tokiomis nukentėjusiojo S. K. nurodytomis aplinkybėmis, kurios neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, teismas pagrindo nenustatė.

Tuo tarpu kaltinamojo teigimu, sūnėnui parodžius S. prekyvietę, jis – kaltinamasis priėjo, S. kalbėjo telefonu, šis sakė kažką tokio – „gynėjas atvažiavo, ateikit“, tada kaltinamasis paklausė, kas atsitiko, buvo piktai nusiteikęs, priėjo arčiau, ir S. griebė jam – kaltinamajam už marškinėlių. Teismas pastebi, kad šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys – nei to, kad nukentėjusysis kaltinamąjį pažinojo ar pažino kaip kažkokį asmenį, nei kad nukentėjusysis išsakė minėtus nurodytus teiginius, nei to, kad į prekyvietę atėjusiam, su juo pasisveikinusiam nepažįstamam asmeniui S. griebė už marškinėlių, kas prieštarauja logikai ir surinktų įrodymų visumai.

Antra, nors kaltinamasis teigė, kad eidamas pas nukentėjusįjį S. K. neplanavo muštis, neturėjo tikslo elgtis chuliganiškai, teismo manymu, yra pagrindas tokiais jo teiginiais abejoti, nes juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės, o byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis elgusis nusikalstamai.

Pats kaltinamasis parodė, kad eidamas pas nukentėjusįjį S. K. jis buvo piktai nusiteikęs, suirzęs. Be to, byloje nustatyta, ko neneigia ir pats kaltinamasis, eidamas pas minėtą nukentėjusįjį jis su savimi turėjo pasiėmęs dujų balionėlį. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis A. J. negalėjo teismui konkrečiai nurodyti, ko jis, būdamas suirzęs ir piktai nusiteikęs, ir jau esant iškviestai policijai, ėjo pas nukentėjusįjį S. K. – tai jis teigė, kad norėjo apginti sesę, tai, kad norėjo išsiaiškinti, kas įvyko tarp S. K. ir jo-kaltinamojo sesers, tai, kad norėjo, jog S. K. nepabėgtų, kol atvyks policija.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje surinkti įrodymai liudija, kad tuo metu, kai A. J. nuėjo pas S. K. į pastarojo prekyvietę, kaltinamojo sesers ten nebuvo ir pastarajai S. K. tuo metu nekėlė pavojaus, nuo kurio kaltinamasis turėtų ginti.

Dėl kaltinamojo nurodomo noro išsiaiškinti, kas įvyko tarp S. K. ir jo-kaltinamojo sesers, pastebėtina, kad iš paties kaltinamojo parodymų seka, jog apie tai A. J. iki nuėjimo pas S. K. jau turėjo informaciją tiek iš pačios sesers T. M., tiek iš sūnėno D. M., tiek iš sesers prekyvietės neįvardintų kaimynų. Taipogi pats kaltinamasis parodė žinojęs, kad policija jo sesers iškvietimu jau atvažiuoja. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, S. K. jis rado pas save prekyvietėje, apie tai, kad pastarasis bandytų bėgti ar slėptis ir dėl to reikėtų imtis priemonių šį sulaikyti ar panašiai, kaltinamasis neparodė ir to nerodo jokie kiti byloje esantys duomenys.

Pastebėtina ir tai, kad sutinkamai su liudytojos R. Š. parodymais, iki kaltinime aprašyto įvykio, ji matė link S. K. prekyvietės pro jos darbo vietą prabėgančius agresyviai nusiteikusius D. M. ir vyresnį asmenį, kurį, kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti protokolo, ji atpažino kaip A. J.. Šie liudytojos parodymai neprieštarauja aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir byloje surinktų įrodymų visumai, todėl netikėti jais teismas pagrindo nenustatė.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo manymu, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad kaltinamasis A. J. pas S. K. nuėjo vedinas ne geranoriškų, taikių ketinimų, ką liudija ir vėlesni, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinti, kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai. Be to, pastarosios aplinkybės nepalieka abejonių ir dėl kritiško kaltinamojo parodymų vertinimo apie tai, kad jam atėjus pas S. K. pastarasis griebė jam už marškinėlių.

Kaip minėta, sutinkamai su nukentėjusiojo S. K. parodymais, kaltinamajam kumščiu sudavus jam vieną smūgį į veidą, jis nuo smūgio pargriuvo, po ko jam gulinčiam kaltinamasis sudavė dar ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiu į veidą bei papurškė pipirinėmis dujomis į veidą ir tada iš prekyvietės pasišalino. Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis S. K. nugriuvo ne nuo jo smūgio, o užkliuvęs už savo daiktų, ir nukentėjusiojo gulinčio nemušė, dujas papurškė dėl nukentėjusiojo paimto metalinio daikto, tokie A. J. parodymai, kurie, primintina, proceso metu pasižymėjo nenuoseklumu ir prieštaringumu, teismo vertintini kritiškai.

Atkreiptinas dėmesys, jog sutinkamai su kaltinamojo parodymais teisme, jis neneigia, jog po jo smūgio S. K., pastarasis nugriuvo. Teismo nuomone, kaltinamojo sau palankiai deklaratyviai išsakytas teiginys, jog minėtoje situacijoje nukentėjusiojo nugriuvimą sąlygojo ne jo smūgis, vertintinas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis nugriuvo dėl jam kaltinamojo suduoto smūgio. Netikėti tuo teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai rodo ir ginčo nėra, kad kaltinime nurodyti veiksmai prieš S. K. buvo atlikti jo prekyvietėje, kur daiktų išdėstymas nukentėjusiajam yra gerai žinomas. Duomenų, kad sau gerai pažįstamoje vietoje pastarasis be pašalinių jėgų įsikišimo griuvinėtų, byloje nėra. Gi smūgio sudavimas neabejotinai yra susijęs su fizinės jėgos panaudojimu ir kontaktiniu poveikiu S. K. kūnui. Įvertinus tai bei byloje nustatytą ir įrodymais patvirtintą įvykių eigą – iš karto po kaltinamojo smūgio sudavimo sekusį nukentėjusiojo nugriuvimą, teismui nekyla jokių abejonių, kad S. K. nugriuvimas buvo sąlygotas būtent kaltinamojo fizinio smurto panaudojimo.

Sutinkamai su nukentėjusiojo S. K. parodymais, jam po kaltinamojo smūgio nugriuvus, buvo suduota dar smūgių, kurių buvo mažiausiai trys. Nors kaltinamasis neigia gulinčiam S. K. sudavęs smūgius, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai.

Tiek nukentėjusysis S. K., tiek liudytojai V. U., R. Š. parodė, kad iki kaltinime aprašyto įvykio S. K. nebuvo sužalotas. Kad ant S. K. veido iki pastarojo kontakto su kaltinamuoju būtų buvę matomi kaltinime išvardinti, specialisto išvadoje užfiksuoti jam nustatyti sužalojimai, neparodė ir pats kaltinamasis A. J., neparodė ir prieš kaltinime aprašytą įvykį nukentėjusįjį S. K. matęs liudytoju šioje byloje apklaustas kaltinamojo sūnėnas D. M..

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad visi kaltinime išvardinti, specialisto išvadoje užfiksuoti jam nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo veiksmais kaltinime nurodyto įvykio metu. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, viršutinės lūpos dešinėje, odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairės akies viršutiniame voke, kairiame žande, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais dešiniame žaste, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 5 trauminiais poveikiais; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs; nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą; nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 74). Nesutikti su kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas, be to, specialisto išvada atitinka nukentėjusiojo S. K. parodymus, kitus byloje esančius įrodymus ir neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam S. K. minėti sužalojimai buvo padaryti ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ar leidžiančių abejoti šiuo nukentėjusiuoju, jo nurodytomis fizinio smurto patyrimo aplinkybėmis, teismas nenustatė. Taigi, kad kaltinamasis A. J. yra atsakingas už visus S. K. specialisto nustatytus kaltinime nurodytus sužalojimus, nėra jokių abejonių.

Teismas pastebi, kad liudytojas V. U., kuris kaltinime nurodyto įvykio metu buvo nukentėjusiojo S. K. prekyvietėje parodė, kad viskas vyko labai greitai ir trumpai, po to, kai jis išgirdo lyg ir žodžius: „sveikas draugas“ ar panašiai ir po jų bildesį, jis iš pradžių nesuprato, kas vyksta, o kai jau atsisuko, pamatė, kad du žmonės išbėgo, S. buvo už šaldytuvo, prie kurio priėjęs jis pamatė besikeliantį S., kuris buvo susiėmęs už ašarojančių akių. Pastarojo liudytojo parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo S. K. parodymams ir liudija apie trumpą viso įvykio eigą, taip pat kartu paneigia kaltinamojo parodymus, pagal kuriuos įvykis tęsėsi ilgiau ir kitaip: jis – A. J. atėjęs klausė S. K., kas atsitiko, stumdėsi su S. K., S. K. į jį – kaltinamąjį mėtė daiktus, jis – kaltinamasis ragino S. K. išmesti paimtą metalinį daiktą ir tik tada papūtė dujas. Motyvų, kodėl liudytojas V. U. galėtų apkalbėti kaltinamąjį ar meluoti, teismas nenustatė. Pagrindo netikėti liudytojo V. U. parodymais teismas neturi.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad deklaratyvių kaltinamojo parodymų apie S. K. aktyvius, puolamuosius veiksmus kaltinamojo A. J. atžvilgiu nepatvirtina jokie įrodymai, todėl pastarieji kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai. Teismo nuomone, duomenų, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš S. K. atliko gynybos tikslais, byloje nėra, o surinktų įrodymų visuma liudija apie kaltinamojo A. J. veikimą agresyviais, puolamaisiais interesais, o ne nukentėjusiojo S. K..

Teismas be kita ko pastebi, kad sutinkamai su nukentėjusiojo S. K., griūdamas po pirmo kaltinamojo smūgio jis šalia kaltinamojo matė D. M.. Nors kaltinamasis teisme tai neigė bei teigė, kad jo sūnėnas D. M. buvo apie 10 metrų nuo S. K. palapinės, tokie pastarojo parodymai vertintini kritiškai. Kaip jau minėta, liudytojas V. U. parodė matęs, kaip S. K. prekyvietės išbėgo du žmonės. Kad prie S. K. palapinės kaltinamasis buvo su D. M., parodė ir nukentėjusysis G. K., o liudytojas M. K. parodė matęs nuo S. K. prekyvietės du bėgančius asmenis, bei vėliau S. jam sakęs, kad jį užpuolė vyresnis iš tų dviejų asmuo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo S. K., tiek paminėtų liudytojų nurodytomis, tarpusavyje sutampančiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu liudytojo D. M. parodymai vertintini priešingai – kritiškai, kaip nepatikimi ir subjektyvūs.

Visų pirma pažymėtina, kad liudytojas D. M. yra kaltinamojo sūnėnas, kas leidžia pagrįstai manyti apie šio liudytojo šališkumą, suinteresuotumą padėti savo dėdei išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, ir teismą įpareigoja itin atidžiai vertinti pastarojo liudytojo parodymų patikimumą.

Antra, iš teisme duotų liudytojo D. M. parodymų bei byloje esančių ikiteisminio tyrimo metu kitoje byloje apie kaltinime nurodytos dienos įvykius duotų jo parodymų matyti, kad jo parodymai skiriasi, yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad iki S. palapinės jis buvo nuėjęs vienas. Teisme D. M. jau teigė, kad iki S. palapinės jis buvo nuėjęs su dėde, kuriam jis pats skambino. Teisme paklaustas kodėl jis skambino dėdei, jei policija jau buvo iškviesta, liudytojas teigė, kad šis apgintų, jei dar kažkas įvyktų, kad išsiaiškintų. Iš šių ir kitų liudytojo D. M. parodymų seka, kad buvo bijoma S. K., bet tuomet nesuprantamas paties D. M. ir jo dėdės – kaltinamojo nuskubėjimas, A. J. be kita ko pasiėmus dujų balionėlį, pas S. K., kurio tariamai bijoma. Liudytojas D. M. teisme teigė, kad priėjus S. K. paviljoną, jis liko toliau, gal per 6 metrus, o dėdė nuėjo į paviljoną, tačiau jis nematė ir negirdėjo, kas ten vyko, nes buvo nusisukęs. Įvertinus paties D. M. teisme akcentuotą baimę, atskubėjimą kartu su dėde pas S. K., be kita ko turint omenyje ir nukentėjusiojo S. K. parodymus dėl D. M. matymo gaunant pirmą smūgį, liudytojo V. U. matytus du asmenis, teismas turi pagrindo abejoti liudytojo D. M. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis.

Pastebėtina ir tai, kad iš teisme duotų liudytojo D. M. parodymų matyti, kad jo nurodytos aplinkybės skiriasi nuo kaltinamojo nurodytų. Pasak D. M. parodymų teisme, A. J. nuėjus į S. paviljono vidų ir jam - D. M. būnant nusisukus 1 minutę, kažkas jam atsitrenkė į nugarą, tada jis pasilenkė pažiūrėti ir pamatė akumuliatorių, atsisukęs pamatė stovintį S., kuris stovėjo gal 3-4 metrai nuo jo, o nuo paviljono gal kokie 2-3 metrai. Pagal tokias liudytojo D. M. nurodytas aplinkybes sektų, kad jo dėdei nuėjus į vidų pas S. K., šis išėjo ir metė į akumuliatorių, kas neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių, nes nustatyta, jog po S. K. kontakto su kaltinamuoju A. J., S. K. dėl jo atžvilgiu panaudotų dujų ašarojant akims, pastarajam buvo sutrikęs regėjimas ir jis nuo savo paviljono nebuvo pasitraukęs. Jokie kiti objektyvūs įrodymai nepatvirtina liudytojo D. M. parodymų, kad jo nurodytomis aplinkybėmis S. K. metė į jį akumuliatorių. Be to, priešingai, nukentėjusysis G. K. parodė matęs, kaip jaunesnis asmuo (nustatyta – D. M.) pasiėmęs paspirtuko akumuliatorių sviedė jį į S. palapinę.

Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą liudytojo D. M. parodymus vertinti kritiškai. Tokį teismo vertinimą sustiprina ir byloje esančio prokuroro Giedriaus Jasulaičio 2024-11-20 nutarimo duomenys, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl galimo S. K. ir G. K. smurtavimo prieš D. M. 2023-09-17 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtame nutarime be kita ko pažymėta, kad nutarime paminėti duomenys leidžia abejoti D. M. parodymų patikimumu, ir padaryta išvada, kad D. M. nebuvo sužalotas jo nurodytomis aplinkybėmis. <...> (4 t., b.l. 45-48).

Toliau primintina, jog kaltinamajam A. J. be kita ko inkriminuojama, kad jis, po smurtinių veiksmų atlikimo S. K. atžvilgiu, pasišalinęs iš pastarojo prekyvietės, sudavė kumščiu G. K. ne mažiau kaip 4 smūgius į nugarą ir kairįjį šoną, taip padarydamas poodines kraujosruvas juosmens kairėje pusėje nugaros srityje, nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Nors šioje kaltinimo dalyje A. J. iš esmės buvo nuoseklus ir viso proceso metu neigė smurtavęs prieš G. K., teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų kaltinamojo kaltei ir šioje dalyje pagrįsti.

Iš G. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis į policiją kreipėsi 2023 m. rugsėjo 20 d. Tiek protokole-pareiškime, tiek vėliau apklausų ikiteisminio tyrimo metu G. K. nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, kad 2023-09-17 apie 13.30 val., jam einant link savo daiktų (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo necenzūrinius žodžius, vykstantį konfliktą ir pamatė pasišalinančius du nepažįstamus asmenis, kurių vienas pasiėmęs paspirtuko akumuliatorių sviedė į S. Palapinę, tuomet jis nusprendė juos sulaikyti, kad jie nepasišalintų iš įvykio vietos, jis suėmė jaunesnė asmenį, tą kuris metė akumuliatorių, kol jį laikė, vyresnis asmuo, bandydamas išlaisvinti jaunesnį asmenį, jam rankomis sudavė ne mažiau 4 kartų į nugaros ir kairiojo šono sritį, jis nuo jam suduotų smūgių paleido jaunesnį asmenį, tada abu asmenys pasišalino.

Teisme nukentėjusysis G. K. nurodė, kad jam bandant sulaikyti minėtus asmenis, tas vaikinas buvo bokso pozicijoje, tad jis paėmė su viena ranka šiam už kaklo, nulenkė šio galvą, o su kita ranka per pilvą apkabino, ir apie 30 s. prilaikė šį palenktą, matė tik to vaikino nugarą, šis muistėsi, tada jis pajuto, kad skauda, tirpsta jam šonas, ir pamatė, kad kaltinamasis stovi šalia, jo kairėje pusėje, ir tuomet tas vaikinas ištrūko. Pasak G. K., nors jis nematė, kad kaltinamasis darytų kokius mostus, tačiau jo įsitikinimu, jam trenkė būtent kaltinamasis, nes jis stovėjo toje pusėje, o D. M., kuris buvo jam iš dešinės, negalėjo pasiekti nukentėjusiojo šonų ir abejoja, kad šis galėjo jam suduoti smūgius, niekas kitas jam trenkti negalėjo, tik kaltinamasis.

Kad kaltinamasis, G. K. laikant D. M., buvo priėjęs prie pat nukentėjusiojo G. K., parodė ir liudytojas M. K.. Pasak M. K., jis tikslaus kontakto nematė, matė vykstantį kažkokį judesį, kad G. prispaudęs laikė jaunuolį, o tas kitas (A. J.) G. atžvilgiu kažką darė ir norėjo išlaisvinti tą jaunuolį, kuris spurdėjo. Liudytojas M. K. teisme tvirtino, jog iš to, ką jis matė, gali pasakyti, kad tikrai ne jaunuolis apdaužė G.. Tokie liudytojo M. K. parodymai atitinka nukentėjusiojo G. K. parodymus bei kartu paneigia kaltinamojo A. J. parodymus, jog jis prie G. K. nebuvo prisiartinęs ir smūgių šiam suduoti negalėjęs.

Teismas negali nepastebėti, kad apklausos teisme metu nukentėjusysis G. K. ir liudytojas M. K. nurodė skirtingas kaltinamojo buvimo prie G. K., šiam laikant D. M., puses. Tačiau, įvertinus praėjusį gan ilgą laiką nuo įvykio iki teismo posėdžio, bei nukentėjusiojo G. K. dar ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai įvardintą kaltinamojo stovėjimo pusę prie jo kairėje, šią aplinkybę vertinant kitų įrodymų visumoje, teismas sprendžia esant pagrindui tikėti pastarojo nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe. Gi liudytojo M. K. nurodyta aplinkybė dėl kaltinamojo buvimo prie G. K. pusės, vertintina kritiškai, tačiau tai nelemia tokio vertinimo visų šio liudytojo parodymų, nes kiti M. K. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Kad kaltinamasis buvo prie pat G. K. nepaneigia ir liudytojo D. M. parodymai, pagal kuriuos, kai jį G. sugriebė ir laikė, jis nematė kur buvo jo dėdė ir nežino, ar dėdė padėjo išsilaisvinti, ar tiesiog jam pačiam muistantis G. jį paleido.

Teismas pastebi, kad liudytojas D. M. savo parodymuose teisme nurodė, kad laikomas G. K. jis muistėsi, judėjo, bandė atsistumti rankomis nuo G., galėjo šiam kliudyti šonus, tačiau apie jokių smūgių sudavimą G. K. neužsiminė, sudavęs šiam smūgius nenurodė. Be to, liudytojo D. M. teisme nurodyti jo galimai atlikti veiksmai G. K. atžvilgiu neatitinka pastarajam nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, nes, teismo vertinimu, G. K. nustatyti sužalojimai negali būti vien D. M. nurodomo bandymo atsistumti rankomis pasekmė.

Teismas pastebi, kad nukentėjusysis G. K. parodė, kad iki įvykio nei kaltinamojo A. J., nei liudytojo D. M. nepažinojo. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra, jų nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas. Motyvų, kodėl G. K. turėtų apkalbėti kaltinamąjį, teismas nenustatė.

Nukentėjusysis G. K. parodė, kad visi kaltinime išvardinti, specialisto išvadoje užfiksuoti jam nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamojo veiksmais kaltinime nurodyto įvykio metu. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. K. nustatytos poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, nugaros srityje, sužalojimai padaryti ne trumpesniame nei 7-8 parų laikotarpyje iki apžiūros, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, ar panašiai, mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu G. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, dėl nustatytų sužalojimų G. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 150). Nesutikti su kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas, be to, specialisto išvada atitinka nukentėjusiojo G. K. parodymus, byloje esančias jo sužalojimų nuotraukas, liudytojo M. K. parodymus apie po įvykio matytus G. K. sužalojimus, kitus byloje esančius įrodymus ir neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam G. K. minėti sužalojimai padaryti ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ar leidžiančių abejoti šiuo nukentėjusiuoju, jo nurodytomis fizinio smurto patyrimo aplinkybėmis, teismas nenustatė. Teismo manymu, tokio pagrindo nesudaro tai, kad nukentėjusysis G. K. dėl patirto fizinio smurto į policiją kreipėsi ne tą pačią dieną, o praėjus trims dienoms. Kaip matyti, G. K. paaiškino, jog dėl patirto streso iš pradžių nejautęs didelio skausmo, o vėliau skausmui didėjant jis kreipėsi į priėmimo skyrių ir policiją.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina kaltinamąjį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavus ne tik prieš S. K., bet ir prieš G. K..

Nėra abejonių, kad A. J. atlikti kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiųjų kūnams, suduodant abiem nukentėjusiesiems smūgius bei papurškiant S. K. į veidą pipirinėmis dujomis, sukėlė S. K. ir G. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė abiejų sveikatą, ką patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose įrodymuose – specialistų išvadose, liudytojų M. K., V. U., R. Š., J. B., V. A. parodymuose, apžiūrų protokoluose, kurie esminėse detalėse sutampa, vieni kitus papildo, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Jau minėta, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji teisme teigė iki kaltinime nurodyto įvykio vienas kito nepažinoję, išskyrus nukentėjusiuosius – jie vienas kitą pažinojo, taipogi jokių konfliktų, piktumų tarpusavyje neturėję. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad pas S. K. ėjo būdamas suirzęs, piktas, nes jos sesuo T. M. bei kiti asmenys jam nurodė, kad S. K. sumušė jo seserį. Tačiau pastebėtina ir tai, apie ką parodė nukentėjusysis S. K. ir nėra tai paneigiančių duomenų, kad jam nepažinojus kaltinamojo ir šiam atėjus bei po pasisveikinimo ėmus smurtauti jo atžvilgiu, pastarasis nesuprato, kas prieš jį smurtauja ir kodėl. Pasak S. K., jis tik vėliau po įvykio sužinojo, kas yra kaltinamasis – brolis vienos(duomenys neskelbtini) prekeivės T. M., su kuria, pagal byloje esančius duomenys, jis tą pačią įvykio dieną, šiek tiek anksčiau turėjo konfliktą, kuris jau buvo pasibaigęs. Dėl smurtavimo G. K. atžvilgiu kaltinamasis, neigdamas savo kaltę, jokių savo smurtinio elgesio prieš minėtąjį nukentėjusįjį priežasčių nenurodė.

Nors teisminio nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl asmeninio konflikto pobūdžio tarp A. J. ir S. K. bei kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo, teismas pažymi, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-146-511/2016, 2K-53-693/2018 ir kt.).

Bylos duomenys taipogi liudija, kad kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), jos darbo metu, kur gali vaikščioti ir vaikščiojo žmonės, tyčia naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltinamasis neabejotinai suprato, jog tokį jo elgesį gali matyti kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytiems nukentėjusiesiems, bet ir sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau to nepaisydamas ir tai numatydamas, A. J. minėtus smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamojo elgesys įvykio metu buvo neleistinas ir įžūlus, pažeidžiantis moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu elgesiu kaltinamasis siekė priešpastatyti save aplinkai ir aplinkiniams, ir ypač nukentėjusiesiems, demonstravo niekinantį požiūrį į juos. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo viešoje vietoje atliktų smurtinių veiksmų kilo sumaištis ir triukšmas, nukentėjusysis S. K. nebegalėjo tęsti darbo, G. K. buvo sutrikęs ir bandė sulaikyti kartu su kaltinamuoju besišalinantį asmenį, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Šios aplinkybės, priešingai kaltinamojo ir jo gynėjo subjektyviems teiginiams, patvirtina, kad A. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, t. y. panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas smūgius ir panaudodamas pipirines dujas, akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi dėl A. J. atliktų veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų S. K. ir G. K. sveikata, sukeltas jiems fizinis skausmas.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę jam pareikšto viso kaltinimo apimtyje ir jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino didesnę Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dalį (BK 59 straipsnio 2 dalis). Daugiau lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė apie nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, kaltinamojo didelį susijaudinimą, tačiau teismas tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės kaltinamojo veiksmuose nenustatė.

Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Provokuojančiu paprastai yra laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kuriuo kaltininkas yra sąmoningai skatinamas pradėti prieš jį nusikalstamą veiką – nukentėjusysis įžeidžia kaltininką, panaudoja prieš jį ar jam artimus asmenis smurtą ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampą, formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai išprovokuoja kaltininką ir šis dėl kilusio didelio susijaudinimo įvykdo nusikalstamą veiką. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

Šioje byloje kaltinamasis teisme parodė, kad jam paskambinusi sesuo nurodė, kad ją sumušė, dėl ko jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur sesuo buvo, po ko jis, būdamas suirzęs ir piktas, nuėjo pas jam nurodytą galimai smurtavusį asmenį. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, taip pat byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam nuėjus pas S. K., kuris kaltinamajam buvo įvardintas kaip galimas sesers smurtautojas, jau buvo praėjęs tam tikras laikas nuo S. K. galimai buvusio konflikto su kaltinamojo seserimi, kuriame, beje, kaltinamasis pats nedalyvavo ir konkrečių aplinkybių, be sesers nurodytų subjektyvių, nežinojo, S. K. prieš sesę galimai atliktų veiksmų nematė.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, šioje konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje nesant objektyviais duomenimis patvirtinto S. K. galimai neteisėto elgesio prieš kaltinamojo seserį fakto, kaltinamajam pačiam to nemačius ir jau praėjus tam tikram laikui, nėra pagrindo tokį galimą nukentėjusiojo elgesį vertinti kaip provokuojantį ar paskatinantį kaltinamąjį smurtauti prieš šį nukentėjusįjį. Duomenų, kad dėl nukentėjusiojo S. K. elgesio A. J. buvo fiziologinio afekto būsenos, byloje irgi nėra. Taigi teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. buvo neteistas (teistumas buvo išnykęs), inkriminuojamos veikos padarymo metu administracine tvarka buvo baustas, dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigimai, vedęs ir, paties kaltinamojo teigimu, turi du nepilnamečius vaikus, apie registraciją priklausomybės ligų kabinete bei jo įtraukimą į psichikos sveikatos centro įskaitą duomenų nėra. Paminėtina ir tai, kad po šiuo nuosprendžiu inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, vienas kurių šiuo metu yra įsiteisėjęs, kitas – neįsiteisėjęs.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. J. paskiriant baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei galimas vidurkis.

Kadangi šiuo nuosprendžiu inkriminuojama nusikalstama veika padaryta iki įsiteisėjusio Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio priėmimo, be to, vienas nusikaltimų, dėl kurio A. J. nuteistas 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, yra sunkus ir nuo šiuo nuosprendžiu inkriminuoto nesunkaus nusikaltimo labai skiriasi pagal pavojingumą ir veikos priskiriamos skirtingoms tiek nusikalstamų veikų rūšims, tiek kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, šiuo nuosprendžiu skirtina ir ankstesniu 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi subendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į subendrintą bausmę įskaitytina bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendį.

Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 175,72 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti, iš šios sumos 69,06 Eur – už G. K. ir 106,66 Eur – už S. K. suteiktas paslaugas (2 t., b.l. 109-115).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su dalimi civilinio ieškinio dėl 106,66 Eur išlaidų už S. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir šią civilinio ieškinio dalį atlygino, pateikė teismui tai patvirtinantį dokumentą (4 t., b.l. 54). Byloje įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajam S. K. sveikatą nežymiai sutrikdė ir sukėlė šiam fizinį skausmą kaltinamasis A. J.. Byloje esantys rašytiniai duomenys liudija, kad gydymo paslaugos S. K. buvo suteiktos realiai, ieškinio dalies dėl 106,66 Eur reikalavimus pagrindžia ir rašytiniai įrodymai.

Su kita Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio dalimi dėl 69,06 Eur išlaidų už G. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas kaltinamasis nesutiko, nes nepripažino smurtavęs prieš šį nukentėjusįjį. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjusiajam G. K. sveikatą nežymiai sutrikdė ir sukėlė šiam fizinį skausmą kaltinamasis A. J.. Byloje esantys rašytiniai duomenys liudija, kad gydymo paslaugos G. K. buvo suteiktos realiai, ieškinio dalies dėl 69,06 Eur reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą apie civilinio ieškinio dalies dėl 69,06 Eur pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra abejonių ir teismas laiko, kad už minėtą žalą yra atsakingas kaltinamasis, todėl iš jo priteistini 69,06 Eur už G. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Taigi, įvertinus kaltinamojo jau atlygintą Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalį – 106,66 Eur, ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant likusią neatlygintą civilinio ieškinio dalį - 69,06 Eur, atlygintoje dalyje procesą nutraukiant.

Šioje byloje civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė abu nukentėjusieji S. K. bei G. K.. Nukentėjusysis G. K. pareiškė 3600 eurų civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 153). Nukentėjusysis S. K. civiliniu ieškiniu prašo priteisti jam iš A. J. 5000 Eur neturtinės ir 10250 Eur turtinės žalos atlyginimui (3 t., b.l. 161-169).

Teisme G. K. prašė iš kaltinamojo priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nes dėl A. J. patyrė skausmą, jam skaudėjo šoną, sunku buvo įkvėpti, todėl buvo priverstas būti namuose, dėl to jis pergyveno.

Dėl 5000 Eur neturtinės žalos reikalavimo S. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis patyrė didelę neturtinę, moralinę žalą, nes po įvykio pradėjo nebetikėti žmonėmis, jam pasidarė baisu bendrauti su aplinkiniais, smurtas jo atžvilgiu jį tam tikra prasme pakeitė, jam po šio įvykio pradėjo pastoviai skaudėti galvą, sunku užmigti, jis iki šiol perka medikamentus, jis nežino, kaip jo sumušimas paveiks jo sveikatos būklę ateityje. Teisme S. K. pažymėjo apie vis dar jo jaučiamą baimę, stresą, kitokias neigiamas emocijas.

Byloje esančių duomenų visuma nepalieka teismui abejonių, kad abu nukentėjusieji S. K. ir G. K. dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. J., būdamas vidutinio amžiaus, vedęs, jo teigimu – turintis du nepilnamečius vaikus, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu dirbęs, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų S. K. ir G. K. sveikatą bei sukėlė jiems fizinį skausmą. Šis nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje. Pats kaltinamasis teisme galiausiai pripažino sudavęs S. K. vieną smūgį ir papurškęs dujų, tačiau tai, pasak jo, atlikęs dėl paties S. K. veiksmų, gindamasis. Nors kaltinamasis teisme nurodė nukentėjusiojo S. K. atsiprašantis, įvertinus kaltinamojo pripažįstamas aplinkybes, sau palankios versijos apie savigyną laikymasis, leidžia abejoti atsiprašymo nuoširdumu. Pažymėtina, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu su S. K. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko. Dėl smurtavimo G. K. atžvilgiu kaltinamasis visiškai neprisipažino smurtavęs prieš G. K. ir su pastarojo civiliniu ieškiniu nesutiko. Duomenų, kad A. J. būtų S. K. ir/ar G. K. atlyginęs nors kokią dalį neturtinės žalos, byloje nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiesiems S. K. ir G. K. padarytus sveikatos sutrikdymo mastus ir padarinius, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiojo G. K. prašoma priteisti 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, G. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, minėtam nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Tuo tarpu nukentėjusiojo S. K. prašoma priteisti 5000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra neadekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, įvertinus šio nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, apimtį, padarinius, S. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajam S. K. iš kaltinamojo priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Kaip minėta, abu nukentėjusieji civiliniais ieškiniais prašo priteisti iš kaltinamojo ir turtinės žalos atlyginimą.

Dėl 3100 Eur turtinės žalos reikalavimo G. K. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų pirko tepalus nuo skausmo ir mėlynių, tačiau sumos negali nurodyti ir tai patvirtinančių dokumentų neturi, be to, dėl sužalojimo negalėjo dirbti pilnu pajėgumu du mėnesius, negalėjo kelti sunkių dalykų ir laisvai judėti, buvo sunku kvėpuoti, turėjo atidėti vieną kelionę į Vokietiją atsivežti daiktų, dėl to sumažėjo jo pajamos.

S. K. dėl 10250 Eur turtinės žalos reikalavimo civiliniame ieškinyje nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro: 250 Eur išlaidos medikamentams nuo skausmo, mėlynių, nereceptiniams raminamiesiems, kurių įsigijimo kvitų neturi, bei 10000 Eur negautos pajamos, nes jis nebegalėjo prekiauti (duomenys neskelbtini), bijojo kaltinamojo ir dėl to negavo pajamų.

Teismas pažymi, kad žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pabrėžtina ir tai, kad civilinio ieškinio pagrindimas yra civilinio ieškovo pareiga. Todėl tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, 2K-27-976/2025 ir kt.).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.).

Šioje byloje abu nukentėjusieji nepateikė teismui jokių, jų nurodomas išlaidas medikamentams, kurių net neįvardino nei civiliniuose ieškiniuose, nei teisme duodami parodymus, patvirtinančių duomenų. Kuo grindžiama S. K. nurodyta 250 Eur suma išlaidoms medikamentams, kas konkrečiai į šią sumą įeina, kokie konkretūs medikamentai, jų kiekiai, kada jie įsigyti, šis nukentėjusysis konkrečiai nenurodė ir neįvardino, todėl teismas spręsti apie tokių nurodomų išlaidų sąsajumą su nagrinėjamu įvykiu ir jo padariniais, taip pat jų pagrįstumo negali. Nukentėjusysis G. K. ne tik nenurodė konkrečių medikamentų, bet neįvardino ir sumos, išleistos jiems. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nukentėjusieji S. K. bei G. K., kaip civiliniai ieškovai, nepagrindė savo turtinių reikalavimų dėl turėtų išlaidų medikamentams.

Kaip minėta, abu nukentėjusieji civiliniais ieškiniais prašo jiems priteisti iš kaltinamojo ir negautas pajamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Teismas pastebi, kad nukentėjusieji S. K. bei G. K. civiliniuose ieškiniuose formuluodami reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo, įvardino reikalaujamas sumas, tačiau jų apskaičiavimo, iš kur tokios sumos gautos, nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus nukentėjusiųjų darbinę veiklą kaltinime nurodyto įvykio metu (dirbo (duomenys neskelbtini), jų pajamos nebuvo pastovios ir pastovaus dydžio), kyla abejonės dėl negautų pajamų dydžio bei realumo. Gi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Tuo tarpu, teismo vertinimu, vien pajamų mokesčio deklaracijos nėra pakankamos negautoms pajamoms pagrįsti.

Kaip matyti, teismo posėdžio metu paprašyti paaiškinti ir detalizuoti savo civilinių ieškinių reikalavimus dėl negautų pajamų, S. K. bei G. K. vėlgi to argumentuotai paaiškinti negalėjo, konkrečių skaičiavimų nenurodė bei nepateikė. Taipogi jie nenurodė, kad dėl kaltinime nurodytų prieš juos atliktų veiksmų jie oficialiai būtų turėję nedarbingumą. Nukentėjusiojo G. K. teigimu, jis dėl sužalojimo negalėjo dirbti pilnu pajėgumu du mėnesius, kas leidžia manyti pastarąjį dirbus, gi duomenų, patvirtinančių jo nedarbingumo laikotarpį ar darbingumo sumažėjimą, to nurodomo sumažėjimo laipsnį ir to sąlygotą pajamų sumažėjimą, teismui nepateikta.

Nukentėjusysis S. K. gi savo 10000 Eur reikalavimą grindžia tuo, kad jis liko bedarbis, nes po kaltinime nurodyto įvykio dėl susidorojimo baimės nutraukė vykdomą veiklą (duomenys neskelbtini), kur verslas jo buvo išplėtotas, buvo ilgametis įdirbis, be to, jis pakeitė gyvenamąją vietą, po įvykio iki šiol nedirba. Duomenų, rodančių susidorojimo baimės pagrįstumą bei realumą (kad kreipėsi į policiją ar kita), S. K. nepateikė. Teismas pastebi, kad šioje byloje nustatytas nukentėjusiajam S. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas. Teismo nuomone, šiuo atveju būtent šie padariniai yra kaltinamojo prieš S. K. atliktų kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų pasekmė, o tai, kad nukentėjusysis po įvykio priėmė sprendimą nutraukti savo veiklą ir pakeisti gyvenamąją vietą liudija apie jo paties subjektyvų pasirinkimą ir nesudaro pagrindo teigti, kad smurtą pavartojęs kaltinamasis yra atsakingas už minėtus nukentėjusiojo sprendimus nutraukti savo veiklą, keisti gyvenamąją vietą ir nedirbti lyg šiol.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nukentėjusieji S. K. bei G. K., kaip civiliniai ieškovai, pakankamais objektyviais įrodymais neįrodė jų civiliniuose ieškiniuose įvardintų negautų pajamų pagrįstumo, realumo ir nepagrindė savo turtinio reikalavimo dėl negautų pajamų. Todėl nukentėjusiųjų S. K. bei G. K. civiliniai ieškiniai dalyse dėl turtinės žalos atlyginimo atmestini.

Nukentėjusysis S. K. be kita ko prašo priteisti jam 500 Eur už jį atstovavusio gynėjo paslaugas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį.

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą byloje nukentėjusiojo S. K. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Dainius Mažylis. Teismui yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis, civilinis ieškovas S. K. savo atstovui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui sumokėjo 500 eurų už atstovavimą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, teismo posėdžių skaičių, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas. Todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo A. J. priteistina S. K. naudai 500 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam 100 MGL (5000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti A. J. subendrintą bausmę – 550 MGL (27500 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi į subendrintą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendį.

Išaiškinti A. J., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti A. J., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. J. priteisti Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 69,06 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 6 centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, o likusioje dalyje dėl 106,66 Eur (vieno šimto šešių eurų 66 centų) – procesą nutraukti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš A. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš A. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiojo S. K. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.