- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- eAS-632-442/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02185-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „West Baltic Service“, T. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „West Baltic Service“ ir T. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „West Baltic Service“ (toliau – ir Bendrovė) ir T. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 25S257222, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės.
Bendrovė skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Bendrovės teigimu, skundžiamo sprendimo vykdymas 6 mėnesiams eliminuoja įmonės teisę teikti tarpininkavimo raštus, įdarbinti užsieniečius ir blokuoja įmonės pagrindinę ūkinę veiklą, sukeldamas neatitaisomą žalą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymą tenkino ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.
Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju iš esmės ginčo dalykas – atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrįstumas ir teisėtumas. Šis atsisakymas grindžiamas tuo, kad duomenys, kuriuos pateikė UAB „West Baltic service“, t. y. įmonė, kuri toliau ketina tęsti darbo santykius su T. S. pagal darbo sutartį, nepagrindė, kad vykdo kitą, niekur kitur nepriskirtą, specializuotą statybos veiklą, kuriai kviečiasi asmenį, ir nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis. Migracijos departamentas vertino, kad duomenys, kuriuos pateikė bendrovė, neatitinka tikrovės.
Teismas nurodė, kad ginčo dalykas apsprendžia taikomų užtikrinimo priemonių pobūdį. Nors šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo UAB „West Baltic service“ teisės teikti tarpininkavimo raštus apribojimo, tačiau siekiant išvengti tokio pobūdžio sprendimų priėmimo šios bylos nagrinėjimo metu, teismas vertino, kad tikslinga stabdyti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo galiojimą.
Aptartos aplinkybės teismui davė pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos bei pagrindai, numatyti ABTĮ 70 straipsnyje, sudarantys prielaidas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta byla.
III.
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netenkinti.
Migracijos departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė nei vieno konkretaus argumento, susijusio su nei viena iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo sąlygų, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas šios sąlygos buvimo/nebuvimo net nevertino, nors ji yra privaloma, norint pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Migracijos departamentas atliko patikrinimus Bendrovės nurodytuose statybos objektuose. 2025 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. Statybos objektuose dirbančių asmenų nebuvo. 2025 m. rugsėjo 25 d. telefonu susisiekus su Bendrovės direktoriumi, tačiau jis negalėjo pasakyti kur dirba jo darbuotojai.
Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė 2024 ir 2025 m. tarpininkavo dėl 9 užsieniečių, pateikusių prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi arba leisti pakeisti darbdavį, įdarbinimo. Paskutinis pateiktas tarpininkavimo raštas buvo pareiškėjo atžvilgiu 2025 m. liepos 21 d. Naujų tarpininkavimo raštų Bendrovė nėra pateikus, taigi, jos tariama žala nėra reali.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškina, kad sprendimu Bendrovei laikinai sustabdyta teisė teikti tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo, t. y. vykdyti esminę jos ūkinės veiklos dalį. Bendrovėje šiuo metu dirba šeši užsienio valstybių piliečiai, daliai iš jų 2026 m. vasario mėn. baigiasi leidimų laikinai gyventi galiojimas. Užsieniečiai darbuotojai gali netekti galimybės laiku pateikti prašymus dėl leidimų pakeitimo, o pasibaigus jų galiojimo terminui – netekti teisėto pagrindo dirbti Lietuvos Respublikoje. Tokios pasekmės galėtų lemti darbo santykių nutrūkimą ne dėl darbdavio valios ar kaltės, bet dėl teisinių kliūčių, susidariusių taikant ginčijamą sprendimą.
T. S. Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2019 m. gruodžio 3 d., yra integruotas į profesinę ir socialinę aplinką, o jo vykdoma veikla yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjos ūkinės veiklos vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jo kilmės valstybėje tebesitęsia kariniai veiksmai, jo galimas išvykimas iš Lietuvos Respublikos galėtų sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių jo teisinei ir faktinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties dalies, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Migracijos departamento sprendimo vykdymas, pagrįstumas ir teisėtumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-824-502/2022). Be to, gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).
Prašymą taikyti reikalavimo priemonę Bendrovė skunde pirmosios instancijos teismui iš esmės grindė tuo, kad Migracijos departamento sprendimo vykdymas Bendrovei sukelia sunkiai atstatomas pasekmes, nes remiantis Migracijos departamento sprendimu įmonė 6 mėnesius negali teikti tarpininkavimo raštų ir įdarbinti užsieniečių, dėl to įmonė praranda galimybę vykdyti pagrindinę veiklą, patiria finansinę žalą, netenka klientų ir kontraktų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dalykas yra skundžiamas Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 25S257222, kuriuo atsisakyta T. S. pakeisti leidimą laikinai gyventi. Bendrovės skunde iš esmės nurodyti argumentai dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra susiję su Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 25SD23806 pateikta šia informacija: „Įmonė negali teikti tarpininkavimo raštų, o pateikiami tarpininkavimo raštai atšaukiami. Įsipareigojimai įdarbinti užsieniečius nepriimami 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos, t. y. iki 2026 m. gegužės 21 d.“ Tačiau šis Migracijos departamento raštas nėra skundžiamas teismui. Taigi, Bendrovės argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susiję su skundo reikalavimu, kuriuo prašoma panaikinti Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą.
Bendrovė skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė jokių aplinkybių ir nepaaiškino, kokia, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Bendrovei dėl Migracijos departamento sprendimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Bendrovė nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.
Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-461-463/2022).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Migracijos departamento sprendimo galiojimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovo Migracijos departamento atskirąjį skundą tenkinti, teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo UAB „West Baltic Service“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „West Baltic Service“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.
Nutartis neskundžiama.